Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2021 m. rugsėjo 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 56 MGL (2800,00 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus 6 mėnesius vairuoti transporto priemones (paskirta bauda 2022 m. rugsėjo 2 d. sumokėta);

2. 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį - 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda (paskirta bauda 2024 m. vasario 21 d. sumokėta), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2025 m. gruodžio 8 d. apie 19.15 val., važiuodamas Lietavos gatve, Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – D. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARPK-0167“ 2025-12-08 19.16 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, 2025-12-08 19.33 val. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas).

Tokiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje D. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. susitiko su bendradrbiu, išgėrė alaus ir iš Kauno važiavo į Jonavą. Važiavo D. J. automobiliu VW Passat, kuriuo davė laikinai pasinaudoti. D. J. nežinojo, kad jis neblaivus vairuoja jo automobilį. Girtumo neginčijo. Kodėl taip pasielgė – nežino. Gailisi. Mėnesio pajamos apie 3 000 Eur. Turi du nepilnamečius vaikus, moka paskolą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

AB "Regitra" duomenimis nustatoma, kad automobilio VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.38).

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.

KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis neneigia padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojos A. B. ir liudytojo D. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Vaizdo įraše užfiksuoti įrodymai. Alkotesterio parodymai ir kita rašytinė medžiaga ištirta teisiamajame posėdyje. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju D. V. m. gruodžio 8 d. 19.16 val. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, 2025 m. gruodžio 8 d. 19.33 val. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (b.l. 56-57). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. V. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Už Lietuvos Respublikos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

Teismas, skirdamas bausmę D. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio objektas – transporto eismo saugumo tvarka. Dėl kaltinamojo padarytos veikos tretieji asmenys pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo, tačiau vertintina ir tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nėra numatytas. D. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis teistas už analogišką nusikaltimą (b.l. 82-90), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2025 m. sausio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalį (paskirtos baudos sumokėtos) (b.l. 101-106). Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b.l. 114).

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo D. V. lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. V. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatas, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai baudos įvykdymo laikotarpį. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos kaip bausmės įvykdymo terminą, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Šiuo konkrečiu atveju iš teismui pateiktų duomenų ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių matyti, jog D. V. teistas, tačiau teistumas išnykęs baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, dirba, turi finansinių įsipareigojimų, turi išlaikytinių, todėl šiuo nuosprendžiu skiriamą baudą jis įpareigotinas sumokėti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 metams. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2025 m. gruodžio 10 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 72-75), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. gruodžio 10 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pagal BK 72 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko arba kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu VW Passat, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, ir kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – D. J. (b. l. 38), kuris nežinojo, kad kaltinamasis neblaivus vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Dėl šios priežasties konfiskuotina nurodyto turto vertės dalį atitinkanti suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų suma, yra užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus nusikalstamais tikslais, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiais atvejais yra labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino dėl turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. reikia atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis bei kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). VšĮ „Emprekis“ nurodyta, kad automobilio VW Passat 2006 metų gamybos vidutinė rinkos vertė yra 1950 eurų su PVM (b.l. 39).

D. V. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. gruodžio 15 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad D. V. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 75,00 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsni 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, todėl iš D. V. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu, 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 90 MGL (4 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 60 MGL (3 000 Eur) bauda

D. V., kad paskirtą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą jis turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 10 d.

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Paskirti D. V. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą –1950,00 Eur (tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct)

Išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš D. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.