Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašo nutraukti santuoką su atsakovu, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje , akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos palikti esamas pavardes; padalinti santuokoje įgytą turtą vieno kambario butą ir transporto priemonę butą paliekant jai o už atsakovui tenkančią buto dalį priteisti atsakovui kompensaciją, automobilį palikti atsakovui o jai priteisti jos dalies kompensaciją; nustatyti, kad buvusių sutuoktinių teisinės pasekmės netaikytinos nuo 2014-01-01, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau CK) 3.64 straipsniu teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šioje byloje tokios pareigos teismas nevykdo, manydamas, kad tai prieštarautų šalių interesams, šalims faktiškai ilgiau nei 1 metus gyvenant atskirai.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis), todėl privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1dalis).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Sutuoktiniams kartu negyvenant, nebendraujant, sutuoktinio gyvenimo, šeimos nėra. Dėl to teismas daro išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširusi.

Įvertinus šias aplinkybes ieškovės ir atsakovo santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 178, 185 straipsniai).

Nutraukus santuoką šalims paliktinos esamos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinei, gyvendami bendrai įgijo vieno kambario butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį S. F. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kito alintino turto šalys neturi.

Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Nors dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra, tačiau nagrinėjamu atveju toks padalinimas negalimas. Sutuoktiniai turi įgiję vieno kambario butą ir vieną automobilį, kurių natūra padalinti negalima.

Nustačius aplinkybę, kad atsakovas bute negyvena, turi kitą nekilnojamąjį turtą, ieškovė kitokio gyvenamojo būsto neturi ir įvertinus tai, kad vieno kambario butas natūra negali būti padalintas mano, kad sutuoktiniams priklausantis būstas paliktinas ieškovei, o atsakovui priteistina jam tenkančios dalies buto vertės kompensacija.

Internetinio portalo „Autoplius“ duomenimis (https://m.autoplius.lt/skelbimai/naudoti-automobiliai?qt=&category_id=2&make_id%5B46%5D=315&make_date_from=2002&make_date_to=2004) 2002-2004 šalių turimos transporto priemonės pardavimo kainos svyruoja nuo 1200 iki 3600 eurų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Dėl to tikėtina, kad ieškovės nurodyta transporto priemonės kaina yra būtent 2.500 eurų, kitokių įrodymų liudijančių transporto priemonės mažesnę vertė teismui nepateikta.

Toks prašymas netenkintinas.

CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šaliai pateikus adekvatų kompensacijos įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Tačiau nei su ieškiniu nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė prievolės per 24 mėnesius sumokėti atsakovui 7500 eurų kompensacijos užtikrinimo.

Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1.2 str.) reikalauja pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ar ginti. Išdėsčius mokėjimą 24 mėnesiams, būtų nepagrįstai pažeidžiamos atsakovo teisės. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši, ir, atsižvelgiant į šalių amžių, tikimybė, kad ateityje turtinė padėtis ženkliai pagerės, mažai tikėtina. Pati ieškovė pasiūlė atsakovui mokėti kompensaciją, todėl turi gerbti atsakovo teisę į teisingą atlyginimą už jam tenkančią turto dalį, nes per du metus, įvertinant infliaciją kompensacijos dydis gali nuvertėti. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismo sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui vykdytinas bendra tvarka, o ieškovė turi surasti tinkamą teismo sprendimo įvykdymo variantą.

Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė sutuoktiniams faktiškai ėmus gyventi atskirai nuo 2014-01-01.

Toks prašymas negali būti tenkinamas.

CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

Sutuoktinis, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Tokiu prašymu paprastai siekiama turtinės naudos, išvengti vieno iš sutuoktinių įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo.

Faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio.

Tai, kad ieškovės tvirtinimu sutuoktinei neveda bendro ūkio nuo 2014 metų, neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms. Vien tai, kad atsakovas prisidėjo prie bendro būsto išlaikymo, mokėdamas mokesčius, lankydamasis bute, kartais jame nakvodamas, rodo, kad ir atsakovas nors ir minimaliai, tačiau rūpinosi bendru turtu.

Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau. Taigi ieškovė turėjo pateikti konkrečius įrodymus liudijančius galimus padarinius turtinėms teisėms nuo jos prašomo termino. Tokių nesant, reikalavimas netenkintinas.

Teismui tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-09-15 sprendimu ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo reikalavimas, kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktu ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareikštas vieno sutuoktinio žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Dėl paminėto byloje mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo sutuoktinių dalintino turto vertės (1500+2500=17500 Eurai). Ieškovė reiškė reikalavimą turtą padalinti natūra, kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją, todėl žyminis mokestis apmokestinamas proporciniu dydžiu lygus pusei turto daliai (17500 /2 =8750 / 3 proc. =262,5). Procesiniai dokumentai byloje pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl žyminis mokestis mažintinas 25 procentais ir yra 196,87 Eurai.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šalies prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamoje byloje toks prašymas CPK 98 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pateiktas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos patirtos atstovaujant ieškovę nepriteistinos.

Priteistinų dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui informavus apie sprendimo paskelbimo laiką byloje gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ( 2024-02-08 DOK 4648) ir atsakovo V. K. pateiktas dokumentas ( 2024-02-14 DOK 5130).

Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami.

Teismas priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nepripažintina, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Su prašymu nepateikti nauji įrodymai, todėl teismas neturi ką papildomai tirti. Konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės.

Dėl paminėto prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atsakovo pateiktas dokumentas laikytini nepaduotais ir grąžintini juos pateikusiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

nusp rendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tar A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes, ieškovei K., atsakovui K..

Vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninėn nuosavybėn A. K.. Iš A. K. V. K. naudai priteisti 7.500 Eurų dydžio kompensaciją už A. K. tenkančią didesnę turto dalį.

Automobilį S. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti V. K.. Iš V. K. A. K. naudai priteisti 1250 eurų kompensaciją už V. K. tenkančią didesnę turto dalį.

Iš V. K. priteisti 196,87 Eurus žyminio mokesčio , kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ( 2024-02-08 DOK 4648) ir atsakovo V. K. pateiktą dokumentą ( 2024-02-14 DOK 5130) laikyti nepaduotus ir grąžinti juos pateikusiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.