Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį;

E. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis – nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį,

M. Z. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini), specialybė – teisė, nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. M. pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent, jis 2018 m. liepos 7 d. apie 18 val. 30 min., viešoje vietoje – kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. B. ir M. Z., akivaizdžiai įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, matant ir girdint G. A., D. M., D. L. bei kitiems asmenims ir tuo sukeliant jiems neigiamas emocijas, dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl neva išsakyto nepagarbaus kreipinio į G. J., M. Z. žodžiu konfliktuojant su nukentėjusiuoju L. P., E. B. tyčia vieną kartą iš nugaros pusės ranka sudavus L. P. į viršugalvį ir taip pastumiant jį link M. Z., M. Z. vieną kartą tyčia trenkė ranka L. P. į kairiąją galvos pusę, tuo padarydami jam dvi muštines žaizdas viršugalvyje ir kairėje ausyje, kas pagal specialisto išvadą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko L. P. parkritus ant kelių ir bandant atsistoti, jis – P. M., tyčia spyrė vieną kartą koja nukentėjusiajam L. P. į veidą padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujo išsiliejimą kairės akies obuolio junginėje, ir kairės akiduobės stogo ir veido kaulų lūžimus, kurie dėl kairės akiduobės stogo kaulų lūžimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei sunkiai sutrikdė L. P. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

1.1. E. B. ir M. Z. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, kad jie 2018 m. liepos 7 d. apie 18 val. 30 min., viešoje vietoje – kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, veikdami bendrininkų grupėje kartu su M. Z. ir P. M., akivaizdžiai įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, matant ir girdint G. A., D. M., D. L. bei kitiems asmenims ir tuo sukeliant jiems neigiamas emocijas, dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl neva išsakyto nepagarbaus kreipinio į G. J., M. Z. žodžiu konfliktuojant su nukentėjusiuoju L. P., jis, E. B., tyčia vieną kartą iš nugaros pusės ranka sudavė L. P. į viršugalvį ir taip pastumiant jį link M. Z., M. Z. vieną kartą tyčia trenkė ranka L. P. į kairiąją galvos pusę, tuo padarydami jam dvi muštines žaizdas viršugalvyje ir kairėje ausyje, kas pagal specialisto išvadą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko L. P. parkritus ant kelių ir bandant atsistoti, P. M., tyčia spyrė vieną kartą koja nukentėjusiajam L. P. į veidą padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujo išsiliejimą kairės akies obuolio junginėje, ir kairės akiduobės stogo ir veido kaulų lūžimus, kurie dėl kairės akiduobės stogo kaulų lūžimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

I. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų ir kitų ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis P. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad liepos 7 d. su draugais lankėsi sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, jų buvo 12 – jis su sužadėtine D., A. A. su drauge E., S. Š., E. B., M. Z. su drauge G., R. S., M. P., D. K. su G. K.. Baidarėmis išplaukė ryte, apie 10–11 valandą. Jis plaukė su D. ilgą maršrutą. Iki pat atplaukimo į sodybą „(duomenys neskelbtini)“ nesipyko, konfliktų nebuvo, plaukimo metu jis alkoholio nevartojo. Atplaukę parsitempė baidares į krantą, nuėjo į poilsiavietę, ruošėsi gaminti maistą, statytis palapines. Iš plaukimo grįžo apie 17–18 val. Įsikūrinėjimo metu pamatė kaip M. Z. su G. J. ėjo prie automobilių, netrukus pamatė, kad prie jo draugo priėjo didelė kompanija nepažįstamų asmenų, pamatęs didelę kompaniją prie draugo, jis atėjau iš paskos, o jam iš paskos atėjo ir kiti jų draugai. Nuėjo ten, nes išsigando, manė, kad M. Z. gresia pavojus, nes girdėjo triukšmą, kaip kita kompanija „koliojosi“ su M. Z., kuris pradžioje buvo vienas. Atėjęs į konflikto vietą išgirdo, kaip kompanijos keičiasi žodžiais, keiksmažodžiais. Kai priėjo, jau konflikto metu, M. Z. pasakė, kad jį siuntinėja „toli“. Jam iš paskos atėjo kiti draugai: E. B., A. A., jiems priėjus įvyko šioks toks apsistumdymas, vyko žodinis konfliktas. E. B. L. P. sutrenkė smūgį ranka į galvos sritį. Paties konflikto nematė, t. y. kaip E. B. ir M. Z. sudavė smūgius, sako tai, ką girdėjo jau po įvykio. Pats tuo metu kalbėjo su kažkuo iš kitos kompanijos, bet to asmens negali įvardyti ir apibūdinti, nes praėjo daug laiko. Vykstant konfliktui toliau, pamatė kylantį sąmyšį ir atsisukęs pamatė, kad L. P. lenkiasi prie jo kojų. Jam tai atrodė kaip puolimas, išsigando, nors neplanavo, tačiau blogai sureagavo ir atsitraukdamas spyrė koja. Konkrečiai nesitaikė į galvą, tiesiog spyrė koja, bet pataikė į veido sritį. Labai dėl to gailisi ir gailėsis visą gyvenimą. Tokie jo veiksmai nebuvo pateisinami, tačiau jis išsigando, neplanavo iš anksto spirti, tačiau išsigando, kad nori jį nuversti, dėl to spyrė. Po to smūgio, jis pats gavo smūgių iš nugaros pusės, kai jam buvo suduota, gali būti, kad buvo praradęs sąmonę, nes po to jam lyg „prasitrynė laikas“. Prisimena tik tai, kai jau atsirado pavėsinėje, draugai sakė, kad jam ranka kažkas trenkė iš nugaros, taip pat kažkas prie automobilių mušė gulintį. Nuo šių smūgių jam vidinėje dešinėje pusėje buvo prakirstas žandas ir iškilo guzas galvoje, mažiausiai du smūgiai jam turėjo būti trenkti. Apie guzą, prakirstą lūpą kažkam iš draugų lyg ir sakė – tikrai sakė savo draugei, prašė, kad ji jį nufotografuotų ir parodytų jam, kaip atrodo. Į gydymo įstaigą nesikreipė, nes sužalojimai neatrodė dideli. Vėliau buvo atvykę policijos pareigūnai, jiems apie savo sužalojimus nesakė, nes policijos pareigūnai nenurodė dėl ko atvyko, jie atvykę susirašė buvusių asmenų duomenis, davė „prasipūsti“, tuo metu po konflikto jau buvo praėjusios bent dvi valandos. Atvykę pareigūnai minėjo, kad atvyko dėl kilusio konflikto, bet to, kad L. P. patyrė rimtus sužalojimus, nesakė. Kad jis pats yra sužalotas, nesakė, nes sužalojimai neatrodė rimti, nenorėjo veltis į šią situaciją, nes nežinojo situacijos rimtumo.

2.1. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, studijuoja (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) studentas, gyvena su sužadėtine, nuomojasi su ja butą, turi pragyvenimo šaltinį.

2.2. Kiek truko L. P. gydymas, negali atsakyti, tačiau buvo su juo susitikęs praėjus gal mėnesiui po įvykio. Kiek truko jo gydymas, gal neklausė, žino, kad nukentėjusiajam atliko operaciją, įdėjo metalo plokštelę. Susitikęs su nukentėjusiuoju klausė, kokia jo sveikata, sakė, kad lyg ir viskas gerai. Kad L. P. įsidarbino, sužinojo po įvykio, nežino, kada įsidarbino, bet susitikus nukentėjęs pasakė, kad savanoriauja Lietuvos kariuomenėje, tai įvyko, kai susitiko praėjus mėnesiui po įvykio, kad nukentėjusysis dirba, nežinojo.

2.3. Iki šio įvykio niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, nebuvo baustas, teistas, įtarimai nebuvo pareikšti. Šis įvykis – atsitiktinumas jo gyvenime. Nežino, kodėl ir kaip taip nutiko, labai gailisi, dar kartą nori atsiprašyti L. P., jam visą laiką padės, neignoruos, jei tik paprašys pagalbos. Supranta, kad padarė žalą, dėl kurios gailėsis visą gyvenimą. L. P. paprašė iš kiekvieno atlyginti po 10 000 eurų neturtinę žalą, savo dalį jis visiškai atlygino. Teismui pateikė duomenis apie savo sužadėtuves, yra padavęs pareiškimus kurti šeimą, vestuvės planuojamos (duomenys neskelbtini). Ateityje planuoja kurti šeimą, iki tol nori baigti universitetą, įgyti didesnes pajamas, vėliau norėtų susilaukti vaiko. Ateityje neketina nusikalsti, prioritetas jo gyvenime – šeima. Administracine tvarka baustas lyg ir nėra. Jam tai yra didelė pamoka, ją visada prisimins, niekada nebesivels į konfliktus, supranta, kad viską galėjo išspręsti žodžiais. Su tėvais bendrauja labai artimai ir kasdien, su sese taip pat yra labai artimas.

3. Kaltinamasis E. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad pamena, jog jo draugų kompanija: jis, P. M., M. Z., R. S., D. K., S. Š., A. A. su merginomis, jų vardų dabar nepamena, plaukė baidarėmis (duomenys neskelbtini) upe ir atplaukė į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą. Tą kelionę suorganizavo draugas S. Š.. Atplaukus į sodybą pastatė baidares, pridavė įrangą, vieni nuėjo statyti palapines, kiti – iki mašinų pasiimti daiktų. Jų automobiliai buvo palikti sodybos automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis daiktus jau buvo pasiėmęs ir buvo pradėjęs statyti palapinę, kai prie jo priėjo A. A. ir pasakė, kad prie mašinų vyksta konfliktas. Jis metė statyti palapinę ir su A. A. nuėjo pasižiūrėti, kas ten per konfliktas. Nuėjęs prie mašinų, pamatė M. Z., jo merginą G., P. M. ir kitą kompaniją, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Atėjęs nesuprato dėl ko vyksta konfliktas. Tik po to sužinojo, kad prie G. buvo prisikabinęs kažkas iš nukentėjusiojo kompanijos. Priėjęs, jis stovėjo nukentėjusiajam iš kairės šonu, nukentėjęs buvo jam šiek tiek už nugaros. Vienu metu, kai buvo pasisukęs į savo draugus, jį kažkas pastūmė. Sureagavęs į tai, jis vieną kartą nukentėjusiajam sudavė dešine ranka į galvą, į pakaušio sritį. Nukentėjusysis nuo jo suduoto smūgio nenugriuvo, bent jis to nematė – jis stovėjo prie pat nukentėjusiojo, todėl smūgis tikrai negalėjo būti stiprus. Sudavęs iš karto atsisuko pažiūrėti, ar daugiau niekas nesiruošia suduoti jam. Pasisukęs pamatė P. M., besikeliantį nuo mašinos priekinės dalies šono. Nuo ko P. M. nugriuvo ant automobilio, jis nematė. Tuo metu toje vietoje buvo sąmyšis, ten buvo ir jo draugų, ir kita kompanijos. Po šių įvykių prie jo priėjo R. S. ir jie nuėjo toliau statyti palapinę. Dar prieš tai eidamas matė atvykstančią „(duomenys neskelbtini)“ sodybos savininkę ar moterį, atsakingą už sodybą. Nematė, jog nukentėjusiajam būtų sudavę kiti asmenys.

3.1. Kai plaukė baidarėmis, jis išgėrė kelias skardines alaus, bet įvykio metu girtas tikrai nebuvo. Po įvykio, kai atsisėdo prie stalo, tada išgėrė daugiau alkoholinių gėrimų. Įvykio metu, prieš tai plaukimo metu išgertas alus, įtakos jo elgesiui neturėjo, situaciją vertino blaiviai.

3.2. Jis neadekvačiai sureagavo į tą situaciją. Dėl savo poelgio labai gailisi ir nori atsiprašyti L. P. prieš teismą. Jis atlygino nukentėjusiajam 1100 eurų žalos – 100 eurų už sugadintą turtą ir 1000 eurų neturtinės žalos. Nuo gegužės mėnesio iki dabar, jokių įmokų nemokėjo, bet, jeigu reikės, sutinka sumokėti. Sutinka su dalimi pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos, dėl sužalojimo suduodant smūgį. Negali įvardyti, kokią žalą galėjo padaryti tuo savo veiksmu. Žalą ligonių kasoms atlygino visi lygiomis dalimis. Yra pateikti dokumentai, jis tiksliai dabar nepamena, kiek jis asmeniškai sumokėjo. Padarė dėl savo poelgio išvadas ir ateityje taip nedarytų, nesiveltų į tokias situacijas. Yra padavęs prašymą taikyti jam laidavimą, supranta galimo laidavimo sąlygas. Dirba ir dirbs toliau, jo laiduotoja būtų motina J. B.. Su mama palaiko artimus ryšius, su ja gyvena, kiekvieną dieną su ja matosi.

4. Kaltinamasis M. Z. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis su G., A. A., jo draugė E., P. su D., S. Š., E. B., D. K. su žmona, kitų nepamena, – galėjo būti iš viso 12 asmenų, atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą, ten plaukė baidarėmis (duomenys neskelbtini). Jis baidarėje plaukė su G.. Paplaukioję visi grįžo į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ sodybą, savininkams pridavė daiktus ir nuėjo prie pavėsinių. Plaukimo metu jokio alkoholio nevartojo. Jis nuėjo į mašiną, paėmė palapinę ir pradėjo ją statyti. G. nuėjo išsimaudyti, nes jai buvo karšta. Kai grįžo išsimaudžiusi, iš karto nesakė, kad ją prie vandens užkabino. Kai pasistatė palapinę, ėjo su ja iki mašinos paimti kitų daiktų ir tada ji pasakė, kad prie vandens ją užkabino, tada ji pamatė nukentėjusiojo draugus ir pasakė, kad prie vandens ją užkabino. Ji nenurodė konkrečiai žmogaus, kuris ją užkabino, iš ten buvusių vaikinų vieną ji nurodė, kad tai galėjo būti tas, bet tai nebuvo nukentėjusysis. Ji pasakojo, kad jai sakė, jog „Gera tavo šikna, papisčiau“ ir kai ji ėjo nuo vandens, čiupo jai už rankos ir patraukė į save. G. sakė, kad į tai ji nieko neatsakė ir nuėjo. Prie mašinos kaip tik stovėjo vaikinai iš tos kompanijos, todėl jis jų paklausė, ar ne jie užkabino merginą. Jie atsakė, kad ne, ir tada jie su G., pasiėmę daiktus, nuėjo. Išsikrovę daiktus ėjo pasiimti kitų daiktų, tada jau tų vaikinų ten buvo kokie 8, visi stovėjo aikštelėje aplink mašiną šalia jų mašinos. Jiems einant su G. link mašinos, kažkuris iš jų kompanijos suriko: „Ko tu čia ateini“ ar kažką tokio „Pisk tu nahui“. Kai atėjo prie mašinos, jis paklausė, kuris čia „siuntinėjasi“. Tuo metu jiems iš paskos atėjo P. ir paklausė, kas čia vyksta. Jis pasakė, kad ta kompanija „siuntinėjasi“. Ten labai greitai viskas vyko: jie su ta kita kompanija keikė vienas kitą, „siuntinėjosi“, paskui nustojo, tada priėjo E. ir sudavė smūgį. Nepastebėjo, ar E. B. kažkas pastūmė, nes tada jie su P. buvo rato viduryje, kadangi nukentėjusiojo draugų kompanija buvo juos apstoję ratu. Matė, kaip E. B. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Tuo metu, kai E. B. sudavė, jie su P. atsitraukė, L. P. dėjo žingsnį link jo, tuo metu jis irgi nukentėjusiajam sudavė kažkur į veidą, net nežiūrėjo, kur. Po jo smūgio L. nenugriuvo, šoko prie P., tada šis spyrė koja nukentėjusiajam kažkur į galvą. Nematė, nei kuria koja spyrė, nei kaip, nes viskas vyko labai greitai. Po smūgio koja, nukentėjusysis nenugriuvo. Tada kažkuris iš L. P. draugų sudavė P. ir jam. Nematė, kas trenkė, nes sudavė iš nugaros. Po smūgio jis susirietė ir tada keliese jį mušė. Tuo metu atvažiavo savininkai ir visi atsitraukė. Jam buvo šonas mėlynas ir ausis mėlyna. Nesikreipė, kad dėl šito būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po konflikto, kai atvažiavo savininkai ir viskas baigėsi, jie su G. pasiėmė likusius daiktus iš automobilio ir nuėjo prie palapinės. Visa jų kompanija pasiliko sodyboje, ten nakvojo, daugiau tą vakarą jokių konfliktų nebuvo.

