- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-645-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-14538-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- A. D., I. D., D. D.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. D., I. D. ir D. D., trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti nuomos teisinius santykius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir A. D., I. D. bei D. D. dėl buto, esančio Birželio 23-osios g. 9-60, Vilniuje, ir šiuos asmenis iškeldinti iš minėto buto su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovų yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, t. y. atsakovai A. D., I. D. ir D. D. naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu dviejų kambarių butu, esančiu Birželio 23-osios g. 9-60, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-2020-3018:0060, ir už tai jiems yra skaičiuojamas nuomos mokestis. Šalys nuomos teisinius santykius pripažįsta, nepaisant to, kad nuomos sutartis nėra rašytinės formos. A. D. minėtame bute gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 1981-12-04, I. D. – nuo 1987-03-31, D. D. – nuo 1990-01-30; atsakovams skaičiuojamas nuomos mokestis. Ieškovas nurodė, kad atsakovai vengė vykdyti prievoles mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Skola už nuomą 2009-09-17 buvo 1172,43 Lt, įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“ sudaro 13609,34 Lt, UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovai skolingi 1172,43 Lt.
Teismo nustatytu terminu pašalinusi 2009-12-21 atsiliepimo trūkumus, atsakovė D. D. nurodė, kad atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies. Patvirtino, kad ieškovo išdėstytos faktinės aplinkybės yra teisingos, tačiau atsakovai nesutinku su tuo, kad mokesčiai buvo nemokami piktybiškai. Nurodė, kad 2006-2008 metais šeimoje nebuvo nė vieno dirbančio asmens. Šiuo metu du iš trijų šeimos narių dirba, todėl atsakovai dalį skolos visiems kreditoriams pasižada sumokėti iki 2010 m. balandžio mėn. pabaigos, likusią dalį – iki 2010 m. liepos mėn., taip pat laiku mokėti visus priskaičiuotus mokesčius. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sumokėta 1631,47 Lt ir UAB „Vilniaus energija“ – 3939 Lt. Atsakovai A. D. ir I. D. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ palaiko ieškovo ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad 2008-02-29 perdavimo-priėmimo aktu Nr. A305-20(8.1-ŪK3.) Vilniaus miesto savivaldybė butą, esantį Birželio 23-osios g. 9-60, Vilniuje, patikėjimo teise perdavė VšĮ „Vilniaus butai“. UAB „Naujamiesčio būstas“ 2007-09-27 raštu Nr. R2-833-(8.30) VšĮ „Vilniaus butai“ perdavė su nuomininkais pasirašytas nuomos sutartis dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų. Sutartis dėl gyvenamųjų patalpų, esančių Birželio 23-osios g. 9-60, Vilniuje, perduota nebuvo. VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavus, butas buvo perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog CK 6.611 str., ieškinio pagrindas, nėra imperatyvus ir jo taikymas šioje byloje susijęs ir turi būti vertinamas sistemiškai kartu su Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį ir tikslus. LR Konstitucijos 24 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių 8 str. 1 d. įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Teismas pažymėjo, kad būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės apribojimo forma.
Byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievoles mokėti buto nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Nevykdant minėtų prievolių, 2009-09-17 už gyvenamųjų patalpų nuomą susidariusi skola siekė 1172,43 Lt (b. l. 18), 2009-08-31 įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“ buvo 13609,34 Lt (b. l. 13). Atsakovai taip pat buvo skolingi UAB „Vilniaus vandenys“ (b. l. 16).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovai padengė visą skolą už buto nuomą (b. l. 59) ir mokėjo einamąjį nuomos mokestį ( b. l. 95, 109). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovai už nuomą neskolingi (b. l. 124). Skola UAB „Naujamiesčio būstas“ nuo 2000 m. sausio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. už kitas paslaugas buvo 7247,7 Lt (b. l. 76). 2010-12-14 pažymoje nurodyta, kad atsakovai skolingi tik 4,74 Lt (b. l. 107). UAB „Vilniaus vandenys“ 2010-12-15 rašte nurodė, kad atsakovai už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą nebeskolingi (b. l. 108). UAB „Vilniaus energija“ 2009-12-18 buvo sumokėta 3939 Lt (b. l. 60), 2010-04-12 – 1000 Lt (b. l. 94), 2010-09-17 – 1000 Lt (b. l. 96).
