Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-576/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2021-09-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-07Vilniaus apygardos teismas
  3. T-495-1143/2023Nutartis · 2023-07-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. T-587-1199/2024Nutartis · 2024-11-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
1A-447-576/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24659-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
I. P.
Nukentėjusysis
V. N.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-576/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24659-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,nuteistojo I. P. (I. P.) gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nukentėjusiajam V. N. (V. N.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant I. P. tęsti darbą, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 23 apie 1.00 val., būdamas Gojaus k., Pagirių sen., Vilniaus r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, peiliu ištraukęs ūkinio pastato lango vinis, išėmęs langą bei išlaužęs to paties ūkinio pastato antras medines duris, patekto į ūkinį pastatą, taip patekdamas ir į neužrakintą antrą ūkinį pastatą, bei pagrobė nukentėjusiajam H. P. priklausančius daiktus: du didelius elektrinius gręžtuvus, kurių vertė 100 eurų, metalines stakles, kurių vertė 50 eurų, elektrinį 25 metrų prailgintuvą, kurio vertė 20 eurų, baltos spalvos 100 metrų ilgio plastikinę žarną, kurios vertė 100 eurų, raudonai juodos spalvos įrankių dėžę, kurios vertė 100 eurų, bei nukentėjusiajam V. N. priklausančius daiktus: domkratą, 100 eurų vertės, raudonos spalvos plastikinę dėžutę su raktų galvučių rinkiniu, kurios vertė 90 eurų, tris pilnus 30 litrų talpos plastikinius bakus su dyzeliniu kuru, kurio vertė 90 eurų, 3 bakelių vertė 30 eurų, du mėlynos spalvos kampinius šlifuoklius, kurių vertė 160 eurų, pilkos spalvos cirkuliarinį pjūklą, 30 eurų vertės, geltonos spalvos elektrinį gręžtuvą, kurio vertė 15 eurų, raudoname lagamine esantį akumuliatorinį gręžtuvą Makita, su krovikliu ir dviem akumuliatoriais, komplekto vertė 250 eurų, raudonos spalvos elektrinį pjūklą, kurio vertė 50 eurų, žalios spalvos elektrinį pjūklą BOSCH, kurio vertė 80 eurų, bloką alaus ''Heineken'', kurio vertė 24 eurai, du mažus elektrinius gręžtuvus, kurių vertė 160 eurų, du mažus kampinius šlifuoklius BOSCH, kurių vertė 200 eurų, taip padarydamas nukentėjusiesiems bendrą 1649 eurų žalą. Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. N. prašo I. P. paskirtą bausmę sugriežtinti, nes ji per švelni. Nurodo, kad nuteistasis yra pavojingas ir jį reikia izoliuoti nuo visuomenės. Skunde nurodo, kad nuteistasis nusikaltimą atliko apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, būdamas recidyvistu ir kerštaudamas H. P.. Apeliantas teigia, kad žinant, kad nuteistasis yra laisvėje, bijo ramiai miegoti, be kita ko, jam esant laisvėje kyla reali grėsmė H. P. ir jo žmonos turtui, sveikatai bei gyvybei.

3. Skundu taip pat prašoma įpareigoti I. P. atlyginti apeliantui padarytą žalą, prašoma pridėti prie bylos civilinį ieškinį. Apeliantas nurodo, kad civilinio ieškinio negalėjo pridėti anksčiau, nes manė, kad jis jau yra byloje, o kad civilinis ieškinys nėra pareikštas sužinojo tik gavęs teismo sprendimą. Skunde pažymima, kad apeliantas buvo sakęs tyrėjai, jog siekia žalos atlyginimo, o pastaroji nurodė šią informaciją pažymėjusi apklausos protokole. Manė, kad to užtenka ir dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog reikia teismui pateikti atskirą prašymą dėl žalos atlyginimo, todėl nepadarė to laiku.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. N. prašė skundą tenkinti ir griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę bei įpareigoti nuteistąjį atlyginti padarytą žalą. Nuteistojo gynėja Silva Mardosaitė prašė nukentėjusiojo V. N. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodė, kad teismas skirdamas bausmę ir taikydamas BK 75 straipsnį įvertino visas bylos aplinkybes, paskyrė teisingą bausmę, todėl prašė nukentėjusiojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nukentėjusiojo V. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. N. siekia, kad nuteistasis būtų izoliuotas nuo visuomenės, kad paskirtoji bausmė jam būtų sugriežtinta. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma prie bylos pridėti civilinį ieškinį, kurio pagrindu įpareigoti nuteistąjį atlyginti apelianto patirtą turtinę žalą. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį turi pareigą patikrinti dalyje dėl bausmės skyrimo bei turi pareigą pasisakyti dėl galimybės pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje.

Dėl paskirtos bausmės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir BK 75 straipsnio taikymo

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

8. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už minėto apysunkio nusikaltimo padarymą I. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 2 metams 6 mėnesiams, kuri pritaikius BK 64¹straipsnio nuostatas buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 8 mėnesių ir jos vykdymą vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais atidėjo 3 metams.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos terminą, atsižvelgė į tai, kad I. P. padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Taip pat atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – tai, kad praeityje yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Be kita ko, teismas iš nuteistojo paaiškinimų nustatė, kad nusikalstamos veikos motyvas buvo kerštas. Teismas darė išvadą, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti visiems priimtinų visuomenėje taisyklių ir parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes sprendė, kad I. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijos vidurkio.

