- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- eI2-750-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01353-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Vežimo partneriai“
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vežimo partneriai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vežimo partneriai“ skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 9 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ20307 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nesutinka su Nutarimu, teigia, jog Nutarimas, kuriuo pareiškėja yra pripažinta padariusi užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, yra priimtas netinkamai taikant ir aiškinant įstatymą, neįvertinus visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą, dėl ko Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Nurodo, kad Inspekcija Nutarimu pareiškėjai skyrė 300 Eur baudą, nustačiusi, kad pareiškėja padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą (užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis, įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų), atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. birželio 17 d. sudarė darbo sutartį su Baltarusijos Respublikos piliečiu Y. B., kuris, įsidarbindamas pareiškėjos bendrovėje, neturėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimo dėl leidimo pakeisti darbdavį.
Teigia, jog Nutarime neteisingai įvertinta kreipimosi į Migracijos departamentą pareiga, kuri nepagrįstai yra perkelta darbdaviui. Teigia, jog, priešingai nei nurodyta Nutarime, keičiant darbdavį, naujas leidimas gyventi darbuotojui nėra išduodamas, be to, keičiant darbdavį, prašymą dėl darbdavio pakeitimo Migracijos departamentui gali ir privalo pateikti tik pats darbuotojas, o ne darbdavys, darbdaviui nei tokia teisė, nei pareiga nėra numatyta (ĮUTP 44 straipsnio 7 dalis). Teigia, jog iš skundžiamo Nutarimo pareiškėjai nėra aišku, kuri teisės aktų nuostata įpareigoja darbdavį kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo užsieniečiui išdavimo. Mano, jog Inspekcija suklydo, kadangi galiojantys teisės aktai tokios darbdavio pareigos nenumato. Teigia, jog darbdavys gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo tik ĮUTP 44 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kai būsimas darbuotojas iš viso neturi leidimo laikinai gyventi ar kito dokumento, leidžiančio teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog pareiškėja atliko darbdavio pareigą pareikalauti, kad įdarbinamas trečiosios šalies pilietis pateiktų galiojantį leidimą laikinai gyventi arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (ĮUTP 57 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog Y. B., atvykęs įsidarbinti pareiškėjos bendrovėje, turėjo anksčiau išduotą leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (ankstesnis darbdavys (duomenys neskelbtini)) bei kitus įdarbinimui reikalingus dokumentus, jo kvalifikacija atitiko darbdavio reikalavimus. Nurodo, jog apie darbuotojo įdarbinimą laiku ir tinkamai pateikti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), darbo sutarties vykdymo metu buvo periodiškai ir laiku deklaruojamos užsieniečiui išmokamos sumos, mokami teisės aktais nustatyti mokesčiai (pajamų, socialinio draudimo ir kt.), vykdomi kiti įstatymų nustatyti formalumai (pavyzdžiui, apie įdarbinimą pranešta Užimtumo tarnybai) ir kitos darbdavio pareigos. Teigia, jog neslėpė užsieniečio įdabinimo fakto, siekė teisingai vykdyti įstatymų reikalavimus. Teigia, kad nesant nustatytos pareiškėjos, kaip darbdavio, pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį, teisinė atsakomybė pareiškėjai pritaikyta nepagrįstai.
Pažymi, jog situaciją nulėmė netiksli viešai skelbiama informacija, neaiškus ir dviprasmiškas teisinis reguliavimas bei aplaidžiai suteikta konsultacija Migracijos departamente. Teigia, jog įdarbindama užsienietį pareiškėja konsultavosi su Migracijos departamento specialistais telefonu, jai buvo paaiškinta, jog užsienietis darbuotojas turi informuoti Migracijos departamentą dėl darbdavio keitimo, tačiau nepaaiškinta, jog ankstesnis leidimas laikinai gyventi savaime netenka galios, o naujam darbdaviui užtraukia teisinę atsakomybę, jog darbdavys turi imtis papildomų veiksmų užsieniečiui teikiant prašymą dėl darbdavio keitimo.
Teigia, jog pareiškėja nėra suinteresuota tinkamų dokumentų neturinčių vairuotojų – ekspeditorių įdarbinimu, atsižvelgiant į šio darbo specifiką (atstovauja įmonę krovinio pakrovimo, iškrovimo vietose, santykiuose su kelyje, muitinėse vežėjus kontroliuojančiomis institucijomis).
