Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis skirti kaltinamajam D. S. kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

1.1. 2016 m. rugsėjo 4 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, D. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. M. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kilus konfliktui su A. M., tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius A. M. į galvą, po to suėmęs A. M. už dešinės rankos ištempė jį iš lovos ant grindų ir tyčia spyrė kojomis bei sudavė rankomis mažiausiai penkis smūgius gulinčiam ant grindų A. M. į krūtinės sritį, taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvas galvos šoniniuose paviršiuose, smulkias poodines kraujosruvas dešinės rankos žaste ir dilbyje, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, krūtinės kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva juosmens-krūtinės minkštuosiuose audiniuose, IV-XI šonkaulių lūžimus su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimu, dėl ko (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis A. M. mirė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka D. S. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 22 d. 2017 m. rugpjūčio 24 d. D. S. iš laikino sulaikymo paleistas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, kurios terminas pratęstas Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi D. S. taikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista į karomąją priemonę – suėmimą.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo D. S. skundas atmetamas.

7. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam D. S. taikymo ir pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti D. S. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

8.1. Kaltinamajam D. S. nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo taikoma kardomoji priemonė intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis).

8.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad į teisiamąjį posėdį, vykusį 2018 m. vasario 26 d. 13 val., kaltinamasis D. S. nors ir būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, neatvyko. Taip pat, teismui nepateikė duomenų apie svarbiomis laikytinas neatvykimo priežastys. Todėl aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai pakeitė kaltinamajam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę į suėmimą, o vėlesne nutartimi nustatė D. S. suėmimo terminą. Akivaizdu, kad kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, nėra pakankamas pagrindas panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas.

9.1. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

10. D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

11. Kardomoji priemonė – suėmimas D. S. paskirta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

11.1. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.2. D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Bylos duomenimis D. S. anksčiau devynis kartus teistas, o tai apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų. D. S. nevedęs, oficialiai nedirbo, nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito vertingo privalomo registruoti turto. Todėl šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad tvirti socialiniai ryšiai su gyvenamąją aplinka kaltinamojo nesieja. Nors kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su gyvenimo drauge, kuri serga sunkia liga, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ateityje jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis D. S. neįvykdė savo pareigos atvykti į teismą (BPK 246 straipsnis), o tai sutrukdė bylą nagrinėti teisme. Todėl šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai suteikia pagrindą konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

12. Griežčiausia kardomoji priemonė varžo kaltinamojo teises bei laisves, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo konkrečiu atveju, be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Atsižvelgiant į nusikaltimo, kurį galimai yra padaręs kaltinamas D. S., pobūdį, sunkumą, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

13. Kaltinamojo skundo argumentai dėl jo laikymo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje sąlygų, t. y. kad patiria fizinio ir moralinio pobūdžio spaudimą, yra išnaudojamas, nesvarstomi, nes tokios aplinkybės nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo D. S. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis skirti kaltinamajam D. S. kardomąją priemonę – suėmimą, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 26 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.