Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir I. D. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13 MR) FR0682-197, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-104 „Dėl S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021-09-06 skundo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK ar Komisija) 2022 m. kovo 11 d. sprendimą Nr. S-41(7-6/2022).

Pareiškėja I. D. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13 MR) FR0682-197, VMI prie FM 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-103 „Dėl I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021-09-06 skundo“ ir MGK 2022 m. kovo 11 d. sprendimą Nr. S-40(7-5/2022).

Pareiškėjai skunduose paaiškina, kad ginčijamais Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimais dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino Klaipėdos AVMI 2021 m. birželio 21 d. patikrinimo aktus (toliau – Patikrinimo aktai) ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnio, 70 straipsnio nuostatomis, pareiškėjams priskaičiavo papildomai mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), šio mokesčio delspinigių ir skyrė GPM baudą.

Pareiškėjas S. D. skunde teigia, kad MGK sprendime nurodyta, jog nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą valdė pareiškėja I. D. (50 proc.) ir pareiškėjo S. D. brolio sutuoktinė L. D. (50 proc.), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. sausio 9 d. pareiškėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalį ir 32 dalį pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomi susijusiais ir asocijuotais asmenimis. Taip pat teigiama, kad pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atskaitingas asmuo, pats iniciavo piniginių lėšų pervedimo operacijas, todėl padaryta išvada, kad tiek pareiškėjas, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestį išskaičiuojantis asmuo) buvo nesąžiningi 2015–2016 m. įformintų atsiskaitymų pagal avansines apyskaitas forma išmokėdami pareiškėjui pinigines lėšas, skirtas jo asmeninių poreikių tenkinimui.

Tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki akcijų pardavimo dienos (t. y. 2016 m. gruodžio 30 d.), jis, kaip atskaitingas asmuo, grąžino visas pagal avansines apyskaitas gautas ir įmonės reikmėms nepanaudotas lėšas, tačiau nurodytas faktines aplinkybes mokesčių administratorius iš esmės ignoruoja. Taip pat atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius analizuoja ir vertina tik bankinius pavedimus, tačiau ignoruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie suteikia galimybę nustatyti ir įvertinti, kiek jis, kaip atskaitingas asmuo, panaudojo lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai.

Pareiškėjas nurodo, kad, kaip nustatyta mokestinio patikrinimo metu, jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus Danijoje, tačiau ignoruojama aplinkybė, kad darbuotojams (kitų valstybių piliečiams) įmonė darbo užmokestį mokėjo grynais pinigais, taip pat nuomojo gyvenamąjį plotą bei vykdė atsiskaitymus už paslaugas grynais pinigais. Mano, kad mokesčių administratorius turėjo visas galimybes nustatyti ir įvertinti, kiek nurodytoje įmonėje patikrinimo laikotarpiu dirbo darbuotojų, ar jiems buvo mokami atlyginimai ir t. t., tačiau nurodytos esminės aplinkybės ignoruojamos, aiškiai suvokiant, kad tokių duomenų S. D. negali pateikti, tačiau tokių duomenų gavimas nėra apribotas mokesčių administratoriui. Nurodydamas, kad įmonė galėjo tiesiogiai vykdyti pavedimus iš savo sąskaitų į atitinkamas tiekėjų ir / ar biudžeto surenkamąsias sąskaitas, mokesčių administratorius neanalizuoja ir nevertina, kaip buvo vykdomi minėti įsipareigojimai, ar atsiskaityta su tiekėjais, darbuotojais ir kokiu būdu.

Pareiškėjas nesutinka su MGK sprendimo teiginiais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama sprendimus išmokėti atskaitingam asmeniui – pareiškėjui pinigines lėšas, skirtas įmonės reikmėms, nereikalavo jo pateisinti anksčiau išmokėtų lėšų panaudojimą. Tvirtina, kad tokia prievolė atskaitingam asmeniui buvo numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. 01 „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“. Teigia, kad jis pateikė minėtų piniginių lėšų panaudojimo pateisinimą ir pagal avansinę apyskaitą nebuvo skolingas įmonei.

Pareiškėjas skunde taip pat tvirtina, kad nuo 2016 m. gruodžio 30 d. nedalyvauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme ir neturi jokių galimybių pateikti buhalterinių dokumentų, nes jie perduoti naujam įmonės vadovui. Nesant jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių duomenų, teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos perleistos tik tariamai E. K., kuris, kaip nurodoma MGK sprendime ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra susiję asmenys (mokėtojas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. valdė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 22 d. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)”, o pastarąją valdo E. K. sutuoktinė). Nurodytos aplinkybės, pasak pareiškėjo, tik patvirtina jo teiginius apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą asmeniui, kuriam žinoma įmonės finansinė informacija ir kuris iš karto turi galimybę perimti įmonės dokumentus. Tvirtina, kad mokesčių administratoriaus analizuotas E. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimas kitiems asmenims su juo nėra susijęs.

Pareiškėjas nesutinka ir su MGK sprendimo teiginiais, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015–2016 m. gavęs ir asmeniniams poreikiams panaudojęs 331 281 Eur, yra tikrasis naudos gavėjas, kuris pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – GPMĮ) 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio nuostatas, pripažįstamas GPM mokėtoju, faktiškai gavusiu pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu. Nurodo, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atleistas 2017 m. sausio 9 d., t. y. praėjus 6 mėn. po akcijų pardavimo E. K., todėl pervestos piniginės lėšos į asmeninę jo banko sąskaitą per 6 mėnesius galėjo būti panaudoti įmonės reikmėms. Nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindimo, mano, kad visiškai nepagrįstai daroma išvada, jog jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir asmeniniams poreikiams tenkinti panaudotų 331 281 Eur piniginių lėšų iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino.

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad nevertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo ypatumai. Įmonė veiklą vykdė Danijoje ir darbo užmokestis, dienpinigiai, už prekes ir paslaugas buvo apmokami grynais pinigais, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jis, kaip įformintus atsiskaitymus pagal avansines apyskaitas, 2015-2016 m. iš susijusio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo 331 281 Eur piniginių lėšų, tikslu gauti mokestinę naudą – išvengti mokėtinų mokesčių bei turint tikslą įteisinti kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas.

Pasak pareiškėjo, yra ignoruojamos ir faktinės aplinkybės, jog L. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė (priklausė 50 proc. akcijų), o Ž. D. dirbo šioje įmonėje kartu su S. D. ir jam buvo pervedamos piniginės lėšos atsikaitymui su darbuotojais, prekių ir paslaugų pirkimui, o, pasibaigus mėnesiui, visi duomenys perduodami buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei. Nurodo, kad jis nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, nes, kaip mokesčių administratoriui aiškiai yra žinoma, visi įmonės dokumentai perduoti naujam įmonės vadovui.

Pareiškėjas skunde paaiškina ir tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsniu bei pritaikius išlaidų vertinimo metodą, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog sutuoktiniai S. D. ir I. D. 2018 m. disponavo 209 188 Eur piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių nepagrindė ir kurios nebuvo deklaruotos. Pareiškėjo teigimu, vertinant tiek pajamas, tiek išlaidas iš esmės neanalizuotas iki 2015 metų S. D. ir I. D. turėtų piniginių lėšų likutis. Taip pat, nesant jokio faktinio pagrindo, ignoruojama, jog artimieji šeimos nariai S. D. ir I. D. per mokestinio patikrinimo laikotarpį skyrė apie 60 000–70 000 Eur.

Nesutinka su skundžiamuose sprendimuose nurodytais teiginiais, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas 2015-2018 m. nepatyrė iš viso 123 000 Eur paskolų suteikimo išlaidų, iš jų: 2015 m. – 37 000 Eur, 2017 m. – 43 000 Eur ir 2018 m. – 43 000 Eur. Nurodo, kad šios faktinės aplinkybės grindžiamos notarų pateiktais duomenimis, tačiau nėra apklaustas S. P., kuriam suteiktos paskolos ir kuris įvardintų tikrąjį skolos dydį. Atkreipia dėmesį, kad yra atliktas tik vienas bankinis pavedimas – 37 000 Eur, nurodyta pervedimų paskirtis „Pagal paprastąjį vekselį. Vekselio data 2015-06-29“. Teigia, kad mokesčių administratorius nevertino, jog 2017, 2018 metais išduoti du vekseliai tai pačiai sumai – 43 000 Eur ir išieškojimas vykdomas tik pagal vieną iš vekselių, t. y. šiuo atveju pasibaigus vekselyje numatytam terminui, išduotas kitas vekselis, tačiau mokesčių administratorius juos sumuoja.

