Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. M. ir V. M., jo gynėjui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., 140 str. 2 d.,

E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. kovo 11 d., apie 21.50 val., neteisėtai, atvirai, prieš savininko V. M. valią, per neužrakintas namo duris įsibrovė į svetimą, V. M. priklausantį, namą, esantį (duomenys neskelbtini) - tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Taip pat M. G. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. kovo 11 d., apie 21.50 val., namo terasoje, (duomenys neskelbtini), M. G. konfliktuojant tarpusavyje dėl asmeninių nesutarimų su sutuoktinės tėvu V. M., tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam V. M. į galvos sritį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje. Nuo smūgio nukentėjusiajam parkritus, E. P. įspyrė nukentėjusiajam V. M. į krūtinės sritį ir kairį dilbį ir tuo padarė kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje ir kraujosruvą kairiame dilbyje, - tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. G. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį sutuoktinės motinai L. M. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimų, M. G. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2016 m. kovo 11 d. prie (duomenys neskelbtini)gatvėje esančio 16-ojo namo iš pradžių privažiavo apie 17 val. Pamatęs, kad žmona D išvažinėja iš namų, jai skambino, rašė SMS pranešimus, ji neatsiliepė. Po to išvažiavo pas draugą. Ten būdamas laukė, kol grįš D. Apie 21.30 val. vėl atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Norėjo aplankyti sūnų, nes buvo tartasi, kad savaitgaliui galės jį pasiimti. Minėtu adresu sūnus gyvena su savo motina D. G.. Jis vienas atėjo į kiemą, vaiko mamos namuose nebuvo. Nuo gatvės ir kiemo pusės namo durys buvo užrakintos. Priėjęs iš kiemo pusės, pabeldė į duris. Duris atidarė V. M.. Jis V. M. pasakė, kad nori pamatyti sūnų. V. M. atsakė, kad, nesant vaiko motinos, neleis. Jis vėl pabeldė į duris. V. M. atidaręs duris įsitempė jį į vidų, apstumdęs pasakė, kad dabar prisidirbo, grasino, kelis kartus jam trenkė telefonu. Mano, kad nukentėjusysis jį įsitraukė į namus tikslu apkaltinti įsibrovimu į svetimą valdą. Jis mėgino ištrūkti, bet jo neišleido. Atsirakinęs duris spynoje buvusiu raktu, bandė išeiti pro kitas duris, kurios į gatvės pusę. Pro duris lindo šonu, bet jį už striukės rankovės ir rankos laikė V. M., L. M. ir jų dukra D. G.. Jie visi buvo jam už nugaros. Jo ranka buvo tarp durų staktos ir durų. Kažkuris iš jų laikė duris ir spaudė ranką. Ranka buvo sužalota prispaudžiant ją durų varčia. Durimis priveriant ranką, jam buvo suduota keletas smūgių. E. P. tuo metu šalia nebuvo. Nemano, kad netyčia durimis buvo priverta jo ranka. Jam buvo konstatuotas dešinės rankos laivakaulio lūžis. Jis suriko, kad jo ranką spaudžia. Tai pamatęs E. P., pribėgęs atplėšė duris. Tada V. M., L. M. ir D. G. krito ant išbetonuotos terasos. Jie krito vienas ant kito. Jis priklupo ant kairio šono ir krito. E. P. jį nukritusį pakėlė. Jis prieš L. M. fizinio smurto nenaudojo, į veidą nesudavė. Smūgių V. M. jis taip pat nesudavė. E. P. nesudavė smūgių nukentėjusiajam, nespardė. Mano, kad jeigu būtų nukentėjusiajam spirta, nukentėjusysis nebūtų pakilęs. V. M. ir L. M. buvo neblaivūs. Nukentėjusieji, duodami tokius parodymus, mėgina jam pakenkti. Nukentėjusieji sužalojimus galėjo patirti krisdami. Būdamas išgėręs, V. M. griūna arba pešasi su savo žmona. Jis D. G. smūgių nesudavė. Pas medikus nuvykęs jis minėjo, kad sužalojimas įvyko buityje, nesakė, kad pats susižalojo, sakė, kad ranką prispaudė durimis. Dėl padaryto sužalojimo kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Jam nesuprantama, kodėl, praėjus pusei metų, nuketėjusieji pareiškė, kad jis juos sumušė. L. M. pradžioje teigė nieko nemačiusi ir negirdėjusi. Policijos pareigūnus jis iškvietė dėl savo vaiko, nurodydamas, kad vaikas paliktas su girtaujančiais seneliais. Vaikas įvykio metu buvo namuose, pas vaiką jis neužėjo. Gyvenant pas nukentėjusiuosius, nesutarimų su nukentėjusiaisiais nebuvo. Kai jų dukra D. G. buvo prigauta su kitu vyru, prasidėjo nesutarimai, jam skambindavo, grasindavo. Įvykio metu su D. G. išsituokę nebuvo, bet kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2015 m. gruodžio 4 d. Nuo to laiko negyvena pas M. Su D. G. bendraudavo tik dėl vaiko. Teismas, nutraukdamas jų santuoką, dėl šeimos iširimo kaltais pripažino abu. Kai atvažiuodavo pasiimti vaiko, jis į nukentėjusiųjų namus neidavo. Vaikas turi eiti miegoti apie 22 val., bet prieš 22 val. dar nemiegojo, matė, kaip kambaryje degė šviesa. Prieš savaitę su vaiko motina tarėsi, kad pasiims vaiką. Jis su nukentėjusiaisiais M nebendrauja, ant jų nepyksta. Įvykio dieną skambindamas pareigūnams, apie smurtą nenurodė. Su nukentėjusiųjų pareikštu civiliniu ieškiniu ir bylinėjimosi išlaidomis nesutinka. V. M. nurodė, kad dėl sužalojimo buvo nedarbingas, tačiau yra mačiusių V. M. dirbant. Su nukentėjusiaisiais nesitaikys.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamųjų kaltė be pačių M. G. ir E. P. parodymų įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, būtent :