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. D. niekur nedirba, pajamų neturi, yra registruotas Darbo biržoje, pašalpos negauna (b. l. 41, 124). Atsakovė D. D. yra Mykolo Romerio universiteto III kurso studentė (b. l. 89) ir pagal galimybes dirba UAB „Čili pica“ (b. l. 43). Atsakovė I. D., atsakovų teigimu, yra išvykusi į užsienį, ten dirba ir siunčia pinigus. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Sistemiškai vertindamas aukščiau nurodytus teisės aktus, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas ieškovo reikalavimų nutraukti nuomos teisinius santykius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir A. D., I. D. bei D. D. dėl buto, esančio Birželio 23-osios g. 9-60, Vilniuje, ir šiuos asmenis iškeldinti iš minėto buto su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nepatenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog atsakovai mažiausiai 19 mėnesių iš eilės nemokėjo buto nuomos mokesčio, daugiau nei tris mėnesius nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, kas suteikia teisę iškeldinti nuomininkus, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes yra esminis nuomos sutarties pažeidimas. Pažymi, kad susidariusius įsiskolinimus atsakovai pradėjo dengti ir didžiąją dalį skolų sumokėjo tik po civilinės bylos iškėlimo, nors apie skolas jie buvo informuoti, ir daro išvadą, jog nuomininkai ir ateityje vengs tinkamai vykdyti savo prievoles. Apelianto manymu, CK 1.5 str. įtvirtinti principai nesuteikia teismui absoliučios laisvės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo argumentuoti, kodėl jais remiasi. Šiuo atveju teismas iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas, nes atsižvelgė vien į nuomininkų interesus ir neatsižvelgė į tai, kad prašoma iškeldinti darbingo amžiaus asmenis. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą ir nepateisinamą praktiką, kuri socialinio būsto nuomininkams sudarys visas galimybes piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Savivaldybė, kaip socialinio būsto savininkė, yra atsakinga už nuomininkų įsiskolinimus. Darytina išvada, kad UAB „Vilniaus energija“ likusią 10310,94 Lt skolą bandys prisiteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, kas pažeistų pastarosios teises ir interesus.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė, o trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ savo atsiliepime nurodo, jog sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo apeliacinės instancijos teismo ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl nuomininkų prievolių mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas nevykdymo. Ieškovas ir apeliantas teigia, kad įsipareigojimų atsakovai nevykdė piktybiškai, todėl reikalauja nutraukti buto nuomos sutartį ir nuomininkus iškeldinti, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, o atsakovai nurodo, kad mokesčiai nebuvo mokami dėl objektyvių priežasčių – 2006-2008 metais nė vienas šeimos narys nedirbo, todėl sunkiai surinkdavo pinigų net maistui, ir prašo atsižvelgti į iš esmės pasikeitusią šeimos finansinę padėtį bei ieškovo reikalavimų netenkinti.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 2 kambarių, 45,93 kv. m. ploto butą, esantį Birželio 23-iosios g. 9-60, Vilniuje (b. l. 6). Šalys rašytinės nuomos sutarties nėra sudariusios, tačiau neginčija, kad tarp jų susiklostę nuomos teisiniai santykiai - atsakovai A. D., I. D. ir D. D. minėtame bute gyvena, šio buto adresu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą bei jiems yra skaičiuojamas nuomos mokestis.
Nuomininko pareigos naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis periodiškai mokėti nuomos mokestį yra vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų (CK 6.487 str. 1 d., 6.583-6.584 str.), už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nuomos sutartį nutraukti ir nuomininką iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.), tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami teisiniai padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Kaip teisingai yra pažymėjęs ir pirmosios instancijos teismas, CK 6.611 str. įtvirtinta teisės norma nėra imperatyvi. Tai reiškia, kad nuomotojo teisė nėra absoliuti. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma. Tokio pobūdžio teisiniai santykiai yra susiję su labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsauga, kurią, be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatos. Ginčus dėl iškeldinimo nagrinėjantys teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, kad už nuomos sutarties pažeidimą griežčiausią teisinę priemonę teismas taiko individualiai. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę, ar ne. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti tai, ar nuomotojo teisės taip pažeidžiamos, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, nulėmusios sutarties pažeidimą, veiksmai, kurių nuomininkas ėmėsi tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius ir pan.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 8 p. įtvirtinta, kad socialinis būstas yra nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Tai reikia, kad socialinis būstas suteikiamas ne bet kuriam asmeniui, o tik tam, kuris atitinka tam tikras sąlygas. Pažymėtina, kad socialinio būsto suteikimo socialiai remtiniems asmenims paskirtis yra užtikrinti šių asmenų interesus ir toks būstas suteikiamas dėl jų socialinės padėties. Atsakovai sąlygas gauti socialinį būstą atitiko ir atitinka, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad A. D., I. D. ir D. D. nebeturi teisės į socialinį būstą.
Sistemiškai aiškinant CK 6.611 str. ir Įstatymo 11 str. 3 ir 4 d., socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tais atvejais, kai jie socialiniame būste negyvena ir nuomininko turtas ar pajamos viršija dydžius, nustatytus Įstatymo 8 str. 1 d., todėl, ginčijant nuomos sutartį prievolės mokėti mokesčius nevykdymo pagrindu, būtina nustatyti, ar šis sutarties pažeidimas yra esminis. Šios prievolės nevykdymas netraktuotinas piktybišku, kadangi atsakovai mokesčių nemokėjo dėl objektyvių priežasčių – iki 2008 m. atsakovė D. D. buvo nepilnametė, nedirbo nė vienas šeimos narys, atsakovai negaudavo pašalpų (b. l. 124). Šį apelianto argumentą paneigia ir tai, kad, pasikeitus atsakovų finansinei situacijai, nuo 2008 m. (b. l. 43), jie iš esmės padengė visus įsiskolinimus, išskyrus 10310,94 Lt skolą UAB „Vilniaus energija“ (b. l. 59, 60, 94-96, 107-109, 124). Matyti, kad prievolė mokėti mokesčius vykdoma pagal galimybes, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovai ateityje vengs mokėti mokesčius ir, kad teismas, nepatenkinęs ieškinio reikalavimų, sudaro galimybes socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis bei nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama.
Šioje byloje svarbu ir tai, jog atsakovus su ginčo patalpa sieja ilgalaikis ryšys (b. l. 2) ir šių asmenų teisė į ginčo patalpą saugotina kaip teisė į būstą pagal Konvencijos 8 str. Apeliantas apeliaciniame skunde neišdėstė jokių argumentų, patvirtinančių, kad jo kaip ginčo būsto savininko teisių gynyba esamu atveju galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpa yra specialios paskirties - socialinis būstas. Apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus mieste yra daugiau socialiai remtinų šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, nepaneigia atsakovų tokios pačios teisės. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai yra praradę teisę į socialinio būsto nuomą (CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.