Pareiškėjas skunde vadovaujasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Teigia, kad šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkurė iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, pareiškėjas taip pat pažymi, kad pagrįsti tvirtinimą, jog sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos, privalo mokesčių administratorius (žr., pvz., 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1305/2008; 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2013, 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017).

Teigia, kad šiuo atveju mokesčių administratorius netinkamai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, nepagrindė objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančiais įrodymais apskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio.

Pareiškėja I. D., skunde nesutikdama su ginčijamo MGK sprendimo išvada, kad mokesčių administratorius visiškai pagrįstai vertino, jog pajamas gavo abu pareiškėjai, teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Nurodo, kad CK 3.109 straipsnio, reglamentuojančio prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu kartu analizuojant S. D. ir I. D. pajamas ir išlaidas 2015-2018 m., iš esmės nevertinta ir neanalizuota, kad S. D., kaip juridinių asmenų atskaitingas asmuo, pinigines lėšas naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, o juridinių asmenų veikloje. S. D. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus Danijoje.

Kaip ir pareiškėjas, pareiškėja skunde pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas S. P., duomenys apie S. P. suteiktas grąžintas paskolas gauti tiesiogiai iš pareiškėjos sutuoktinio S. D., jo banko sąskaitų išrašų bei notarų pateiktų duomenų. Teigia, kad apklausus S. P., šis būtų aiškiai įvardinęs skolos dydį.

Dėl MGK sprendime nustatytų aplinkybių, kad S. D. 2015–2018 m. statybinių medžiagų parduotuvėse (,,Depo“, ,,Senukai“, ,,Jupoja“, ,,Moki-Veži“, ,,Bocas“, Lytagra“, ,,Ermitažas“ ir kt.) banko kortelėmis ir mokėjimo pavedimais už statybines medžiagas pervedė 39 290 Eur, pareiškėja pažymi, kad yra ignoruojama, jog S. D. minėtu laikotarpiu buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių veikla – statybos darbai, atskaitingas asmuo, todėl statybinės medžiagos buvo įsigyjamos nurodytų juridinių asmenų veiklai.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, jog tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2214/2013). Teigia, kad MGK sprendime iš esmės ignoruojama aplinkybė, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėja buvo nurodžiusi, jog iš sesers, gyvenančios Rusijoje, gavo 50 000 Eur piniginių lėšų, kurios buvo išmokėtos dalimis per 6–8 metus, todėl nurodytos piniginės lėšos turėtų būti priskiriamos prie jos ir jos sutuoktinio pajamų.

Mano, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas jai mokėtiną GPM, neteisingai taikė MAĮ nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, taikydamas MAĮ 70 straipsnio nuostatas, neįvertino esminių aplinkybių, turinčių įtakos mokestinės prievolės dydžiui nustatyti.

Atsakovė VMI prie FM su pareiškėjų skundais nesutinka, prašo jų netenkinti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl gautų piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2015-2016 m. į asmenines banko sąskaitas, esančias AB SEB banke ir Swedbank AB, mokėjimų pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 384 853 Eur (2015 m. – 328 736 Eur, 2016 m. – 56 117 Eur), nurodyta mokėjimų paskirtis „firmos išlaidoms“. Patikrinimo metu pagal pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad 25 684 Eur (2015 m. – 11 129 Eur, 2016 m. – 14 555 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų piniginių lėšų pareiškėjas panaudojo įmonės reikmėms, o likusi 359 169 Eur (2015 m. – 317 607 Eur, 2016 m. – 41 562 Eur) piniginių lėšų dalis buvo panaudota asmeniniams jo šeimos poreikiams tenkinti (pervedinėjo į brolio Ž. D. sąskaitą, teikė paskolas, apmokėjo už įsigytą transporto priemonę, darė pervedimus įmonėms už įsigytas statybines medžiagas, įvairias prekes, draudimo, komunalines ir kitas suteiktas paslaugas, dengė asmeninį banko kreditą, nusiėmė pinigines lėšas grynaisiais).

Nurodo, kad Klaipėdos AVMI, įvertinusi UAB „(duomenys neskelbtini)” avansines apyskaitas žiniaraščiuose už 2016 m. 06-10 mėn. bei pagal pareiškėjo banko sąskaitose nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. užfiksuotus vykdytus atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)”, apskaičiavo, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. negrąžintos lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 331 281 Eur. Pareiškėjas patikrinimo metu duomenų, kad jis iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sandorio ar vėlesniais laikotarpiais gautas ir asmeniniams poreikiams panaudotas 331 281 Eur lėšas grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė.

Taip pat atsakovė nurodo, kad Klaipėdos AVMI, patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. D. 2015-2016 m. gautas pajamas / pinigines lėšas bei patirtas išlaidas, nustatė, kad sutuoktiniai iki 2016 m. gruodžio 31 d. galėjo būti sukaupę iki 124 210 Eur, todėl konstatavo, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu neturėjo finansinių galimybių grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 331 281 Eur piniginių lėšų. Todėl Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 10, 69 straipsnio 1 dalimi bei pritaikiusi lėšų bankų sąskaitose metodą, konstatavo, kad pareiškėjas 2015-2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintų atsiskaitymų pagal avansines apyskaitas forma, faktiškai gavo 331 281 Eur kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų. Klaipėdos AVMI, nustačiusi išskirtines ir ypatingas aplinkybes, GPM prievolę iš išskaičiuojančio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) perkėlė pareiškėjui.

Atsakovė pažymi, kad pagal MAĮ 10 straipsnio nuostatas, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų įstatymų atitinkamas nuostatas.

Nurodo, kad šiuo atveju Klaipėdos AVMI, pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu pripažindama 331 281 Eur pareiškėjo pajamomis, nustatė išskirtines ir ypatingas aplinkybes:

1) Nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą valdė pareiškėjo sutuoktinė I. D. (50 proc.) ir pareiškėjo brolio sutuoktinė L. D. (50 proc.), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. sausio 9 d. pareiškėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalį ir 32 dalį, pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomi susijusiais ir asocijuotais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad tiek pareiškėjas, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestį išskaičiuojantis asmuo), buvo nesąžiningi 2015-2016 m. įformintų atsiskaitymų pagal avansines apyskaitas forma išmokėdami pareiškėjui pinigines lėšas, skirtas jo asmeninių poreikių tenkinimui. Pareiškėjas darė reikšmingą įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimamiems sprendimams, kuriuos sąlygojo ne ekonominiai ar verslo poreikiai, bet siekis susijusiam asmeniui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų išmokėti GPM neapmokestinamas pajamas;

2) Disponavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, 2015-2016 m. nebuvo suvaržytas (t. y. sąskaitos nebuvo areštuotos), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdama atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, sumokėti mokesčius, t. y. lėšas panaudoti įmonės komercinėje – ūkinėje veikloje, galėjo tiesiogiai vykdyti pavedimus iš savo sąskaitų į atitinkamas tiekėjų ir / ar biudžeto surenkamąsias sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad piniginių lėšų pervedimo į pareiškėjo asmenines sąskaitas tikslas – kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų išmokėjimo įteisinimas;

3) Pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 15 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirtas šios įmonės vadovu ir atskaitingu asmeniu, todėl jo vaidmuo pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą / grąžinant šias lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir / ar kasą buvo aktyvus, t. y. visas šias piniginių lėšų pervedimo operacijas inicijavo pats pareiškėjas;

4) Nustatyta, jog atskaitingo asmens pareiškėjo skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal avansines apyskaitas 2016 m. birželio 1 d. buvo 375 295,10 Eur, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau vykdė piniginių lėšų pervedimus į pareiškėjo sąskaitą, nors pareiškėjas nebuvo pagrindęs anksčiau gautų lėšų panaudojimo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama sprendimus išmokėti atskaitingam asmeniui pareiškėjui pinigines lėšas, skirtas įmonės reikmėms, nereikalavo jo pateisinti anksčiau išmokėtų lėšų panaudojimą, nors tokia prievolė atskaitingam asmeniui buvo numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. 01 „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“. Tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai rodo, kad įmonė turėjo žinoti, kad pareiškėjui pagal avansines apyskaitas išmokėtos lėšos naudojamos ne įmonės komercinėje – ūkinėje veikloje;

5) Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. kovo 30 d. vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandoriai (2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo šeima akcijas perleido E. K., pastarasis po kelių dienų, t. y. 2017 m. sausio 20 d., akcijas perleido A. M., kuris po kelių mėnesių, t. y. 2017 m. kovo 30 d., akcijas perrašė Latvijos piliečiui M. P., kelia pagrįstų abejonių dėl realių šių sandorių tikslų. Kaip nustatyta mokestinio patikrinimo metu, tiek A. M., tiek M. P. priklausė socialiai pažeidžiamai gyventojų grupei. A. M. paaiškinimu, jis buvo tik akcininko M. P. statytinis, nieko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir dokumentus nežinojo, tuo tarpu M. P. paaiškino, kad apie tai, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas sužinojo tik iš Valstybinės Pajamų tarnybos (t. y. tik 2020 m.);

6) Perrašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas Latvijos piliečiui M. P., tą pačią dieną, t. y. 2017 m. kovo 30 d. buvo nutraukta ir sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, o visi buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, atiduoti A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu (2017 m. rugsėjo 14 d. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (30.2) FR1041-780) A. M. 2017 m. birželio 27 d. mokesčių administratoriui nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi, nes jie visi pas akcininką M. P., tuo tarpu M. P. Latvijos Respublikos mokesčių administratoriui paaiškino, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jis nėra gavęs. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuota, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandorių, tiek ir buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo tikslas – nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus;

7) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip išskaičiuojantis asmuo, išmokėdama pareiškėjui pinigines lėšas įformintų atsiskaitymų pagal avansines apyskaitas forma, neišskaičiavo mokėtiną GPM, kaip būtų tai daręs, jei pajamos būtų kvalifikuotos taip, kaip atkūrus tikrąsias aplinkybes;

8) Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2016 m. gavęs ir asmeniniams poreikiams panaudojęs 331 281 Eur, yra tikrasis naudos gavėjas, kuris pagal GPMĮ 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio nuostatas, pripažįstamas GPM mokėtoju, faktiškai gavęs pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikoma mokestį išskaičiuojančiu asmeniu, kuris neįvykdė (netinkamai įvykdė) savo mokestinę prievolę. Išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės nes įmonė nerandama, (įmonės akcijos per sandorių grandinę perleistos statytiniui).

Atsakovė teigia, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą. Piniginių lėšų išmokėjimo pareiškėjui (įformintas pagal avansines apyskaitas) tikslas nebuvo atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, sumokėti mokesčius, t. y. lėšas panaudoti įmonės komercinėje – ūkinėje veikloje. Avansinių apyskaitų įforminimas buvo visiškai dirbtinis, pinigai išmokėti pažeidžiant draudimo piktnaudžiauti teise principą. Banko pavedimuose mokėjimų paskirtis „firmos išlaidoms“ nurodyta formaliai, siekiant pareiškėjo gautas pajamas priskirti neapmokestinamosioms pajamoms.

Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per sandorių grandinę buvo parduota: 2016 m. gruodžio 30 d. E. K. (VĮ „Registrų centras“ duomenimis, E. K. nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. yra įtrauktas į asmenų, kuriems apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą); 2017 m. sausio 20 d. A. M. (miręs, priklausė socialiai pažeidžiamai gyventojų grupei); 2017 m. kovo 30 d. M. P. (Latvijos pilietis, priklausė socialiai pažeidžiamai gyventojų grupei). Atsakovės vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas teigti, jog pareiškėjas tikslingai siekė perkelti GPM mokėjimą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, kuris šios prievolės negalės įvykdyti. Todėl Klaipėdos AVMI pagrįstai atkūrė iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, bei pripažino, kad pareiškėjas 2015-2016 m. iš susijusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 331 281 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų: 2015 m. – 317 607 Eur ir 2016 m. – 13 674 Eur, kurios vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostata, patikrinimo metu apmokestintos 15 proc. GPM tarifu.

Atsakovė, remdamasi skundo argumentais, nurodo, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl faktinės aplinkybės – realaus pinigų grąžinimo ar negrąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Nurodo, jog tiek mokestinio tyrimo, tiek mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo duoti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus, patvirtinančius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2016 m. pavedimais gautų piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms ir / ar grąžinimą įmonei, tačiau tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė nei patikrinimo metu, nei skundo nagrinėjimo metu VMI prie FM. Be to, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai laisvų lėšų, kad galėtų grąžinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas ar jas panaudoti įmonės išlaidoms, jeigu tokios buvo patirtos, padengti, nes pagal pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. D. 2015-2016 m. gautas pajamas / pinigines lėšas bei patirtas išlaidas, nustatyta, jog sutuoktiniai 2016 m. gruodžio 31 d. galėjo būti sukaupę tik iki 124 210 Eur.

Pažymi, kad, nors kartu su rašytinėmis pastabomis pareiškėjas Klaipėdos AVMI pateikė 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo E. K. aktą (mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateiktas), šis aktas neįrodo, jog jis grąžino 331 281 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, teigia, kad Klaipėdos AVMI išnaudojo visas galimybes įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tačiau buvo nustatyta, jog įmonė nerandama (akcijos keletą kartų perleistos statytiniams). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktas Klaipėdos AVMI buvo pateiktas tik 2021 m. liepos 21 d., kai yra tvirtinama apie pinigų grąžinimą iki 2016 m. gruodžio 30 d., o patikrinimas pradėtas 2020 m. gruodžio 21 d. ir baigtas 2021 m. birželio 21 d.. Ši aplinkybė taip pat verčia abejoti pareiškėjo argumentais bandant pagrįsti pinigų grąžinimo įmonei aplinkybę.

Apibendrindama tai, kas išdėstya, surinktų faktinių duomenų pagrindu VMI prie FM teigia, jog patikrinimo metu buvo pakankamas pagrindas išvadai dėl nurodomos ginčo sumos realaus negrąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tos piniginės sumos pripažinimo apmokestinamosiomis pareiškėjo pajamomis.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą VMI prie FM nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog I. D. ir pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 1 657 411 Eur pajamų ir piniginių įplaukų bei patyrė 1 673 346 Eur išlaidų. Įvertinus sutuoktinių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kiekvienų metų sausio 1 d. ir gruodžio 31 d. piniginių lėšų likučius banke ir ne banke, nustatyta, kad sutuoktinių pareiškėjo ir I. D. 2018 m. išlaidos viršijo pajamas – 209 188 Eur suma. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu bei pritaikius išlaidų vertinimo metodą, konstatuota, kad sutuoktiniai 2018 m. disponavo 209 188 Eur piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių nepagrindė ir kurios nebuvo deklaruotos. Nustatyta, kad 209 188 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos pagal avansines apyskaitas vykdytiems atsiskaitymams su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskolos S. P. suteikimui, kilnojamojo ir privalomai registruotino nekilnojamojo turto įsigijimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88, 6.5 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis sutuoktinio turto ir pajamų teisinį režimą, pareiškėjui apskaičiuota mokesčių bazė – 104 594 Eur (209 188 Eur/2).

Atsakovė nurodo, kad pagal pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. į S. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 37 000 Eur, nurodyta pervedimų paskirtis „Pagal paprastąjį vekselį. Vekselio data 2015-06-29“. Pagal Joniškio rajono notarų biuro pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. S. P. įmonei paskolino 43 000 Eur (2017 m. rugsėjo 7 d. Neprotestuotinas paprastasis vekselis, notarinio registro Nr. 2-4125), o 2018 m. S. P. paskolino 43 000 Eur (2018 m. rugsėjo 13 d. Neprotestuotinas paprastasis vekselis, notarinio registro Nr. 1-3953). Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. el. paštu pateiktame paaiškinime, nurodė, kad S. P. jam paskolos nėra grąžinęs, todėl jis yra perduotas antstoliams. Pakartotinai 2021 m. birželio 14 d. el. paštu nurodė, kad nei S. P., nei jo įmonė jam paskolų nėra grąžinę.

Atsakovė pažymi, jog patikrinimo metu S. P. nebuvo apklaustas, nes duomenys apie S. P. suteiktas grąžintas paskolas gauti tiesiogiai iš pareiškėjo, jo banko sąskaitų išrašų bei notarų pateiktų duomenų. Nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais, jog mokesčių administratorius nepagrįstai sumuoja du vekselius, išduotus tai pačiai sumai – 43 000 Eur, neva išieškojimas vykdomas tik pagal vieną iš vekselių (pasibaigus vekselyje numatytam terminui, išduotas kitas vekselis). Atsakovė pažymi, jog vekseliai sudaryti skirtingų asmenų 2017 m. S. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. – S. P.. Minėti asmenys vekselių nėra apmokėję, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas 2015-2018 m. nepatyrė iš viso 123 000 Eur paskolų suteikimo išlaidų, iš jų: 2015 m. – 37 000 Eur, 2017 m. – 43 000 Eur ir 2018 m. – 43 000 Eur.

Dėl pareiškėjų skundų argumentų, jog vertinant tiek pajamas, tiek išlaidas iš esmės neanalizuotas iki 2015 metų jų šeimos turėtų piniginių lėšų likutis, atsakovė pažymi, kad patikrinimo metu buvo analizuoti pareiškėjo pateikti duomenys apie jų turimas pajamas iki 2015 m. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimą, kokius piniginių lėšų likučius jie su sutuoktine turėjo ne banke 2015 m. sausio 1 d., 2020 m. liepos 29 d. el. paštu pateiktame paaiškinime (patikrinimo akto 6 priedas) nurodė: „mano žmona I. D. gavo iš sesers, gyvenančios Rusijoje, 50 000 Eur už tai, kad atsisakė teisių į nekilnojamąjį turtą Rusijoje“. Paprašytas patikslinti, ar minėtus 50 000 Eur jie ir turėjo 2015 m. sausio 1 d., atsakė: „ne, grynų pinigų tiek neturėjome, nes tie pinigai buvo mokami per ilgą laiką dalimis“, bei patikslino, kad ne banke 2015 m. sausio 1 d. turėjo apie 1 000 Eur grynųjų pinigų.

Atsakovė nurodo, kad patikrinimo metu pareiškėjo ir I. D. buvo paprašyta pateikti tikslius I. D. sesers duomenis (vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, gimimo metus) bei nurodyti, kada, kur ir kokiomis sumomis sutuoktinės sesuo jiems perdavė minėtas lėšas. Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. el. laišku patikslino, kad „žmonos sesuo duodavo kartais 1 000 Eur, kitą kartą 1 500 Eur, tai truko apie 6-8 metus“, tačiau nei sutuoktinės sesers duomenų, nei konkrečios informacijos, kada, kur ir kokias sumas minėta sesuo perdavė, nepateikė. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui bei I. D. nepateikus jokių I. D. sesers identifikacinių duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų ir kt.) bei nenurodžius informacijos apie konkrečias gautas pinigų sumas, pinigų perdavimo datas bei kitų piniginių lėšų gavimą patvirtinančių aplinkybių ir objektyvių įrodymų apie iš I. D. sesers gautas lėšas, sudarant sutuoktinių pajamų – išlaidų balansą į jas pagrįstai nebuvo neatsižvelgta.

Taip pat VMI prie FM pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinė I. D. 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu nurodė (patikrinimo akto 19 priedas), kad ji iki 2015 m. sausio 1 d. ne banke piniginių lėšų neturėjo. Atsakydama į 2020 m. liepos 22 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (27.13) FR0706-744 pateikti duomenis bei susijusius dokumentus apie iki 2018 m. gruodžio 31 d. gautas ir/ ar suteiktas paskolas, pinigines dovanas, I. D. 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu nurodė, kad paskolų, piniginių dovanų negavo ir neteikė. Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. el. paštu pateiktame paaiškinime, atsakydamas į klausimą, ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra gavęs paskolų ir/ ar piniginių lėšų dovanų, jei taip, kiek, kada ir iš ko, nurodė kad yra gavęs paskolas, bei pažymėjo, kad negali prisiminti, kada ir iš ko. Pareiškėjui duotame 2020 m. liepos 22 d. mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (27.13) FR0706-743 taip pat buvo nurodyta pateikti duomenis bei susijusius dokumentus apie iki 2018 m. gruodžio 31 d. gautas paskolas, pinigines dovanas. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu pateiktame paaiškinime nurodė: „aš skolinau draugams ir jie man skolino, palūkanų ar pelno niekas negaudavo“, kitų duomenų ir dokumentų pareiškėjas nepateikė. Pažymi, kad pareiškėjui mokestinio patikrinimo metu dar kartą duotas 2021 m. sausio 19 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (27.13) FR0706-89 pateikti duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus apie iki 2018 m. gruodžio 31 d. gautas ir/ ar suteiktas paskolas, pinigines dovanas, tačiau pareiškėjas jokių duomenų ir / ar dokumentų nepateikė. Atsakovės teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog patikrinimo metu neanalizuota, koks buvo iki 2015 metų pareiškėjo ir I. D. turėtų piniginių lėšų likutis, yra nepagrįsti.

Taip pat, VMI prie VMI nuomone, nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog nesant jokio faktinio pagrindo ignoruojama, jog artimieji šeimos nariai pareiškėjui ir I. D. per mokestinio patikrinimo laikotarpį skyrė apie 60 000-70 000 Eur. Nurodo, kad Klaipėdos AVMI išanalizavo minėtus pareiškėjo argumentus bei išsamiai dėl jų pasisakė. VMI prie FM pritaria Klaipėdos AVMI išvadai, jog pajamų šaltinių formavimas tik pastabose (ar skunde VMI prie FM) išdėstytų paaiškinimų ir argumentų pagrindu, nepateikus jokių leistinų bei neginčijamų įrodymų, yra pareiškėjo gynybinė pozicija ir negali pagrįsti 60 000-70 000 Eur pajamų buvimo. Klaipėdos AVMI pagrįstai pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui nesutinkant su mokesčių administratoriaus išvadomis, pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojui kyla pareiga jas paneigti. Mokesčių mokėtojui nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius leistinus įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius, o apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai (LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2011 m. sausio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1632/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-912/2011). Atsakovė teigia, kad analizuojamu atveju pareiškėjai pareigos numatytos MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje neįvykdė.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, atsakovė prašo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl papildomai, taikant MAĮ 69 ir 70 straipniuose įtvirtintą netiesioginį mokesčio apskaičiavimo metodą, pareiškėjams apskaičiuoto GPM bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. birželio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (27.13 Mr) FR0680-212 nustatė, kad pareiškėjas: 1) 2015-2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 331 281 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, nuo kurių nesumokėjo 50 109 Eur GPM (nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsniu ir pritaikius lėšų bankų sąskaitose metodą); 2) iš Švedijoje registruotos įmonės RENOVERINGSTEAMET I SVERIGE AB 2016-2017 m. gavo 4 130 Eur kito turto nuomos pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 619 Eur GPM; 3) 2018 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis 104 594 Eur pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 15 689 Eur GPM (nustatyta vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu bei pritaikius išlaidų metodą) (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 35-61).

Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022, b. l. 31-34), 2021 m. rugpjūčio 16 d spendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13 Mr) FR0682-197 patvirtino patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotas sumas (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 23-29).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu, 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė skundą VMI prie FM (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022, b. l. 7-12). VMI prie FM 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 68-104 patvirtino Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (27.13 Mr) FR0682-197 (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022, b. l. 16-22).

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu VMI prie FM sprendimu, pateikė skundą MGK (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022, b. l. 2-5). MGK 2022 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. S -41(7-6/2022) patvirtino VMI prie FM 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-104 (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 224-235).

Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. birželio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (27.13 Mr) FR0680-211 nustatė, kad pareiškėja 2018 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis 104 594 Eur pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 15 689 Eur GPM (nustatyta vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu bei pritaikius išlaidų metodą) (MGK byla Nr. 6.11-(7-5/2022, b. l. 27-38).

Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas (MGK byla Nr. 6.11-(7-5/2022, b. l. 24-26), 2021 m. rugpjūčio 16 d. spendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13 Mr) FR0682-198 patvirtino patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotas sumas (MGK byla Nr. 6.11-(7-5/2022, b. l. 18-22).

Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 16 d. spendimu, 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė skundą VMI prie FM (MGK byla Nr. 6.11-(7-5/2022, b. l. 13-17). VMI prie FM 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 68-103 patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą (MGK byla Nr. 6.11-(7-5/2022, b. l. 6-9).

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu VMI prie FM sprendimu, pateikė skundą MGK (MGK byla Nr. 6.11-(7-5/2022, b. l. 2-4). MGK 2022 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. S-40 (7-6/2022) patvirtino VMI prie FM 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-103 (MGK byla Nr. 6.11-(7-5/2022, b. l. 65-71).

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ).

MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Dėl gautų piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas

Klaipėdos AVMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad pareiškėjas 2015-2016 m. į asmenines banko sąskaitas, esančias AB SEB banke ir Swedbank AB, mokėjimų pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 384 853 Eur (2015 m. – 328 736 Eur, 2016 m. – 56 117 Eur), nurodyta mokėjimų paskirtis „firmos išlaidoms“.

Patikrinimo metu remiantis pareiškėjo bankų sąskaitų išrašais nustatyta, kad 25 684 Eur (2015 m. – 11129 Eur, 2016 m. – 14555 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų piniginių lėšų pareiškėjas panaudojo įmonės reikmėms, o likusi 359 169 Eur (2015 m. – 317 607 Eur, 2016 m. – 41 562 Eur) piniginių lėšų dalis buvo panaudota asmeniniams pareiškėjo šeimos poreikiams tenkinti (pervedinėjo į brolio Ž. D. sąskaitą, teikė paskolas, apmokėjo už įsigytą transporto priemonę, darė pervedimus įmonėms už įsigytas statybines medžiagas, įvairias prekes, draudimo, komunalines ir kitas suteiktas paslaugas, dengė asmeninį banko kreditą, nusiėmė pinigines lėšas grynaisiais).