Dėl 2016-03-11 įvykio, kurio metu kaltinamieji pažeidė asmens būsto neliečiamumą

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro neabejotiną išvadą, jog kaltinamieji M. G. ir E. P., veikdami kaip bendrininkai, neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į V. M. priklausantį gyvenamąjį namą, taip pažeisdami asmens būsto neliečiamumą. Pažymėtina, kad įvykio metu kaltinamasis M. G. pas nukentėjusįjį negyveno. Ši aplinkybė buvo žinoma ir kaltinamajam E. P., nes šiuo metu abu kaltinamieji gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo dukra D. G. su kaltinamuoju kartu nebegyvena nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. Ji buvo pasikreipusi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio M. G. kaltės, vyko teisminis procesas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šalių santuoka nutraukta 2016 m. spalio 11 d. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltinamasis įvykio metu šiuo gyvenamuoju namu, kaip šeimos turtu, nesinaudojo, todėl akivaizdu, jog įvykio metu tiek kaltinamasis M. G., tiek ir su juo kartu atvykęs kaltinamasis E. P. suvokė, jog be nukentėjusiojo V. M. - gyvenamojo namo savininko leidimo - jie patekti į šį namą neturi teisės. Be to, kaltinamiesiems pirmą kartą pasibeldus į duris, nukentėjusysis pasakė, kad pas vaiką neleis, kad atvažiuotų kitą kartą, kada vaikas nemiegos. Tačiau kaltinamieji, nepaisydami nukentėjusiojo draudimo įeiti į namus, per kitas, iš kiemo pusės esančias namo duris, įsiveržė į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, elgėsi agresyviai, kėlė triukšmą. Tai, kad kaltinamasis buvo nukentėjusiojo V. M. namuose ir kad buvo varomas iš nukentėjusiojo namų, patvirtina ir byloje esantis 2016-03-11 garso įrašas, kuriame girdisi vyriškas balsas „eik iš čia“ ir M. G., kuris kvietė policiją ir kalbėjo su operatorium, žodžiai „niekur neisiu“ (b. l. 23). Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, M. G. patvirtino, kad jis skambino bendrajam pagalbos centrui, kvietė policiją, į liepimą išeiti atsakė „niekur aš neisiu“. Kaltinamasis M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. jį įsitraukė į namo vidų ir neleido jam išeiti. Atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinius duomenis, akivaizdu, kad kaltinamasis M. G. daug jaunesnis, fiziškai žymiai stipresnis už nukentėjusįjį V. M., todėl kaltinamojo teiginys, kad jis per prievartą buvo įtrauktas į nukentėjusiojo namus yra deklaratyvus ir vertintinas kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokį kaltinamojo aiškinimą paneigia ir byloje esantis garso įrašas, iš kurio matyti, kad M. G. nukentėjusiojo buvo varomas iš pastarojo namų, tačiau kaltinamasis tam prieštaravo. Akivaizdu, kad vykstant skyrybų tarp kaltinamojo M. G. ir liudytojos D. G. procesui, kaltinamasis kartu su pusbroliu vėlyvu metu atvyko pas M aiškintis su D. G. tarpusavio santykius, o ne pasiimti vaiką, kaip nurodo kaltinamasis. Toks kaltinamojo M. G. aiškinimas paneigtas paties M. G., nukentėjusiųjų bei liudytojos D. G. parodymais, kurie apklausiami teisme tvirtino, kad tokiu vėlyvu metu M. G. niekada neatvykdavo pasiimti sūnaus.

