- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- e2-180-516/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01293-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Atsakovas
- A. B., K. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. B. ir K. B. dėl civilinio turto konfiskavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. ir K. B., prašydama:
1.1. konfiskuoti iš atsakovės K. B. 84 300 Eur vertės (vertė nustatyta pagal 2019 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4804) nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 21/6809 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2/745 dalis parkingo su sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
1.2. konfiskuoti iš atsakovės K. B. 37 000 Eur vertės (vertė nustatyta pagal 2019 m. birželio 10 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KAV-AP19-847) kilnojamąjį turtą – automobilį BMW X5, identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. išieškoti iš atsakovų 3 167,33 Eur lėšas;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei K. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 21/6809 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2/745 dalis stovėjimo aikštelės su sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę šiuo turtu, taip pat atsakovei K. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – automobilį BMW X5, identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę šiuo turtu, atsakovų A. B. ir K. B. 3 167,33 Eur vertės pinigines lėšas, esančias atsakovės K. B. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB banke, atsakovo A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, bei sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Atsakovė K. B. pateikė prašymą leisti išnuomoti nekilnojamąjį turtą, nuomos faktą registruojant valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre.
5. Nurodė, kad negali teisėtai naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), 21/6809 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2/745 dalimis stovėjimo aikštelės su sandėliukais, esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas), nes negali nei išregistruoti jau seniai negaliojančios nuomos sutarties, nei registruoti naujos nuomos sutarties. Nuomojant nekilnojamąjį turtą valstybės pareigūnams, tarnautojams, nuomos sutartis privalomai turi būti registruojama VĮ Registrų centre. Tai ir buvo atlikta iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pridėtas įrašas, kad nekilnojamasis turtas gali būti oficialiai ir teisėtai nuomojamas ir mokami mokesčiai valstybei. Šiuo metu VĮ Registrų centre yra skelbiama neteisinga informacija, kad nekilnojamasis turtas nuomojamas fiziniam asmeniui, nors nuomos sutartis nutraukta dar 2024 m. gruodžio mėn. Atsakovė negali įregistruoti naujos nuomos sutarties, pagal kurią nekilnojamąjį turtą nuomojasi pareigūnas, o atsakovė, kaip nuomotoja, gauna pajamas ir moka mokesčius valstybei.
Šalies argumentai
6. Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros prokurorė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko, o 2025 m. kovo 5 d. pareiškimu patikslino ieškinį – sumažino reikalavimą, prašydama išieškoti iš atsakovų 1 236,65 Eur vertės lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant atsakovei K. B. leidimą nuomoti jai nuosavybes teise priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 21/6809 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2/745 dalį stovėjimo aikštelės su sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; leido atsakovei K. B. areštuoto turto nuomos sutartį sudaryti su sąlyga, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, o nuomojamas turtas atlaisvinamas per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo; sumažino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nurodęs kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovų A. B. ir K. B. 1 236,65 Eur vertės piniginėms lėšoms, esančioms atsakovės K. B. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, ir atsakovo A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.
8. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) tam, kad, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui dėl turto konfiskavimo, jis būtų įvykdytas.
9. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nesuvaržyti atsakovės teisių bei teisėtų interesų daugiau, negu tai būtina. Teismo vertinimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei nurodo ieškovė, suvaržo atsakovės teises bei teisėtus interesus daugiau, negu tai būtina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, todėl pažeidžia proporcingumo principą. Išnuomojus atsakovės butą, ieškovės interesai iš esmės nenukentėtų, nebūtų apsunkinta galimybė įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą, nes ieškovė ateityje galėtų bet kada nutraukti nuomos sutartį.
10. Teismas nurodė, kad nuomos sutarties nutraukimas galėtų būti numatomas iš anksto ir nuomos sutartyje terminas atsakovės sudaromos nekilnojamojo turto nuomos sutarties nutraukimui susietas su ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu. Atsakovė turėtų apie šią nuomos sąlygą informuoti būsimą nuomininką ir tai nurodyti nuomos sutartyje. Teismo vertinimu, pakankamas terminas atlaisvinti nuomojamą turtą nagrinėjamu atveju yra vienas mėnuo.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė patikslino ieškinį, kuriuo sumažino trečiąjį reikalavimą – prašė išieškoti iš atsakovų 1 236,65 Eur vertės pinigines lėšas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį dėl leidimo K. B. nuomoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pakeisti ir šį K. B. prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir jų keitimo tvarką, nesivadovavo aktualia teismų praktika, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – CTKĮ) nuostatas dėl neteisėtu būdu įgyto turto ir iš jo gautos turtinės naudos konfiskavimo, dėl to netinkamai išsprendė atsakovės K. B. prašymą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Ieškiniu reiškiami reikalavimai konfiskuoti konkretų atsakovams priklausantį turtą ir išieškoti pinigines lėšas, esant pagrindui manyti, kad turto bendra vertė neatitinka atsakovų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą, tiesiogiai susiję su šio turto teisinės padėties pasikeitimu, priėmus ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
12.2. Nors teismas leido atsakovei K. B. areštuoto nekilnojamojo turto nuomos sutartį sudaryti su sąlyga, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, o nuomojamas turtas atlaisvinamas per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo, tačiau tokios sąlygos neužtikrina laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslo – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę bei paskirties – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tokių sąlygų nuomos sutartyje numatymas negarantuoja, kad būsimas turto nuomininkas jų laikysis ir atlaisvins ginčo nekilnojamąjį turtą. Teismo nustatytos sąlygos, susijusios su nuomos sutarties pasibaigimu ir turto atlaisvinimu, nėra ir negali būti privalomos asmenims neturintiems jokio procesinio statuso nagrinėjamoje byloje.