Nustatyta, kad patikrinimo metu pareiškėjui 2020 m. liepos 22 d. ir 2021 m. sausio 19 d. buvo duoti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus, patvirtinančius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2016 m. pavedimais gautų piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 80-84, 169). Tokių dokumentų pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad tuo metu dirbo Danijoje ir pervesdavo lėšas sau įmonės išlaidoms, kiekvieną mėnesį apie išlaidas būdavo atsiskaitoma įmonės buhalterijoje (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 62-63).

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. sausio 19 d. buvo pareiškėjas S. D., o jo sutuoktinė I. D. ir jo brolio Ž. D. sutuoktinė L. D. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. valdė po 50 proc. šios bendrovės akcijų. I. D. ir L. D. 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido E. K., kuris 2017 m. sausio 20 d. bendrovės akcijas perleido A. M., o pastarasis 2017 m. kovo 30 d. perleido Latvijos piliečiui M. P.. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovė, teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai su parengta buhalterine apskaita 2017 m. kovo 30 d. buvo grąžinti tuo metu įmonę atstovaujančiam vadovui A. M. (pateiktas perdavimo aktas).

Klaipėdos AVMI patikrinimo metu nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas paskutinis vadovas A. M. priklausė socialiai pažeidžiamų gyventojų grupei bei yra miręs (duomenų apie kitą vadovą nėra pateikta). A. M. paaiškinimu, jis buvo tik akcininko M. P. statytinis, nieko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir dokumentus nežinojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi, nes jie visi pas akcininką M. P..

Patikrinimo metu nustatyta, kad M. P. taip pat priklausė socialiai pažeidžiamų gyventojų grupei. Minėtas asmuo paaiškino, kad apie tai, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, sužinojo tik iš Latvijos mokesčių administratoriaus ir tik 2020 m. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jis nėra gavęs.

Remiantis mokestinio patikrinimo duomenimis, E. K. į mokesčių administratoriaus el. laiškais ir registruotu laišku pateiktus klausimus neatsakė, duomenų / dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimu, nepateikė. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, E. K. nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. yra įtrauktas į asmenų, kuriems apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą.

Įvertinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos žiniaraščiuose už 2016 m. 06-10 m. bei pagal pareiškėjo banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. užfiksuotus vykdytus atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos AVMI apskaičiavo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 21 d. negrąžintos lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 331 281 Eur.

Pareiškėjas patikrinimo metu duomenų, kad jis iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sandorio ar vėlesniais laikotarpiais, gautas ir asmeniniams poreikiams panaudotas 331 281 Eur lėšas grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė.

Klaipėdos AVMI patikrinimo metu, įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. D. 2014-2016 m. gautas pajamas / pinigines lėšas bei patirtas išlaidas, taip pat nustatė, kad sutuoktiniai 2016 m. gruodžio 31 d. galėjo būti sukaupę iki 124 210 Eur, todėl konstatavo, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu neturėjo finansinių galimybių grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 331 281 Eur piniginių lėšų.

Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 10 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi bei pritaikiusi lėšų bankų sąskaitose metodą, konstatavo, kad pareiškėjas 2015-2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintų atsiskaitymų pagal avansines apyskaitas forma, faktiškai gavo 331 281 Eur kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų. Klaipėdos AVMI nustačiusi išskirtines ir ypatingas aplinkybes, GPM prievolę iš išskaičiuojančio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) perkėlė pareiškėjui.

Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį GPM objektas yra gyventojo pajamos. Pagal GPMĮ 1 straipsnio 14 dalies nuostatas pajamos yra pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus, šios straipsnio dalyje išvardintas gyventojo gaunamas pinigines lėšas ar kitą naudą, kurios nėra laikomos gyventojo pajamomis ir nėra GPM objektas.

GPMĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas: kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos <...>.

Pagal GPMĮ 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pagal GPMĮ 22 straipsnio 1 dalį pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos <...> skirstomos į dvi klases – A ir B. Vadovaujantis minėta straipsnio nuostata, kitos pajamos, gautos Lietuvos vieneto, priskiriamos A klasės pajamoms. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Pagal MAĮ 10 straipsnio nuostatas, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas mokesčių apskaičiavimo būdas yra taikomas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Dėl minėtų MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų nustatymo kartu konstatuojamas ir mokesčio mokėtojo piktnaudžiavimas, taigi mokesčių mokėtojo veiksmai nelaikomi teisėtu mokesčių planavimu. Mokesčių administratorius, nustatęs piktnaudžiavimo teise faktą, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, būtent atkuria tikrąsias sandorių aplinkybes ir priima sprendimą, paneigiantį tam tikras mokesčio mokėtojo teises (LVAT 2013-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-602-1718/2013, 2015-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A-26-602/2015, 2016-02-08 nutartis adm. byloje Nr. A-145-602/2016). Siekiant konkrečiai situacijai taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras ūkines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą (žr., pvz., 2008 m. vasario 20 d. sprendimą adm. byloje Nr. A-556-250/2008; 2011 m. vasario 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A575-371/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą adm. byloje Nr. A556-715/2013, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-145-602/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, ginčydamas MGK ir mokesčių administratoriaus sprendimus, priimtus nagrinėjant šį mokestinį ginčą, skunde teismui iš esmės dėsto tuo pačius argumentus, kaip ir skunduose VMI prie FM, bei MKG. Pareiškėjas neigia, kad 2015-2016 m. jis, kaip atskaitingas asmuo, į savo asmeninę sąskaitą gautų piniginių lėšų dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino ir panaudojo asmeninėms reikmėms. Mano, kad mokesčių administratorius jam papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės nepagrindė leistinais ir objektyviais įrodymais. Teigia, jog aplinkybę, kad jis visiškai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal avansines apyskaitas, galėtų patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Tvirtina, kad jis pats tokių dokumentų pateikti negali, nes juos perdavė 2016 m. gruodžio 30 d. naujam įmonės vadovui E. K. Mano, kad mokesčių administratorius pats turėjo teisę ir galimybę surinkti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos pobūdį (pareiškėjas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė Danijoje ir atsiskaitymus vykdė grynaisiais pinigais).

Pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu pripažindama 331 281 Eur pareiškėjo pajamomis, atsižvelgė į šias nustatytas faktines aplinkybes:

1) Nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą valdė pareiškėjo sutuoktinė I. D. (50 proc.) ir pareiškėjo brolio sutuoktinė L. D. (50 proc.), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. sausio 9 d. pareiškėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalį ir 32 dalį, pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomi susijusiais ir asocijuotais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad tiek pareiškėjas, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestį išskaičiuojantis asmuo) buvo nesąžiningi 2015-2016 m. įformintų atsiskaitymų pagal avansines apyskaitas forma išmokėdami pareiškėjui pinigines lėšas, skirtas jo asmeninių poreikių tenkinimui. Pareiškėjas darė reikšmingą įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimamiems sprendimams, kuriuos sąlygojo ne ekonominiai ar verslo poreikiai, bet siekis susijusiam asmeniui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų išmokėti GPM neapmokestinamas pajamas;

2) Disponavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, 2015-2016 m. nebuvo suvaržytas (t. y. sąskaitos nebuvo areštuotos), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdama atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, sumokėti mokesčius, t. y. lėšas panaudoti įmonės komercinėje – ūkinėje veikloje, galėjo tiesiogiai vykdyti pavedimus iš savo sąskaitų į atitinkamas tiekėjų ir / ar biudžeto surenkamąsias sąskaitas. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius konstatavo, kad piniginių lėšų pervedimo į pareiškėjo asmenines sąskaitas tikslas – kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų išmokėjimo įteisinimas;

3) Pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 15 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirtas šios įmonės vadovu ir atskaitingu asmeniu, todėl jo vaidmuo pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą / grąžinant šias lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir / ar kasą buvo aktyvus, t. y. visas šias piniginių lėšų pervedimo operacijas inicijavo pats pareiškėjas;

