- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- 2YT-29591-1099/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17605-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.1Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja A. K. pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolio 2025 m. birželio 3 d. patvarkymą Nr. S-25-241-22504 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.
2. Pareiškėja skunde aiškina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – išieškotoja, VMI) 2025 m. balandžio 9 d. panaikino savo sprendimą, kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas. Anot pareiškėjos, VMI priėmė tokį sprendimą, nes 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėjos mokestinę nepriemoką išieškotojos sprendimu perėmė kitas fizinis asmuo – L. P.. Teigia, kad būtent šis fizinis asmuo privalo toliau vykdyti jos neįvykdytą ir toliau antstolio vykdomojoje byloje iš skolininkės neišieškotą mokestinę nepriemoką.
3. Pareiškėjos vertinimu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 611 straipsnio 4 dalimi ir 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 160, 166 ir 171 punktais, taip pat kitomis susijusiomis aktualiomis normomis ir nuostatomis, šiuo atveju atlygis antstoliui nepriklauso ir ji neturi jo mokėti. Taigi, pareiškėjos nuomone, antstolis visiškai nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, bent jau dalyje dėl 1 033,05 Eur dydžio atlygio jam.
4. Antstolis Dalius Traigys 2025 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. S-25-241-396/25 pareiškėjos (skolininkės) skundo netenkino ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolis nurodo, kad vykdymo proceso eigoje vykdant vykdomąją bylą Nr. 0241/25/00396 dėl 12 913,14 Eur išieškojimo iš skolininkės A. K. išieškotojos VMI naudai, gavo VMI 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-113438, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiu galios sprendimą (išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto) Nr. (23.31-08)467-4264; 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo pagrindas yra prievolės perkėlimas kitam fiziniam asmeniui.
6. Antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojos jam pateiktą informaciją, nusprendė tęsti priverstinio vykdymo veiksmus vykdymo išlaidų dalyje. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju išieškotoja tenkino skolininkės prašymą, jog jos mokestinę nepriemoką perimtų kitas asmuo, tačiau šioje vykdymo proceso stadijoje šalys neišsprendė vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo. Dėl šios priežasties vykdymo išlaidos turi būti išieškotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 punktais.
7. Antstolis aiškina, kad vykdomojoje byloje, remiantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, skolininkei nebuvo siunčiamas raginimas vykdyti sprendimą, nes vykdomajame dokumente yra nurodyti prievolės įvykdymo terminai, dėl to antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Nurodo, kad vykdymo proceso metu išieškotoja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 86 straipsniu, priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo; skolininkės A. K. skolą perėmė L. P., todėl skolininkės prievolė išieškotojai VMI baigėsi.
8. Antstolis pabrėžia, kad mokesčių administratorius, nagrinėdamas prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, gali mokesčių mokėtojo ar skolos perėmėjo paprašyti ir kitų dokumentų (pvz. pažymų iš kitų turto registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, deklaracijų, antstolio patvirtinimo, kad mokesčių mokėtojas sumokėjo visas vykdomosios bylos išlaidas, ir pan.). Šiuo atveju išieškotoja neprašė pateikti antstolio patvirtinimo apie mokesčių mokėtojos vykdomosios bylos išlaidų sumokėjimą. Be to, mokesčių mokėtojas, skolos perėmėjas ir mokesčių administratorius neaptarė vykdymo išlaidų apmokėjimo ar perėmimo klausimų. Dėl išvardintų priežasčių, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 punktais, vykdymo išlaidos turi būti išieškomos iš skolininkės A. K..
9. Anot antstolio, skolininkės teiginiai, kad atvejais, kai skolininkas vykdymo proceso metu pats sumoka skolą ar kitokiu būdu pasibaigia prievolė išieškotojui ir dėl to antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, reikštų teisėtų antstolio lūkesčių pažeidimą. Pažymi, kad pats faktas, jog vykdymo proceso metu skolininkas sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nereiškia, kad prievolė buvo įvykdyta gera valia, nes minėti veiksmai buvo atlikti vykdymo proceso metu, kai pasibaigė prievolių įvykdymo terminas (šiuo atveju dalis prievolių įvykdymo terminų baigėsi dar 2019 m. gegužės 2 d.).