Teigia, jog pareiškėjos atžvilgiu taikant teisinę atsakomybę pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ir teismų praktikoje išplėtotas non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principas, atsižvelgiant į tai, jog už tą patį pažeidimą Inspekcija taip pat nubaudė UAB „Vežimo partneriai“ vadovą K. J. (2022 m. kovo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-68-2022 paskirta 900 Eur bauda).
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal UĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, o UĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Nurodo, jog, remiantis teismų praktika, šios UĮ nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys.
Nurodo, jog pareiškėja, priimdama į darbą su Y. B. pateiktu leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (kvietėjas (duomenys neskelbtini)), negalėjo nežinoti apie tai, kad pati nėra teikusi Migracijos departamentui įsipareigojimo įdarbinti šį asmenį, kaip to reikalaujama pagal ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktį. Taip pat pažymi, jog Y. B. darbo santykius su (duomenys neskelbtini) nutraukė 2021 m. gegužės 21 d., taigi, vadovaujantis ĮUTP 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, jis privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Taip pat nurodo, jog Inspekcijos atliekamo tyrimo metu UAB „Vežimo partneriai“ direktorius, teikdamas dokumentus pagal Inspekcijos nurodymą, nepateikė jokių dokumentų, įsipareigojimų (tarpininkavimo raštų) pateiktų Migracijos departamentui dėl šio užsieniečio įdarbinimo, o teikdamas paaiškinimus, sutiko su pažeidimu, dėl pažeidimo gailėjosi, be to, Nutarimu skirtą baudą sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
2022 m. vasario 21 d. Inspekcija surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1090-0364 ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1090-0044 (toliau – ir Protokolas). Protokolu nustatyta, kad pareiškėja, 2021 m. birželio 17 d. sudarydama rašytinę darbo sutartį su Y. B. ir nuo 2021 m. birželio 21 d. leisdama jam dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonės naudai su Leidimu, kvietėjas (duomenys neskelbtini), nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 2² dalies sąlygų, padarė UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta UĮ 57 straipsnio 3 dalyje.
2022 m. kovo 9 d. Inspekcija priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. UĮPBJ 20307 (toliau – ir Nutarimas). Nutarimu nurodytas taikytinas teisinis reguliavimas: UTPĮ 62 str. 2² d., UĮ 57 str. 1 d. 5 p. Nutarime nurodytos nustatytos aplinkybės: su Baltarusijos Respublikos piliečiu Y. B. pareiškėja 2021 m. birželio 17 d. sudarė rašytinę darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad darbuotojas nuo 2021 m. birželio 21 d. pradeda dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pareiškėjos naudai; Y. B. realiai pradėjo dirbti nuo 2021 m. birželio 26 d., nes nuo šios dienos jam žymimas darbo laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Nutarimu Inspekcija pripažino paraeiškėją padarius pažeidimą, numatytą UĮ 57 str. 1 d. 5 p., kadangi nesilaikė UTPĮ 62 str. 2² d. nustatytų sąlygų, t. y. įdarbino darbuotoją su leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kvietėjas (duomenys neskelbtini). UĮ 57 str. 3 d. pagrindu pareiškėjai paskirta minimali 200 Eur bauda, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių – pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą, padėjo Inspekcijai atlikti pažeidimo tyrimą.
2022 m. kovo 9 d. Nutarimas išsiųstas pareiškėjai su Inspekcijos raštu Nr. SD-1-5484 „Dėl nutarimo išsiuntimo UAB „Vežimo partneriai“.
Taip pat Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-450-961/2022 pakeistas nutarimas, patvirtinant nustatytą administracinį nusižengimą pareiškėjo vadovui už administracinių nusižengimo kodekso 96 str. 4 dalyje numatytą veiką (užsieniečių įdarbinimo sąlygų, numatytų UTPĮ 62 str. 2² d. nesilaikymas), šalinant pakartotinumo kaltinimą.
UĮ 57 str. 1 d. 5 punktas nustato, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas ĮUTP 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų.
