- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-10862-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01149-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- V. J., I. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir I. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą priimti palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos D. V. mirties.
1.1. Nurodė, kad D. V. (mergautinė pavardė B.), gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo dvi dukras, kurios šioje byloje yra pareiškėjos: I. P. (mergautinė pavardė B.), gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. J. (mergautinė pavardė V.), gimusią (duomenys neskelbtini). I. P. gimė motinai nesant santuokoje ir D. B. ją augino viena. (duomenys neskelbtini) D. B. susituokė su V. V., o (duomenys neskelbtini) jai gimė antroji dukra – V. V.. Pareiškėjų mama D. V. mirė (duomenys neskelbtini) Prieš mirtį D. V. jokio nekilnojamojo turto neturėjo, todėl po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Motinos mirties momentu vyresnioji dukra I. P. buvo jau pilnametė. Jaunesnioji dukra V. J. buvo šešerių metų. Tėvas mergaite nesirūpino ir jos neaugino.
1.2. D. V. ir jos broliui suinteresuotam asmeniui A. B., 2002 m. vasario 15 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 72/16986 buvo atkurta nuosavybės teisė į jų tėvų turėtą žemę: 5,82 hektarus žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 7,77 hektaro ir į 0,75 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 1,01 hektaro. D. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,95 hektarus žemės sklypo, ir į 0,26 miškų ūkio paskirties žemės sklypo. Tuo metu pareiškėjai V. J. buvo tik keturiolika metų, I. P. nuosavybės atkūrimo reikalais nesidomėjo, jos gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, todėl suinteresuotas asmuo A. B. nusprendė pats sutvarkyti savo ir kartu mirusios sesers D. V. atkurtos nuosavybės reikalus. Jokių teisinių problemų tvarkant savo ir mirusios sesers atkurtos nuosavybės teisinius klausimus suinteresuotam asmeniui neiškilo, todėl apie motinos vardu atkurtą nuosavybę į mišką ir žemės sklypą A. B. pareiškėjų neinformavo iki 2023 metų.
1.3. 2022 metais suinteresuotas asmuo A. B. nusprendė, kad reikia atidalinti mirusios sesers nuosavybę. Tada ir paaiškėjo, kad po D. V. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimas (kadangi mirties metu nekilnojamojo turto D. V. neturėjo) priimtas nebuvo, o terminas palikimui priimti yra praleistas. Vedinas gerų ketinimų, tačiau neturėdamas pakankamai teisinių žinių, A. B. nusprendė, kad pats įgyvendins mirusios sesers dukrų teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pateikė pareiškimą, civilinė byla Nr. e2YT-12804-1135/2022. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens. 2023 m. kovo mėnesio paskutinėmis dienomis, jis nuvyko pas pareiškėją V. J. į (duomenys neskelbtini) ir papasakojo jai apie esamą situaciją. Jie nusprendė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po motinos D. V. mirties, tačiau 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6076-1135/2023, buvo nustatytas dešimties dienų terminas trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą nurodytų trūkumų ištaisyti nepavyko, todėl teismas priėmė nutartį pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tik po šios nutarties priėmimo, 2023 m. birželio mėnesio pabaigoje suinteresuotas asmuo A. B. susirado I. P. ir ją informavo apie nuosavybės teisės į mišką ir žemės sklypą atkūrimą. V. J. ir I. P. 2023 m. liepos 3 d. sudarė sutartį su advokate, padedamos suinteresuoto asmens A. B. surinko reikiamus dokumentus. Pareiškėjos V. J. ir I. P. savo teisės priimti palikimą neįgyvendino todėl, kad nežinojo apie palikimo atsiradimą.