10. Antstolis nurodo, kad jis 2025 m. birželio 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-241-22504, kuriuo paskaičiavo vykdymo išlaidas; išlaidos buvo paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109-112 punktais. Kadangi išieškojimo mastas buvo 12 913,14 Eur, o atlygis antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą yra 8 proc. nuo išieškotos sumos, bet nemažiau kaip 870 Eur, atitinkamai antstolio atlygis buvo paskaičiuotas 1 033,05 Eur dydžio sumai. Atsižvelgdamas į tai, antstolis nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl netinkamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nes visos vykdymo išlaidos yra aiškiai detalizuotos ir apskaičiuotos vadovaujantis minėta Sprendimų vykdymo instrukcija arba trečiųjų asmenų teikiama informacija apie paslaugų įkainius.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja) teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, kad dėl pareiškėjos pateikto skundo teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
12. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
13. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0241/25/00396 duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdė/vykdo VMI 2025 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-14264 dėl 12 913,14 Eur skolos (mokestinės nepriemokos) išieškojimo iš A. K. išieškotojos naudai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2025 m. vasario 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-241-8213 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą Nr. S-25-241-8264 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymą Nr. S-25-241-8253 dėl skolos išieškojimo ir nurodymą Nr. S-25-241-8249 dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo.
15. Antstolis 2025 m. kovo 6 d. gavo išieškotojos sprendimą Nr. (23.31-08) 467-78614 dėl vykdymo sustabdymo išieškoti mokestines nepriemokas iš turto. Atitinkamai antstolis 2025 m. kovo 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-241-10815 dėl vykdomosios bylos Nr. 0241/25/00396 sustabdymo.
16. Nustatyta, kad išieškotoja 2025 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (23.21-08 E) 324-10387 dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Sprendime nurodyta, jog išieškotoja tenkina mokesčių mokėtojo prašymą ir sutinka, kad A. K. 17 591,35 Eur dydžio mokestinę nepriemoką perimtų skolos perėmėjas L. P..
17. Išieškotoja 2025 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-113438 dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto netekusiu galios. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis MAĮ 112 straipsnio 1 punktu, kuriame nurodyta, kad mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigia, kai pasibaigia mokestinė prievolė. Šiuo atveju nurodoma, kad prievolė pasibaigė dėl to, nes ji buvo perkelta kitam asmeniui.
18. Antstolis 2025 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-241-16154 dėl vykdomosios bylos Nr. 0241/25/00396 atnaujinimo ir tęsimo dėl antstolio vykdymo išlaidų išieškojimo. Tą pačią dieną antstolis priėmė nurodymą Nr. S-25-241-16188 dėl priverstinio lėšų nurašymo ir patvarkymą Nr. S-25-241-16190 dėl skolos išieškojimo (pakeičiantį 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-25-241-8253 dėl skolos išieškojimo). Patvarkyme buvo nurodyta iš skolininkės banko sąskaitos išieškoti 1 260,64 Eur dydžio sumą. 2025 m. birželio 3 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-241-22504, kuriame nurodyta, jog vykdomosios bylos administravimo išlaidos sudaro 218,54 Eur, atlygis antstoliui siekia 1 033,05 Eur ir išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas sudaro 9,05 Eur. Iš viso vykdymo išlaidos sudaro 1 260,64 Eur.
19. Pareiškėja, kaip minėta, antstoliui pateikė 2025 m. birželio 13 d. skundą dėl 2025 m. birželio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-241-22504, kuriame nurodo, jog minėtas apskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (bent jau dalyje dėl 1 033,05 Eur), nes jos skolą perėmė kitas fizinis asmuo, todėl jis ir privalo toliau vykdyti pareiškėjos neįvykdytą ir antstolio vykdomojoje byloje neišieškotą mokestinę nepriemoką, o antstolis nepagrįstai reikalauja vykdymo išlaidų iš pareiškėjos.
20. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas, ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2016 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
22. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje nustatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.
23. Taigi, skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo (ar kitos institucijos) sprendimą gera valia iki jį perduodant priverstiniam vykdymui. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 611 straipsnis).
24. Vadovaujantis CPK nuostatomis antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias, kaip minėta, sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos; jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 punktai).
25. Nagrinėjamu atveju skolininkei nebuvo siunčiamas raginimas vykdyti sprendimą, nes vykdomajame dokumente buvo nurodyti tiek prievolės įvykdymo terminai, tiek ir teisiniai padariniai, kurie gali atsirasti jeigu per nurodytą terminą nėra įvykdomas sprendimas. Dėl šios priežasties antstolis, vadovaudamasis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, priėmęs vykdomąjį dokumentą, iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi skolininkė laiku neatsiskaitė su išieškotoja, ji sau susikūrė neigiamas teisines pasekmes, nes antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkė įgijo pareigą, be kita ko, atlyginti vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat šiam atlyginti už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkei nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomajame dokumente nurodytos datos. Sprendimo vykdymo instrukcijoje yra nurodyti visų antstolio atliekamų veiksmų, būtinų skolai išieškoti, įkainiai. Pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Taigi, dėl to, kad skolininkė neįvykdė VMI sprendimo gera valia per vykdomajame dokumente nurodytą terminą, antstolis pradėjo vykdyti sprendimą priverstinai. Dėl šios priežasties buvo patirtos vykdymo išlaidos, kurios, 2025 m. balandžio 16 d. atnaujinus bylą, antstolio skundžiamu patvarkymu buvo apskaičiuotos.
26. Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Tokiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčių mokėtojui (MAĮ 86 straipsnis).
27. Pareiškėja nurodo, kad išieškotojos sprendimu jos mokestinę nepriemoką 2025 m. balandžio 4 d. perėmė L. P., atitinkamai ji neprivalo sumokėti iki skolos perėmimo momento susidariusias vykdymo išlaidas. Pareiškėja, siekdama įrodyti, jog ji neprivalo sumokėti susidariusių vykdomosios bylos išlaidų, remiasi CPK 611 straipsnio 4 dalimi bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 160, 166 bei 171 punktais. Minėtuose punktuose yra nurodytos situacijos, kurioms esant skolininkas neprivalo sumokėti susidariusių vykdymo išlaidų, t. y. jų neprivalo mokėti, kai vykdomoji byla yra užbaigiama dėl to, kad išieškotojas atsiima vykdomąjį dokumentą, arba, kai vykdomoji byla yra nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisako išieškojimo ar yra panaikinami vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos punktai iš esmės yra taikomi tais atvejais, kai priverstinis išieškojimas yra pradedamas nepagrįstai ar neteisėtai, todėl šiuo atveju netaikytini.
28. Teismas pažymi, kad ši vykdomoji byla buvo pradėta pagrįstai ir teisėtai, nes pareiškėja per vykdomajame dokumente nustatytą terminą gera valia išieškotojai nesumokėjo susidariusios skolos (dėl šios aplinkybės ginčo nėra). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prievolė išieškotojai pasibaigė tik todėl ir tada, kai jos skolą, 2025 m. balandžio 4 d. išieškotojos sprendimu Nr. (23.21-08 E) 324-10387, perėmė L. P., o sprendimas, kurio pagrindu buvo pradėtas mokestinės nepriemokos išieškojimas, 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-113438 pripažintas netekusiu galios. Taigi, naujajam skolininkui perėmus pareiškėjos skolą, jos prievolė išieškotojos atžvilgiu pasibaigė bei tuo pačiu buvo įvykdytas vykdomasis dokumentas, bet liko neapmokėtos vykdymo išlaidos, t. y. pareiškėjai atsirado prievolė sumokėti susidariusią 1 260,64 Eur dydžio vykdymo išlaidų skolą antstoliui pagal šio sudarytą 2025 m. birželio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-241-22504, kadangi vykdomasis dokumentas, kaip minėta, buvo įvykdytas (skolininkės skolą perėmus kitam asmeniui) tik vykdymo procese.