ĮUTP 62 str. 2² d. nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus ĮUTP 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus; reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal ĮUTP 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą (Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti pagal darbo sutartį)..
Apibendrinant, ginčo santykiams taikytini teisės aktai nustato, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas; užsienietis gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka; pažeidimu laikomas įdarbinimas užsieniečių, kurie turi leidimus laikinai gyventi, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu, tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Toks teisės normų išaiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-682-624/2023, Nr. eA-307-662/2023). LVAT aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-307-662/2023). Šių nuostatų aiškinimas nereiškia, kad darbdavys turi atlikti užsieniečiui priskiriamas pareigas, t. y. kreiptis dėl sprendimo pakeisti darbdavį priėmimo, tačiau tai neatleidžia darbdavio, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, laikytis teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, jog pareiškėja neturėjo pareigos priimdama į darbą įsitikinti, ar užsienietis atitinka 62 straipsnio 2² dalyje nustatytą sąlygą, jog užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo (tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai), kad pareiškėja su Baltarusijos piliečiu Y. B. sudarė Darbo sutartį, nepatikrinusi ir neįsitikinusi, ar užsienietis turi teisę dirbti pas pareiškėją Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies taikymo prasme. Pabrėžtina, jog pareiškėja nėra pateikusi jokių dokumentų, patvirtinančių įsipareigojimą Migracijos departamentui dėl Baltarusijos piliečio Y. B. įdarbinimo. Minėtam asmeniui Y. B. Leidimas suteikė teisę dirbti laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2023 m. kovo 18 d. įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė pagrįstai sprendė, kad pareiškėja pažeidė UĮ 57 str. 1 d. 5 p. nustatytą pareigą įdarbinant trečiosios šalies pilietį laikytis ĮUTP 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų, nustačius, kad pareiškėja įdarbino Y. B. su Leidimu, kurio išdavimui tarpininkavo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde teigia, jog buvo pažeistas non bis in idem principas (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą), paskyrus finansinę sankciją pareiškėjai už UĮ 57 str. 1 d. 5 p. nurodytą pažeidimą (įdarbinimas trečiosios šalies piliečio, nesilaikant ĮUTP 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų) ir administracinę nuobaudą pareiškėjos vadovui už ANK 96 str. 4 d. nurodytą administracinį teisės pažeidimą (darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai) tuo, kad leido dirbti trečiosios šalies piliečiui, nesilaikant ĮUTP 62 str. 2² d. nustatytų sąlygų.
LVAT ne kartą išaiškino, jog taikant teisę, be kita ko, būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų kaip negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem). Konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pvz., civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1083/2010). LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nėra pagrindo pripažinti, kad tas pats asmuo buvo pakartotinai nubaustas už tą patį pažeidimą, kai atsakomybė buvo taikoma fiziniam asmeniui ANK nustatyta tvarka ir juridiniam asmeniui specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-662/2022, 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-141-756/2022).
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja (juridinis asmuo) ir jos vadovas (fizinis asmuo) nėra tapatūs asmenys, taigi nėra vieno iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, nelaikytina, kad pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas dėl non bis in idem principo pažeidimo atmestinas.
Pareiškėja skundu teigia, jog pažeidimą nulėmė atsakovės klaidinga konsultacija, taigi nesant pareiškėjos kaltės atsakomybė pareiškėjai už Nutarime nurodytą pažeidimą netaikytina.
Teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos, jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga).
Pareiškėja nurodė, jog konsultavosi su Inspekcijos darbuotojais telefonu, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti VAĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios taikytinos tik rašytinės konsultacijos atveju. Be to, pareiškėja teiginio dėl klaidingos konsultacijos telefonu nepagrindė jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas dėl atsakomybę šalinančios aplinkybės – klaidingos konsultacijos atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Inspekcija tinkamai taikė teisės normas, pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, Nutarimas priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, Nutarimas paliktinas galioti.
UĮ 57 str. 3 d. nustato, jog Inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Pareiškėjai skirta minimali galima už pažeidimą bauda, įvertinus tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Papildomų argumentų dėl šios nutarimo dalies teisėtumo ir/ar pagrįstumo pareiškėjas nenurodė.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos UAB „Vežimo partneriai“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.