1.4. Vien ta faktinė aplinkybė, kad paveldima žemės sklypo dalis ir paveldima miško dalis D. V. mirties momentu nebuvo jos nuosavybė, yra pakankamas teisinis pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. Apie atsiradusią teisę priimti palikimą pareiškėjos iki 2023 metų nesužinojo ir iš kitų asmenų. Motinos mirties metu pareiškėjai V. J. buvo tik šešeri metai, o teisės į nekilnojamąjį į turtą atkūrimo metu – keturiolika metų. Ji buvo globojama giminių iš tėvo pusės, paveldėjimo teisė atsirado iš motinos pusės, todėl su ja bendraujantys giminaičiai apie palikimo atsiradimo faktą nežinojo ir negalėjo informuoti pareiškėjos. Vyresnioji dukra I. P. nežinojo ir negalėjo žinoti apie teisę paveldėti po motinos mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Po D. V. mirties ryšiai tarp šeimos narių ir giminių iš motinos pusės faktiškai nutrūko. Tarp seserų, kurios yra tik vienos motinos, bet ne vieno tėvo vaikai, yra septyniolikos metų skirtumas. V. J. augo pas giminaičius, kurie nėra giminės I. P., todėl seserys faktiškai nebendravo. Suinteresuotas asmuo A. B., kuris rūpinosi savo mirusių tėvų nuosavybės atkūrimu, atkurtos nuosavybės priežiūra, mokesčių už žemę mokėjimu, neturėjo teisinės pareigos informuoti pareiškėjas apie atsiradusį palikimą. Su nuosavybės atkūrimu ar registravimu susiję reikalai buvo tvarkomi daugelyje įstaigų, tačiau nei vienoje įstaigoje niekas nepatarė A. B. informuoti pareiškėjas apie atkurtą nuosavybę. Apie tai, kad atkurtą nuosavybę mirusios sesers dukros turi priimti kaip palikimą, likusį po motinos mirties, suinteresuotas asmuo A. B. sužinojo tik tada, kai nusprendė notariškai patvirtinti žemės sklypo ir miško naudojimosi tvarką. Su V. J. A. B. bendravo labai retai, neturėjo žinių apie I. P. gyvenamąją vietą, todėl ją susirado ir apie teisę į paveldėjimą informavo tik 2023 m. birželio mėnesio pabaigoje, kai teisme buvo priimta antra jam nepalanki nutartis ir kai jis suprato, kad sutvarkyti sesers dukrų turtinių reikalų be jų pačių įsikišimo, jis negalės. Apie palikimą pareiškėja V. J. sužinojo 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje, o pareiškėja I. P. – 2023 m. birželio mėnesio pabaigoje. Teismo sprendimas atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą palikimui priimti, nepažeistų nei valstybės, nei kitų asmenų teisių ir interesų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. V. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą D. V. palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjos yra jo dukterėčios, mirusios sesers D. B. V. dukros. Jų tėtis A. B., miręs (duomenys neskelbtini), ir mama S. B., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė žemę ir mišką iki 1948 m. įvykdyto tarybinio žemės pertvarkymo, kuriuo žemė buvo nusavinta. (duomenys neskelbtini) D. V. mirė. Po sesers mirties A. B. ir jo seseriai D. V. 2002 m. vasario 15 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 72/16986 buvo atkurta nuosavybės teisė į 5,82 ha žemės sklypo, ir į 0,75 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo. Jo seseriai D. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,95 ha žemės sklypo ir į 0,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo. Po sesers mirties jo ryšiai su sesers šeima nutrūko, vyresniosios dukros gyvenamoji vieta nebuvo žinoma iki šios bylos pradėjimo, todėl visais reikalais, susijusiais su nuosavybės atkūrimu, rūpinosi A. B.. Mokesčius už žemę iki šio laiko moka jis. Jokių teisinių problemų dėl to, kad jis rūpinosi mirusios sesers nekilnojamojo turto reikalais, jam neiškilo. Sesers dukrų apie tai, kad yra atkurta nuosavybė jų motinos vardu, neinformavo. 2022 metų pabaigoje nusprendė atidalyti iš bendro žemės sklypo sesers dalį ir perduoti dukroms. Tik tada sužinojo, kad motinai atkurtą nuosavybę D. V. dukros gali perimti tik kaip palikimą, o terminas palikimui priimti yra pasibaigęs. Nebūdamas teisininku, manė, kad dukterėčių teisę gali įgyvendinti jis, todėl kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškimą teismas atsisakė priimti. Suprato, kad šio klausimo vienas neišspręs: 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje informavo V. J.. Su I. P. pavyko susisiekti tik 2023 m. birželio mėnesio pabaigoje. Jokių ginčų tarp jo ir pareiškėjų nekyla, patenkinus jų prašymą bus atstatytas teisingumas, nes būtent I. P. ir V. J. turi teisę į po motinos mirties likusį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, o teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat ne kartą pasisakyta ir tai, jog teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
