Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma “Zoom”, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Č. B. ieškinį atsakovui R. J. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.

2004 m. lapkric?io 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 1194-3/2004 dėl santuokos tarp ies?kovės ir atsakovo nutraukimo, santuoka nutraukta bendru s?alių sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią patvirtino teismas. Būtent santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, sutuoktiniai bendru sutarimu apsprendz?ia turtinius sutuoktinių santykius, pasidalina santuokoje įgytą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Teismo sprendime, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nurodyta, kad šalys dalintino turto neturi. Šio sprendimo neskundė nei ies?kovė, nei atsakovas, sprendimas yra įsiteisėjęs. Is? ies?kinio neais?ku, kokiu teisiniu pagrindu ies?kovė pras?o butą pripaz?inti jos asmenine nuosavybe. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje, tačiau ies?kovės keliamas reikalavimas neatitinka nei vieno minėtame straipsnyje ar kitame teisės akte nurodyto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo.

Teismo posėdžio metu ieškovė Č. B. paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Nuo 1991 metų kartu negyveno, 1992 metais ji išsipirko butą už investicinius čekius. 2004 metais santuoka buvo nutraukta, ji neišmanė teisinių dokumentų, niekas nepasakė, kad reikia kreiptis į notarą, atsakovas pasirašė pasižadėjimą, kad neturi pretenzijų į butą. Dabar nori padovanoti butą dukrai, paaiškėjo, kad butas priklauso ne vien jai. Atsakovas niekada prie buto išlaikymo neprisidėjo, buvo atvykęs ir kėlė triukšmą, jam kvietė policiją. Atsakovas jai buvo neištikimas, važinėjo į komandiruotes, ji neturėjo jokio gyvenimo draugo. Butas iki privatizavimo buvo skirtas sutuoktiniui, jis įgytas santuokos metu, tačiau ji mokėjo asmeninius pinigus. Santuokos nutraukimą iniciavo atsakovas, nusivedė pas advokatą, norėjo greitai išsiskirti, todėl pasirašė pasižadėjimą, kad atsisako buto. Ji suprato, kad butą pasidalijo draugiškai. 2006 metais išsikraustė gyventi į Klaipėdą, butas buvo tuščias, niekada nebuvo nuomojamas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Ridas Žemkauskas paaiškino, kad šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu pasekmių, ši sutartis šalims sukuria teisines pasekmes. Su ieškiniu nesutinka. Butas buvo skirtas atsakovui ir nesvarbu kieno investiciniais čekiais sumokėta, jis įgytas santuokos metu. Kaip atsirado tas pasižadėjimas nėra aišku, teismo sprendime apie tai nėra pasisakyta. CK 4.47 straipsnyje numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Šalių sudaryta sutartis patvirtinta prieš 16 metų, kaip atsakovas tuo metu suprato ką reiškia dalintino turto nėra, negali pasakyti, tas klausimas yra neišspręstas. Mokėjimo už butą faktas neturi reikšmės nuosavybės teisėms. Atsakovas neturi įrodymų, kad jis prisidėjo prie buto įsigijimo, tačiau tokių įrodymų neturi ir pati ieškovė. Atsakovas pasirašė pasižadėjimą, kad atsisako buto, tačiau priimtame teismo sprendime tai nenurodyta ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. (šalių dukra) nurodė, kad nuo 1991 metų tėvai kartu negyveno. Tėvas dažnai būdavo komandiruotėse. (duomenys neskelbtini)metais tėvai išsiskyrė, tėvas nusivedė mamą pas advokatę skirtis, ji grįžusi iš Klaipėdos rado mamą sumuštą. Tėvas turėjo kitą moterį ir norėjo kuo greičiau išsiskirti. Dabar mama nori jai padovanoti butą, tačiau notarinėje kontoroje paaiškino, kad butas nepriklauso vien mamai. Kadangi tėvas buvo pasirašęs pasižadėjimą, mama suprato, kad nėra ką dalintis. 2005 metais mama buvo parašiusi pareiškimą į policiją dėl sumušimo, tėvui nebuvo leista artintis prie jos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalių S. B. (buvusi J. ) ir R. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2004 m. lapkričio 9 d. atsakovas R. J. pasirašė pasižadėjimą, kad jis nepretenduoja ir atsisako buto dalies (duomenys neskelbtini), nes jis priklauso Č. J. ir yra registruotas jos vardu. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas buvo įgytas 1992 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (toliau – Butų privatizavimo įstatymą). Butas nuo 1992 m. balandžio 22 d. nuosavybės teise įregistruotas ieškovės Č. B. vardu. Šalių santuoka nutraukta Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1194-3/2004, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių. Minėtame teismo sprendime 1 punkte nurodyta, kad bendro dalintino turto nėra. Santuokos nutraukimas įregistruotas Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2004 m. gruodžio 20 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, tai pripažino pati ieškovė, kad butas pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo suteiktas jos sutuoktiniui R. J., tačiau už butą ji sumokėjo savo investiciniais čekiais, todėl butas laikytinas jos asmenine nuosavybe.

Ieškovė nurodė, jog nors santuoka nutraukta 2004 metais teismo sprendimu, tačiau faktiškai ji iširo 1991 metais. Po santuokos nutraukimo atsakovas išsikėlė gyventi kitur, o ieškovė liko gyventi ginčo bute, nuo 2006 m. ji persikėlė gyventi į Klaipėdą. Atsakovas bute negyveno, jokių mokesčių nemokėjo ir buto išlaikymu nesidomėjo. Po skyrybų buvo atėjęs į butą, kėlė triukšmą, sumušė ieškovę dėl ko buvo iškvieti policijos pareigūnai. Byloje šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikta, tačiau liudytoja S. D. (šalių dukra) teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką, nusivedė mamą pas advokatą pasirašyti dokumentų, ieškovė neįsigilino į dokumentų turinį, žinodama, kad atsakovas pasirašė pasižadėjimą dėl buto atsisakymo ji pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis, 3.101 straipsnis). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Šioje byloje santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti klausimus, nutraukdami santuoką, o vienas iš tokių klausimų – bendro jų turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis). Šioje byloje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1194-3/2004. Šiuo sprendimu taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria turėjo būti padalintas visas šalių bendras turtas.

Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog gali susiklostyti situacijos, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas bendras sutuoktinių turtas ir vien ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys po santuokos nutraukimo faktiškai santuokos metu įsigytą turtą buvo pasidalijusios, nes ginčo dėl turto dalybų nebuvo daugiau nei 17 metų. Ginčas dėl buto padalijimo šioje byloje kilo kai ieškovė nusprendė butą padovanoti dukrai. Kaip nurodė ieškovė, pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pasekmių, ji suprato, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso jai, nes atsakovas buvo pasirašęs pasižadėjimą, kad jokių pretenzijų į butą neturi, ir, kad butas priklauso ieškovei, todėl klausimas dėl turto padalijimo minėtoje sutartyje aptartas nebuvo. Atsakovas per minėtą laikotarpį pretenzijų dėl buto nuosavybės nereiškė, 2004 m. lapkričio 9 d. rašytame pasižadėjime aiškiai išreiškė savo valią ir nurodė, kad butas priklauso Č. J.. Atsakovas nepateikė byloje įrodymų paneigiančių ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Byloje pateikta buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad 1992 m. sutartis sudaryta ir pasirašyta tik ieškovės vardu, butas viešame registre įregistruotas tik vienos ieškovės vardu, viešame registre nenurodyta, kad jis įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. 2004 m. lapkričio 9 d. atsakovo pasirašytas pasižadėjimas patvirtino, jog jis pripažįsta, kad butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o priklauso tik ieškovei ir jis į butą nepretenduoja, todėl atsakovo pasirašytas pasižadėjimas vertinamas kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo R. J. poziciją dėl buto, keičiantis šalių turto teisinį režimą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės, liudytojos parodymai patvirtina, kad ginčo butas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė Č. B. nuosavybė.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 888 Eur (800 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 88 Eur sumokėtas žyminis mokestis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 888 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.