4) Mokesčių administratorius nustatė, jog atskaitingo asmens pareiškėjo skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal avansines apyskaitas 2016 m. birželio 1 d. buvo 375 295,10 Eur, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau vykdė piniginių lėšų pervedimus į pareiškėjo sąskaitą, nors pareiškėjas nebuvo pagrindęs anksčiau gautų lėšų panaudojimo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama sprendimus išmokėti atskaitingam asmeniui - pareiškėjui pinigines lėšas, skirtas įmonės reikmėms, nereikalavo jo pateisinti anksčiau išmokėtų lėšų panaudojimą, nors tokia prievolė atskaitingam asmeniui buvo numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. 01 „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“. Mokesčių administratoriaus vertinimu, tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai rodo, kad įmonė turėjo žinoti, kad pareiškėjui pagal avansines apyskaitas išmokėtos lėšos naudojamos ne įmonės komercinėje – ūkinėje veikloje;

5) Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. kovo 30 d. vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandoriai (2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo šeima akcijas perleido E. K., pastarasis po kelių dienų, t. y. 2017 m. sausio 20 d., akcijas perleido A. M., kuris po kelių mėnesių, t. y. 2017 m. kovo 30 d., akcijas perrašė Latvijos piliečiui M. P.), kelia pagrįstų abejonių dėl realių šių sandorių tikslų. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad tiek A. M., tiek M. P. priklausė socialiai pažeidžiamai gyventojų grupei. A. M. paaiškinimu, jis buvo tik akcininko M. P. statytinis, nieko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir dokumentus nežinojo, tuo tarpu M. P. paaiškino, kad apie tai, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas sužinojo tik iš Valstybinės Pajamų tarnybos (t. y. tik 2020 m.);

6) Perrašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas Latvijos piliečiui M. P., tą pačią dieną, t. y. 2017 m. kovo 30 d. buvo nutraukta ir sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, o visi buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, atiduoti A. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu (2017 m. rugsėjo 14 d. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (30.2) FR1041-780) A. M. 2017 m. birželio 27 d. mokesčių administratoriui nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi, nes jie visi pas akcininką M. P., tuo tarpu M. P. Latvijos Respublikos mokesčių administratoriui paaiškino, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jis nėra gavęs. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius konstatavo, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandorių, tiek ir buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo tikslas – nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus;

7) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip išskaičiuojantis asmuo, išmokėdama pareiškėjui pinigines lėšas įformintų atsiskaitymų pagal avansines apyskaitas forma, neišskaičiavo mokėtiną GPM, kaip būtų tai daręs, jei pajamos būtų kvalifikuotos taip, kaip atkūrus tikrąsias aplinkybes;

8) Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2016 m. gavęs ir asmeniniams poreikiams panaudojęs 331 281 Eur, yra tikrasis naudos gavėjas, kuris pagal GPMĮ 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio nuostatas, pripažįstamas GPM mokėtoju, faktiškai gavęs pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikoma mokestį išskaičiuojančiu asmeniu, kuris neįvykdė (netinkamai įvykdė) savo mokestinę prievolę. Išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės nes įmonė nerandama, (įmonės akcijos per sandorių grandinę perleistos statytiniui).

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei įvertinęs mokestinio ginčo byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 10 straipsniu ir taikydamas MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai šias pajamas pripažino pareiškėjo gautomis pajamomis.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 21 d. negrąžintų lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 331 281 Eur suma iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)” avansinės apyskaitos žiniaraščių už 2016 m. birželio–spalio mėn. duomenis bei pagal pareiškėjo banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. užfiksuotus vykdytus atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)” ((MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 67-79). Patikrinimo metu apskaičiuota, kad pareiškėjo skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 331 281 Eur (328 386 Eur (pareiškėjo skola 2016 m. spalio 31 d.) + 3 985 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos), 1 089,80 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms išleistos ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą grąžintos lėšos) (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 35-61).

Pareiškėjas duomenų bei tai patvirtinančių įrodymų, kad jis iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sandorio (t. y. iki 2016 m. gruodžio 30 d.) ar vėlesniais laikotarpiais pagal avansines apyskaitas gautas ir asmeniniams poreikiams panaudotas 331 281 Eur lėšas grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei patikrinimo metu, nei nagrinėjant šį mokestinį ginčą nepateikė.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 2 d. VĮ „Registrų centras“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m. nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus gautinos sumos buvo 379 428 Eur, o aiškinamajame rašte prie 2016 m. finansinės atskaitomybės nurodyta, kad per vienerius metus gautinas sumas sudaro atskaitingo asmens skola, pirkėjų įsiskolinimas, gautinas PVM, iš anksto sumokėtas pelno mokestis. Minėti finansinės atskaitomybės dokumentai taip pat pagrindžia, kad S. D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir asmeniniams poreikiams tenkinti panaudotų 331 281 Eur piniginių lėšų iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 35-61).

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis dar 6 mėnesius po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo E. K. buvo bendrovės direktorius ir galėjo panaudoti į savo asmeninę sąskaitą pervestas pinigines lėšas įmonės reikmėms, yra deklaratyvaus pobūdžio ir jokiais įrodymais nepagrįsti. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokiems įmonės tikslams ginčo pinigines lėšas panaudojo.

Patikrinimo metu surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiję ir asocijuoti asmenys. Pareiškėjas, būdamas įmonės vadovu, iš įmonės gautomis lėšomis pats laisvai disponavo (pervedinėjo į brolio Ž. D. sąskaitą, teikė paskolas, apmokėjo už įsigytą transporto priemonę, darė pervedimus įmonėms už įsigytas statybines medžiagas, įvairias prekes, draudimo, komunalines ir kitas suteiktas paslaugas, dengė asmeninį banko kreditą, nusiėmė pinigines lėšas grynaisiais).

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad piniginės lėšos buvo pervedamos Ž. D., kad šis atsiskaitytų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyjamas prekes ar paslaugas, taip pat jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti.

Iš Patikrinimo akto matyti, jog pareiškėjas dalį gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, t. y. 172 376 Eur, banko pavedimais pervedė į brolio Ž. D. sąskaitą. Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. paaiškinime nurodė, kad broliui ir jo žmonai pervesdavo pinigus, nes jie gyvena Danijoje ir turi įsipareigojimų Lietuvoje (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 81-82). Tačiau kitame paaiškinime, pateiktame 2020 m. rugpjūčio 18 d., pareiškėjas jau aiškino, kad tuo metu įmonės savininkės buvo jo ir jo brolio žmonos, jie su broliu dirbo Danijoje ir tuos pinigus pervesdavo broliui įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išlaidoms, kiekvieną mėnesį apie išlaidas būdavo atsiskaitoma įmonės buhalterijoje. Pareiškėjas šiuos jo teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikė (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 62-63).

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad nei Ž. D., nei jo sutuoktinė L. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti nebuvo. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus asmenis būtų paskyrusi atskaitingais asmenimis, taip pat byloje nėra. Nustatyta, kad 2015-2018 m. Ž. D. gautus 198 669 Eur ir L. D. gautus 5 821 Eur iš pareiškėjo pavedimais pinigines lėšas panaudojo savo ir šeimos įsipareigojimams padengti bei asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti (atsiskaitė už prekes, paslaugas, mokėjo už ryšių ir komunalines paslaugas, bankų suteiktų kreditų dengimui, palūkanų mokėjimui, draudimo įmokoms, pervedė 37 fiziniams asmenims, pavedimų paskirtyje nurodant: „skolinu“, „skola“, „skolos grąžinimas“, pervedė sūnui, nuėmė grynais ir t. t.). Ž. D. ir L. D. operatyvių patikrinimų metu duomenų, jog minėti asmenys būtų pervedę pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitas ir / ar atsiskaitę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyjamas prekes ar paslaugas, nenustatyta (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 181-184, 187-192).

Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad pagal 2016 m. gruodžio 30 d. priėmimo perdavimo aktą visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, taip pat kasos knyga ir kiti buhalteriniai dokumentai, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius dėl visiško atsiskaitymo su įmone, perduoti naujam įmonės vadovui E. K.

Pažymėtina, kad minėtą dokumentą pareiškėjas pateikė tik su pastabomis dėl patikrinimo akto (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 34). Jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių šio dokumento negalėjo pateikti anksčiau, pareiškėjas nepaaiškina. Be to, 2016 m. gruodžio 30 d. priėmimo perdavimo aktas patvirtina tik įmonės dokumentų perdavimo faktą, tačiau negali patvirtinti aplinkybės, kad pareiškėjas grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nepanaudotas ginčo pinigines lėšas, kurios buvo pervestos į jo asmeninę sąskaitą. Taigi, aptariamas dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu, paneigiančiu pareiškėjo mokestinę prievolę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką pirmenybė teikiama pirminiams paaiškinimams, kurie iš esmės laikytini objektyvesniais, nes nėra nulemti laiko ir kitų aplinkybių, pvz., mokestinio patikrinimo rezultatų sužinojimo (pvz., 2017 m. balandžio 13 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-781-629/2017, 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas adm. byloje Nr. eI3-4323-983/2020 ir kt.).

