Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo byloje D. K..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas A. K. pateikė pareiškimą dėl 2022 m. lapkričio 7 d. Sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-10713-759/2022.

2. Nurodė, kad jis apie priimtą Sprendimą už akių sužinojo tik tada, kai vykdomasis raštas buvo perduotas priverstiniam vykdymui. Prašė atnaujinti terminą pareiškimo Sprendimo už akių peržiūrėjimui pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. K. pareiškimą atnaujinti procesinį terminą dėl 2022 m. lapkričio 27 d. teismo Sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagrindiniai nutarties motyvai:

3.1. Iš civilinės bylos medžiagos bei LITEKO sistemos duomenų bazės matyti, kad atsakovui A. K. procesiniai dokumentai siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tuo pačiu adresu kur ir šiuo metu yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, apie procesinių dokumentų gavimą pasirašė marti S. K.. Trečiuoju asmeniu į bylą patrauktas atsakovo sūnus D. K., kuris deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu kaip ir atsakovas A. K.. 2022 m. lapkričio 7 d. teismui priėmus Sprendimą už akių, Sprendimas už akių įteiktas atsakovo sūnui D. K., o atsakovui A. K. Sprendimas už akių įteiktas per EPP 2022 m. lapkričio 9 d.

3.2. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių priežasčių, leidžiančių teismui spręsti dėl termino praleidimo pagrįstumo, priežasčių svarbumo, nes atsakovas buvo tinkamai informuotas ir išsiuntus ieškinį su procesiniais dokumentais, ir išsiuntus Sprendimą už akių, todėl nėra pagrindo priimti atsakovo prašymo atnaujinti procesinį terminą dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarti? panaikinti ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Teismas priimdamas nutartį aptarė tik pagrindą dėl procesinių dokumentų įteikimo, tačiau nutartyje nieko nepasisakė dėl to, jog priimtas sprendimas už akių buvo priimtas neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriuos buvo nurodytos tiek prašyme dėl termino atnaujinimo tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

4.2. Apeliantas nebuvo informuotas apie procesą ir objektyviai neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų, pateikti skolos egzistavimą paneigiančių įrodymų ir argumentų, t. y., įvykęs civilinis procesas nebuvo sąžiningas ir teisingas bei suteikė teisę ieškovui nepagrįstai pasinaudoti situacija.

4.3. Teismas skundžiama nutartimi nutarė ne patenkinti ar atmesti apelianto prašymą, tačiau nutarė atsisakyti jį priimti, nors tam teismas neturėjo teisėto pagrindo. CPK 78 str. 5 d. nurodyta, jog atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.

4.4. Nors teismas argumentuoja, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti per EPP, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis nesinaudoja el. ryšių priemonėmis, procesiniai dokumentai kurie buvo siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu buvo įteikti ne pačiam Atsakovui o jo anūkui (dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis) D. K. ir to paties anūko mamai – S. K., tačiau apie tokių procesinių dokumentų įteikimą atsakovas nieko nežinojo.

4.5. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas faktiškai (realiai) nebuvo informuotas apie priimtą teismo sprendimą už akių, kadangi apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių sužinojo tik tada, kai vykdomasis raštas buvo perduotas priverstiniam vykdymui. Tokiu būdu atsakovas sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių ir nedelsiant ėmėsi veiksmų proceso atnaujinimui. Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad apeliantas iš tikrųjų žinojo apie pradėtą teismo procesą. Bylą iš esmės nagrinėjusiam teismui nebuvo esminio pagrindo spręsti, jog atsakovas, nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, o vėliau ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsisakė savo teisės dalyvauti procese.

4.6. Teismas nedėjo pastangų tinkamai informuoti atsakovą apie teismo procesą (neskelbė Atsakovo paieškos, dokumentų nebandė įteikti elektroniniu paštu, taigi liko neaišku, ar Atsakovas procesinius dokumentus apskritai gavo), šios teismo pastangos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nepripažintinos pakankamomis sprendžiant, ar teismas buvo rūpestingas.

4.7. Teismo sprendimas už akių nepagrįstas, nes ieškovas ieškiniu prašė maksimalios sumos – tai yra 50 procentų, tačiau nepagrindė savo reikalavimo į maksimalios nustatytos sumos atlyginimą. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų dalį išmokėtos draudimo išmokos, jeigu, be kita ko, draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai, tačiau maksimali 50 proc. dydžio išmoka yra neproporcinga vien todėl, jog iš atsakovo jau priteista 39 521,85 Eur suma civilinėje byloje Nr. e2-372-522/2022.