12.3. Galimi atvejai, kai areštuoto nekilnojamojo turto atlaisvinimas, o tuo pačiu ir tinkamas teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti sudėtingu ir dėl nuomininko turtinės ar šeiminės padėties (pvz., asmens nuosavybės teise neturinčio būsto ir turinčio nepilnamečių vaikų ir pan.). Esant tokioms situacijoms, būtų prarasta arba esmingai apsunkinta galimybė įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą, kiltų grėsmė naujų teisinių ginčų atsiradimui ateityje.
12.4. Byloje ieškovė įrodinėja, kad K. B. priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį teismas skundžiama nutartimi leido nuomoti, nėra gautas teisėtu būdu, todėl iš šio turto nuomos gauta ekonominė nauda laikytina neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimų dėl turto (buto, 21/6809 dalies žemės sklypo, 2/745 dalies parkingo su sandėliukais bei automobilio) konfiskavimo užtikrinimui, Vilniaus apygardos teismas, siekdamas užtikrinti status quo, tenkino ieškovės prašymą ir 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi, be kita ko, pritaikė paminėto turto areštą, apribodamas disponavimo teisę šiuo turtu, o skundžiama nutartimi, iš dalies patenkinęs atsakovės K. B. prašymą, pakeitė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leido atsakovei areštuotą nekilnojamąjį turtą išnuomoti, tuo pačiu nustatydamas atitinkamas sąlygas, kurios turėtų būti įtrauktos į nuomos sutartį – nuomos sutartis nutraukiama nuo ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, o nuomojamas turtas atlaisvinamas per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo.
16. Apeliantė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, nesutikdama su pakeistomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, visų pirma įrodinėja, kad teismo nustatytos sąlygos neužtikrins laikinųjų apsaugos priemonių tikslo ir paskirties, nes negarantuos, jog būsimas nuomininkas šių sąlygų laikysis, o nekilnojamojo turto atlaisvinimas, būsimam nuomininkui turint nepilnamečių vaikų, gali būti apsunkintas, be to, teigia, kad nekilnojamasis turtas nėra gautas teisėtu būdu, todėl iš jo nuomos gauta ekonominė nauda laikytina neteisėta.
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė – kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).
18. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018).
19. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (keičiamos) atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
20. Formuodamas ir plėtodamas CPK 148 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-186/2017; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-91-330/2024, 14 punktas). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) būdai turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes tik tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas yra garantuojamas (užtikrinamas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-214/2008; 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-464/2018; 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-464/2025, 22 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių argumentus, nenustatė pagrindo panaikinti skundžiama nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių masto.
22. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės prašomu būdu, t. y. leidus areštuotą nekilnojamąjį turtą išnuomoti, nustatant atitinkamas sąlygas, kurios turi būti įtrauktos į nuomos sutartį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas nebuvo pažeistas, nes kiti areštuotam nekilnojamajam turtui nustatyti apribojimai, susiję su tokio turto perleidimu ir pan., liko nepakeisti. Taigi esminis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – esamos teisinės padėties (status quo) išsaugojimas, siekiant užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo, susijusio su ginčo turto konfiskavimu, įvykdymą, iš esmės liko nepakitęs. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nebeužtikrina tokiomis priemonėmis siekto tikslo ir paskirties.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakeistomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo pažeistas nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principas, be to, nė vienai iš bylos šalių nebuvo suteiktas nepagrįstas pranašumas. Savo ruožtu apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad būsimas nuomininkas gali nesilaikyti teismo nustatytų nuomos sutarties sąlygų (sudaryta nuomos sutartis nutraukiama nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, o nekilnojamasis turtas turi būti atlaisvinamas per vieną mėnesį nuo nuomos sutarties nutraukimo) arba kad nekilnojamojo turto atlaisvinimas, jei būsimas nuomininkas turėtų nepilnamečių vaikų, gali būti apsunkintas grindžiami tik deklaratyviais teiginiais ir spėjimais apie galimus sunkumus ateityje, tačiau tokie argumentai nėra pakankamas pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nustatė aiškias sąlygas, kurios turi būti įtrauktos į nuomos sutartį, todėl šios sąlygos, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, šalims sudarius nuomos sutartį, tampa privalomomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) Apeliantė neįrodė, kad pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidžia jos interesus ir (ar) neužtikrina laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekto tikslo – ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.