6. Iš teismui pateikto mirties išrašo nustatyta, jog D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) D. V. santuoką su V. V. sudarė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. V. mirė (duomenys neskelbtini). D. V. turėjo dvi dukras – I. B. (dabar – P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V. (dabar – J.), gimusią (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. B. yra mirusios D. V. brolis. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo rašto matyti, kad paveldėjimo bylos į D. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą (duomenys neskelbtini) metų Šiaulių m. pirmojo notaro biuro, (duomenys neskelbtini) metų Šiaulių antrojo notarų biuro dokumentuose nėra. Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 72/16986 A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,82 ha žemę bei 0,75 ha mišką, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: A. B. – 5,82 ha su D. V. – 1,95 ha, A. B. – 0,75 ha su D. V. – 0,26 ha. Iš 2023 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 7,77 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 195/777 dalys nuosavybės teise priklauso D. V., 582/777 dalys nuosavybės teise priklauso A. B., įregistravimo pagrindas – 2022 m. vasario 15 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-611. Laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. balandžio 25 d. šis žemės sklypas buvo išnuomotas. Be to, iš 2023 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 1,01 ha miško žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 26/101 dalys nuosavybės teise priklauso D. V., 75/101 dalys nuosavybės teise priklauso A. B., įregistravimo pagrindas – 2022 m. vasario 15 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-611. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. B. 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, tačiau teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. pareiškimą kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens. Antrą kartą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo 2023 m. balandžio 11 d. į teismą kreipėsi V. J., teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė dešimties dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, neištaisius trūkumų, 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi V. J. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo laikytas nepaduotu. Pareiškime pareiškėjos nurodė, kad apie palikimą pareiškėja V. J. sužinojo 2023 m. kovo mėn. pabaigoje, o pareiškėja I. P. – 2023 m. birželio mėn. pabaigoje, kadangi anksčiau pareiškėjos I. P. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma.
7. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o D. V. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
8. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
9. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl įstatymų nustatyto termino palikimui priimti po D. V. mirties atnaujinimo nėra. D. V. mirė (duomenys neskelbtini), per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje numatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti dėl D. V. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. D. V. mirties dieną pareiškėja V. J. buvo 6 metų amžiaus, pareiškėja I. P. – 23 metų amžiaus, tačiau jos gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Kauno apskrities viršininko sprendimas A. B. bei D. V. atkurti nuosavybės teises į žemės bei miško sklypą buvo priimtas 2002 m. vasario 15 d. Pareiškėjos bei suinteresuotas asmuo nurodo, kad atkūrus nuosavybę, A. B. žemės sklypą bei mišką naudojo ir jais rūpinosi, žemės sklypą 2006 m. balandžio 25 d. buvo išnuomojęs, jam jokių teisinių problemų tvarkant savo ir mirusios D. V. atkurtą nuosavybę neiškilo, tik 2022 m. siekiant atidalinti D. V. nuosavybę paaiškėjo, kad po jos mirties palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuotas asmuo 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimo priėmimui atnaujinimo, teismui atsisakius priimti suinteresuoto asmens pareiškimą, jis 2023 m. kovo mėn. pabaigoje apie mirusios motinos palikimą pranešė V. J..
10. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos, sužinojusios apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl objektyvių priežasčių. Byloje nenustatyta, kad praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui po D. V. mirties priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, suinteresuoti asmenys prašymui atnaujinti praleistą terminą neprieštaravo.
11. Atsižvelgiant į išdėstytą, aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, pripažįstamos svarbiomis priežastimis ir pareiškėjų prašymas tenkinamas – terminas palikimui, atsiradusiam po D. V. mirties, priimti atnaujinamas. Pareiškėjoms nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 442-443, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų V. J. ir I. P. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.