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovas betarpiškai pats dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-372-522/2022 nagrinėjime kartu su trečiuoju asmeniu D. K., ir asmeniškai draudiko būstinėje buvo supažindintas su tęstiniais jam reiškiamais reikalavimais bei gavo teismo procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-10713-759/2022, tačiau buvo pasyvus, nevykdė jau priimtų teismo sprendimų, nevykdė po teismo sprendimo pasirašytų susitarimų su ieškovu, ko pasėkoje, praėjus daugiau nei dvejiems metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovas buvo priverstas kreiptis dėl priverstinio išieškojimo.

5.2. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl jo gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai jo paties nebuvo atsiimti (vengiama atsiimti), kodėl kartu su juo gyvenantiems suaugusiems šeimos nariams, tame tarpe esantiems proceso dalyviais, gaunant teismo procesinius dokumentus, teigiama, jog atsakovas nieko nežinojo apie teismo procesą, todėl neva negalėjo apginti savo interesų. Atsakovo veiksmai vertintini kaip sąmoningas pasirinkimas tokios savo elgsenos, ko pasėkoje turi prisiimti savo pasyvaus elgesio pasekmes.

5.3. Dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, kaip jau ir yra nurodyta aukščiau, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose žodinio ginčo tvarka, atsakovo interesus atstovaujant advokatui, jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-372-522/2022 ir 2022 m. vasario 9 d. sprendimu teismas pripažino, jog atsakovas pažeidė draudimo sutartyje nustatytą draudėjo pareigą draudimo sutarties galiojimo metu pranešti apie padidėjusią riziką, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakovas grąžintų dalį išmokėtos draudimo išmokos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis; Taisyklių 62.2), todėl akivaizdu, jog teismai privalo laikytis ankstesnėse bylose tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu priimtų sprendimų nuoseklumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad apeliantas nebuvo informuotas apie procesą ir objektyviai neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų, pateikti skolos egzistavimą paneigiančių įrodymų ir argumentų, t. y., įvykęs civilinis procesas nebuvo sąžiningas ir teisingas bei suteikė teisę ieškovui nepagrįstai pasinaudoti situacija. Apelianto argumentai nepagrįsti.

10. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra įtvirtinta CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

11. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

12. EŽTT praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Taigi, sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42).

13. Kaip byloje nustatyta, prieš priimant sprendimą už akių atsakovui A. K. procesiniai dokumentai siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu , procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. spalio 4 d. jo marčiai S. K. (CPK 123 straipsnio 3 dalis), taigi atsakovas apie bylos procesą buvo informuotas tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui D. K. 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimas už akių išsiųsti jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. K. sprendimas už akių įteiktas per EPP 2022 m. lapkričio 9 d. Esmine aplinkybe, leidžiančia daryti pagrįstą išvadą dėl tinkamo atsakovo informavimo apie priimtą sprendimą už akių laikytina tai, kad 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių kopija, kuri buvo adresuota trečiajam asmeniui D. K., 2022 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašytinai įteikta atsakovui A. K.. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, taip pat apie 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių buvo žinoma 2022 m. lapkričio 15 d.

14. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-361-611/2018, 36 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Taigi tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paduotą ieškinį, CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių naikinamasis terminas nagrinėjamu atveju taikytinas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 40 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas apie vykstantį procesą bei apie 2022 m. lapkričio 7 d. priimtą sprendimą už akių buvo informuotas tinkamai, o prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti pateikė daugiau kaip po 2 metų - 2024 m. gruodžio 17 d., tai yra praleidęs 3 mėnesių naikinamąjį terminą, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių naikinamąjį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti ir tokį prašymą atsisakyti priimti.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias atsakovas nurodė kaip svarbias ir pateisinančias aptariamo termino praleidimą, nusprendžia, kad nė viena jo nurodyta termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios. Bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas iki termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pasibaigimo (ir jam pasibaigus) neatliko jokių veiksmų, būtinų atsakovo konkrečios teisės įgyvendinimui, elgėsi pasyviai, aplaidžiai ir nerūpestingai.

18. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiama nutartimi nutarė ne patenkinti ar atmesti apelianto prašymą, tačiau nutarė atsisakyti jį priimti, nors tam teismas neturėjo teisėto pagrindo. Apelianto argumentai atmestini.

19. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinami (CK 1.117 straipsnio 6 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pateikė prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleidęs CPK 287 straipsnio 1 dalyje terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą atsisakė priimti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

21. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.