29. Teismas nurodo, kad Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 punkte yra išaiškinta, jog mokesčių administratorius, nagrinėdamas prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, gali mokesčių mokėtojo ar skolos perėmėjo paprašyti ir kitų dokumentų, pvz. antstolio patvirtinimo, kad mokesčių mokėtojas sumokėjo visas vykdomosios bylos išlaidas, ir pan. Taigi, esant panašioms situacijoms kaip šiuo atveju, siekiant išvengti neaiškumų, įstatymų leidėjas yra numatęs tam tikras taisykles. Pagal šias taisykles mokesčių administratorius gali mokesčių mokėtojo ar skolos perėmėjo pareikalauti antstolio patvirtinimo, jog skolos perėmimo momentu yra apmokėtos (mokesčių mokėtojo) vykdomosios bylos išlaidos. Nagrinėjamu atveju nors VMI šiuo atveju neprašė tokio patvirtinimo iš antstolio, tačiau tai savaime neatleidžia mokesčių mokėtojo – skolininkės, nuo vykdymo išlaidų, susidariusių iki skolos perleidimo, padengimo.
30. Be to, aukščiau minėtuose Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 punktuose nurodyta, kad situacijose, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminu, arba jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje – visos vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Kaip jau buvo minėta, šios skolos perėmimo momentu klausimas dėl vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo nebuvo išspręstas, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai, jog ji neprivalo sumokėti susidariusių vykdymo išlaidų, yra neteisingi.
31. Galiausiai pažymėtina, kad pats skolos perėmimas įvyko jau po to, kai buvo surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pradėjus vykdomąjį dokumentą vykdyti priverstinai antstolis patyrė 1 260,64 Eur dydžio vykdymo išlaidas. Šios išlaidos atsirado dėl to, kad vykdomojo dokumento gera valia per nustatytą jo įvykdymo terminą neįvykdė pati pareiškėja; atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo įvykdymo terminas, bent jau dalies skolos, buvo dar nuo 2019 m. gegužės 2 d.
32. Kaip minėta, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai, atliekant vykdymo veiksmus, privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 108 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte. Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso. Instrukcijos 112 punkte nustatyta, kad Instrukcijos 111 punkte nustatyta tvarka apskaičiuojant atlygio antstoliui dydį, minimalus atlygio antstoliui dydis neindeksuojamas ir taikomas toks, koks jis nurodytas Instrukcijos 109 punkte, išskyrus 109.5 papunktyje nustatytą atvejį. Instrukcijos 109 punkte reglamentuoti vykdymo išlaidų dydžiai, iš jų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis, o 110 punkte nustatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas.
33. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo nesutikti su antstolio 2025 m. birželio 3 d. sudarytu vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-25-241-22504, nes šios išlaidos buvo apskaičiuotos laikantis jau minėtais Sprendimų vykdymo instrukcijos punktais. Pareiškėja taip pat nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, jog vykdymo išlaidos (įskaitant ir atlygį antstoliui) buvo apskaičiuotos ir paskirstytos netinkamai, o tik deklaratyviai nurodė, kad šių išlaidų ji neprivalo mokėti. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, teismas pareiškėjos nurodymą, jog antstolis netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas, pripažįsta nepagrįstu.
34. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
35. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Dalius Traigys nepažeidė vykdymo išlaidų paskirstymo ir apskaičiavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis, apskaičiuodamas ir paskirdamas vykdymo išlaidų išieškojimą iš pareiškėjos A. K., veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. K. skundo dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.