Teismas pažymi, kad asmenis pripažįstant veikus bendrininkų grupėje nėra būtina nustatyti jų išankstinio susitarimo. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad kaltinamieji atvažiavo kartu, kartu nuėjo prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo durų, beldėsi į jas, kartu įsibrovė į nukentėjusiojo namus turėdami bendrą tikslą, jų veiksmai buvo bendri. Kiekvienas iš kaltinamųjų suvokė, kad jie bendrai dalyvauja darant nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog kaltinamieji į nukentėjusiojo gyvenamąją namą pateko teisėtai, todėl konstatuotina, jog M. G. ir E. P., suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais prieš savininko valią įsibrovė į nukentėjusiojo V. M. gyvenamąjį namą. Jie taip elgtis norėjo, siekė įstatyme numatytų padarinių ir veikė tiesiogine tyčia. Tad jų veika pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d. (2016-03-11), padarymo

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamųjų kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamieji M. G. ir E. P. neigė, kad atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą V. M.. Kaltinamasis M. G. neigia sukėlęs fizinį skausmą sutuoktinės motinai L. M.. Teismas konstatuoja, kad nesant liudytojų galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo ar nukentėjusiųjų parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusiųjų ir kaltinamojo aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis V. M. bei nukentėjusioji L. M. iš esmės buvo nuoseklūs aiškindami apie įvykių aplinkybes, tuo tarpu kaltinamųjų aiškinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklus, o būtent: 2016-06-27 apklausiamas įtariamuoju M. G. parodė, kad jam bandant ištrūkti iš nukentėjusiųjų namų pro kitas duris, nukentėjusioji L. M. bei jo sutuoktinė D. G. sugriebę už rankos jį laikė, o tuo metu nukentėjusysis V. M. lauko durimis privėręs jo ranką trankė, pamatęs E. P. jų susistumdymą, pribėgęs truktelėjo durimis, ir uošviai užkrito ant jo. Tuo tarpu apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodymus keitė, nurodė, kad neleisdami jam išeiti iš nukentėjusiųjų namų už striukės jį laikė V. M., L. M. ir jų dukra D. G., kažkuris iš jų laikė duris ir spaudė ranką, jam surikus, kad spaudžia ranką, pribėgęs E. P. atplėšė duris, po ko V. M., L. M. ir D. G. krito vienas ant kito ant išbetonuotos terasos, o jis priklupo ir nukrito ant kairio šono. Kaltinamasis E. P. 2016-05-27 apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis, būdamas gatvėje, girdėjo triukšmą, kuris kilo kalbant V. M. su M. G., atsisukęs pamatė, kaip V. M. lauke prie durų slenksčio trenkė M. G. ranka į veidą, tampė už drabužių, taip pat matė, kaip V. M. mėgino uždaryti lauko duris, o M. G. neleido uždaryti durų, M. G. ranką laikė prie staktos, o V. M. durimis trankė per M. G. ranką, tai pamatęs jis pribėgęs prie durų jas patraukė ir V. M., L. M. bei D. G. nukrito ant M. G.. Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodymus keitė, nurodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog V. M. sudavė M. G., galėjo tyrėjos ne taip būti suprastas, taip pat negalėjo nurodyti kas laikė duris, o kas M. G., tačiau 2016-12-21 posėdžio metu nurodė, kad matė, kaip M. G. buvo laikomas už dešinės rankos, kaire ranka laikėsi už durų rankenos. Tačiau kaltinamasis E. P. apklaustas iš karto po įvykio 2016-03-11 Jonavos rajono PK paaiškinime nenurodė, kad buvo durimis trankoma M. G. ranka, taip pat nenurodė, kad jis patraukė nukentėjusiojo V. M. namo duris ir visi nuo patraukimo nukrito ant terasos. Paaiškinime nurodė, kad kitoje namo pusėje susigrūmė keturiese, jis juos išskyrė, tada atvyko policijos pareigūnai (1 t. b. l. 68).

