- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-837-856/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 2.5.10.2.4Žala
- 3.3.1.81pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2165-1004/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei G. V. įmonei „Šoklys“, trečiajam asmeniui antstoliui D. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės G. V. įmonės „Šoklys“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 168,27 Eur nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (1–6 b. l.).
2. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-12-30 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6964-79 tenkino atsakovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį ir priteisė iš A. P. G. V. įmonei „Šoklys“ 24840,90 Lt skolą, 2340,80 Lt delspinigius, 8,5 procentų dydžio metines palūkanas ir 2465 Lt bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių miesto apylinkės teismas G. V. įmonei „Šoklys“ išdavė vykdomąjį raštą, kurį vykdė antstolis D. J.. Vykdymo metu antstolis paskaičiavo 681 Lt vykdymo išlaidų. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino 2011-12-30 sprendimą už akių. 2012-07-04 ieškovas gavo antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. 2015 m. sausio 15 d. ieškovas gavo atsakymą iš antstolio D. J., kad iki vykdomosios bylos nutraukimo tiek išieškotojos G. V. įmonės „Šoklys“, tiek skolininko A. P. sumokėtos vykdymo išlaidos šalims negrąžinamos, vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktu. Dėl neteisėtų G. V. įmonės „Šoklys“ veiksmų ieškovas A. P. patyrė 581 Lt (168,27 Eur) nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė G. V. įmonė „Šoklys“ prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismui išdavus vykdomąjį raštą, jis buvo perduotas vykdyti antstoliui, buvo prašoma išieškoti 40 Lt įsiskolinimo sumą, netesybas ir bylinėjimosi išlaidas. G. V. įmonės „Šoklys“ reikalavimai ieškovo atžvilgiu buvo netenkinti ne materialiuoju teisiniu aspektu, o dėl bylos eigoje susiklosčiusios procesinės padėties, kai jau po kreipimosi į teismą ieškovas dalį įsiskolinimo padengė. Ieškovui pilnai neapmokėjus įsiskolinimo, G. V. įmonė „Šoklys“ buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. G. V. įmonė „Šoklys“ nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, neatliko kitokio pobūdžio neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. P. 408,33 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei G. V. įmonei „Šoklys“ (77–80 b. l.).
5. Teismas nurodė, kad 2012-07-04 Šiaulių miesto apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš ūkininko A. P. paliko nenagrinėtą. Šiaulių apygardos teismas 2012-11-26 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-04 nutartį panaikino, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-13 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo A. P. priteista 40,00 Lt skola, 8,5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 40,00 Lt sumos ir 39,56 Lt bylinėjimosi išlaidos G. V. įmonės „Šoklys“ naudai bei 983 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas sprendimo už akių priėmimo metu, t. y. 2011-12-30, su atsakove buvo atsiskaitęs tik iš dalies, sumokėjęs 24800,90 Lt, tačiau liko skolingas 40 Lt, šią sumą šalys patvirtino 2011-12-31 tarpusavio suderinimo aktu ir jos neginčijo. Nors vykdomasis raštas išduotas atsakovei dėl visos 24840,90 Lt skolos sumos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovė antstoliui perdavė vykdomąjį raštą ne visai skolos sumai išieškoti, o tik 4845,80 Lt, kurią sudarė 40 Lt skola, 2340,80 Lt delspinigiai ir 2465 Lt bylinėjimosi išlaidos.
7. Teismo teigimu, ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog 4845,80 Lt skolos suma iš jo buvo išieškota priverstinai, t. y. pradėjus įstatyme numatytą priverstinio vykdymo procedūrą. Vykdomasis dokumentas antstolio buvo priimtas vykdyti ir paskaičiuotos vykdymo išlaidos, dėl kurių ginčo nėra. Ieškovas, žinodamas, jog yra skolingas atsakovei net ir 40 Lt, kaip atidus ir rūpestingas asmuo turėjo domėtis net tik jo esama skola atsakovei, bet ir vykstančiais procesais teisme ar jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymu, bendradarbiauti su atsakove ir antstoliu, kad nebūtų imtasi teismo procesinių sprendimų priverstinio vykdymo veiksmų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtų veiksmų ieškovas ėmėsi. Teismas atsakovės veiksmus kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo ir vykdomojo rašto pateikimo priverstinam vykdymui, laikė pagrįstais ir teisėtais, o nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, konstatavo, kad atsakovės civilinė atsakomybė negalima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti 168,27 Eur nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (84–91 b. l.).
8.1. Ieškovas neginčija, kad iš jo, kaip skolininko, išieškotos 581 Lt (168,27 Eur) vykdymo išlaidos šalims negrąžinamos vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktu, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ir įvertinti, dėl kokių priežasčių susidarė 581 Lt (168,27 Eur) vykdymo išlaidos.