4.1. Dabar supranta, kad nebuvo visiškai jokio motyvo suduoti L.. Tiesiog taip atsitiko – kai E. sudavė nukentėjusiajam, šis žengė žingsnį link jo ir tada jis sudavė. Nukentėjęs tuo metu ėjo link jo, atrodė agresyviai, buvo nepatenkintas. Tuo metu, kai vyko konfliktas, kai sudavė smūgį, buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs. Savo elgesį vertina labai blogai. Šiuo metu yra studentas, (duomenys neskelbtini). Supranta, kad kaip būsimam (duomenys neskelbtini), muštis nedera. Prisipažįsta dėl įvykio, gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo detalizuoti savo parodymų ir atsakinėti į klausimus, nes viską jau buvau pasakęs, kas kur buvo ir kaip kur trenkė. Iš pradžių neigė savo kaltę ir teigė, kad nukentėjusiajam nesudavė, nes žinojo, kad savo smūgiu L. P. tokių sužalojimų padaryti tikrai negalėjo. Iš pradžių apie įvykį papasakojo viską, tik nesakė, kad sudavė, o po to prisipažino, kad trenkė L..

4.2. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Negavo diplomo, nes buvo netinkamai parašytas diplominis darbas ir gynimo metu nepraleido. Šiuo metu nedirba, o rudenį vėl mokysis. Pateikė teismui prašymą atleisti nuo bausmės pagal laidavimą, jo laiduotoja būtų motina M. K.. Jis gyvena su tėvais, kartais būnu pas draugę, bet su motina palaiko artimus santykius. Yra atlyginęs dalį žalos, vasarą papildomai daugiau nieko neatlygino. Ligonių kasoms žalą atlygino visi lygioms dalims. Pirma atlygino žalą ligonių kasoms, nes taip patarė advokatė.

5. Nukentėjęs L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, D. L., G. V., D. M., G. A., S. B., A. G. ir M. D. praplaukė baidarėmis (duomenys neskelbtini) ir grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą. Kadangi plaukdami buvo apsivertę, grįžę gręžėsi rūbus, tarėsi, ką veiks grįžę į miestą, nes toje sodyboje pasilikti nakvoti neplanavo. Pasiskambino draugams, kad atvažiuotų jų parsivežti, nes plaukdami vartojo alkoholį. Kai parplaukė, pro jų kompaniją ėjo mergina ir kažkuris iš jo kompanijos draugų garsiai pastebėjo, kad ji gerai atrodo, paklausė, su kuo ji čia yra. Ji atsakė, kad čia atvyko su draugais ir tuo viskas baigėsi, jokių sąlyčių, jokių įžeidimų ar kažko panašaus nebuvo. Jis su M. plaukė vienoje baidarėje, su juo išsigręžę rūbus pamatė, kad liko vieni. Susipakavo savo rūbus ir pradėjo eiti link mašinų aikštelės, nes ten turėjo atvažiuoti draugai jų paimti. Einant pastebėjo, kad vienas vaikinas, nedraugiškai nusitekęs, šūkauja klausdamas, kas jį pasiuntė „nahui“. Artėjant link jų automobilių stovėjimo vietos, jis su šiuo vaikinu susidūrė pusiaukelėje. Šis paklausė jo, kas jį pasiuntė „nahui“. Iš pradžių iš išvaizdos jis to vaikino neatpažino, bet paskui iš konteksto suprato, kad tai buvo M. Z.. Jis M. Z. atsakė, kad nieko nežino, nes ką tik atėjo. Jis buvo labai draugiškai nusiteikęs ir visiškai nenorėjo jokių problemų. Su M. Z. diskutuojant pastebėjo, kad jo draugas M., su kuriuo ėjo link mašinų, kažkur pradingo, jo nebuvo matyti. Kalbantis su M. Z., matė kokio kūno sudėjimo šis, todėl tuo metu didelio pavojaus sau neįžvelgė. Su M. Z. jie šiek tiek apsižodžiavo, M. Z. jis pasiuntė „nahui“, šis jį irgi pasiuntė ir tuo metu priėjo keletas M. Z. draugų. Jau tada suprato, kad tas jų dialogas gali baigtis kažkuo rimčiau. Jis pasisuko 45 laipsniais į dešinę, nes pamanė, kad, jeigu M. Z. draugai eis link jo, tai jis eis link savo kompanijos, vis bus kažkokia savisauga. Tuo metu, kaip supranta, sulaukė smūgio, nes prarado koordinaciją ir atsidūrė ant žemės. Keldamas galvą pamatė, kad į jį „pareina“ koja. Jis nesuvokė, nei kur konkrečiai gavo smūgį, nei iš ko, tiesiog atsidūrė ant žemės. Jis pamena tik vieną smūgį ranka ir po to tą kontrolinį smūgį į galvą iš kojos. Nei kas sudavė pirmą smūgį, nei kas sudavė koja, nematė. Atsistojęs apsižvalgė ir pamatė prieš save kažkokį nepažįstamą vaikiną, trenkė jam į galvą, paskui pajuto sunkumą veide, pradėjo šlubuoti matymas, visiškai užkrito viena akis. Priėjęs prie pirmo pasitaikiusio automobilio jo stikle pamatė savo atvaizdą: atrodė, kad jo kaktoje yra kažkokia duobė. Apsidairęs pamatė, kad kažkas iš jo kompanijos stovi su šampano buteliu, pasiėmė tą šampano butelį, nubėgo prie (duomenys neskelbtini), prisipylė vandens ir pradėjo šaldyti žaizdą. Kai grįžo prie kompanijos, prie jo priėjo M. ir pasakė, kad jam iš ausies ir iš galvos kraujuoja, kad akis iš viso „kosmosas“, kad reikia būtinai važiuoti į ligoninę.

5.1. Apie nuolatinius konfliktus su jų kompanija toje sodyboje išgirdo pirmą kartą ir nieko bendra su tuo neturi, nes jis plaukė tuo maršrutu iš tos sodybos pirmą kartą, tas plaukimas buvo užsakytas ne jo vardu, todėl nieko paaiškinti apie tai, kad neva yra ten kažkaip pasižymėję, tikrai negali.

5.2. Įvykio metu buvo išgėręs, bet blaiviai mąstė, nebuvo agresyviai nusiteikęs. Pabrėžia, kad vienos promilės girtumas tai nėra daug, tuo labiau, kad visą dieną judėjo, visą dieną buvo fizinis krūvis – irklavimas, o tai irgi atima daug ir slopina alkoholio poveikį.

5.3. Visiškai palaiko savo civilinį ieškinį. Neįsivaizduoja, ar kada nors galės pasakyti, kad yra visiškai išgijęs po tos traumos, nes nuolat jaučia jos padarinius: reiškiant elementariausią emociją, pakeliant antakius jaučia, kaip sraigtas prasikeičia su mėsos gabalu. Ir kai tai išgirsta, pradeda dėl to „užsiciklinti“. Ūmaus, nuolatinio skausmo nėra, bet jo sveikatos būklė yra neprognozuojamas dalykas. Šiuo metu vartoja B grupės vitaminus dėl galvos nutirpimo toje vietoje, kur įdėta plokštelė, nes ten yra nejautri vieta. Jeigu norėtų panaikinti tą išsikišusį sraigtą, kuris trukdo ir su kuriuo prasikeičia tas mėsos gabaliukas, jam turėtų išimti visą plokštelę. Ji yra sudaryta iš šešių sraigtų, vieno niekas nekeičia. Ta operacija būtų daroma per tą patį randą, todėl jo panaikinimas užtruktų dvigubai ilgiau, negu dabar ir kainuotų taip pat brangiau. Šiuo metu jam tai nėra svarbu, bet, kai turės atliekamų pinigų, tikrai tas operacijas pasidarys. Sprendžiant civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, dėl to, ar reikėtų išdalinti žalos atlyginimą kaltinamiesiems pagal suduotą smūgį ir padarytą žalą, galvoja, kad realiai tą žmogų prie tokio veiksmo privedė ir kitų įtaka. Mano, jog įvykis įvyko ne šiaip sau, gal P. M. net nebūtų trenkęs, jeigu jo nebūtų privedę prie to. Jis mano, kad visi kalti, kad ir kas kokį smūgį sudavė, P. M. tiesiog nepasisekė, kad tokios pasekmės atsirado po šio smūgio.

5.4. Šitas sužalojimas padarė įtakos jo gyvenimui. Įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), iki tarnybos pabaigos buvo likę 2 mėnesiai, iš karto po šitos tarnybos planavo pasilikti (duomenys neskelbtini), bet jam nepavyko ir galėjo pradėti tarnauti tik praėjus pusei metų po operacijos, nes norėjo įsitikinti, kad viskas gerai sugijo, todėl planai nusikėlė. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Tarnyba yra statutinė. Jo bendrai fizinei sveikatai vien pooperacinė būsena padarė didelės įtakos, nes keturis kartus per dieną leidžiami antibiotikai, kiti vaistai kūno nestiprina.

6. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja paaiškino, kad kaltinamasis E. B. yra jos sūnus, jog ji palaiko prašymą skirti ją sūnaus laiduotoja. Įvykio aplinkybių nežino, tačiau žino tiek, kad įvyko kažkoks konfliktas ir jos sūnus labai dėl to gailisi. Iš karto grįžęs apie tai jai papasakojo, labai dėl to išgyvena. Iki šito įvykio jokių problemų dėl sūnaus elgesio nėra turėjusi. Šiuo metu gyvena su sūnumi dviese. Sūnus dirba ir ji dirba, kasdien su juo matosi. Jis įsiklauso į jos patarimus dėl gyvenimo, dėl elgesio, jie tarpusavyje labai draugiškai bendrauja. Ji nėra bausta administracine tvarka, nebuvo teista. Sūnus prisideda prie bendrų išlaidų padengimo. Jeigu teismas skirtų laidavimą, sugebėtų jam padaryti teigiamą įtaką, kad ateityje jis nedarytų jokių nusižengimų, nusikaltimų. Sūnus žalą atlygino savarankiškai, ji prie to neprisidėjo. Prašytų teismo skirti laidavimą be įmokos, nes neturi galimybės sumokėti įmokos, kadangi šiuo metu su finansais yra prastai.

7. Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja paaiškino, jog yra pateikusi prašymą, kad sūnus būtų perduotas jai pagal laidavimą. Jie gyvena tikrai neblogai ir draugiškai. Sūnus jau yra suaugęs, neturi supratimo, kaip taip atsitiko. Jis turi labai daug draugų – ir iš darželio, ir mokykloje, visi jį girdavo, kaip gerą vaiką. Kur tik jis važiuodavo, visur susiranda draugų. Jis yra bendraujantis, draugiškas, kaip čia taip įvyko net negali pasakyti. Iki šito įvykio absoliučiai jokių problemų su sūnumi nėra buvę, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Sūnus turi draugę, būna ir pas ją. Ji yra dirbanti, nėra teista, administracine tvarka bausta vieną kartą už leistino greičio viršijimą. Sūnui nepavyko šiais metais baigti mokslų, vasarą nedirbo. Sūnus labai išgyvena, kad taip įvyko, jie su vyru padeda ir padės jam, kiek galės, bėdoje nepaliks. Jeigu teismas taikytų laidavimą, ji galėtų daryti gerą įtaką sūnui. Žalą nukentėjusiajam sūnus atlygino su jos ir vyro pagalba. Jeigu teismas paskirtų laidavimą, prašytų skirti jį be įmokos. Dėl sumos dydžio, jeigu teismas paskirtų laidavimą su įmoka, – sutiks su tokia, kokią paskirs teismas.

8. Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjęs L. P. yra jos sūnus. (duomenys neskelbtini) sūnus su draugais plaukė baidarėmis. Buvo su juo sutarę, kad jis grįš namo 20 val., bet 17 val. jis paskambino ir pasakė, kad grįš jau netrukus. Ruošiant vakarienę, apie 18.30 val., sūnus vėl paskambino ir pasakė, kad neišsigąstų, tačiau jį veža į (duomenys neskelbtini) klinikas. Ji iš paskos nuvažiavo į klinikas, ten sūnui atliko tyrimus, o 5 val. ryte jį parvežė atgal į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes negalėjo daryti operacijos, reikėjo laukti, kol atslūgs patinimas. Sūnus jai papasakojo, kad parplaukė su baidarėmis į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą ir jau ruošėsi eiti prie automobilių važiuoti namo, kai (duomenys neskelbtini) upėje pastebėjo besimaudančią merginą. Iš sūnaus kompanijos merginą kažkuris vaikinas pakalbino. Merginai nusimaudžius ir nuėjus atgal į pavėsinę sūnus teigė, kad pamatė, jog iš tos pačios pavėsinės, kur nuėjo mergina atėjo vienas vaikinas ir pradėjo kabinėtis prie jo draugų. Sūnus nuėjo skirti, kai staiga pajuto, kaip jį pargriovė ir pradėjo spardyti. Keliese spardė ir kas spardė negalėjo pasakyti, nes tų asmenų nepažįsta. Sūnus teigė, kad buvo su šiais draugais: L. D., M. D., S. B., A. G., G. V., D. M.. Po pokalbio su sūnumi, (duomenys neskelbtini) ji nuvažiavo į sodybą „(duomenys neskelbtini)“. Sodyboje bendravo tik su administratorėmis, kurios nurodė, kad sūnų sumušusi kompanija dar ir dabar „baliavoja“ pavėsinėje. Administratorės nurodė, kad matė, kaip dabar vienas iš kompanijos vaikinų vilkintis mėlynos spalvos šortais ir mėlynos spalvos marškinėliais, neaukštas, stamboko kūno sudėjimo, pirmas pradėjo kabinėtis prie sūnaus draugų. Koks to vaikino vardas administratorės pasakyti negalėjo. Ji bendravo su administratorėmis G. ir A. M.. A. M. teigė, kad vakar dirbo ir viską matė. Sūnus gyvena su ja kartu. Jo sveikatos būklė yra bloga. Iki to įvykio jis tikrai nesiskundė sveikata, o dabar jam galvoje yra įdėta plokštelė. Daktarai norėjo išvengti tos plokštelės įdėjimo, tačiau negalėjo, nes pats gydytojas pasakė, jog dar nėra matęs taip sutrupinto kaukolės kaulo ir niekaip kitaip nebuvo įmanoma jo atstatyti. Todėl dabar sūnus nuo elementariausio pasilenkimo dėl to svetimkūnio jaučia nuolatinį skausmą, kertasi jam ten kažkas. Nekalbant apie sveikatos būklę, vizualiai matosi, kad yra subjaurotas veidas. Sveikatai tai labai atsiliepė: jį ir pykina, ir svaigsta galva, kai pabūna ilgiau pasilenkęs. Atstatyti randus ir veido deformaciją įmanoma, kreipėsi į gydytoją, tokią operaciją daro plastikos chirurgas. Randą galima bus tik pagražinti, jo panaikinti, kaip pasakė gydytojas, nepavyks. Plokštelės niekada gyvenime neišims, o kad nebesikirstų tas plokštelės sraigtas galvoje, kuris dabar kertasi, reikalinga atlikti operaciją ir gydytojas neužtikrino, kad po operacijos sugijus to nebebus, nes tas sraigtas pradėjo kirstis tik praėjus trims mėnesiams po operacijos, kai pradėjo gyti. Sūnus lėšų nurodytoms operacijoms atlikti neturi, nes dirba pirmoje darbovietėje gal pusmetį, iš gaunamų pajamų dar pakankamai savęs neišsilaiko, o pradinei operacijai reikės 3,5 tūkstančių eurų, neskaitant to, ko dar reikės vėliau. Dabar tokių lėšų jis tikrai neturi, o jeigu ateityje jis lėšų turės, faktas, kad jis tikrai darysis tą operaciją, kad elementariausias pažiūrėjimas į veidrodį jam neprimintų to, kas įvyko. Įvykis buvo tuo metu, kai sūnus atliko savanorišką karo tarnybą. Rugsėjo viduryje jis turėjo ją baigti, o ėjo jis ten dėl to, kad jau nuo 12 klasės buvo užsidegęs dirbti karo policijoje. Kažkas paskatino jį atlikti savanorišką karo tarnybą, o po jos sūnus planavo įsidarbinti karo policijoje, tačiau po operacijos gydytojas pasakė, kad dėl plokštelės mažiausiai pusmetį jis negalės net kepurės ant galvos užsidėti. Tas įvykis apribojo jam tas galimybes, jis turėjo atsisakyti savo planų ir tas įvykis labai stipriai jį paveikė. Po įvykio praėjus mėnesiui laiko, tikrai ne anksčiau, gal net vėliau, L. pasakė, kad jam parašė P., jis nori atvažiuoti pasikalbėti. Jie nuvažiavo, tada buvo atvažiavusi P. motina ir vieno vaikino tėvas, nežino, kurio. Susitikus, M. išpūtęs akis jai ir L. sakė, kad jo ten nebuvo, kad jį čia nori „prikabinti“, sakė, kad L. jo nematė, kad jis ten nedalyvavo, o P. pripažino, kad sudavė L.. Daugiau nei mėnesį laiko, kol vyko visos operacijos, ji kasdien buvo ligoninėse, sėdėjo prie sūnaus lovos, o jie nė vienas nebuvo nei atvažiavęs, nei atsiprašė. Šiuo metu sūnus dirba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Gydytojų komisiją jis praėjo prieš 7 mėnesius, komisija davė išvadą, kad jis gali dirbti.

9. Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo, o nukentėjusysis yra jo draugas. Jau daugiau nei prieš metus, liepos 7 d., jis su draugais: L. P., D. L., S. B., G. V., G. A., D. M., A. G., plaukė (duomenys neskelbtini) upe baidarėmis (duomenys neskelbtini). Neplanavo ten pasilikti nakvynei, todėl po paplaukiojimo, apie 17 val., jie jau ėjo link mašinų, nešėsi daiktus, jau buvo atvažiavęs draugas jų parvežti į (duomenys neskelbtini). Jiems parplaukus, vienas iš draugų – D. L., eidamas pro šalį prie upės užkalbino kažkokią merginą. Nežino, ko jis jos paklausė, bet tai nebuvo piktas bendravimas. Plaukimo metu jis buvo išgėręs pora alaus, tačiau buvo ganėtinai blaivaus proto, adekvačiai viską vertino, alkoholis jo elgesiui įtakos nepadarė. Prie mašinos išgirdo šūkavimus ir pamatė, kad minia vaikinų artėja link jų ir tada suprato, kad gali kilti problemų. L. norėjo išspręsti viską taikiai ir nuėjo išsiaiškinti, kas čia vyksta. Prie automobilio buvo visi jų draugai, tuo metu jau dėjosi daiktus į mašiną. L. paėjo 3 – 4 žingsnius toliau nuo jų buvimo vietos, kad išsiaiškintų, kas nutiko, o jis liko stovėti prie mašinos. Iš pradžių priėjo gal 4 vaikinai, paskui jų vis daugėjo, kai žmonės pamatė, kad čia kažkas vyksta, pradėjo ten eiti visiškai nepažįstami žmonės ir stebėjo, kas vyksta. Įvykio vietoje tikrai buvo daug žmonių. Staiga įvyko kontaktas iš nugaros ir smūgis iš priekio, prasidėjo suirutė, o po kelių sekundžių jis pamatė L. kruviną.

9.1. Kadangi įvykis buvo jau seniai, tai patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtina, kad L. daugiau bendravo su vienu vaikinu, jis dabar vilki juodais marškinėliais. Patvirtina, kad vienas vaikinas, stambus, L. pastūmė iš nugaros tiesiai ant „(duomenys neskelbtini)“, o žodinis konfliktas buvo su „(duomenys neskelbtini)“. Pirma kontaktas buvo iš nugaros, nors jis pats sunkiai matė, kas ten buvo, bet matė, kad L. pastūmė, o tada buvo smūgis į galvą. Jis matė tik kontaktą L. iš nugaros ir smūgį į veidą iš priekio, daugiau nieko, nes prasidėjo bruzdesys, sąmyšis, buvo daug žmonių. Jis pats to įvykio metu nenukentėjo, taip pat pats niekam smūgių nesudavė. Nematė, kad kas nors daugiau iš jų, ar iš (duomenys neskelbtini) kompanijos vienas kitam būtų sudavęs smūgius. Kai pamatė, kad L kruvinas ir puolė prie jo ir iš karto vedė jį prie vandens, rado tuščią butelį, pripylė jį šalto vandens ir uždėjo ant žaizdos, kad sumažėtų patinimas.

9.2. Jis matė, kad L. buvo pastumtas ir jam buvo suduotas vienas smūgis į kairę veido pusę. L. smūgį į veidą sudavė vaikinas dabar esantis su juodais marškinėliais. (Vaikinas su juodais marškinėliais prisistato esąs M. Z.).

9.3. Taip pat pamena, kad aukštas vaikinas labiausiai reiškėsi, šūkavo, keikėsi ir vadinosi įvairiausiais žodžiais, jis jam labiausiai įstrigo. Jis yra šiandien teismo salėje, sėdi kairėje pusėje. (Liudytojo nurodytas asmuo, prisistato esąs P. M.). Jis nematė, kad P. M. kam nors suduotų.

9.4. Dėl trečio vaikino – neįstrigo, kad šis būtų šūkavęs ar kažkaip kitaip reiškęsis, bet konfliktas iš nugaros prasidėjo būtent nuo šito vaikino. Kaip jis suprato, būtent šis vaikinas pastūmė nukentėjusįjį ir tada L. P. griuvo į priekį. Nematė, kad L. P. šito konflikto metu atliktų kokius nors veiksmus. Anksčiau toje „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje jam nėra buvę incidentų, apie kitus draugus neteko to girdėti, kiek žino, jokių incidentų ten niekam nėra buvę.

9.5. Žodinio konflikto metu tie vaikinai lyg ir klausė L., kas kalbino jų merginą, kas jai ką padarė, bet, kaip jau minėjo, iš jų pusės tikrai nieko blogo nebuvo tarp jų ir tos merginos. Fizinio kontakto irgi nebuvo, buvo tik pakalbinimas. Kalbinant tą merginą, nebuvo naudojami necenzūriniai žodžiai. Kiek žino, L. su tos kompanijos kitomis merginomis nebendravo.

9.6. Pirmą kartą buvo apklaustas liepos 17 d., tada geriau prisiminė įvykio detales. Tada nurodė „(duomenys neskelbtini)“ vaikiną su mergina, nurodė, kad rinkosi daugiau vaikinų, o apie aukštą vaikiną nieko nenurodė, nes tyrėja jo nieko apie tai neklausė. Antros apklausos metu gruodžio mėnesį jau nurodė aukštą vaikiną, nes tyrėja apie jį daugiau klausinėjo. Apklausos metu braižė įvykio schemą. Pažymėjo L. stovėjimo vietą, „(duomenys neskelbtini)“ (liudytojas nurodo į kaltinamąjį E. B.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (liudytojas nurodo į kaltinamąjį M. Z.) stovėjimo vietą, savo draugų ir savo stovėjimo vietas, tačiau nepažymėjo aukšto vaikino stovėjimo vietos, nes ko jo tyrėja prašė pažymėti, tą ir pažymėjo. Jis atsakinėjo į tyrėjos klausimus, nebuvo kitų priežasčių, kodėl atsirado parodymai apie tą aukštą ir sportiškiausią vaikiną. Apklaustas vėliau, galėjo prisiminti daugiau detalių. Pirmos apklausos metu apie tą aukštą vaikiną nieko nesakė, nes apie jį buvo mažai kalbama. Jis atpažino tą sportišką aukštą vaikiną atpažinimo metu. Jam buvo pateikta daug vaikinų nuotraukų ir jis iš visų išskyrė tris vaikinus, kurie sėdi šioje salėje.

10. Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną su draugų kompanija plaukė baidarėmis (duomenys neskelbtini) upe. Plaukė jis, L., M., G., S., A., G.. Iš pradžių plaukė baidare dviese, bet taip gavosi, kad parplaukė jis vienas, nes beplaukiant juokaudami apvirto, iškrito į vandenį kartu plaukusio draugo kolonėlė, dėl to truputį apsipyko, kad ji sušlapo, ir jis parėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą pėsčiomis. Plaukiant gėrė alų, jis išgėrė pora alaus. Paplaukioję grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą, kai lipo iš baidarių, ant kranto buvo kažkokia panelė. Jie su ja kažką kalbėjosi, persimetė pora žodžių. Su ja kalbėjosi visi trys: jis, S. B. ir dar kažkas, tačiau nepamena, kas. Jie tiesiog paklausė, kas gero, ir panašiai, daugiau nieko. Nežino, kuris buvo to pokalbio su mergina iniciatorius. Tiesiog paklausė jos kas gero, ir viskas, jokio priekabiavimo prie jos nebuvo. Ji buvo viena, nepastebėjo, kad dar kas nors būtų kartu su ja. Pakrantėje prie jų buvo priėjęs kažkoks vyrukas, bet taip ir nesuprato, ko jis norėjo. Šis vaikinas kažką minėjo apie merginą, tai gali būti, kad priėjimo prie jų priežastis buvo tas pabendravimas su mergina. Gal šis vaikinas kažkur buvo šalia ir matė, kad jie išlipdami iš baidarių pakalbino merginą, bet tas pakalbinimas truko keletą sekundžių – jie padėjo baidares ir nuėjo link mašinos. Kai nuėjo prie automobilių, prie jų atėjo kažkoks vaikinas, nežino jo nei vardo, nei pavardės, ir prasidėjo konfliktas, šis vaikinas juos kaltino, kad jie kažką padarė. Ikiteisminio tyrimo metu šį vaikiną įvardijo „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra šiandien salėje, sėdi pirmas iš dešinės. (Nurodytas asmuo prisistato esąs M. Z.). L. norėjo žodžiais išsiaiškinti, ramino tą vaikiną, kiti irgi sakė, kad skirstomės savais keliais ir viskas, bet tada bešnekant, L. iš nugaros pastūmė aukštesnis už tą pirmą vaikiną, jis yra čia, sėdi antras. (Nurodytas asmuo prisistato esąs E. B.). Po to, kai L. pastūmė, buvo smūgis iš priekio, smūgiavo tas pirmas vaikinas, su kuriuo L. kalbėjosi - „(duomenys neskelbtini)“. Kad dar kas nors suduotų L., nepastebėjo, viskas vyko labai greitai. Labai gerai prisimena, kad pastūmė ir paskui trenkė. Kad kas nors būtų spyręs L., nepastebėjo, nes L. lyg ir virto, buvo sunku pamatyti. Kad L. būtų kam nors sudavęs, tikrai nematė. Jis pats to konflikto metu nenukentėjo ir pats nieko tikrai nemušė. Po incidento L. sužalojimai matėsi iš karto: jo kairė akis buvo užkritusi, matėsi kraujas. Tas konfliktas truko labai trumpai, su šūkavimu gal tik pora minučių. Po konflikto nekvietė pagalbos, nes buvo atvažiavę jų paimti draugai ir jie vežė L. į ligoninę, kad suteiktų pagalbą.

10.1. Kadangi nuo įvykio praėjo jau daug laiko, tai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir galima jais remtis. Iš to įvykio jis labiausiai prisimena tuos du vaikinus ir trečią, aukščiausią iš jų. Gali būti, kad jis yra salėje, vienas yra panašus. Jam sunku prisiminti, nes neatkreipė dėmesio, tačiau šis asmuo buvo aukščiausias iš jų visų. Nepamena, ar smūgį koja sudavė tas aukščiausias vaikinas, nes to smūgio visai nepamena. Tas aukščiausias vaikinas daug šūkavo, įsijungė į konfliktą. Tas incidentas sutrikdė jų pasibuvimą tą dieną, nes nors jie jau ruošėsi važiuoti namo, skirstytis, tačiau tokios pabaigos tikrai nesitikėjo. Konflikto metu jis nenukentėjo, tik tiek, kad buvo sutrikdytas jų poilsis.

11. Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusįjį L. P. pažįsta, santykiai su juo geri, yra draugai, bendrauja ir dabar. Įvykio dieną jis, L. P., A. G., D. M., G. V., M. D., G. A. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kaimo turizmo sodybą ir iš ten plaukė baidarėmis. Plaukiant baidarėmis G. V. susipyko su D. L. ir dėl to G. į sodybą nuėjo pėsčiomis. Plaukiant baidarėmis, gėrė alų. Šiek tiek buvo apsvaigęs, bet, kai jau parplaukė, nesijautė išgėręs, tik jautė nuovargį, nes maršrutas buvo ilgas. Parplaukus į sodybą, kai išsikėlė baidares į krantą, tos kitos kompanijos panelė ėjo į vandenį ir D. L. kažką jai pasakė, tačiau jis nepamena, ką tiksliai. D. L. tiesiog ją užkalbino ir tiek. Jeigu neklysta, D. L. jai paėmė už rankos, bet tai žino tik iš kitų pasakojimų, jis pats to nematė. Nežino, kaip mergina į tai reagavo. Jis pats tuo momentu šalia nebuvo ir negirdėjo, kokia buvo to kalbinimo tema. Jis paties konflikto nematė. Kai jie jau ruošėsi važiuoti namo, susirinko prie mašinų. Patvirtina, kad, kai jie trise, dabar nepamena, kas, buvo prie mašinų, prie jų priėjo mergina su vaikinu (duomenys neskelbtini) ir pradėjo klausinėti, kuris prisikabino prie tos merginos. Vaikiną, kurį apklausiamas įvardijo kaip „(duomenys neskelbtini)“, galėtų atpažinti, jis yra čia teismo salėje, sėdi dešinėje. (Nurodytas asmuo nurodo esąs M. Z.). Kitų asmenų iš priešingos kompanijos, kurie tada kartu triukšmavę, kalbėję, iš čia esančių neatpažįsta, tik nurodytą asmenį. Jie bandė išsiaiškinti gražiuoju, kad čia nieko nebuvo, ir tiek. Tada prie jų priėjo dar keli iš tos kitos kompanijos, jų draugai irgi visi susirinko, jie jau norėjo sėsti į mašinas, bet jis prisiminė, kad ant kranto prie upės liko nesurinkti daiktai ir nuėjo jų paimti. Kai prie upės susirinkęs daiktus atsisuko eiti link mašinų ir kitų draugų, pamatė, kad ten vyksta muštynės. Nuo mašinų iki upės galėjo būti apie 100 metrų. Atbėgo iki mašinų, kur viskas vyko, tačiau tada jau visi pradėjo skirstytis, vieni kitus raminti ir tada pamatė, kad L. stipriai kraujuoja – buvo praskelta kakta, ausis, tada šeimininkai norėjo iškviesti policiją, bet jie sakė, kad nereikia, sėdo į mašinas ir išvažiavo. Taip visi išsiskirstė ir viskas. Be L. P., daugiau sužalotų žmonių nebuvo, sužalotą jis matė tik L..

12. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną, kai buvo sužalotas L. P., jis, L. P., D. L., S. B., A. G., M. D., G. V., G. A. iš „(duomenys neskelbtini)“ sodybos plaukė baidarėmis. Jis plaukė baidare su G. A.. G. V. beplaukiant išlipo anksčiau laiko iš baidarės ir parėjo pėsčiomis į mašinų stovėjimo aikštelę. Plaukiant baidarėmis, jis vartojo alkoholį – gėrė alų, stipresnių gėrimų negėrė. Parplaukęs į sodybą nesijautė blaivus, bet ir ne tiek apsvaigęs, kad nesuprastų, kas vyksta. Išgertas alus netrukdė jam įvertinti situaciją, prisiminti, kas ten vyko, atpažinti ten buvusius žmones. Kai parplaukė atgal į sodybą, jis su niekuo nebendravo ne iš jų kompanijos. D. L. kažką pasakė kitos kompanijos merginai. Girdėjo ką sakė, tik dabar nepamena. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada nurodė, prašo šiais jo parodymais vadovautis. Jo nuomone, tas D. L. pakalbinimas nebuvo įžeidžiantis, tai buvo neutralus arba draugiškas užkalbinimas. Nebuvo reikalo kažką negatyvaus jai pasakyti, nes ji nieko jiems nebuvo padariusi. Kai grįžo paplaukioję baidarėmis, užtempė baidares ant kranto ir visi nuėjo į automobilių aikštelę. Jiems būnant aikštelėje, kaltinamieji kažką jiems replikavo, tiksliai nepamena ką, o D. L. atsakinėjo jiems atgal. Prieš muštynes tas replikavimas, apsižodžiavimas, jo manymu, vyko dėl to, kad kaltinamieji buvo nepatenkinti, jog užkalbino jų panelę ir dėl to buvo agresyviai nusiteikę. L. tiesiog bandė jiems paaiškinti, kad viskas yra gerai ir nereikia čia jokių nesąmonių, gal šiaip draugiškai kažką pasakė ir viskas taip įvyko. Buvo kalba apie tą merginos užkalbinimą, dėl šito kilo žodinis konfliktas. Tiksliai dabar visko nepamena, nes praėjo daug laiko. Jis stovėjo aikštelėje, kaltinamieji ėjo link jų, L. P. su M. ar D. ėjo nuo pakrantės link jų. Aikštelėje prasidėjo konfliktas. Išėjo taip, kad konflikto įkarštyje atsidūrė L. P., o jie visi stovėjo aplinkui, priešais L. P. stovėjo M. Z., L. už nugaros stovėjo E. B., o kur stovėjo P. M. – nepamena, bet pamena, ką jis padarė: E. B. pastūmė L. iš nugaros, L. krisdamas į priekį sulaukė smūgio iš M. Z.. L. suklupus, P. M. spyrė jam į veido sritį. Tuo metu, kai L. griuvo, jam nesusidarė įspūdis, kad L. puola tą vaikiną, kuris vėliau smūgiavo koja. Jis pats lanko (duomenys neskelbtini), todėl supranta iš kokios pozicijos galima pulti. Tada visi pradėjo vienas kitą raminti ir tuo viskas baigėsi. Jis tose muštynėse nedalyvavo, tik atitraukė nuo L. vieną iš jį užgulusių žmonių iš priešingos kompanijos, tačiau nepamena kurį. Jis pats smūgių niekam nesudavė, jam smūgių irgi niekas nesudavė.

12.1. Dėl to smūgio koja L. jo parodymai skiriasi, o šiandien apie tai parodė labai detaliai, nes dabar kaltinamuosius pirmą kartą mato visus tris gyvai. Nematant jų gyvai sunkiau buvo prisiminti. Atpažinti jam buvo pateiktos tik nuotraukos, gyvai atpažinimo nebuvo. Apklausiamas pirmą kartą braižė schemą, kur kas stovėjo, kas kokius smūgius sudavė įvykio metu. Dėl to, kodėl tada nenurodė to spyrio koja ir kur stovėjo tas asmuo – jis įvardijo šį asmenį kaip „(duomenys neskelbtini)“. Negali atsakyti, kodėl schemoje nėra pažymėtos šio asmens – „(duomenys neskelbtini)“, stovėjimo vieta ir suduoto smūgio. Dėl to, kad pirmoje apklausoje nurodė, jog kai L. pargriovė ant žemės, tada pribėgo du ar trys vaikinai ir pradėjo L. spardyti kojomis ir mušti rankomis, o antroje apklausoje pakeitė tuos parodymus, gali paaiškinti, kad jam niekas nepadėjo pakeisti parodymų, jis tik bandė atgaminti įvykius. Pamačius vieną žmogų, jo parodymai pasikeitė, o pamačius dabar juos visus tris, jis gal vėl kitaip kažką gali pasakyti. Jis dabar teisme ką tik papasakojo taip, kaip prisimena, o pirmos apklausos metu nurodė taip, kaip jam atrodė tuo metu. Dėl parodymų, kad tuo metu, kai „(duomenys neskelbtini)“ pargriovė L., prie jo pribėgo du ar trys vaikinai ir pradėjo L. spardyti kojomis ir mušti rankomis – tiesa tokia, kad prie L. pribėgo keli vaikinai, bet jis tikrai matė tą spyrį, atliktą vieno žmogaus, o ne kelių vaikinų.

12.2. Tas įvykis jį paveikė, nes draugas L. po šito įvykio nebegali žaisti futbolo, liko padariniai sveikatai. Tą dieną taip pat buvo sutrikdytas jų poilsis, nes grįžę planavo dar ramiai kažkur pasėdėti, praleisti laiką. Jie tikrai neplanavo konfliktuoti ir po to visą vakarą praleisti prie ligoninės, laukiant žinių iš draugo.

13. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. P. yra jo draugas. Įvykio dieną, kai buvo sužalotas L. P., plaukė baidarėmis. Plaukė jis, L. P., G. V., S. B., G. A., M. D., D. L., jei buvo aštuoni. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą, išsinuomojo baidares, sėkmingai parplaukė ir ruošėsi važiuoti namo. Plaukiant baidarėmis, jis vartojo alkoholį. Gėrė alų, gal 2–3 skardines, stipresnių gėrimų nevartojo. Kai parplaukė, išlipo ant kranto, jautėsi normaliai, mąstė blaiviai ir adekvačiai. Tuo metu kažkas iš jų kompanijos užkalbino prie upės buvusią merginą. Ką jai sakė, dabar tiksliai nurodyti negali, tačiau tai nebuvo užgaulu. Ši mergina, šiandien yra atvykusi liudyti. Jie su G. V. ir dar kažkuo ėjo į aikštelę link mašinų, ir tada prasidėjo konfliktas. D. L. su kažkuo tarpusavyje šūkavosi ir žodžiu „pasiuntė“. Gal kažkas kažką ne taip suprato, kam tie žodžiai buvo skirti, prisistatė tie trys kaltinamieji ir prasidėjo žodinis konfliktas. Jis ilgą laiką konfliktavo su P., šis bandė prie jo prisikabinti. Kiek pamena, jis sakė, „...ko čia ant to savo pasato sėdi „hujovo“, „... už savo žodžius atsakysit, dūhai“, – tiesiog daug keiksmažodžių ir nieko aiškaus. Smūgių jam nesudavė, tik žodžiais. Nepamena, gal tuo metu žiūrėjo į telefoną, todėl nematė, kaip L. buvo smūgiuota, bet, kai pakėlė akis, pamatė, kad L. guli ant žemės ir nori stotis. Pribėgęs padėjo jam atsistoti, nuvedė jį į mašiną ir išvežė į ligoninę. Jis įvykio metu smurto nepatyrė, gal per pakaušį kažkas nestipriai ir trinktelėjo, bet smūgis nebuvo stiprus, niekam pretenzijų neturi.

13.1. Ikiteisminio tyrimo metu jis kalbėjo apie „(duomenys neskelbtini)“ vaikiną ir apibūdino jo veiksmus. Šie jo parodymai yra teisingi, o šis apklausoje įvardytas „(duomenys neskelbtini) vaikinas“ yra tarp kaltinamųjų, jam atrodo, kad sėdi iš dešinės. (Nurodytas asmuo nurodo esąs M. Z.)

14. Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis M. Z. yra jos vaikinas, jie draugauja 7 metus. Iš kaltinamųjų pažįsta P., jis draugas, E. nelabai pažįsta. Nukentėjusiojo L. P. nepažįsta. Įvykio dieną ji, M., P. su savo drauge, A. su E., M. P., S. Š., E., G. – jų buvo 10 ar 11 žmonių – atvažiavo į „(duomenys neskelbtini) sodybą plaukti baidarėmis. Planavo ten pasilikti nakvynės. Praplaukė baidarėmis gerai, į sodybą galėjo grįžti apie 16 val., tiksliai laiko nepamena.

14.1. Plaukdama baidare ji išgėrė 1 skardinę alaus. Nematė, jog plaukimo metu P. būtų vartojęs alkoholį. M., kol plaukė baidare, alaus negėrė. Kai parplaukė, ėjo statyti palapinių, gaminti, dėlioti maistą. Ji sugalvojo nueiti į upę išsimaudyti. Prie upės nuėjo viena, tuo metu ten buvo 6–7 vaikinai ne iš jų kompanijos. Kai įlipo į upę, jie pradėjo jai laidyti replikas. Jos buvo negražios: „Gera šikna“, „papisčiau tave“. Jai lipant iš vandens vienas suėmė už rankos ir pasakė „Kur eini, einam kartu“. Tas suėmimas už rankos nebuvo stiprus, tiesiog švelniai paėmė ir timptelėjo į save. Ji ištraukė ranką iš to vaikino rankos, nieko jam neatsakė ir grįžo į savo stovyklavietę. Apie tai, kas nutiko prie upės, grįžusi nieko niekam nesakė, ėjo dėlioti maistą, statyti palapinę. Paskui su M. ėjo pasiimti daiktų iš savo mašinos, ten aikštelėje stovėjo 7–8 vaikinai. Apie tai, kad prie upės ją įžeidinėjo kitos kompanijos vaikinai, M. užsiminė, kai ėjo link savo mašinos pasiimti daiktų. Vienas iš tų vaikinų jiems pasakė: „Minkit nachui, ko čia einat“, taip ir prasidėjo tas konfliktas. Šie vaikinai pradėjo juoktis, M. vadino „dūhu“, ją – „kekše“ ir panašiai. Kai jie ėjo prie mašinos, pirmi juos užkabino kitos kompanijos vaikinai. Paskui tie vaikinai pradėjo juos įžeidinėti, todėl ji paėjo į šalį, viskas įvyko labai greitai. Tada atėjo P., E. ir įvyko muštynės. Pačias muštynes kažkiek matė, tačiau ne viską. Viskas truko labai greitai, kelias minutes: buvo „koliojimasis“, tada atėjo E., sudavė smūgį iš rankos nukentėjusiajam L. P.. Ji stovėjo prie mašinos, viską matė iš šono, todėl nematė, kur tiksliai sudavė. Ji sutriko, išsigando, jai buvo baisu, kas čia bus toliau. Kai ji atsisuko, savo akimis matė, kaip L. pasilenkęs ištiestomis rankomis ėjo link P., atrodė, kad jis nori rankomis P. pačiupti ir P. tuo metu jam įspyrė. L. nebuvo atsirėmęs rankomis į žemę. Matė tą momentą, kai P. spyrė dešine koja nukentėjusiajam, tačiau kur pataikė, nepamena. Po to spyrio dar labiau išsigando, galvojo, kada atvažiuos pagalba, nes toje sodyboje buvo ir savininkai, ir apsauga. Atsisukusi pamatė kaip du vaikinai muša M. Z.. Jis buvo susirietęs ir susiėmęs už galvos. Viskas vyko toje pačioje krūvoje, tiesiog jį spardė gulintį ant žemės, o jis susirietęs laikėsi už galvos.

14.2. Nematė, kad iš jų kompanijos ką nors dar būtų mušę. Matė tik M., žiūrėjo tik į jį. Atvažiavo savininkė iš karto su apsauga, tada tie vaikinai nustojo M. mušti, konfliktas tuo ir baigėsi. Po šito mušimo M. buvo ant ausies mėlynė ir ant nugaros nežymūs įbrėžimai. Dėl šito sužalojimo niekur nesikreipė, nepagalvojo, kad reikia kviesti greitąją ar policijos pareigūnus. Policija buvo atvažiavusi tą patį vakarą, policininkams tik pasakė, kad įvyko konfliktas, nepagalvojo pasakyti apie tai, kad ir pas juos yra nukentėjusių asmenų. Policiją iškvietė savininkai, jie nekvietė. Policijos pareigūnai jiems nesakė, kad kitoje kompanijoje yra sunkiai sužalotas asmuo.

14.3. Po įvykio, pokalbio metu sodybos savininkė sakė, kad šitie vaikinai yra konfliktiški, vis atvažiuoja pas juos į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą užregistravę kita asmens tapatybės kortele. Apie tai ji sakė jiems visiems, nes jau po to konflikto juos norėjo išvaryti ir tada pasakė, kad jie yra konfliktiški, nuolat pridaro problemų, drumsčia ramybę.

14.4. P. pažįsta seniai. P. niekada nekonfliktuoja, jis labai geras žmogus, visada noriai padeda, yra ramaus charakterio. Jai nėra tekę matyti, kad jis dalyvautų muštynėse. Jos draugas M. Z. yra šeimyniškas, geras, rūpestingas, per 7 metus su juo nėra buvę jokių konfliktų. Mano, kad šis konfliktas prasidėjo dėl to, kad ta kita kompanija buvo gerokai daugiau išgėrusi ir tiesiog norėjo prisikabinti. Matėsi, kad jie yra neblaivūs.

15. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, su vienu iš jų sportuoja sporto klube. Santykiai su jais normalūs, nėra susipykę. Tiksliai datos, kada vyko į sodybą, nepamena. Nuvykus į sodybą, iš ten plaukė baidarėmis. Grįžo atgal į sodybą apie 17–18 val. ir ruošėsi stovyklauti: nešėsi daiktus iš automobilių, statėsi palapines, ruošėsi vakarieniauti. Plaukimo baidarėmis metu jis asmeniškai gėrė alų, buvo išgėręs 3–4 skardines alaus. Tuo metu jis tikrai buvo adekvatus, išgertas alus netrukdė jam įvertinti situaciją, prisiminti, viskas buvo normaliai. Parplaukus, stovėdamas netoli pavėsinių – nuo pavėsinių iki aikštelės buvo apie 150–200 m, pamatė, kad M. žodžiais konfliktuoja su kažkokia grupe vaikinų. Jam taip pasirodė, kad jie konfliktuoja, nes jie buvo atsisukę vieni į kitus, skeryčiojo rankomis, o prieš tai M. mergina pavėsinėje sakė, kad ją kažkas užkabino, išvadino necenzūriniais žodžiais. Nusprendė nueiti ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Einant arčiau link jų, išgirdo ten buvusius asmenis garsiai kalbantis, keikiantis. Atėjęs atsistojo per vidurį tarp konfliktuojančių pusių. Kai priėjo, vyko žodinis konfliktas, iš jų kompanijos ten buvo M., jo mergina ir jis. Kai atėjo, visi ten buvę šaukė vieni ant kitų, tačiau nepamena, ką. Jis stovėjo viduryje, M. su mergina stovėjo prie savo automobilio bagažinės, tie kitos kompanijos vaikinai stovėjo dešinėje, o jis – per vidurį, taip, kad daugmaž matytų ir vienus, ir kitus. Tas konfliktas tęsėsi gal 5 minutes, jau kaip ir visi pradėjo skirstytis, vieni nuo kitų tolti, tačiau tuo metu nuo pavėsinių priėjo E. B.. Kada atėjo P., nematė, gal tuo metu buvo nusisukęs. Kažkuriuo metu E. B. trenkė vienam iš asmenų kažkaip iš šono į dešinę skruosto pusę. Tas vaikinas susiūbavo, tačiau jis nematė, ar šis vaikinas nuo smūgio nugriuvo. Jam tuo metu iš dešinės stovėjo 3–4 kitos kompanijos vyrukai, atsisukęs pamatė, kad jie jau eina link jo muštis. Jiems rankomis rodė ženklus, kad neitų, neartėtų, kad jokių konfliktų jis nenori. Jam dešinėje stovėjo automobilis ir jis akies kraštu pamatė, kaip kažkoks vaikinas puola P., o šis nuo jo atsitraukinėja. Tas puolimas buvo staigus ėjimas link P. lyg norint P. nugriauti. Jam nesusidarė įspūdis, kad nukentėjęs tuo metu griūna, nes tai buvo daroma per daug koordinuotai. Tiksliai dabar to vaikino negali apibūdinti. Visas tas pasistumdymas truko apie minutę laiko, kol atvažiavo du džipai, ten buvo tos sodybos savininkai. Jie išlipo ir po jų atėjimo visi pradėjo staigiai skirstytis. Vėliau sodybos savininkai sakė, kad ta kita pusė yra konfliktuojantys, jog jau ne pirmą kartą sukelia kažką panašaus, kad su jais buvo sutarta, jog jie tik praplauks baidarėmis ir išvažiuos.

15.1. Jis matė tik vieną smūgį, kai E. sudavė kažkokiam vaikinui. Pats jis jokio fizinio kontakto su tais keturiais asmenimis iš kitos kompanijos, kurie ėjo link jo, neturėjo, žodžiais sugebėjo susitvarkyti. Konflikto metu jam smūgių niekas nesudavė, jis irgi niekam nesudavė. Po to įvykio P. buvo prakirsta lūpa iš vidaus ir dar skundėsi galvos skausmu. Kitoje kompanijoje sužalotų asmenų nematė, nes jie labai greitai išvyko. Įvyko taip, kad, kai atvažiavo sodybos savininkai, ta kita kompanija labai greitai sulipo į mašinas ir išvažiavo. Jie, likę su savininkais, aptarinėjome, kas įvyko, kitos kompanijos vaikinai jau buvo išvažiavę ir tada sodybos savininkė pasakė, kad jie yra problematiški asmenys ir ne pirmą kartą su jais susiduria. Nepamena, ar M. buvo sužalotas.

15.2. Ikiteisminio tyrimo metu gana kategoriškai nurodė, kad nematė ir negali pasakyti, kur buvo M. ir kur buvo P., nes tuo momentu neprisiminė. Laikui bėgant išryškėjo kiti vaizdiniai. Nebuvo jokių pokalbių ar įtaigų, visą vasarą jis su kaltinamaisiais nekontaktavo. Tuo momentu, kai tyrėja apklausinėjo, ji įdomiai ir labai kategoriškai buvo nusiteikusi, kad viena pusė yra labai kalta, o kita – labai nuskriausta, nors nebuvo taip, kad vieni geri, o kiti blogi. Jis tyrėjai sakė, kad matė kur kas stovėjo, tada ji dar kartą perklausė, ar tikrai, dar kažką, ir tada jis pasakė, kad nematė. Jis šiandien gali patvirtinti, kad matė tą ėjimą link P., bet tyrėja pasakė, kad, jeigu jis nėra tuo visiškai įsitikinęs, geriau nesakyti nieko, nes jam bus blogai, spaudė dėl melagingų parodymų ir jis tiesiog tuo momentu išsigando.

16. Liudytoja G. K. (B.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, jie jos vyro draugai. Su jais santykiai neutralūs, nepiktuoju. Įvykio dieną nelabai pamena, nes įvykis buvo prieš metus. Įvykio dieną su tais vyro draugais plaukė baidarėmis, gėrė alų, bet tikrai saikingai, nes visi mąstė savo protu, normaliai vaikščiojo, nebuvo kažkokių konfliktuojančių. Tuo labiau, kad jų kompanijoje tikrai nėra mėgstančių gerti. Nematė, kad iki įvykio kaltinamieji gertų. Kai parplaukė su baidarėmis, jie buvo blaivūs, orientavosi aplinkoje, jie statė palapines ir visa kita. Konflikto metu ji buvo pavėsinėje, konflikte nedalyvavo, todėl nelabai ką galėtų pakomentuoti. Viską pasakė, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl ir prašo jais vadovautis.

16.1. Prisimena, kad M. draugė G. truputį buvo minėjusi, kad būnant prie palapinės, ar statant palapinę, prie jos buvo priėję vaikinai ir lyg ją apkabino. Tiksliai nežino, bet tuo viskas ir buvo pasibaigę. G. apie tai tik minėjo ir viskas, tai nebuvo kažkokia išplėsta istorija. Ji tai pasakė su šypsena, bet su nepasitenkinimu, nes ji tikrai nenorėjo, kad ją kalbintų, tuo labiau, kad ji buvo atvažiavusi su vaikinu. Tas pakalbinimas, kaip suprato, G. nebuvo malonus, bet ji nebuvo išsigandusi, neverkė. Ji taip suprato, nes G. kai jai tai pasakė, tai nebuvo kaip pasigyrimas.

16.2. Patį konfliktą tarp vaikinų kažkiek matė iš pavėsinės, kuri buvo už 200 m nuo jų. Matė, kad buvo susibūrimas žmonių, girdėjo keiksmažodžius, kurie sklido daugiau iš tos kitos kompanijos. Tačiau kas mušėsi, kas sudavė smūgius, nematė. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę po įvykio praėjus valandai. Policijos pareigūnai teigė, kad aikštelėje buvo sumuštas vaikinas, jog jis nuvažiavo į ligoninę, nes pasiskundė galvos skausmu, daugiau nieko nežino. Apie tą įvykį pareigūnai truputį klausinėjo, klausė, kiek kas gėrė ir kas buvo įvykio vietoje. Iš jų kompanijos sužalotų asmenų nematė, niekas dėl to nesiskundė. Po to įvykio jie visi ėjo į kubilą ir toliau ten sėdėjo, buvo visi laimingi ir patenkinti, ir tikrai nė vienas niekuo nesiskundė.

17. Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamieji yra geri jo draugai, jau gana ilgą laiką sportuoja viename sporto klube. Įvykio dienos, kai su draugais iškylavo baidarėmis, ryte atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą. Čia pasitiko sodybos savininkai, buvo saugos instruktažas ir jie išplaukė. Jis baidarėje plaukė su R. S.. Plaukimo metu jie su R. išgėrė po vieną skardinę alaus, tačiau nuo tokio kiekio apsvaigęs nebuvo. Plaukė visą dieną, vakare apie 17–18 val. grįžo į sodybą, jiems užkūrė kubilą, parodė, kur jų pavėsinė, kur galima įsikurti, pasistatyti palapines, nes planavo likti nakvynės. Iki konflikto jis, D. ir G. buvo pavėsinėje. Kartu su S. Š. merginoms padėjo ruošti maistą. Kiti vaikinai – kas statė palapines, kas kitais reikalais buvo išėję. Iš pradžių, būdami pavėsinėje, išgirdo keiksmažodžius. Prieš tai kita grupelė vaikinų aikštelėje klausėsi muzikos, atrodė, kad ten jie keikiasi, todėl iš pradžių nekreipė į tai dėmesio, bet paskui išgirdo, kad ten jau bręsta konfliktas, pažiūrėjęs pamatė, jog jau vyksta kaip ir apsistumdymas. Kas stumdėsi, tikrai neįvardins, nes ten jų buvo daug, net veidų neįsidėmėjo nei savo, nei kitos kompanijos, tik matė, kad tame „karštame taške“, pačiame konflikto viduryje, buvo E., P. ir M.. Tada kartu su S. Š. ėjo skirti, nes matė grumtynes, susistumdymą. S. Š. neskubėjo ten eiti, jis ėjo atsilikdamas, o jis, pamenu, kad ėjo basas, dar ant stiklo užmynė, todėl irgi ėjo lėtai. Kai nuėjo į konflikto vietą, jau visi buvo kaip ir išsiskirstę, iš karto atvažiavo savininkai, apsauga ir liepė visiems eiti iš ten. Visus kaip ir išvarė, bet kažkas pakalbėjo su savininkais ir jų kompanijai leido pasilikti. Sumuštų žmonių nei iš priešingos, nei iš jų kompanijos nepastebėjo, bet, kai kalbėjosi su savo draugais po kelių mėnesių, sužinojo, kad kažkam iš jų žandas iš vidaus buvo sužalotas. Tą vakarą apie kokius nors sužalojimus kalbos nebuvo. Praėjus po įvykio kelioms valandoms atvažiavo policija ir pasakė, kad kažkam iš kitos kompanijos skilo kaukolė, kad buvo stipriai sužalotas žmogus.

17.1. Girdėjo kalbas, kad G., kai ji ėjo išsimaudyti, užkabino – ar už rankos paėmė, ar pastūmė, tiksliai nepamena. Tai išgirdo jau po to incidento. Iki to negirdėjo, kad ji pasakotų, skųstųsi kam nors dėl to. Kai parplaukė su baidarėmis į tą sodybą, iki konflikto, E. B. ir M. Z. buvo blaivūs. Jie nebuvo išgėrę, orientavosi aplinkoje, viskas buvo normaliai.

18. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dienos ryte su M. P. automobiliu iš (duomenys neskelbtini) atvyko į stovyklavietę. Ten paliko automobilį ir autobusas juos visus iš stovyklavietės nuvežė į vietą, iš kurios išplaukė baidarėmis. Pasirinko ilgą maršrutą, vakarop parplaukė atgal į stovyklavietę, viskas buvo tvarkingai. Jis plaukė baidare su M. P.. Plaukdami išgėrė 1–2 alaus, tačiau parplaukus savijauta buvo gera, nes plaukė apie 7 val. Apsvaigęs nesijautė. Parplaukę grąžino baidares, gaminosi maistą, nes buvo išalkę, statė palapines. Jis pasistatęs savo palapinę, prisipūtęs čiužinį, ėjo padėti kitiems draugams įsikurti. To įvykio metu jis buvo palapinėje su E. B., padėjo jam statyti palapinę. Atėjo A. A. ir pasakė, kad vyksta kažkoks konfliktas. E. su A. A. išėjo, o jis liko palapinėje, baigti ją statyti. Netrukus ir jis išėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, nes išgirdo keiksmažodžius, bet dar jam einant link mašinų, o nuo palapinės iki tų mašinų buvo apie 100 m, pamatė, kad atvažiuoja šeimininkai ir tada visi pradėjo skirstytis. Prie jo priėjo E. ir jie ėjo atgal baigti statyti palapinės, o paskui visi vakarojo. E. sakė, kad dėl kažko įvyko susistumdymas. Apie tai, ką E. darė, nieko nepasakojo, tik bendrai pasakė, kad buvo susistumdymas. Ten buvo daug keiksmažodžių, ta kita kompanija grasino. Eidamas link konflikto vietos iš toliau matė, kad M. yra atsirėmęs į mašiną ir jį dviese muša. Matė, nes M. buvo prie pat mašinų galo. M. sudavė kelis smūgius ir nuėjo, tuo metu atvažiavo savininkai. Ten viskas vyko labai greitai. Nematė, kad iš jų kompanijos kas nors ką nors būtų mušę.

18.1. Gali patvirtinti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad eidamas matė sambrūzdį ir girdėjo, kad vyksta žodinis konfliktas, ir iš balso atskyrė, kad konfliktuoja M. Z.. Jis dar būdamas palapinėje girdėjo triukšmą ir keiksmažodžius, M. balsas yra skardus ir todėl jo balsą atpažino. Apie tai, kad prieš tą konfliktą prie G. būtų kažkas prisikabinęs, nieko nebuvo girdėjęs. Konflikto metu nei jis niekam nesudavė, nei jam niekas nesudavė, nes, kai jis ten nuėjo, jau viskas buvo pasibaigę. Po konflikto matė, kad M. ausis buvo mėlyna, o P. buvo prakirsta lūpa. Iš kitos kompanijos sužalotų nematė.

18.2. Su sodybos administracija kalbėjo tada, kai jie atvyko dar kartą vėliau. Savininkai papasakojo apie tuos kitus konfliktavusius žmones, kad jie yra konfliktiški, prisiregistruoja kitų vardais, todėl juos išmetė iš stovyklavietės. Jų kompanijos savininkai neprašė pasišalinti, jie buvo nutarę pasilikti su nakvyne.

19. Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamieji yra jo pažįstami, draugai. Su jais nėra susipykęs, santykiai normalūs. Tos dienos, kai plaukė baidarėmis, pačios pradžios neprisimena, tik pamena, kad apie 12 žmonių plaukė iš „(duomenys neskelbtini)“ sodybos. Jis plaukė vienoje baidarėje su E. B.. Plaukiant išgėrė po porą alaus, stipresnių gėrimų nevartojo. Nuo alaus apsvaigęs nesijautė, buvo karšta diena, gėrė daug vandens, bent jis jautėsi blaivus. Parplaukė į sodybą gal 17 val., pradėjo statyti palapines ir ruošėsi vakarieniauti. Jis palapinę statė bendrai su E. B., statant palapinę buvo apsipykę, nesutarė, kaip smaigstyti kuoliukus. Ten buvo E. B. palapinė, tai paliko ją statyti jam. Kai prasidėjo konfliktas, jis sėdėjo pavėsinėje su G. ir D., pamatė susibūrimą mašinų aikštelėje, atstumas nuo pavėsinės iki ten galėjo būti 300 metrų. Kai pamatė, kad kažkas vyksta, nuėjo pažiūrėti, bet tada jau viskas baigėsi, visi jau ėjo atgal.