Taip pat yra nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad mokesčių administratorius pats turėjo galimybę įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.

Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad Klaipėdos AVMI išnaudojo visas galimybes įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tačiau buvo nustatyta, jog įmonė nerandama (akcijos keletą kartų perleistos statytiniams). Siekiant nustatyti laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės I. D. vykdytų sandorių ir tarpusavio atsiskaitymo aplinkybes, mokesčių administratorius 2020 m. lapkričio 4 d. atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 201-207). Operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su sandoriais, vykdytais tarp Bendrovės ir pareiškėjo bei pareiškėjos, nepateikė. Dėl šių priežasčių mokesčių administratorius kreipėsi į laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. už Bendrovės buhalterinę apskaitą atsakingą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri paaiškino, kad grąžino Bendrovės vadovui A. M. jo pateiktus pirminius dokumentus su parengta buhalterine apskaita, o minėtas asmuo šiuos dokumentus pasiėmė. Šiai aplinkybei pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2017 m. kovo 30 d. priėmimo-perdavimo aktą. Iš nurodyto operatyvaus patikrinimo duomenų taip pat matyti, kad mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovę 2017 m. kovo 30 d. įsigijo Latvijos pilietis M. P., kreipėsi su paklausimu į užsienio mokesčių administratorių. Bylos duomenimis, M. P. yra socialiai pažeidžiamas asmuo ir apie tai, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sužinojo iš Latvijos mokesčių administratoriaus.

Be to, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai laisvų lėšų, kad galėtų grąžinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas ar jas panaudoti įmonės išlaidoms, jeigu tokios buvo patirtos, padengti, nes pagal pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. D. 2015-2016 m. gautas pajamas / pinigines lėšas bei patirtas išlaidas, nustatyta, jog sutuoktiniai 2016 m. gruodžio 31 d. galėjo būti sukaupę tik iki 124 210 Eur.

Taigi, aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad mokesčių administratorius ėmėsi visų būtinų priemonių objektyviai tiesai nustatyti. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, mokesčių mokėtojo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus išvados, jog pagrindinis ūkinių operacijų, t. y. pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui 2015-2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 331 281 Eur piniginių lėšų išmokėjimo tikslas buvo gauti mokestinę naudą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandoriais siekiama nuslėpti apskaitos dokumentus.

Pažymėtina, kad pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Aiškindamas šios teisės normos turinį, LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, lemiančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį adm. byloje Nr. A-556-1527/2010, 2010 m. spalio 25 d. nutartį adm. byloje Nr. A-438-1147/2010, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-575-912/2011, 2012 m. gegužės 24 d. nutartį adm. byloje Nr. A-442-1601/2012, 2015 m. spalio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1021-442/2015, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1434-575/2021 ir kt.).

Pareiškėjas, neigdamas mokesčių administratoriaus poziciją, faktinių duomenų, kurie leistų paneigti mokesčių administratoriaus patikrinimo akte suformuluotas išvadas, nepateikė. Pažymėtina, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius pareiškėjui net du kartus suteikė teisę pateikti įrodymus dėl ginčo piniginių lėšų panaudojimo ir grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. liepos 22 d. nurodymas Nr. (27.13) FR0706-743 ir 2021 m. sausio 19 d. nurodymas Nr. (27.13) FR0706-89).

Taigi, mokestinio patikrinimo metu nustačius, jog buvo sudaryti sandoriai, kurių vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas siekė išvengti mokestinių prievolių, kurios atsirastų, jei 331 281 Eur suma, kaip kitos pajamos, būtų išmokėtos pareiškėjui. Atitinkamai mokesčių administratorius pagrįstai sprendė, jog GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų mokestį sumoka išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma ir nesumokėtą mokestį, t. y. prievolę mokėti 50 109 Eur GPM nuo gautos 331281 Eur sumos perkėlė pareiškėjui.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Kadangi pareiškėjas neįvykdė pareigos įrodyti kitos, nei nustatė mokesčių administratorius, jam 2015-2016 m. išmokėtų lėšų paskirties, mokesčių administratorius pagrįstai GPM bazę nustatė taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas neginčija pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 straipsnio 1 dalis) atlikto mokesčių bazės aritmetinio apskaičiavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas pervedė tik pareiškėjui, visus piniginius mokėjimus įmonei atliko tik pareiškėjas, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti 331281 Eur yra tik pareiškėjo apmokestinamosios pajamos.

Dėl disponavimo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjų šeima laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 1 657 411 Eur pajamų ir piniginių įplaukų bei patyrė 1 673 346 Eur išlaidų. Įvertinus sutuoktinių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kiekvienų metų sausio 1 d. ir gruodžio 31 d. piniginių lėšų likučius banke ir ne banke nustatyta, kad sutuoktinių 2018 m. išlaidos viršijo pajamas – 209 188 Eur suma. Vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu bei pritaikęs išlaidų vertinimo metodą, mokesčių administratorius patikrinimo aktuose konstatavo, kad sutuoktiniai 2018 m. disponavo 209 188 Eur piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių nepagrindė ir kurios nebuvo deklaruotos.

Mokesčių administratorius nustatė, kad 209 188 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos pagal avansines apyskaitas vykdytiems atsiskaitymams su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskolos S. P. suteikimui, kilnojamojo ir privalomai registruotino nekilnojamojo turto įsigijimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88, 6.5 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis sutuoktinio turto ir pajamų teisinį režimą, pareiškėjams apskaičiuota mokesčių bazė – po 104 594 Eur (209188 Eur/2).

Bylos duomenys patvirtina, kad mokesčių administratorius, siekdamas išsiaiškinti tikrinamojo laikotarpio pareiškėjų gautas paskolas ir pinigines dovanas, pareiškėjams davė nurodymus pateikti duomenis bei susijusius dokumentus apie iki 2018 m. gruodžio 31 d. gautas paskolas ir dovanas (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 162-163, 169).

Pagal pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. į S. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 37 000 Eur, nurodyta pervedimų paskirtis „Pagal paprastąjį vekselį. Vekselio data 2015-06-29“. Pagal Joniškio rajono notarų biuro pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. S. P. įmonei paskolino 43 000 Eur (2017 m. rugsėjo 7 d. Neprotestuotinas paprastasis vekselis, notarinio registro Nr. 2-4125), o 2018 m. S. P. paskolino 43 000 Eur (2018 m. rugsėjo 13 d. Neprotestuotinas paprastasis vekselis, notarinio registro Nr. 1-3953) (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 127-129).

Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. el. paštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad S. P. jam paskolos nėra grąžinęs, todėl jis yra perduotas antstoliams (MGK byla Nr. 6.11-(7-6/2022), b. l. 81-82). Pareiškėjas 2021 m. birželio 14 d. el. paštu nurodė, kad nei S. P., nei jo įmonė jam paskolų nėra grąžinę.

Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius vertino, kad pareiškėjas 2015 m., 2017 m. ir 2018 m. iš viso S. P. ir S. P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 123 000 Eur paskolų. Pareiškėjai su tuo nesutinka, skunduose teigia, kad mokesčių administratorius neapklausė S. P., kuris aiškiai būtų galėjęs įvardinti skolos dydį. Teigia, kad 2017, 2018 metais išduoti du vekseliai tai pačiai sumai – 43 000 Eur, ir išieškojimas vykdomas tik pagal vieną iš vekselių, t. y. šiuo atveju pasibaigus vekselyje numatytam terminui, išduotas kitas vekselis, tačiau mokesčių administratorius juos sumuoja.

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, duomenys apie S. P. suteiktas grąžintas paskolas gauti tiesiogiai iš jo paties paaiškinimų, banko sąskaitų išrašų bei notarų pateiktų duomenų. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad išieškojimas vykdomas tik pagal vieną iš vekselių (pasibaigus vekselyje numatytam terminui, išduotas kitas vekselis), jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta.

Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad vekseliai sudaryti skirtingų asmenų: 2017 m. S. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir 2018 m. – S. P. Vekseliai patvirtinti ir įregistruoti skirtingomis datomis, turi atskirus registracijos numerius. Byloje nėra duomenų, kad šie vekseliai yra apmokėti. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad S. P. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ar S. P. būtų grąžinę S. D. visą ar dalį suteiktų paskolų sumos. Iš esmės tai pripažįsta ir pareiškėjas 2021 m. birželio 14 d. paaiškinime. Todėl abejoti mokesčių administratoriaus nustatytu paskolų suteikimo išlaidų dydžiu (123 000 Eur) teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjai skunduose taip pat teigia, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokėtiną GPM, patikrinimo metu neanalizavo iki 2015 m. jų šeimos turėtų piniginių lėšų likučio. Su tokiais teiginiais teismas nesutinka.