8.2. Vykdomoji byla buvo nutraukta, todėl atsakovė, sužinojusi apie tokius atliktus veiksmus, turėjo ieškovui grąžinti dalį patirtų vykdymo išlaidų kaip patirtus nuostolius, nes būtent atsakovė ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Paaiškėjus, kad tokia skolos suma negalėjo būti išieškoma, ieškovui turėjo būti grąžinta nepagrįstai išieškota vykdymo išlaidų suma.
8.3. Ieškovo veiksmai dėl 581 Lt (168,27 Eur) nuostolių priteisimo negali būti vertinami kaip pasyvūs. Tokia teismo padaryta išvada yra nepagrįsta. Dėl pačios atsakovės bylinėjimosi veiksmų procesas tęsėsi pakankamai ilgą laiką. 2014 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atmetus atsakovės kasacinį skundą, ieškovas nedelsiant kreipėsi į antstolį. 2015 m. sausio 15 d. ieškovas gavo antstolio atsakymą, iš kurio tapo žinoma, jog vykdymo išlaidos bus negrąžinamos.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovas ieškinyje nurodė visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, nurodė CPK 182 str. 2 p. įstatyminį pagrindą, kuriuo remiasi įrodinėdamas aplinkybes dėl susidariusių nuostolių atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad 581 Lt (168,27 Eur) nuostolių suma ieškovui susidarė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. jo paties pareikšto ieškinio dalies nepagrįstumo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. V. įmonė „Šoklys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (95–102 b. l.).
10. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas iš esmės nenurodo, kaip šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino ar netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankią išvadą, jokiu būdu nereiškia, kad įrodymai šioje byloje buvo įvertinti netinkamai ar juo labiau visai nevertinti. Antstolio apskaičiuotų ir iš apelianto išieškotų vykdymo išlaidų suma nepriklausė nuo išieškomos skolos dydžio, t. y. ji būtų buvusi tokia pat tiek išieškant 40 Lt, tiek ir 24 800,90 Lt. Atsakovė, kreipdamasi į antstolį, nepažeidė jokių teisės aktų, neatliko kitokio pobūdžio neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pasyvumą konstatavo dėl jo skolos atsakovui grąžinimo ir pastarojo domėjimosi apie priverstinio išieškojimo pradėjimą, o ne kaip priešingai savo apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, dėl apelianto veiksmų susigražinant antstolio iš jo išieškotas vykdymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 str. 4 d., 6.246 str.).
12. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.).
13. Šioje byloje vertintina, ar atsakovei yra kilusi prievolė atlyginti nuostolius ieškovui. Pažymėtina, kad tokia prievolė atsakovei kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.
14. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad vykdomoji byla buvo nutraukta, todėl atsakovė, sužinojusi apie tokius antstolio veiksmus, turėjo ieškovui grąžinti dalį patirtų vykdymo išlaidų, kaip patirtus nuostolius, nes būtent atsakovė ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir kadangi atsakovė šių išlaidų nėra grąžinusi ieškovui, turi būti konstatuojami atsakovės neteisėti veiksmai.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-12-30 sprendimu už akių priteisė iš ūkininko A. P. G. V. įmonei „Šoklys“ 28 480,90 Lt skolą, 2340,80 Lt dydžio delspinigius, 8,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 27 181,70 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2465 Lt bylinėjimosi išlaidas (8–9 b. l.). G. V. įmonei „Šoklys“ 2012-02-15 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-6964-79/2011 buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. J. (10–11 b. l.). Antstolio D. J. vykdymo išlaidų apskaičiavimo pažymoje pažymėta, jog vykdant 4845,80 Lt skolos išieškojimą iš A. P. išieškotojai G. V. įmonei „Šoklys“, 2012-06-28 neišieškota vykdymo išlaidų suma yra 681 Lt (12 b. l.). 2012-06-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimas už akių, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės (13 b. l.). 2012-07-04 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo antstolis D. J. užbaigė vykdomąją bylą (panaikinus vykdomąjį dokumentą) (14 b. l.). Antstolio D. J. atsakyme A. P. nurodyta, kad iki vykdomosios bylos nutraukimo tiek išieškotojo sumokėtos 100 Lt vykdymo išlaidos, tiek iš skolininko išieškotos 581,00 Lt vykdymo išlaidos, šalims negrąžinamos, vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktu (25 b. l.).