Tačiau teismas, ištyręs visus įrodymus, konstatuoja, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. M. parodymais, kad M. G. jam sudavė kumščiu į galvos sritį, o nuo smūgio parkritus, E. P. įspyrė jam į krūtinės sritį ir į ranką, ir taip nežymiai sutrikdė jam sveikatą, kadangi tiek protokole - pareiškime (1 t. b. l. 1-5), tiek liudytojo apklausos protokole (1 t. b. l. 38-39), tiek akistatų su M. G. (1 t. b. l. 114-115), ir E. P. (1 t. b. l. 117-118) protokoluose, tiek teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose nukentėjusysis V. M. nuosekliai tvirtino, jog jis, gindamas dukrą ir bandydamas išstumti M, stvėrė pastarąjį už pečių, jie susistumdė, ir visi trys besistumdydami atsirado lauke ant betoninės terasos, M. G. paleidus dukrą, pajuto smūgį į galvos sritį, į kairę ausį, nuo smūgio nukrito, bandant atsikelti, pribėgęs E. P. tris kartus jam spyrė į šoną, vieną kartą į ranką. Nukentėjusiosios L. M. parodymais, kur ji tiek liudytojos apklausos protokole (1 t. b. l. 54-55), tiek liudytojos papildomos apklausos protokole (1 t. b. l. 58), tiek teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose nuosekliai tvirtino, kad konflikto metu jos šalia nebuvo, nematė, kaip buvo suduoti smūgiai jos sutuoktiniui V. M., per atdaras terasos duris pamatė gulintį savo vyrą, pribėgusi bandė įspirti M. G., tačiau pati gavo nuo jo smūgį į veidą, po kurio juto fizinį skausmą. Liudytojos D. G. parodymais (1t. b. l. 66-67), duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, kur ji nurodė, kad konflikto metu jos sutuoktinis M. G. tempė ją už plaukų, jos tėtis V. M. M. suėmęs už pečių norėjo išvesti, visi besistumdydami atsirado terasoje, matė, kaip M vieną kartą kumščiu trenkė tėčiui, tėtis nuo smūgio parkirto, matė, kaip E. P. gulinčiam tėčiui spyrė į šoną 2-3 kartus, pribėgusi jos mama L. M. bandė spirti M. G., o pastarasis kumščiu sudavė mamai į veidą. Nors nukentėjusieji ir liudytoja D. G. yra vienos šeimos nariai, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir minėtos liudytojos parodymais, nes jie yra nuoseklūs, esminėse detalėse sutampantys, patvirtina vieni kitus, specialisto išvada V. M. nustatyto sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka nukentėjusiojo V. M. ir liudytojos D. G. nurodytas aplinkybes.

Įvertinus nukentėjusiojo V. M., liudytojos D. G. parodymų turinį, akivaizdu, kad sužalojimas nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupėje.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Esant bendrininkavimui, kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo vaidmens, veiksmų pobūdžio ir kt. Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas iš jų padarytų nukentėjusiojo sveikatą sutrikdančius sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir suduodant smūgius ar atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-229/2008, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2010 ir kt.).

Iš bylos įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. G. pirmas smogė nukentėjusiajam V. M. į veidą, po ko nukentėjusysis nukrito, o tuo metu pribėgęs kaltinamasis E. P. spyrė į krūtinės sritį ir į ranką. Akivaizdu, kad kaltinamasis E. P. padėjo M. G., kuris jau buvo pradėjęs smurtauti prieš nukentėjusįjį V. M.. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad veika tokiu atveju įgavo didesnį pavojingumo laipsnį, nes nukentėjusiojo galimybė priešintis ir gintis prieš du asmenis buvo daug labiau sumažėjusi, o kaltinamasis M. G. neabejotinai jautėsi saugesnis, palaikomas ir ryžtingesnis tęsti smurtinius veiksmus - suduodant smūgį į veidą nukentėjusiajai L. M.. Įvykių loginė seka patvirtina, kad kaltinamojo M. G. ir kaltinamojo E. P. veiksmai, nors ir nebuvo suderinti iš anksto, tačiau vienareikšmiškai buvo nukreipti V. M. atžvilgiu, turint tikslą jį sumušti. Šios aplinkybės patvirtina jų susitarimą ir pritarimą bendriems veiksmams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji, darydami nusikalstamą veiką, veikė bendru sutarimu, pritardami vienas kito veiksmams, ir juos tęsdami, ir jie buvo vykdytojai, t. y. veikė bendrininkų grupe.

