Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus, vyriausiajai specialistei Aldonai Venckaitienei,

tretiesiems asmenims T. M., Klaipėdos vaikų globos namų “Smiltelė" atstovei Vidai Petraitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei D. V. tretiesiems asmenims T. M., Klaipėdos vaikų globos namams „Smiltelė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė D. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, apie procesą ir 2016 m. spalio 25 d. vykusį teismo posėdį informuota tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė D. V., būdama darbinga ir sveika, nesirūpina ir neaugina savo vaikų, neteikia jiems išlaikymo ir net nesidomi kaip jie gyvena. Du jos vaikai – K. M. ir G. M., gyvena su tėvu T. M., kuris juos augina ir rūpinasi, juos išlaiko. D. M. laikinai gyvena Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“, šiuo metu yra socializacijos centre, tačiau motina vaiku nesidomėjo, nesirūpino ir neišreiškė noro ją auginti. Duomenų apie nuolatinę atsakovės D. V. gyvenamąją vietą nėra. Mergaitės tėvu įrašytas T. M., yra pateikęs teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, jis D. M. išlaikymo neteikia, galimybių ja rūpintis ir ją globoti neturi. Ieškovės atstovė pabrėžė, jog atsakovė yra darbinga ir sveika, tačiau nuolatinio darbo neturi, gyvena asocialų gyvenimą, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina savo vaikais, ir nevykdo pareigos jų išlaikyti. Esant šioms aplinkybėms, mano, kad tinkamiausia išeitis, atsakovei D. V. neterminuotai apriboti motinos valdžią į vaikus – D. M., K. M., G. M., taip pat prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai D. M. iki dukters pilnametystės.

Trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ atstovė Vida Petraitienė, palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad jeigu teismas nuspręstų, kad D. M. rūpyba turėtų būti nustatyta globos namuose, jie yra pasiruošę vaiką priimti ir toliau juo rūpintis. Nurodė, kad mergaitė jau kurį laiką gyveno globos namuose, nors dabar yra išvykusi į socializacijos centrą, mergaitė palaiko ryšį su globos namų darbuotojais, yra pasirengusi ir nori grįžti į globos namus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų pilnai materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. V. yra trijų vaikų – D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios tėvu įrašytas T. M. (b. l. 5), K. M., gim. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio tėvas yra T. M. (b. l. 13) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios tėvas yra T. M., motina (b. l. 17).

Bylos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nepilnamečių vaikų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu T. M., o iš atsakovės D. V., priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-27 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8130-676/2016 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei D. V. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo, kuriuo T. M. siekia nuginčyti, kad yra D. M. biologinis tėvas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė D. V., daugiau nei trejus laiko su T. M. nebegyvena, vaikais nesirūpina, nesidomi jų sveikata bei ugdymu, neteikia materialinio išlaikymo. Duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga dėl ligos byloje nėra.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad atsakovės D. V. šeima jau nuo 2014 metų buvo BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje. Dėl netinkamos vaikų priežiūros, tėvystės įgūdžių stokos, netinkamo biudžeto planavimo, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Nustatyta ir tai, kad atsakovė D. V. gydėsi Klaipėdos priklausomybės ligų centre. (duomenys neskelbtini) dėl socialinių įgūdžių stokos D. V. ir T. M. šeima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad bendrais T. M. ir D. V. vaikais rūpinasi ir juos augina, išlaiko T. M.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. D. M. nustatyta laikinoji rūpyba BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (b. l. 38), o nuo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“ (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 39).

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė D. V. nesirūpina nei vienu iš savo trijų vaikų, ji nė karto nesilankė globos namuose „Smiltelė“ pas savo dukrą D. M., nesidomi vaiko švietimu ir ugdymu, neteikia jai jokio materialinio išlaikymo.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad D. V. ne kartą bausta administracine tvarka už nepilnamečių vaikų nepriežiūrą. Jai paskirtos administracinės nuobaudos galiojančios (b. l. 46-49). Iš byloje esančio BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2016 m. vasario 22 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo apie D. V. ir T. M. šeimą“ (b. l. 41-42), šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovei D. V. buvo teikiamos socialinės paslaugos, teikiamos rekomendacijos, susijusios su vaikų priežiūra. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė nesugeba adekvačiai vertinti šeimos problemų, nereaguoja į socialinių darbuotojų rekomendacijas, nesugeba užtikrinti tinkamos vaikų priežiūros ir jų poreikių tenkinimo.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (LR CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovė D. V. piktybiškai vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiams savo vaikams, jais nesirūpina, jų neišlaiko, vengia su jais bendrauti (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negali užtikrinti net minimalių gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi dėl savo pačios kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovė D. V. visiškai nesirūpina savo vaikais, t.y. nevykdo jai įstatymu nustatytų savo kaip motinos pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis. Atsakovė, būdama trijų vaikų motina, nusišalino nuo savo vaikų priežiūros, būdama visiškai sveika ir darbinga, ji niekur nedirba, negauna jokių pajamų, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovė nesidomi ir nesirūpina savo vaikais, niekada nereiškė noro juos auginti šeimoje ir sprendžiant iš jos elgesio tikėtis, jog jos elgesys ateityje pasikeis, nėra jokių pagrindų. Atsakovė net ir po to, kai dviejų jos vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų tėvu, jais daugiau nesirūpino, nors atsakovei buvo žinoma apie pradėtą civilinį procesą dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovei D. V. motinos valdžią yra pargrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei D. V., sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str. 3 d.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jų gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą (Lietuvos Respublikos CK 3.256 straipsnis).

Minėta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. gim. (duomenys neskelbtini). nustatyta laikinoji rūpyba ir jos gyvenamoji vieta Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“ (b. l. 39). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, D. M. paliktina nustatyta globa neterminuoto motinos valdžios apribojimo laikotarpiu, vaiko rūpintoju paliekant Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, gyvenamąją vietą paliekant tuose namuose (CK 3.256, 3.261 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovės vaikų K. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu T. M., iš atsakovės D. V., priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-27 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė prašo teismo priteisti išlaikymą D. M. iš jos motinos D. V..

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl paminėto, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė D. V. neturi registruotino turto, nedirba, tačiau mažinti ieškovės prašomų priteisti nepilnametės dukters D. M. išlaikymui skirtiną sumą teismas neturi pagrindo. Šią išvadą teismas daro įvertinęs, tai, jog atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga ir galinti teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o prašoma priteisti 175,00 Eur išlaikymo suma tik minimaliai atitinka vaiko poreikius, juolab, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja tėvus teikti išlaikymą savo vaikams ir nenumato jokių aplinkybių, kurios galėtų pašalinti šią pareigą. Teismas pažymi, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovė pateko dėl savo pačios nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visiško nusišalinimo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymo. Teismo nuomone, atsakovė privalo imtis visų būtinų veiksmų ir išnaudoti visas galimybes savo turtinei padėčiai pagerinti.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės D. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Žyminio mokesčio dydis už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo yra 41,00 Eur, todėl patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovės D. V. į valstybės biudžetą priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Žyminio mokesčio dydis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis skaičiuojamas pagal bendrą išmokų sumą už vienerius metus (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovės D. V. yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai D. M. po 175,00 Eur kas mėnesį, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra 63,00 Eur, nuo kurios ieškovė buvo atleista ir kuri priteistina iš atsakovės (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į vaiką – K. M., gim. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į vaiką – G. M., gim. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į vaiką – D. M., gim. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą ir nuolatiniu rūpintoju skirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, įmonės kodas 190988559, Smiltelės g. 14, Klaipėda.

Nustatyti D. M., gyvenamąją vietą Klaipėdos globos namuose „Smiltelė“.

Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnametei dukrai D. M., gimusiai 2001 m. gruodžio 14 d., po 175,00 Eur periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki D. M. pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Skirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, įmonės kodas 190988559, D. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės D. V. 104,00 Eur (41,00 Eur + 63,00 Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.