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas A. P. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo už akių priėmimo metu, t. y. 2011-12-30, su atsakovu G. V. įmone „Šoklys“ buvo iš dalies atsiskaitęs – sumokėjo 24 800,90 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2014-01-09 nutartyje konstatuota, kad 2011-12-31 tarpusavio suderinimo akte nurodyta A. P. skola G. V. įmonei „Šoklys“ yra tik 40 Lt (17 b. l.). Šio įsiskolinimo dydžio A. P. neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, neginčija ir teikdamas apeliacinį skundą. Nors vykdomasis raštas atsakovei išduotas dėl visos 24 840,90 Lt skolos sumos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, tačiau, atsakovės teigimu, į antstolį ji kreipėsi tik dėl 40 Lt pagrindinės skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Šį atsakovės teiginį patvirtina byloje esantis antstolio D. J. 2012-06-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei 2015-01-15 atsakymas į kreipimąsi, kuriuose nurodyta išieškoma skolos suma – 4845,80 Lt (40 Lt skola, 2340,80 Lt delspinigiai ir 2465 Lt bylinėjimosi išlaidos) (12, 25 b. l.). Taigi, skolos faktą patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, šių aplinkybių neginčija ir pats ieškovas A. P.. Konstatavus ieškovo įsiskolinimą, atsakovės G. V. įmonės „Šoklys“ veiksmai kreipiantis į antstolį D. J. su vykdomuoju dokumentu, laikytini teisėtais veiksmais, kuriais siekiama išsiieškoti skolą. Pripažinti neteisėtais šiuos atsakovės veiksmus nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors ir esant nedideliam įsiskolinimui (40 Lt), ieškovas turėjo domėtis esama skola ir bendradarbiauti su atsakove ir antstoliu, tačiau atsakovės teigimu, bendravimas su apeliantu buvo itin komplikuotas.
17. Kaip minėta anksčiau, žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo įrodinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas.
18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo veiksmus dėl nuostolių priteisimo vertino kaip pasyvius.
19. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, sprendime nurodė, kad sprendimo už akių priėmimą lėmė paties ieškovo pasyvus elgesys, ką patvirtina bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad atsakovė, pateikdama ieškinį, pagrįstai pradėjo dokumentinį procesą teisme, nes ieškovas tuo metu buvo skolingas 24 840,90 Lt bei atitinkamas netesybų sumas. Vėliau, ieškovui neįteikus teismo procesinių dokumentų, iš dokumentinio proceso pereita į ginčo teiseną pagal bendrąsias teisenos taisykles, po ko teismas procesinius dokumentus ieškovui įteikė viešo paskelbimo būdu ir priėmė sprendimą už akių, visiškai tenkindamas atsakovės reikalavimus. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pasyvumą konstatavo dėl jo veiksmų pradėtame teismo ir priverstinio išieškojimo procese, o ne kaip priešingai nurodo apeliantas, dėl jo veiksmų siekiant susigrąžinti iš antstolio išieškotas vykdymo išlaidas.
20. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ir įvertinti, dėl kokių priežasčių susidarė 581 Lt (168,27 Eur) vykdymo išlaidos.
21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Taigi, aplinkybes ir priežastis, dėl kurių susidarė 581 Lt (168,27 Eur) vykdymo išlaidos, turėjo įrodyti apeliantas, teikdamas reikalavimą priteisti patirtus nuostolius. Apeliantas, reikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovo ieškinys visa apimtimi negalėjo būti tenkinamas, šias aplinkybes pripažino pats atsakovas, atsisakydamas didžiosios dalies ieškinio reikalavimų, todėl atsakovas turėjo grąžinti ieškovui dėl pareikšto ieškinio vykdymo procese susidariusias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog konstatavus ieškovo 40 Lt dydžio įsiskolinimą, nepaneigtina atsakovo teisė kreiptis į antstolį dėl priverstinio, net ir tokio dydžio, skolos išieškojimo. Vykdant priverstinį 40 Lt skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą, apeliantas neišvengiamai būtų patyręs atitinkamo dydžio vykdymo išlaidas, tačiau pripažintina, kad jos galimai būtų buvę mažesnės. Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodinėjo aplinkybių, kad vykdant priverstinį 40 Lt skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą, būtų patirtos mažesnės vykdymo išlaidos, nei vykdant 4845,40 Lt išieškojimą, ir kad šios išlaidos sudaro jo patirtus nuostolius.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreipimosi į antstolį metu ieškovo A. P. skola atsakovei G. V. įmonei „Šoklys“ sudarė 40 Lt, be to, iš A. P. atsakovei dar buvo priteistos ir procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, kas dar labiau didina skolos sumą, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.
23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
24. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš ieškovo A. P. priteisti 249,45 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos pagrįstos pateikta sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu, neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovo A. P. atsakovei priteisiamos 249,45 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. V. įmonei „Šoklys“ iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 249,45 Eur (du šimtai keturiasdešimt devyni eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.