Nors kaltinamasis M. G. neprisipažino sudavęs kumščiu smūgį į veido sritį nukentėjusiajai L. M., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tačiau jo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo V. M. parodymais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, kur jis teigė, kad matė, kaip M. G. sudavė į veidą jo sutuoktinei V. M., pačios nukentėjusiosios L. M. parodymais, kuri, apklausta ikiteisminio turimo metu, tvirtino, kad bandžius įspirti kaltinamajam M. G., pajuto smūgį į veido sritį, įrodymų tyrimo teisme metu nurodė tokias pačias aplinkybes, t.y. kad M. G. jai sudavė smūgį į veidą, nuo smūgio atsitrenkė į koloną, nuo suduoto smūgio juto fizinį skausmą. Liudytoja D. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, nurodė, kad matė, kaip jos motinai L. M. bandant įspirti M. G., pastarasis trenkė jos motinai smūgį kumščiu į galvą. Teismui abejoti nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymais nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs nuo pirmųjų ikiteisminio tyrimo apklausų, ir neprieštarauja tarpusavyje.

Teismas nesutinka su prokuroro M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš šio įstatymų leidėjo pateikto sąvokų išaiškinimo akivaizdu, jog kaltinamasis M. G. ir sutuoktinės D. G. tėvai - nukentėjusieji V. M. ir V. M., negali būti laikomi šeimos nariais, nes jie neatitinka BK 248 str. 2 dalyje nurodytos sąvokos. Nukentėjusieji V. M. ir V. M. galėtų būti laikoma M. G. šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis M. G. su jais kartu gyventų. Tačiau iš kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų akivaizdu, kad jie kartu negyvena nuo 2015 m. gruodžio 4 d. Nuo to laiko kaltinamasis M. G. neveda bendro ūkio su nukentėjusiųjų dukra D. G.. Kaltinamasis M. G. gyvena (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vietą (duomenys neskelbtini)., o nukentėjusieji gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl, atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. veika iš BK 140 str. 2 d. turi būti perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. Nukentėjusieji teismo posėdžio metu pareiškė, kad su kaltinamaisiais nesitaikys. Kaltinamieji taip pat nepareiškė noro susitaikyti su nukentėjusiaisiais.

Kaltinamajame akte M. G. kaltinimas, kad jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį savo šeimos narei – sutuoktinės motinai L. M. į veido sritį. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad šis kvalifikuojantis požymis - nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui - inkriminuotas nepagrįstai ir iš kaltinimo šalintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. G. ir E. P., suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, o M. G., tęsdamas nusikalstamą veiką nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą sukėlė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo, t.y. kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys (bandymas įspirti kaltinamajam), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustayta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Išdėstytos aplinkybės, susijusios su veikų padarymu ir kaltinamųjų asmeniu, leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę, kadangi įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytom veikoms ir pirmą kartą teisiamų kaltininkų asmenybėms bei nustatytoms bylos aplinkybėms.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes.

M. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti dėl asmeninių priežasčių, anksčiau neteistas, dirbantis, augina mažametį vaiką, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau baustumai išnykę, laikytinas nebaustu, VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamas veikas ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. G. paskyrus baudą.

Nustatydamas baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena M. G. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad M. G. skirtina bausmė mažesnė, nei įstatyme nustatytas baudos vidurkis.

E. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, anksčiau neteistas, nedirbantis, nevedęs, jauno amžiaus, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, praeityje baustas administracine tvarka.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas įvertina tai, kad nėra E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus mažesnę negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 165 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog E. P. yra tikslinga įpareigoti pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei į kaltininką charakterizuojančius duomenis, tikslinga įpareigoti jį konkrečiu metu būti namuose.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė nukentėjusieji V. M. ir L. M.. V. M. prašė priteisti solidariai iš M. G. ir E. P. 200 Eur turtinės ir 2000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji L. M. prašė priteisti iš E. P. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš M. G. 50 Eur turtinės ir 1000 Eur neturinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji nurodo, kad patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, jaučia baimę dėl ateities, buvo pasikėsinta į jų būsto neliečiamybę, kaltinamieji dėl savo neteisėtų veiksmų jų neatsiprašė.

