Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2020 m. kovo 2 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-6047775, kurios pagrindu vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 9 d., buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

Taip pat iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 20.09 val., D. K., vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 131.2 punkto reikalavimus, numatančius, kad B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, ir 136.3. punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, t. y. Vilniaus r., Dūkštų sen., važiavo krašto keliu Nr. 108 (Vievis – Maišiagala – Nemenčinė) kryptimi nuo Vievio pusės link Maišiagalos, kelio 10-ame kilometre, prieš pradedamas lenkti priekyje važiavusį automobilį, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą apie 108 km/h greičiu, sudarė priešpriešais važiavusio automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. P., gim. (duomenys neskelbtini)., netikėtą ir neišvengiamą kliūtį, ir su šiuo automobiliu susidūrė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio Volvo V50 keleivė D. K., gim. (duomenys neskelbtini)., o taip pat nesunkiai nukentėjo automobilio Kia vairuotojas E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir keleiviai J. P., gim. (duomenys neskelbtini)., V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilio Kia keleiviai S. P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini)., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjo nežymiai. Eismo įvykio metu taip pat buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Dėl šio eismo įvykio Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas 48 550,42 Eur draudimo išmokų sumą: 14040,00 Eur AB Šiaulių bankas už sugadintą transporto priemonę KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16630,54 Eur už transporto priemonės transportavimą, nepilnamečių J., V., A. P. neturtinę žalą, S. P. neturtinę žalą, gydymo išlaidas bei sugadintą turtą, negautas pajamas, 16.185,13 Eur E. P. už neturtinę žalą, gydymo išlaidas bei negautas pajamas, 1.380,52 Eur A. K. laidojimo išlaidas, 314,23 Eur VSDF Fondo valdybai.

Taip pat, įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-743-522/2021, ieškovas išmokėjo papildomas draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims: A. K. 11000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, E. P. 4.195,43 Eur negautų pajamų, VSDF Fondo valdybai 85,89 Eur, Valstybinei ligonių kasai – 15.211,96 Eur. Bendra papildomai išmokėtų draudimo išmokų suma yra 30 493,28 Eur dydžio. Iš viso dėl 2020 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 79 043,70 Eur dydžio draudimo išmokų sumą.

Bylos šalių 2020 m. kovo 2 d. sudaryta sutartis yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Nurodyti privalomo ne gyvybės draudimo sutartiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDĮ ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, kiek TPVCAPDĮ nenustatyta kitaip (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2, 6 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui. Esant sudarytai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai, draudėjas turi pareigą pranešti draudikui apie padidėjusią draudimo riziką ir jai padidėti reikšmės turinčias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1010 straipsnio 1 dalis; Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 36–39 punktai). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Taisyklių 62.2 punkte įtvirtinta, kad, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Draudimo sutarties 1.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį šia sutartimi apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik neįgalaus asmens, kurio darbingumo lygis yra iki 55 proc., turinčio ne trumpesnį nei 10 metų vairavimo stažą. <...>. Jei įvertinta draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, raštiškas pranešimas draudikui turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja.

Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas, perdavęs valdyti automobilį savo sūnui trečiajam asmeniui D. K., nepranešė ieškovui apie nurodytas pasikeitusias aplinkybes, tai yra, kad jam priklausančią transporto priemonę valdys ne neįgalus asmuo, kurio vairavimo stažas yra 8 mėnesiai. Tai laikytina nepranešimu apie padidėjusią draudimo riziką. Teismo vertinimu, transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad transporto priemonę vairavo ne neįgalus asmuo, o sveikas asmuo, teismo vertinimu yra ne esminis draudimo rizikos pasikeitimas, o galimai turintis reikšmės tik draudimo įmokos dydžiui. Atsakovas pažeidė draudimo sutartyje nustatytą draudėjo pareigą draudimo sutarties galiojimo metu pranešti apie padidėjusią riziką, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakovas grąžintų dalį išmokėtos draudimo išmokos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis; Taisyklių 62.2).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, tuo tarpu atsakovas prašo nepriteisti arba priteisti mažiau nei 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Taisyklių 63 punkte nurodyta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, būdamas draudėju, nepranešė ieškovui, kad transporto priemonę valdys trumpesnį nei 10 metų vairavimo stažą turintis vairuotojas, o ypač kad tai pradedantysis vairuotojas. Būtent dėl šio pradedančiojo vairuotojo trečiojo asmens D. K. įvykdytų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis sukėlęs žalos, kurią atlygino ieškovas išmokėdamas 79 043,70 Eur dydžio draudimo išmokų sumą. Akivaizdu, kad draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju buvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš atsakovo priteistina artima maksimaliai Taisyklių 62.2 punkte nustatyta suma.

Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K–367, 6. punkte nustatyta, jog mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Įvykio dienai MMA sudarė 607,00 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. 642 Eur. Taigi maksimali neturtinės žalos suma sudarytų 19260 Eur. Be to, teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus priteisiamus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiems asmenims, kuomet eismo įvykio metu žūsta jų artimas žmogus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti priteistinos išmokėtos draudimo išmokos dydį iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad atsakovui buvo išmokėta 11000 Eur neturtinės žalos. Taigi ieškovo atsakovui išmokėta neturtinė žala yra mažesnė, nei atsakovas galėjo gauti. Įvertinus tai, kad atsakovui, eismo įvykio metu netekusiam savo sutuoktinės, nebuvo išmokėta maksimali neturtinės žalos suma, taip pat tai, kad pagal į bylą pateiktus duomenis ieškovo turtinė padėtis yra gera, kad vadovaujantis Taisyklių 62.2 punktu atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, o ne visais atvejais visą maksimalią 50 procentų išmokėtų draudimo išmokų sumą, teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 40 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 31617,48 Eur.

Atsakovas prašė mažinti priteistinos išmokėtos draudimo išmokos dydį, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir darbingumo lygį. Vis tik nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo nustatyta, kad atsakovo darbingumo lygis yra tik 40 procentų, kad jis gauna 392 Eur dydžio pensijas ir išmokas per mėnesį, kad jam yra 61 metai, tačiau, teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas gyvena naujame, nuosavame name, kad kartu su juo gyvena pilnamečiai jo vaikai, kurie prisideda prie namo išlaikymo, be to, kaip ir buvo minėta jis gavo 11000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi vien sveikatos būklė ir turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti priteistinos išmokėtos draudimo išmokos dydį.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 818 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 80 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 654,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31617,48 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 654,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.