Remiantis patikrinimų medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, vertino, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2015 m. sausio 1 d. turėjo 1 000 Eur piniginių lėšų ne banke. Ši išvada padaryta remiantis I. D. 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu pateiktu paaiškinimu, kad ne banke piniginių lėšų neturėjo, paskolų, piniginių dovanų negavo ir neteikė, bei pareiškėjo S. D. 2020 m. liepos 29 d. paaiškinimu, kad ne banke 2015 m. sausio 1 d. turėjo 1 000 Eur grynųjų pinigų. Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė iš sesers, gyvenančios Rusijoje, gavo 50 000 Eur už tai, kad ji atsisakė teisių į nekilnojamąjį turtą Rusijoje. Patikslindamas, ar minėtus 50 000 Eur turėjo 2015 m. sausio 1 d., nurodė, kad šių pinigų neturėjo, jie buvo mokami ilgą laiką dalimis. Mokesčių administratoriui paprašius pareiškėjos pateikti tikslius sesers duomenis (vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, gimimo metus), nurodyti kada, kokiomis sąlygomis jos sesuo perdavė minėtas lėšas, tokių duomenų nepateikė. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad jis skolino draugams ir jie jam skolino, palūkanų ar pelno niekas negaudavo. Šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu nepateikė.

Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad tikrinamuoju laikotarpiu gavo 60 000-70 000 Eur piniginių lėšų iš artimų giminaičių, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikia. Pareiškėjo S. D. mokesčių administratoriaus paaiškinimuose nėra nurodytos nei datos, kada tokios sumos gautos, nei kokiu būdu jos perduotos, nei kokiam tikslui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai deklaravo gautas dovanas mokesčių administratoriui, kaip tai numatyta MAĮ 42¹ straipsnio (MAĮ 2012 m. birželio 19 d. 29, 33, 40, 88, 95, 105 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42¹, 104¹, 104² straipsniais įstatymas Nr. XI-2078)) 1 dalyje ir Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formos, papildomo lapo PRC907P formos pildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. VA-96, 3.1-3.4 punkte ir 5 punkte.

MGK sprendime pagrįstai nurodoma, kad kontrolės veiksmų atlikimo metu mokesčių mokėtojo įpareigojimas pagrįsti atitinkamų pajamų šaltinius reiškia, kad jo nurodomi pajamų šaltiniai turi būti realūs (MAĮ 41 straipsnis), o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimą iš atitinkamų šaltinių turi atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai gautų pajamų šaltinis yra ne paties mokėtojo veikla, o kito asmens gautos pajamos. Mokesčių mokėtojas negali remtis vien tik tvirtinimu, kad jis gavo atitinkamas piniginių lėšų sumas ar galimai jomis disponavo, jis turi realiai pagrįsti savo nurodomus piniginių lėšų šaltinius.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad mokesčių administratoriui nebuvo pateikti jokie duomenys apie piniginių lėšų davėją, pinigų perdavimo pareiškėjams dokumentai, pareiškėjai nepateikė konkrečių duomenų bei susijusių dokumentų apie iki 2018 m. gruodžio 31 d. gautas paskolas ir dovanas, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, sudarydamas sutuoktinių pajamų-išlaidų balansą, pagrįstai nepripažino 50 000 Eur realiai gautais iki 2015 m. sausio 1 d. ir 60 000-70 000 Eur nepripažino realiai gauta dovana per tikrinamąjį laikotarpį.

Pareiškėja skunde nurodo, kad patikrinimo metu nebuvo vertinama, kad S. D. 2015-2018 metais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių veikla – statybos darbai, atskaitingu asmeniu ir statybinės medžiagos buvo įsigyjamos nurodytų juridinių asmenų veiklai. Todėl nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatyta aplinkybe, kad jos šeima patyrė 41190 Eur namo projektavimo ir statybos išlaidų.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, namas buvo statomas S. D. ir I. D. nuo 2011 m. lapkrčio 8 d. priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini).

S. D. 2020 m. liepos 29 d. el. paštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2015-2018 m. vykdė remonto darbus, darbus atliko pats ūkio būdu, jokių dokumentų neturi, nes remontavo nuosavą turtą. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad visos statybinės medžiagos buvo pirktos pagal banko pavedimus, ką rodo jo banko sąskaitų išrašai. Konkrečių duomenų dėl statybos darbų apimties sutuoktiniai nepateikė.

Patikrinimo metu nustatyta, kad S. D. į UAB ,,House Projects Ltd“ už statinio projektavimo darbus 2015 m. sausio 13 d. pervedė 720 Eur, 2017 m. birželio 6 d. – 1180 Eur. Taip pat nustatyta, kad S. D. 2015-2018 m. statybinių medžiagų parduotuvėse („Depo“, „Senukai“, „Jupoja“, „Moki-Veži“, ,,Bocas“, Lytagra“, „Ermitažas“ ir kt.) banko kortelėmis ir mokėjimo pavedimais už statybines medžiagas pervedė 39 290 Eur.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų šeima 2015-2018 m. patyrė 41 190 Eur gyvenamojo namo projektavimo ir statybos išlaidų. Jokių įrodymų, kad įsigytos statybinės medžiagos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, mokestinio ginčo medžiagoje nėra.

Įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, darytina išvada, kad Klaipėdos AVMI, patikrinimų metu įvertinusi pareiškėjų gautas pajamas ir patirtas išlaidas, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų 2018 m. patirtos išlaidos viršijo jų gautas pajamas 209 188 Eur. Atitinkamai pagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai tikrinamuoju laikotarpiu gavo pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM. Mokestinių patikrinimų duomenys patvirtina, kad pareiškėjai gautas pajamas panaudojo transporto priemonių ir nekilnojamojo turto įsigijimui, statybai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms bei kitoms išlaidoms padengti.

Pareiškėjai neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kokiomis pajamomis jie dengė patiriamas išlaidas, nei mokesčių administratoriui, nei nagriėnjant mokestinį ginčą nepateikė. Pajamų gavimas iš nenustatytų šaltinių ir jų nedeklaravimas sudarė teisinį pagrindą mokesčių administratoriui taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad mokesčių administratorius jos atžvilgiu formaliai taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nevertindamas, kad S. D., kaip atskaitingas asmuo, 2015-2018 metais gautas pinigines lėšas panaudojo minėtų bendrovių veikloje, o ne šeimos poreikiams. Pareiškėja remiasi CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Pagal LVAT praktiką, mokesčių administratorius turi teisę apmokestinti abu sutuoktinius, kai mokesčiai yra apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, t. y. remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu (2018 m. kovo 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A-3303-442/2018, 2021 m. vasario 24 d. nutartis adm. byloje Nr. eA- 420-556/2021).

Kaip pagrįstai nustatė MGK, pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, kurioje būtų atribotos kiekvieno sutuoktinio asmeninės lėšos ir jų įgijimo būdai, todėl mokesčių administratorius, atsižvelgęs į pateiktą paaiškinimą, patikrinimo metu bendrai vertino pareiškėjų pajamas ir patirtas išlaidas 2015-2018 m. laikotarpiu. Pareiškėjai mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad veda bendrą ūkį. Byloje nustatyti abiejų pareiškėjų aktyvūs veiksmai dalyvaujant 2015-2018 m. nekilnojamojo turto įsigijime ir sudarant pardavimo sandorius.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadčą, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė CK 3.88 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją ir pareiškėjai priskyrė pusę bendrų šeimos pajamų – 104594 Eur (209188 Eur/2).

Taigi, mokesčių administratorius, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nenukrypdamas nuo LVAT suformuluoto MAĮ 70 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagrįstai atliktų patikrinimų metu pareiškėjų GPM bazę nustatė vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu, pagal jo atliktą įvertinimą.

Ginčijami Klaipėdos AVMI ir VMi prie FM sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Mokesčių administratorius įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pagrįsti papildomai priskaičiuotus mokesčius.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, bei įvertinus ginčijamų MGK sprendimų turinį, taip part darytina išvada, kad MGK, nagrinėdama pareiškėjų skundus, atliko visapusišką ir objektyvų mokestinio ginčo vertinimą, pasisakydama dėl kiekvieno pareiškėjų skundo argumento. MGK sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimų tenkinti skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jų skundai atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų S. D. ir I. D. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.