10. Teisėjų kolegija nustatė, kad I. P. nuo 2003 m. daro nusikalstamas veikas, daugiausiai nusikalstamas veikas nuosavybei, už vagystes teistas penkis kartus, iš viso teistas 10 kartų. Paskutinį kartą jis teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau baustas ir už smulkaus svetimo turto pagrobimą, įvykdytą 2020 m. liepos 1 d. Taigi, I. P., būdamas laisvėje, sistemiškai daro turtinio pobūdžio nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, todėl pagrįstai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šie duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog paskirta bausmės rūšis ar jos dydis, kuris parinktas mažesnis už vidurkį, yra neteisingas ir neproporcingas.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį, atsižvelgė į tai, kad I. P. yra pakankamai jauno amžiaus, nors nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, daug kartų teistas, tačiau teisiamojo posėdžio metu motyvuotai paaiškino savo norą keistis, nes gydėsi priklausomybę reabilitacijos įstaigoje, įsidarbino. Taip pat teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į I. P. norą nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą, į jo gyvenamąją vietą - gyvena pas seserį (nustatyta iš I. P. žodžių, nenurodant konkretaus adreso), dalyvauja anoniminėse programose (nustatyta iš I. P. žodžių). Teismas sprendė, kad išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau ir efektyviau, nei izoliavus I. P. nuo visuomenės ir vertino, kad yra pakankamas pagrindas atidėti jam bausmės vykdymą, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų tinkamai integruotis į visuomenę ir susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų.

12. Šiuo atveju nuteistasis I. P. atitinka formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl tyčinio nusikaltimo, priskiriamo apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymo. Už šią veiką skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kuri pritaikius BK 64¹straipsnio nuostatas buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 8 mėnesių, ši bausmė neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės termino (4 metai laisvės atėmimo). Tačiau net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar nuteistas asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paminėtų aplinkybių tinkamai neįvertino.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad I. P. yra 1983 m. gimimo, teistas 10 kartų, paskutinį kartą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams, nustatant, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. sausio 24 d. Byloje esantys teistumo duomenys patvirtina ir tai, kad I. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartimi buvo subendrintos bausmės paskirtos pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams. Į bausmės laiką buvo įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d. (viena para), atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam I. P. visais atvejais buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai neturėjo reikšmingos įtakos jo elgesio korekcijai ir nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, I. P. padarė 2020 m. birželio 23 d. turėdamas neišnykusį teistumą. Visos šios aplinkybės rodo I. P. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, atskleidžia jo abejingą požiūrį tiek į visuotinai priimtinas bendro elgesio normas, tiek į jam taikytas bausmes ir leidžia spręsti, kad savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertina, nėra linkęs jo koreguoti. Nors jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi ir ši aplinkybė nuosprendyje pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, tačiau vien tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo nepakanka BK 75 straipsnio taikymui pagrįsti. Nuteistasis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas recidyvistu, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

14. Be kita ko, nors pirmosios instancijos teismas atidėdamas bausmės vykdymą ir vertindamas nuteistojo asmenybę atsižvelgė į I. P. norą keistis ir įsidarbinimą, tačiau patikrinus Sodros duomenis nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, buvo nustatyta, kad nuteistasis dirbo tik labai trumpą laiko tarpą, t.y. nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. Minėtas laikotarpis apėmė būtent bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (teismo posėdžiai buvo paskirti ir vyko 2021 m. balandžio 12 d. (posėdis atidėtas, neprisijungė I. P., nurodė, kad yra reabilitacijos centre; 2021 m. gegužės 11 d. (posėdis vyko, pateikta sutartis dėl I. P. įsidarbinimo), nuosprendis paskelbtas 2021 m. gegužės 24 d. Nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pateikti pirmosios instancijos teismui duomenys dėl įdarbinimo nerodo jo realių ketinimų keisti gyvenimo būdo.

15. Be kita ko, nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad I. P. išreiškė norą atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems, tačiau apygardos teisme dalyvavęs nukentėjusysis V. N. tokios aplinkybės nepatvirtino, atvirkščiai, nukentėjusysis nurodė siekiantis žalos priteisimo, kuri nėra atlyginta.

16. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo resocializacija be realaus laisvės atėmimo nėra galima, kadangi nėra pagrindo manyti, jog atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti. Nors BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę bei teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

17. Šiuo atveju informacija apie nuteistojo I. P. ankstesnius teistumus bei baustumus, taikytų bausmių neveiksmingumą, nuteistąjį charakterizuojančių ir šiame procesiniame sprendime aptartų aplinkybių visuma, priešingai, negu sprendė pirmosios instancijos teismas, paneigia BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam I. P. galimybę ir neleidžia aukštesniajam teismui sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors pirmosios instancijos teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į I. P. pakankamai jauną amžių, išreikštą norą keistis, norą nukentėjusiajam atlyginti žalą, tačiau šios aplinkybės nenusveria anksčiau paminėtų, kurių pagrindu kolegija daro išvadą apie apelianto pavojingumą ir nenorą laikytis įstatymų.

18. Įvertinusi visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, o BK 75 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

19. BPK 112 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. N. nereiškė civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis apskritai nedalyvavo). Apeliaciniame skunde V. N. prašo tenkinti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą civilinį ieškinį. Apygardos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys pareikštas praleidus BPK numatytą imperatyvų terminą, teismas negali priimti civilinio ieškinio ir jo nagrinėti, nes tai reikštų BPK nuostatų pažeidimą. Tačiau apeliantui išaiškintina, jog civilinio ieškinio nepriėmimas šioje baudžiamojoje byloje neužkerta kelio nukentėjusiajam pareikšti ieškinį I. P. civilinio proceso tvarka.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

20. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-5600 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 147,06 Eur už I. P. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo I. P. turtinę padėtį, kuris nedirba, į tai, kad nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo I. P. nesuderinamas ir su jo teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nukentėjusiojo V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, I. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant I. P. tęsti darbą, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. P. sulaikymo dienos.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma sudaro 147,06 Eur, iš nuteistojo I. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aušra BielskėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė