Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir G. U. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta per nustatytą LR CK 5.50 str. trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Po sutuoktinio mirties liko šis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 79/19624, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios UAB „INVL Asset Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje. Žemės sklypas yra užregistruotas J. S. vardu pagal 2015-11-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 2-11759, ir yra asmeninė nuosavybė. Piniginės lėšos yra įgytos santuokoje, t.y. priklauso abiems sutuoktiniams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nekilnojamojo, kuris būdų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, santuokoje įgyta nebuvo.

Kai sutuoktinis mirė, dukrai buvo vieneri metai ir trys mėnesiai. Pareiškėja liko viena su mažamete dukra, stresas, stokojimas teisinių žinių, nežinojimas palikimo priėmimo procedūros. Pareiškėja nežinojo, kad jos sutuoktinis turėjo aukščiau minimą turtą. Sužinojo tik tuomet, kai gavo raštą šiais metais iš VMI dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų cento 2020-10-15 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad J. S. mirė būdamas santuokoje su G. S., jo dukra G. U. S. , gim. (duomenys neskelbtini). Iš Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Aliukonienės liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla 2016-05-17 mirus J. S., nepradėta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

Iš bylos duomenų, pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėja dėl patirto streso ir dėl to, kad apie palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nieko nežinojo, per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir palikino nei savo, nei dukters vardu nepriėmė.

Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šiuo atveju, pareiškėjos siekia paveldėti savo sutuoktinio/tėvo palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.

Nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės jokiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus pareiškėjoms terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėtos J. S. paveldėtojas galėtų priimti savo sutuoktinio/tėvo palikimą.

Iš to teismas daro išvadą, kad pareiškėjos, būdamos palikėjo įstatyminės ir pirmos eilės įpėdinės, savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į joms tenkantį palikimą nėra įgyvendinusios dėl svarbių anksčiau įvardintų priežasčių. Teismui termino priimti palikimą praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pripažintina, jog pareiškėjos įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, jog per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepilnamečio vaiko G. U. S. vardu nepriėmė įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas – motina G. S.. Paveldėtoja G. U. S., yra nepilnametė, todėl pati negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose ir tinkamai apginti savo teises.

CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečius vaikus, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai, tame tarpe ir paveldėjimo procese. CK 3.188 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai neturi teisės be teismo leidimo savo nepilnamečių vardu priimti ar atsisakyti palikimo.

Vadovaujantis LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti palikimo.

Byloje nesant duomenų apie palikėjo kreditorius, pareiškėjos G. S. dėmesys atkreiptinas į tai, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291.576-578,579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės G. U.S., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei G. S. terminą palikimui priimti po J.S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti nepilnametės G. U. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei G. S.a. k. (duomenys neskelbtini), priimti nepilnametės G.U. S. a. k. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą po jos tėvo J.S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.