19.1. Ten buvo sambrūzdis, daug žmonių vienoje vietoje. Kai jis ten nuėjo, ten iš jo draugų buvo P., M., R.. Muštynių, susistumdymų tuo metu nebuvo. Iš jų kompanijos P. buvo sužeistas žandas ir M. buvo suduota, daugiau sumuštų asmenų nematė. Tarp kitos kompanijos sužalotų irgi nematė, nes jų kompanijos nuėjo į skirtingas puses. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad iš jo draugų visi buvo sveiki ir nesužaloti, nes tuo metu gal to neįvertino, nes tai nebuvo labai stiprūs sužalojimai, nemanė, kad jie turės kokią nors prasmę. Apklausiamas žinojo, kad iš kitos kompanijos buvo stipriai sužalotas žmogus, bet tada nesureikšmino savo draugų sužalojimų, nemanė, kad tai aktualu.

19.2. Girdėjo kalbas, kad kažkas iš kitos kompanijos kalbino G.. Tai sužinojo iš jų kompanijos tarpusavio kalbų jau po incidento. Kažkas ten buvo, bet kas konkrečiai, negali detalizuoti.

19.3. Sodybos nuomą ir plaukimą savo draugams buvo užsakęs jis savo vardu. Kai konflikto metu atvažiavo sodybos savininkai, kalbėjo su sodybos savininke ir ji sakė, kad kai kurie iš tų žmonių, su kuriais įvyko konfliktas, yra įtraukti į juodąjį sąrašą. Kadangi tie asmenys užsiregistravo kitu vardu, tik todėl juos įleido, sakė, kad su jais visada būna problemų. Čia buvo sodybos savininkės žodžiai. Dar sakė, kad, jeigu jie grįžtų, yra apsauga, kad jų kompanija gali nebijoti. Mūsų kompanijai tos sodybos savininkė neturėjo mums priekaištų. Ji klausė, kas čia nutiko, bet jų kompanijai išvykti iš ten neliepė. Kaip ir buvo tartasi, jie liko iki kitos dienos pietų.

19.4. Nematė, kad iki įvykio P. M. būtų vartojęs alkoholį. Žino, kad P. M. nevartojo, nes jie kalbėjo po to ir P. M. taip sakė, taip pat matėsi, jog jis buvo blaivus. Plaukiant baidare su E. B. išgėrė gal po pora skardinių alaus, tačiau kai parplaukė, E. B. nebuvo apsvaigęs, visi ten važiavo ne girtauti, o paplaukioti baidarėmis. Parplaukus teko bendrauti su M. Z., jo būklė buvo tokia pat, neatrodė girtas.

20. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamieji yra jo draugai. Įvykio dieną iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą, ten plaukė baidarėmis. Jis plaukė su savo drauge E.. Plaukdami išgėrė porą alaus, kai parvyko į sodybą, savijauta buvo gera, tik buvo pavargę po visos dienos plaukimo, tačiau apsvaigęs nesijautė. Parplaukus jis nuėjo į palapinę pagulėti ir išgirdo triukšmą mašinų aikštelėje. Ten nuėjęs pamatė didelę grupę žmonių: iš jo draugų ten buvo E., P., M., D. ir iš kitos kompanijos buvo 6–7 žmonės. Jis ten nuėjo kartu su E., konfliktas buvo žodinis, kas su kuo žodžiavosi, tiksliai nežino, bet tas pokalbis nebuvo draugiškas, buvo daug rusiškų keiksmažodžių. Paskui E. susistumdė su vienu vaikinu iš kitos kompanijos, tačiau nematė, kuris kurį pastūmė. Apie smūgių sudavimą girdėjo tik iš pasakojimų jau po įvykio, savo akimis jokio smūgių sudavimo nematė. Po to susistumdymo ant žemės pargriuvusių žmonių nematė. Iš jo draugų buvo sužalotas P., jam buvo prakirsta lūpa, M. ausį skaudėjo. Nuo to susistumdymo iki jo stovėjimo vietos buvo apie 3–4 metrai. Jis pats nieko nestūmė, niekam nesudavė, jam taip pat niekas nesudavė.

20.1. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai apie tai, kad susistumdymas įvyko toje vietoje, kur buvo M., E., P., G. ir jam nepažįstamas šviesus, pasportavęs vaikinas. Po to įvykio, kai kalbėjosi su draugais, E. minėjo, kad kažkam sudavė. Kiek pamena, E. pasakojo, kad jam kažką sakė, E. kažką atsakė, paskui jam norėjo trenkti, bet E. apsigynė ir trenkė pirmas. Apie tai, kad prie G. kažkas kibo, kažkas kažką jai pasakė, sužinojo jau po įvykio. Apie tai išgirdo ne iš G., kažkas kitas tai pasakojo. Iki to konflikto apie priekabiavimą prie G. nebuvo girdėjęs.

21. Liudytojas G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusįjį L. P. pažįsta, su juo yra draugai, šiuo metu su juo taip pat bendrauja. Įvykio dieną plaukė baidarėmis, buvo apie 10 žmonių grupė, pasiekę kelionės tikslą išlipo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, krovėsi daiktus, juos supakavus įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo L. P.. Pamena, kai dėjosi daiktus automobilių aikštelėje, pradėjo girdėti keiksmažodžius, pamatė, kaip keli vaikinai, kaltinamieji, ateina prie jo draugų. Nukentėjusysis L. P. iš pradžių išėjęs į priekį bandė gražiai susitvarkyti, bet nepavyko, nes niekas iš kitos kompanijos į kalbas nesileido. Šalia L. P. stovėjo trys vaikinai. L. P. gavo smūgį į veidą, po jo krisdamas dar gavo smūgį iš kojos, taip prasidėjo muštynės. Gali patvirtinti, kad šiandien teismo posėdžių salėje esantys kaltinamieji dalyvavo konflikte, jų pavardžių nežino. Kairėje esantis kaltinamasis (kaltinamasis P. M. prisistato) spyrė į galvą, kai L. P. krito, dešinėje esantis kaltinamasis (kaltinamasis M. Z. prisistato) pradėjo konfliktą, jis įvykio metu artimiausiai konfliktavo su L. P.. Mano, kad iš pradžių buvo M. Z. suduotas smūgis L. P. ranka į galvą, nes smūgis ranka tikrai buvo suduotas, po jo L. P. krito. Jis matė, kad arčiausiai L. P. stovėjo M. Z., toliau L. P., o trečio asmens negalėjo matyti. Manė, kad M. Z. trenkė, bet po to, kai liudytojai buvo apklausti, advokatė pasakė, kad trečiasis asmuo prisipažino, kad jis pirmą smūgį trenkė.

21.1. Prieš smūgių sudavimą vyko gal ne konfliktas, matė tokią situaciją: kai kėlė baidares, kurias reikėjo į sodybos viršų parsitempti, matė merginą, kuri ėjo šalia jų, buvo bandyta ją pakalbinti gražiais žodžiais, viskas prasidėjo nuo to, taip įvyko pirmas susitikimas, bet tai buvo bandymas pakalbinti merginą. Kažkuris vaikinas mėgino ją pakalbinti, kalbintojas buvo iš jų kompanijos, bet kas toks, nežino. Kai vyko bandymas užkalbinti mergaitę, girdėjo pokalbį, tiksliai tų žodžių dabar pasakyti negali, tačiau nebuvo jokių keiksmų, agresyvių posakių, buvo pasakyta kažkas panašaus į žodžius: „o, labas, graži mergaite, iš kur esi?“, negražių žodžių nebuvo. Fizinio kontakto nematė, nes viskas vyko jam už nugaros. Mergina jokios reakcijos nerodė, ėjo ir praėjo. Ikiteisminio tyrimo metu savo apklausoje atėjimą aiškintis dėl šio pakalbinimo pridėjo prie pagrindinio įvykio, kai atėjo vaikinas ir mergina aiškintis, kas bando užkalbinti merginą. Laiko tarpas nuo bandymo pakalbinti merginą iki vaikino ir mergino atėjimo aiškintis buvo gal 5–10 minučių.

21.2. Jis plaukė baidare su D. M.. Plaukiant baidare vartojo alkoholį, jis išgėrė kelis butelius alaus, stiprių alkoholinių gėrimų nevartojo. Parplaukus jo savijauta buvo gera, suvartotas alkoholis jai nedarė įtakos, buvo tiesiog pavargęs, bet apsvaigimo, neadekvataus elgesio nuo alkoholio nebuvo, alkoholio poveikio jo veiksmuose nesijautė. Parplaukus baidarėmis prieš kylant konfliktui negali atsakyti, ar kažkas iš jo draugų vartojo alkoholį.

21.3. Tas vaikinas, kuris su mergina atėjo aiškintis, buvo M. Z.. Per muštynes jis sužalojimų nepatyrė. Smūgio niekam nesudavė, buvo netoli L. P., už kelių metrų nuo jo, kai jam trenkė. Prieš suduodant smūgį L. P., nebuvo jokių veiksmų. Kai vyko žodinis konfliktas puolimo nebuvo. L. P. po smūgio sukosi šonu, krito ant žemės, jo rankos buvo sugriebtos už veido, lietė žemę. Prieš smūgį koja į veidą, jo rankos siekė žemės, kad nekristų veidu į žemę, rankos buvo nukreiptos į žemę. Kontaktavo su įvykio dalyviais, nes reikėjo ginti L. P., mėgino juos išskirti, tačiau niekam nesmūgiavo, tik mėgino išskirti. Po konflikto matė sužalotus asmenis, labiausiai nukentėjo L. P., iš jo draugų gal ir daugiau buvo nukentėjusių, tačiau L. P. stipriai kraujavo, jis, kaip medicinos studentas, matė, kad reikia skirti jam prioritetą ir suteikti pagalbą labiausiai sužalotam asmeniui, į kitus asmenis nekreipė dėmesio. Iš kitos konfliktavusių asmenų pusės sužalotų asmenų nepastebėjo. Konfliktas baigėsi, nes atvyko sodybos savininkai, kurie padėjo išspręsti situaciją. Kai atvyko sodybos savininkai, muštynės nebevyko, konfliktą išsprendė, kai ir kiti ten buvę asmenys atėjo padėti išskirti konfliktuojančius asmenis. Šios sodybos paslaugomis jam anksčiau teko naudotis, ankstesniais kartais konfliktų tarp kitų asmenų ir sodybos administracijos nebuvo.

21.4. Po įvykio bendrauja su L. P.. Po to, kai baigėsi gydymas ir operacijų atlikimas, L. P. gyvenimas pastebimai pasikeitė. Dabar jis turi randą, kurio negali pašalinti. Tai skaudi tema, nes randas akivaizdžiai matosi. L. P. žiūri į veidrodį, kai nori eiti į miestą, matosi, kad kompleksuoja, dabar jo pomėgiai pasikeitė, nors ir sportuoja, jaučiasi šioks toks jo aktyvumo sumažėjimas. Anksčiau dažnai žaisdavo futbolą, dabar jis prisibijo žaidžiant draugiškai pasistumdyti. L. P. padaryta žala matosi akivaizdžiai. L. P. dabar dirba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, negali atsakyti, ar jis atliko gydytojų patikrą.

21.5. Matė M. Z. konflikto metu, tačiau nematė kad M. Z. kažkas iš jų kompanijos bandytų sulaikyti ar jam suduoti. Matė, kai visi puolė ant L. P., kai jis krito. Įvykio vietoje netoli L. P. buvo jis, A. G.. Netoliese turėjo būti ir M. D.. Kitų asmenų negali nurodyti, nes visą dėmesį sutelkė į L. P..

22. Liudytoja A. M., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiama liudytoja nurodė, kad dirba vadybininke kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ 5 metus. 2018-07-07 dirbo nuo 8.00 val. iki 20.30 val. Tą diena kaimo turizmo sodyboje buvo labai daug žmonių, kurie nuomojosi baidares ir plaukė (duomenys neskelbtini) upe. Sodybos teritorijoje esančią 3 pavėsinę buvo išsinuomojęs S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) su draugais. Šitoje pavėsinėje buvo 12 žmonių. Pavėsinė buvo išnuomota nuo 2018-07-07 12 val. iki 2018-07-08 12 val. S. Š. su draugais į sodybą atvyko 2018-07-07 apie 11 val., ir išplaukė baidarėmis. Taip pat baidares buvo išsinuomojęs ir S. B. iš (duomenys neskelbtini) rajono su 7 draugais, kurie baidarėmis išplaukė 10 val. Kelintą valandą šitos dvi kompanijos parplaukė, nematė, nes dirbo sodybos pastate. Apie 19 val. išėjo į sodybos kiemą ir pamatė, kad per sodybos aikštę eina mergina ir vaikinas (iš S. Š. kompanijos). Jie ėjo link S. B. kompanijos, kurie stovėjo prie savo automobilių. Netrukus iš paskos atėjo ir kiti S. Š. draugai prie (duomenys neskelbtini) kompanijos. Tarp asmenų pradėjo vykti konfliktas, kurio metu visi garsiai šaukė ir kažkas iš jų susistumdė. Kadangi žmonių buvo labai daug, nematė, kas su kuo susistumdė. Kas pradėjo konfliktą, taip pat nematė. Apie įvykį telefonu pranešė sodybos direktorei, kuri į sodybą iškvietė apsaugą. Atvykus apsaugai, konfliktas jau buvo nurimęs, apsaugos darbuotojai po kelių minučių išvyko. Sodybos teritorija yra filmuojama vaizdo kamera, kuri vaizdą fiksuoja ratu. Tuo metu, kai vyko konfliktas vaizdo kamera buvo nusukta į kitą pusę ir konflikto neužfiksavo. Po 10–15 minučių (duomenys neskelbtini) kompanija susidėjo daiktus išvažiavo. S. Š. kompanija buvo perspėta dėl netinkamo elgesio. Jie po įvykio grįžo į savo pavėsinę. Jai atrodo, kad po įvykio nei vienas asmuo akivaizdžiai nebuvo sužalotas ir kruvinas. Sekančią dieną S. Š. kompanija iš sodybos išvyko apie 13 val. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 134–135).