Kaltinamieji su pareikštu nukentėjusiųjų civiliniu ieškiniu nesutiko.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų V. M. ir L. M. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiųjų pateiktus motyvus dėl patirtos neturtinės žalos, pripažįsta, kad jie jautė skausmą, patyrė įvairius kitus nepatogumus. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam V. M. sužalojimai buvo padaryti galvos, krūtinės, dilbio srityse, nukentėjusioji L. M. fizinį skausmą jautė nuo suduoto smūgio į veidą. Tačiau teismo vertinimu, prašomas priteisti nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydis yra per didelis, byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusieji po šio įvykio lankėsi pas gydytojus psichiatrus ar psichologus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, V. M. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, o L. M. sukeltas fizinis skausmas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių ir į pačios nukentėjusiosios elgesį, kuris paskatino kaltinamojo M. G. neteisėtus veiksmus – smūgio sudavimą į veidą.

Teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad teismų praktikoje yra nurodyta, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-517-175/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, taip pat į tai, kaltinamasis M. G. dirba, turi išlaikytinį mažametį sūnų, kaltinamasis E. P. nedirba, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukėntėjusiųjų prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, siekiant nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam V. M. mažintinas iki 500 eurų, priteisiant žalą solidariai iš abiejų kaltinamųjų, o nukentėjusiajai L. M. priteisint iš M. G. 60 Eur, o iš E. P. 30 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kita nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestina.

Reikalaudami atlyginti turtinę žalą, nukentėjusysis V. M. teisme nurodė, kad 200 Eur turtinę žalą sudaro pirkti raminamieji vaistai, vaistai nuo skausmo, tepalai. Pirkdamas vaistus neėmė čekių.

Nukentėjusysis V. M. teismui nepateikė jokių įrodymų (receptų, kvitų), patvirtinančių, kad vaistai už prašomą atlyginti 200 Eur sumą iš tiesų buvo įsigyti. Įrodymų dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio šioje dalyje nėra, todėl V. M. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo teismas netenkina.

Reikalaudama atlyginti turtinę 50 Eur žalą, nukentėjusioji L. M. teisme nurodė, kad ją sudaro pirkti vaistai nuo skausmo, spaudimo. Pirkimo kvitų neturi, nemanė, kad gali prireikti. Vaistas nuo skausmo “Ibuprom” kainavo 3 Eur, o nuo spaudimo 4 Eur.

Pažymėtina, kad turtinė žala turi būti pagrįsta ją patvirtinančiais dokumentais – kvitais, receptais ir kt. dokumentais. Nors nukentėjusioji L. M. ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vaistas nuo skausmo “Ibuprom” kainavo 3 Eur, o nuo spaudimo 4 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos nurodytos išlaidos, patirtos įsigijant vaistus nuo skausmo ir nuo spaudimo atitinka protingumo kriterijų, ši suma - 7 eurai priteistini iš kaltinamojo M. G.. Kitoje dalyje nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos, neesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaistai už prašomą atlyginti sumą iš tiesų buvo įsigyti, atmestinas.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Teismas šią idealią nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Byloje nustatyta, kad dvi nusikalstamos veikos (numatytos BK 165 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d.) buvo padarytos prieš vieną nukentėjusį asmenį, jos tarpusavyje susijusios, padarytos per trumpą laiko tarpą.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamųjų M. G. ir E. P. nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis V. M. pateikė pinigų priėmimo kvitą: Nr. 612649 – 100 Eur (t. 2. b. l. 28) už atstovo advokato padėjėjo E. Bandariavičiaus paslaugas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

V. M. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitu, teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme, yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis po 50 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

M. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. 298 str., 301 str., 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir skirti 13 (trylikos) MGL (478 eurų) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 18 MGL (661 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę bausmę ir paskirti M. G. galutinę bausmę 18 MGL (661 eurų) dydžio baudą.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 val. iki 06 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 val. iki 06 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę bausmę ir nuteisti E. P. galutine subendrinta bausme laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 val. iki 06 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį.

Priteisti iš M. G. 7.00 Eur (septynis eurus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. M. naudai. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų V. M. ir L. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš M. G. ir E. P. solidariai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. naudai. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš M. G. 60 Eur (šešiasdešimt) eurų, o iš E. P. 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. M. naudai. Kitoje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš M. G. ir E. P., iš kiekvieno po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo V. M. naudai.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.