23. Liudytojas G. V., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiamas liudytoju nurodė, kad 2018-07-07 su draugais plaukė baidarėmis. Apie 10 val. susirinko į „(duomenys neskelbtini) sodybą. Plaukė su D. L.. Dar plaukė L. P., G. A., D. M., M. D., A. G., S. B.. Plaukdami kai kas iš draugų vartojo alkoholį, jis pats taip pat. Plaukiant su D. L. apsivertė kelis kartus. Kadangi buvo pasiėmęs garso kolonėlę, tai apsipyko su D. L., išlipo (duomenys neskelbtini) iš baidarės ir išėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą pėsčias. Atstumas apie 8 km. Parėjęs laukė draugų ir savo automobilyje užmigo. Prabudo automobilyje nuo didelio triukšmo, visi garsiai šaukė. Iš automobilių aikštelės, kadangi jo automobilis stovėjo toliau, nuėjo link būrio vaikinų. Visi buvo prie automobilių, kurie buvo sustatyti ant žolės arčiau įvažiavimo į sodybą. Kai priėjo suprato, kad jau atvažiavę sodybos savininkai, nes su jais kalbėjo D. L.. Buvo jo draugai ir buvo dar vienas vaikinas, nedidelio ūgio, iki peties, apie 170 cm., jis garsiai šūkavo, skeryčiojosi rankomis, su juo buvo mergina, kuri jį ramino ir nusivedė. Draugai pasakojo, kad matė, kaip L. sumušė. Tiksliai kas pasakojo, neprisimena, visi vienodai pasakojo, kurie matė. Sakė, kad vienas (duomenys neskelbtini) pastūmė iš nugaros L. P., kitas smogė kumščiu, o dar vienas spyrė iš kojos. Tiek ir žino. Kai visi išsiskirstė, pamatė L. P., jam buvo prakirsta ausis, įdubęs kaulas antakio srityje, bėgo kraujas. Kažkas atvažiavo, kaip suprato jau buvo išsikvietę, kad parvežtų ir nuvežė į ligoninę L.. Pats nenukentėjo. Įvykio nematė (1 t., b. l. 176–177).

Motyvuojamoji dalis

24. Be nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų asmenų parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

24.1. iš 2018-10-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti kad, įtariamasis E. B. parodo kaip sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam L. P. į galvos sritį. E. B. paaiškino, kad kumščiu trenkė nukentėjusiajam į kairiąją galvos pusę, labiau į nugarinę dalį, suduodamas galėjo kliudyti ir kairiąja ausį (2 t., b. l. 91–94);

24.2. iš 2018-07-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-32434-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 19:00 val. kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), nepažįstamų asmenų buvo užpultas ir sumuštas neblaivus L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl kaukolės ir kairės akiduobės lūžių gydomas (duomenys neskelbtini) klinikose (1 t., b. l. 9–12);

24.3. iš 2018-07-07 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, kur buvo įvykdytas nusikaltimas. Apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nesurasta ir nepaimta (1 t., b. l. 16–19);

24.4. iš 2018-07-31 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įrašo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) rajone, apžiūra (2 t., b. l. 74–75);

24.5. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. P. padaryti sužalojimai: dvi muštinės žaizdos viršugalvyje ir kairėje ausyje, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujo išsiliejimas kairės akies obuolio junginėje, kairės akiduobės ir veido kaulų lūžimai, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai L. P. padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu, rankos alkūnė ir panašiai. L. P. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo (kairės akiduobės stogo kaulų) padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57–58);

24.6. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad muštinė žaizda viršugalvyje padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Muštinė žaizda kairėje ausyje padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Dvi muštinės žaizdos viršugalvyje ir kairėje ausyje padarytos ne mažiau kaip dviejų atskirų trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujo išsiliejimas kairės akies obuolio junginėje, kairės akiduobės stogo kaulų lūžimai, veido kaulų lūžimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai įspyrus į veido kairę pusę koja (1 t., b. l. 70);

24.7. iš 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas A. G. atpažįsta asmenis esančius fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2 su kuriuo pats įvykio metu žodžiu konfliktavo, fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris buvo prie nukentėjusiojo L. P.. Nustatyta ir liudytojui paskelbta šių asmenų tapatybės – P. M. ir E. B. (1 t., b. l. 188–192);

24.8. iš 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas G. A. atpažįsta asmenis esančius: fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris sudavė L. P. vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę („(duomenys neskelbtini)“), fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2, kuris spyrė L. P. koja į veidą, fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris kuris stūmė L. P. iš nugaros link „(duomenys neskelbtini)“ vaikino. Nustatyta ir liudytojui paskelbta šių asmenų tapatybės – M. Z., P. M. ir E. B. (1 t., b. l. 193–199);

24.9. iš 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas D. M. atpažįsta asmenis esančius: fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris sudavė kumščiu L. P. į kairę veido pusę, fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2, kuris buvo tarp grupės asmenų, sumušusių L. P., fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris stūmė L. P. iš nugaros link „(duomenys neskelbtini)“ vaikino“. Nustatyta ir liudytojui paskelbta šių asmenų tapatybės – M. Z., P. M. ir E. B. (2 t., b. l. 1–6 );

24.10. iš 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas M. D. atpažįsta asmenis esančius: fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 1, kurį įvardino kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris sudavė kumščiu L. P. į kairę veido pusę, fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2, kuris įžeidinėjo visus keiksmažodžiais, fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris stūmė L. P. iš nugaros link „(duomenys neskelbtini)“ vaikino“. Nustatyta ir liudytojui paskelbta šių asmenų tapatybės – M. Z., P. M. ir E. B.(2 t., b. l. 7–13);

24.11. iš 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas D. L. atpažįsta asmenis esančius: fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris sudavė kumščiu L. P. į kairę veido pusę, fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2, kuris įžeidinėjo visus keiksmažodžiais, fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris stūmė L. P. iš nugaros link „(duomenys neskelbtini)“ vaikino“. Nustatyta ir liudytojui paskelbta šių asmenų tapatybės – M. Z., P. M. ir E. B.(2 t., b. l. 14–19);

24.12. iš 2018-10-10 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojos G. J. ir liudytojo D. L., kurios metu abu proceso dalyviai tik patvirtino savo duotus parodymus (2 t., b. l. 24–26);

24.13. iš 2018-10-22 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo L. P. ir įtariamojo P. M., kurios metu P. M. patvirtino, jog sudavė vieną smūgį koja L. P. į veido sritį (2 t., b. l. 147–150);

24.14. iš 2018-10-22 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo G. A. ir įtariamojo P. M., kurios metu P. M. patvirtino, jog sudavė vieną smūgį koja L. P. į veido sritį (2 t., b. l. 151–154);

24.15. iš 2018-10-22 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo A. G. ir įtariamojo P. M., kurios metu A. G. nurodė, jog P. M. kėlė konfliktą ir visus įžeidinėjo keiksmažodžiais (2 t., b. l. 155–157);

24.16. iš 2018-11-09 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo G. A. ir įtariamojo M. Z., kurios metu G. A. nurodė, jog dėl M. Z. kilo konfliktas, tačiau nėra įsitikinęs ar M. Z. sudavė pirmą smūgį kumščiu L. P. į galvą (2 t., b. l. 192–194);

24.17. iš 2018-11-09 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo S. B. ir įtariamojo M. Z., kurios metu abu proceso dalyviai tvirtino savo parodymus. (2 t., b. l. 195–197);

24.18. iš 2018-11-09 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo L. P. ir įtariamojo M. Z., kurios metu M. Z. nurodo, jog L. P. trenkė smūgį kumščiu į galvą E. B. ir koja smūgiavo P. M. (2 t., b. l. 198–200);

24.19. iš 2018-12-18 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo D. M. ir įtariamojo M. Z., kurios metu D. M. nurodo, jog M. Z. sudavė dešine ranka į kairį skruostą L. P. (3 t., b. l. 1–3);

24.20. iš 2018-12-18 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo M. D. ir įtariamojo M. Z., kurios metu M. D. nurodo, jog L. P. sudavė dešine ranka į kairį skruostą M. Z. (3 t., b. l. 3–4).

II. Įrodymų vertinimas ir kaltinamiesiems inkriminuotų veikų kvalifikavimas

25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

26. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo P. M. padarytos veikos kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, o kaltinamųjų E. B. ir M. Z. – pagal BK 284 straipsnį. Apklausiami teisiamajame posėdyje kaltinamieji E. B. ir M. Z., taip pat kaltinamųjų gynėjas sakydamas baigiamąją kalbą, su tokia šių kaltinamųjų veikų kvalifikacija sutiko. Tuo tarpu kaltinamasis P. M., duodamas parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodė, kad pripažįsta, jog dėl jo suduoto smūgio koja nukentėjusiajam į galvą, šiam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nurodė, jog tai padarė netyčia, nes tikrai specialiai nesitaikė smūgiuoti būtent į galvą bei teigė, kad šį smūgį jis sudavė gindamasis, nes stebėdamas nukentėjusiojo elgesį, kai šis pasilenkęs ir ištiesęs rankas į priekį judėjo link kaltinamojo P. M., įvertino kaip puolimą ir grėsmę jam.

27. Teismas vertindamas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikaciją, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste, konstatuoja, jog tiek kaltinamojo P. M. nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, tiek kaltinamųjų E. B. ir M. Z. nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, kvalifikuotos tinkamai ir teisingai.

27.1. Nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra kvalifikuojama tada, kai yra nustatoma, jog sunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos yra sunkų kūno sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Pagal teismų praktiką sunkus kūno sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sužalojimas, padarytas aiškiai negerbiant žmogaus ar visuomenės, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai kito asmens sveikata sunkiai sutrikdoma visai be dingsties, arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

27.1.1. Nors kaltinamojo gynėja savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad kaltinamojo P. M. padaryta nusikalstame veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota netinkamai, nes atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs L. P. pats dalyvavo konflikte, ėjo link kaltinamojo P. M. susilenkęs ir tokį veiksmą jis suprato kaip puolimą ir grėsmę sau, kaltinamojo veiksmus būtų pagrindas kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, o įvertinus tai, kad kaltinamasis P. M. tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą neturėjo, o į galvą spirdamas pataikė netyčia, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

27.1.2. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes su prašymu kitaip kvalifikuoti kaltinamojo P. M. veiksmus padarant sunkų sveikatos sutrikdymą nesutinka, nes byloje yra nustatyta, kad konfliktas vyko ir nukentėjusiajam smūgis koja buvo suduotas ne kokioje nors uždaroje patalpoje, o atviroje erdvėje – kaimo turizmo aikštelėje. Todėl akivaizdu, jog netgi kaltinamajam P. M. atsiradus kokių nors abejonių dėl to, kad nukentėjusiojo užimta pozicija – pasilenkimas su į priekį ištiestomis rankomis, yra ne kas kitas kaip nukentėjusiojo griuvimas po patirto smūgio, o yra jam grėsmę keliantis nukentėjusiojo elgesys, kaltinamasis P. M. turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, o ne smūgiuoti nukentėjusiajam koja. Vertindamas kaltinamojo P. M. aiškinimą, kad jis spirdamas koja nukentėjusiajam nenorėjo jam pataikyti į galvą, tai atsitiko netyčia, teismas konstatuoja, jog tokiu aiškinimu siekiama sušvelninti kaltinamojo padėtį, nes bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis P. M. yra sportuojantis asmuo, lankantis (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog jo smūgis negalėjo būti atsitiktinis, o buvo, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats kaltinamasis, jog smūgis koja yra koncentruotas, staigus. Ir kadangi jo, kaip sportininko, yra greita, staigi reakcija, žaibiškai reagavo, kad nepargriautų, todėl spyrė. Tyčios spirti tiesiai į veidą neturėjo, bet matė, kad pataikė į veidą (2 t., b. l. 141–143, 145), įvertinant kaltinamojo patirtį (duomenys neskelbtini) sporto srityje, apgalvotas, tikslinis veiksmas.

27.1.3. Teismas vertindamas kaltinamojo P. M. veiksmus – vieno koncentruoto smūgio koja sudavimą nukentėjusiajam į galvą, sutinka, jog nėra nustatyta, kad kaltinamasis turėjo išankstinę tyčią sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau akivaizdu, jog būdamas pilnamečiu, turėdamas atitinkamą gyvenimišką ir sportinę patirtį, turėjo suprasti, kad daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai, jis suprato, kad toks jo veiksmas yra pavojingas nukentėjusiojo sveikatai, nors jų nedetalizavo, tačiau buvo abejingas galimiems padariniams, t. y. veika padaryta netiesiogine tyčia, baigtinė, sukeltos realios pasekmės.

27.2. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, o nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems inkriminuotas įžūlus ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

27.2.1. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji viešojoje vietoje – kaimo turizmo stovyklos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kurioje be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo didelis skaičius pašalinių, su įvykiais visiškai nesusijusių asmenų, žodžiu konfliktavo su nukentėjusiuoju bei kitais kartu su juo buvusiais asmenimis, garsiai – girdint ne tik įvykio vietoje buvusiems, bet ir kitiems pašaliniams asmenims, išsakydami jų adresu nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus necenzūrinius žodžius. Taip buvo nutrauktas ir apsunkintas kitų sodyboje buvusių asmenų poilsis, nes pagal apklaustų asmenų parodymus matyti, jog į įvykio vietą susirinko ne tik konflikte dalyvavę, bet ir pašaliniai asmenys bei aktyviais veiksmais siekė nutraukti konfliktą. Taip pat aukščiau aptartais ir teismo ištirtais įrodymais yra pagrindžiama, kad kaltinamieji E. B. ir M. Z. nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą – E. B. vieną kartą ranka sudavė į viršugalvį, taip pastumdamas link M. Z., o šis taip pat sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į kairiąją galvos pusę, taip padarydamas sveikatos sutrikdymą. Dėl šio jų įžūlaus elgesio neabejotinai kilo įstatyme nustatytos pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje apklausti liudytojai patvirtina, kad dėl įvykusio konflikto kilo sumaištis, žmonės buvo šokiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis. Nors kaltinamųjų veiksmai truko palyginus neilgą laiko tarpą, tačiau į konfliktą buvo įtrauktas didelis žmonių skaičius, dėl kilusių pasekmių buvo kviečiamos apsaugos tarnybos. Atsižvelgus į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmuose yra BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis.

27.2.2. Kaltinamojo P. M. nusikalstami veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jos ginamojo veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti netinkamai, nenurodant kokie jo veiksmai atitinka minėto straipsnio dispoziciją, teismas sutinka, kad šio kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai. Teismų praktikoje, tais atvejais, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau bylos duomenimis – apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad P. M. prieš smūgio koja sudavimą nukentėjusiajam ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, kartu su kitais kaltinamaisiais nukentėjusiojo ir su juo kartu buvusių kitų asmenų atžvilgiu išsakė keiksmažodžius ir juos viešai įžeidinėjo, taip, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, sutrikdydami viešąją tvarką ir rimtį, o tokie kaltinamojo veiksmai jam pareikštame kaltinime buvo apibrėžti kaip įžūlus ir visuomenės moralės požiūriu nepriimtinas elgesys, apie kurį teismas pasisakė ir jį detalizavo anksčiau. Tai, kad suformuluotame kaltinime nebuvo nurodyti konkretūs, kaltinamojo P. M. išsakyti žodžiai, teismo nuomone, kaltinimo esmės nekeičia ir savaime nereiškia, kad visuma P. M. atliktų veiksmų pagal savo turinį pagrįstai pripažintini kaip įžūlūs ir visuomenės moralės požiūriu nepriimtini. Kadangi šie veiksmai, kaip jau buvo minėta, buvo padaryti iki sužalojant nukentėjusįjį, tai, teismo nuomone, akivaizdu, jog tokiais kaltinamojo P. M. veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką, t. y. tiesioginė tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką ir taip veikdamas jis akivaizdžiai suprato, kad pažeidžia viešąją tvarką, todėl nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje sudėties visumą, kaltinamojo P. M. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį.

III. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

28. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

28.1. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji nuosekliai nurodo, jog pripažįsta padarę visus jiems inkriminuotus veiksmus, tačiau P. M. nurodo, jog neturėjo tyčios padaryti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. pripažindamas faktinius veiksmus, nesutinka su jų kvalifikacija. Visi kaltinamieji nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu šių savo parodymų jie irgi neatsisakė. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamųjų prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes jie nurodė ir pripažino esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

29.1. Nagrinėjamojoje byloje yra nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2018 m. liepos 7 d. apie 18 val. 30 min. Kaltinamieji E. B. ir M. Z. nurodė, kad plaukimo baidarėmis metu vartojo nedidelį kiekį alkoholio – alaus, tačiau paaiškino, jog dėl fizinio krūvio plaukiant, parvykus į stovyklavietę nejautė jokio apsvaigimo, o kaltinamasis P. M. nurodė alkoholio iki įvykio iš viso nevartojęs. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtino kartu su jais iškylavę kiti liudytojai. Jau po įvykio kaltinamajam P. M. 2018-07-07 21 val. 54 min. nustatytas 0,90 promilių girtumas, E. B. 2018-07-07 21 val. 58 min. nustatytas 1,45 promilių girtumas, o M. Z. 2018-07-07 21 val. 34 min. nustatytas 0,82 promilių girtumas. Kaltinamieji dėl jiems nurodytu laiku nustatyto girtumo paaiškino, kad po įvykio, įsikūrę stovyklavietėje, kadangi neplanavo tą vakarą išvykti, vartojo alkoholinius gėrimus, o įvykio metu nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Teismas atsižvelgdamas į šiuos kaltinamųjų aiškinimus, įvertindamas juos patvirtinančius kartu su jais iškylavusių liudytojų parodymus, jų girtumo nustatymo laiką, kai nuo įvykio buvo praėję apie 3 val. laikotarpis, neturi pagrindo pripažinti, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. šios jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustato.

29.2. Teismas sutinka, kad pagrįstai, kaip kaltinamųjų atsakomybę padarant BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra nurodyta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

IV. Bausmės skyrimas

30. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

30.1. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytas nusikalstamas veikas (kaltinamojo P. M. padarytas labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, o E. B. ir M. Z. nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimas) ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jų tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jiems skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

30.1.1. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, amžių, jų įvykdytų nusikaltimų paskatas ir motyvus, į tai, kad jie visi teisiami pirmą kartą, kaltinamieji P. M. ir M. Z. administracine tvarka nebausti, o kaltinamasis E. B. baustas administracine tvarka, yra viena jų atsakomybę lengvinanti ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamieji charakterizuojama palankiai, neįtraukti į psichikos centro psichiatrinę įskaitą, kaltinamieji P. M. ir E. B. dirba, o kaltinamasis M. Z. mokosi.

30.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

30.2.1. Nors kaltinamajam P. M. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų 62 straipsnio 1 daliai taikyti, t. y., kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, todėl nėra sąlygų taikyti minėto įstatymo nuostatų.

30.2.2. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų kaltinamojo P. M. atžvilgiu nagrinėjamojoje byloje taip pat nenustatyta.

30.2.3. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kaltinamasis nukentėjusiajam koja sudavė vieną kartą, tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, o jo padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, pripažįstama išimtine aplinkybe sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibrėžiančias aplinkybes, jam tinkama bausmės rūšimi už šį padarytą nusikaltimą pripažintinas laisvės apribojimas.

30.3. Kaltinamieji E. B. ir M. Z. bei jų gynėjas pateikė teismui prašymą jų atžvilgiu taikant BK 40 straipsnį, atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotojomis atitinkamai nurodytos E. B. motina J. B. ir M. Z. motina M. K.. Apklaustos teisiamajame posėdyje jos abi sutiko būti laiduotojomis, prašė atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti juos jų atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Patikrinus duomenis, nustatyta, kad abi pretendentės į laiduotojus yra neteistos, J. B. administracine tvarka nebausta, o M. K. bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, abi yra dirbančios, nurodė gyvenančios kartu su sūnumis, todėl galinčios daryti jiems teigiamą įtaką bei prižiūrėti jų elgesį.

30.3.1. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018). Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismo nuomone, abu kaltinamieji šiuo atveju atitinka keliamus ir BK 40 straipsnyje numatytus reikalavimus asmenims tam, kad jie galėtų būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

30.3.2. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

30.3.3. Prašymą atleisti kaltinamuosius E. B. ir M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikusios J. B. ir M. K., kaip jau buvo nurodyta, yra kaltinamųjų motinos (tai yra artimos giminaitės), gyvenančios kartu su kaltinamaisiais, charakterizuojamos teigiamai. Šios bei J. B. ir M. K. prašyme nurodytos aplinkybės (tai, kad jos ir kaltinamieji nuolat bendrauja, kad J. B. ir E. B. veda bendrą ūkį, kad kaltinamieji tariasi su motinomis visais svarbesniais klausimais bei visada įsiklauso į jų nuomonę bei į ją atsižvelgia) leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų motinos yra verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamiesiems ir galintys daryti jiems teigiamą įtaką, todėl jos pripažintinos tinkamomis laiduotojomis. Kadangi yra pagrindas atleisti kaltinamuosius E. B. ir P. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o E. B. ir M. K. yra verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamiesiems ir galintys daryti jiems teigiamą įtaką, todėl, kaltinamieji E. B. ir M. Z., padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotini laiduotojų atsakomybėn.

30.3.4. Kadangi padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), po jo įvykdymo praėjo daugiau nei metai, per šį laikotarpį kaltinamieji jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino vidurkiui – 2 metams. Kadangi laiduotojos nors šiuo metu ir dirba, duomenų apie jų gaunamas pajamas ir turtą byloje nėra, abi nurodė, jog pageidautų, kad laidavimas būtų skirtas be užstato, todėl laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Laiduotojoms išaiškintina jų teisė atsisakyti laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. ir M. Z. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

V. Dėl civilinio ieškinio

31. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 3485,71 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, kilusios L. P. teikiant medicinines paslaugas po jo sužalojimo (1 t., b. l. 113–115, 118), tačiau bylos duomenimis visa ši ieškinio suma iki priimant nuosprendį byloje yra atlyginta, todėl teismas dėl jos atskirai nepasisako, konstatuodamas, jog ieškinys iki priimant nuosprendį yra patenkintas kaltinamųjų gera valia ir civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (3 t., b. l. 125).

32. Nukentėjęs L. P. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamų solidariai priteisti 2694,28 eurus turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 5 proc. procesinių palūkanų nuo civilinio ieškinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų 1500 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 94–109, 3 t., b. l. 117–121) Taip pat teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, jog už jo atstovavimą pirmosios instancijos teisme advokatei jis sumokėjo 2000 eurų (4 t., b. l. 77–80).

32.1. Nukentėjęs L. P. nurodo, kad jo prašomą priteisti turtinę žalą – 2694,28 eurų sumą sudaro: gydytojų konsultacijos – 75 eurai, kuro išlaidos vykstant į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas – 149,28 eurai, sugadinti, sukruvinti drabužiai – 50 eurų „Audimas“ marškinėliai ir šortai 40 eurų. Taip pat pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą jo numatomo gydymo išlaidos, kuriomis būtų pašalinti po sužalojimo likę defektai, sudarytų 1500 eurų, o rando korekcijai reikalingos 5 procedūros kainuotų 880 eurų.

32.1.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Paprastai yra atlyginama tik realiai patirta dėl nusikaltimo žala arba tokia žala, kuri dėl nusikaltimo bus patirta ateityje (nusikaltimu padarytų padarinių šalinimas ir pan.), tačiau šiuo atveju tokia žala gali būti atlyginama tik tada kai jos dydis yra konkrečiai apibrėžtas, protingo dydžio ir šių išlaidų būtinumas yra pagrįstas atitinkamais rašytiniais įrodymais arba nusistovėjusia tvarka. Šiuo atveju nukentėjęs pateikė teismui bendrovės teikiančios grožio procedūras pažymas apie galimas išlaidas ateityje atliekant nusikaltimu padarytų liekamųjų reiškinių – randų, kitų defektų, šalinimą. Pats nukentėjęs apklausiamas teisme nurodė, kad be šių procedūrų jis gali gyventi, jog ateityje norėtų jas atlikti, tačiau šiuo metu neturi tam lėšų be to šiuo metu jo gyvenime yra kitokie finansiniai prioritetai. Kaltinamojo P. M. gynėja pasisakydama dėl šios civilinio ieškinio dalies nurodė, kad jai yra žinomos kitos įstaigos, kurios nurodytas procedūras teikia daug pigiau. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra tiksliai ir konkrečiai apibrėžta kiek galėtų kainuoti nukentėjusiojo patirtų nuo sužalojimo liekamųjų defektų šalinimas, teismas neturi pagrindo pripažinti nurodytas išlaidas pagrįstomis šioje stadijoje, todėl šioje dalyje dėl 2300 eurų priteisimo nukentėjusiajam L. P. pripažintina teisė į civilinį ieškinį, jo dydžio klausimą nagrinėjant civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala atsirado dėl nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto kaltinamojo P. M. veiksmais, turtinės žalos – 394,28 eurų, atlyginimas priteistinas būtent iš šio kaltinamojo.

32.2. Nukentėjęs L. P. taip pat prašo iš visų kaltinamųjų solidariai priteisti jam 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Tokį savo reikalavimą jis grindžia tuo, kad, jo nuomone, sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl visų kaltinamųjų veiksmų jo atžvilgiu. Taip pat bylos duomenimis šiuo metu nukentėjusiajam kaltinamasis P. M. yra atlyginęs 10 000 eurų, o kaltinamieji E. B. ir M. Z. po 1000 eurų, taigi bendrai sumokėta 12 000 eurų.

32.2.1. Teismas pasisakydamas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimo visą 30 000 eurų sumą priteisti iš visų kaltinamųjų solidariai lygiomis dalimis, konstatuoja, jog šiuo atveju padarytos neturtinės žalos dydis turėtų būti diferencijuojamas pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, nes akivaizdu, jog kaltinamiesiems E. B. ir M. Z. padarius nesunkią nusikalstamą veiką ji yra ženkliai mažiau pavojinga ir sukelianti švelnesnes pasekmės, nei kaltinamojo P. M. padaryta labai sunki nusikalstama veika, kurios pasėkoje dėl chuliganiškų paskatų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Būtent pagal padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir jos padarymo aplinkybes turi būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio klausimas. Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog iš kaltinamųjų E. B. ir M. Z. priteistinos mažesnis neturtinės žalos atlyginimas nei iš kaltinamojo P. M..

32.2.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji P. M. ir E. B. yra dirbantys ir turintys pragyvenimo lėšų, o kaltinamasis M. Z. šiuo metu mokosi ir yra nedirbantis, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgtina į nukentėjusiajam jau atlygintas neturtinės žalos sumas – P. M. yra atlyginęs 10 000 eurų, kas pagal formuojamą teisminę praktiką atitiktų artimą minimaliai ribai priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kai žala atlyginama padarius sunkų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamųjų E. B. ir M. Z. sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas – po 1000 eurų, nesiektų minimalios sumos priteisiamos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį už nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, jų sunkumą nustatytina, kad nukentėjusiajam visi kaltinamieji be jau atlygintos neturtinės žalos sumos, dar turi atlyginti po 2500 eurų.

32.3. Nukentėjusysis L. P. taip pat prašo pritiesti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų 1500 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 94–109, 3 t., b. l. 117–121). Taip pat teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, jog už jo atstovavimą pirmosios instancijos teisme advokatei jis sumokėjo 2000 eurų (4 t., b. l. 77–80) ir taip pat prašo priteisti ir šią sumą, todėl bendra, prašoma priteisti, atstovavimo išlaidų suma yra 3500 eurų.

32.3.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytos aktyviais visų kaltinamųjų veiksmais, du kaltinamieji yra dirbantys ir nors vienas kaltinamasis nedirba, o mokosi, visi jie jauno amžiau ir darbingi, todėl nukentėjusiojo patirtos jo atstovavimo išlaidos priteistinos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmę ir apimtį, atstovės rengtų dokumentų procese kiekį, jos dalyvavimą teismo posėdžiuose, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė.

32.4. Nukentėjusysis L. P. taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 5 proc. procesinių palūkanų nuo civilinio ieškinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis prašymas tenkintinas iš dalies, nes teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką nustatytina, jog šiuo atveju penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų turtinių žalų sumų, skaičiavimo pradžia nustatytina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

VI. Dėl proceso išlaidų

33. Byloje yra duomenys apie tai, kad dėl bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje į jį liudytojais buvo kviesti liudytojas D. M., kuriam už atvykimą iš teismo sąskaitos buvo išmokėta 10,06 eurų patirtų išlaidų kompensavimui. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos buvo patirtos dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir jų padarytos veikos tyrimo, tai vadovaujantis BPK 103 straipsniu, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai išieškotinos iš kaltinamųjų.

VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

34. Kartu su baudžiamąja byla teismui perduotos 2 vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo ir garso įrašais prisegtos prie bylos 3 tomo, paliktinos saugoti byloje.

VIII. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo

35. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72 ³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieškinį, 2) pagrindui užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

35.1. Iš BPK 116 straipsnio nuostatų seka, kad imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Pažymima, jog nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas – tai užsiimant nusikalstama veika gauti pinigai bei kiti materialinę vertę turintys daiktai ar objektai. Laikinai gali būti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

35.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pareikštas nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris nuosprendžio priėmimo dieną nėra atlygintinas.

35.2.1. Esant paminėtoms aplinkybėms, t. y. esant BPK 151 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, paliktinas nepakeistu iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Paskirtas bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę P. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

E. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti E. B. jo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 2 (dvejus) metus.

M. Z. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti M. Z. jo motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 2 (dvejus) metus.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Laiduotojoms J. B. ir M. K. išaiškinti, kad jos turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju, jei jos atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl E. B. ir M. Z. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. ir M. Z. išaiškinti, kad jiems laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jiems padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti L. P. iš P. M. 394,28 eurus (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 28 centus) turtinės žalos atlyginimui, o dalyje dėl reikalavimo priteisti 2300 eurų – L. P. pripažinti teisę į civilinį ieškinį jo dydžio klausimą nagrinėjant civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Priteisti L. P. iš P. M., E. B. ir M. Z. po 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti L. P. iš P. M., E. B. ir M. Z. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo kiekvienam iš jų priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti L. P. iš P. M., E. B. ir M. Z. solidariai 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš P. M., E. B. ir M. Z. solidariai 10,06 eurų (dešimt eurų 6 centus) proceso išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti nurodytoje sąskaitoje esančiomis ir į ją patenkančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus vieno minimalaus pragyvenimo lygio dydžio pinigų sumą;

skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti nurodytoje sąskaitoje esančiomis ir į ją patenkančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus vieno minimalaus pragyvenimo lygio dydžio pinigų sumą;

skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms „(duomenys neskelbtini)“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“ AS (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti nurodytose sąskaitose esančiomis ir į jas patenkančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus vieno minimalaus pragyvenimo lygio dydžio pinigų sumą, palikti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo šioje byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetus kompaktinių plokštelių palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.