Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui K. R., tretiesiems asmenims AB „Swedbank“ bankui, Lindorff Oy filialui, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 29 d ieškovė I. R. pateikė ieškinį, kuriame išdėstė tokius reikalavimus:

1. Nutraukti I. R. ir K. R. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl K. R. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – R.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.

4. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams: K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Padalinti santuokoje įgytą turtą - I. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę CITROEN C5, (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), 290 Eur vertės.

6. Kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ bankui (vykdo antstolė S. V.), Lindorff Oy filialui, pripažinti asmeninėmis K. R. prievolėmis (b.l. 3-4).

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinio ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Ieškovė nurodė ieškinyje ir paaiškino teisme, kad su atsakovu nuo 2013 m. netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Nors gyvena viename bute, tačiau jų, kaip sutuoktinių, santykiai nutrūkę. Gyvena atskiruose kambariuose. Atsakovas šiek tiek prisideda prie bendrų šeimos poreikių, tačiau per mažai, kadangi rūko, vartoja alkoholį, o tai kainuoja nemažai. Jau 10 metų atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra prieš ieškovę naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą, iš namų išnešdavo daiktus ir juos parduodavo. Atsakovas dalyvavo Minesotos programoje, tačiau po trijų mėnesių pasakė, kad nenori visiškai mesti gerti. Bendras gyvenimas su atsakovu iširo tik dėl jo kaltės. Todėl santuoka nutrauktina CK 3.60 str. 3 d. pagrindu, dėl atsakovo kaltės. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, prašo palikti santuokinę pavardę.

Dėl santuokoje įgyto turto ieškovė paaiškino, kad turtas buvo padalytas Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2003-07-03 patvirtinta sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Po turto padalijimo buvo įgyta transporto priemonė CITROEN C5, (duomenys neskelbtini), kurią prašo priteisti jai. Automobilis jai reikalingas nuvežti vaikus į treniruotes, į kaimą pas senelius.

Kreditoriniai įsipareigojimai yra ne ieškovės, jai nežinoma kam atsakovas ėmė paskolas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove sutinka. Taip pat sutinka ir su prašomu išlaikymo dydžiu. Jeigu leis jo galimybės, mokės prašomą išlaikymą. Šiuo metu gauna minimalų darbo užmokestį, kartais savaitgalį užsidirba papildomai. Ieško kito darbo, geriau apmokamo. Neturi daugiau išlaikytinių. Neturi sveikatos problemų.

Dėl turto padalijimo – sutinka kaip prašo ieškovė.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų atsakovas paaiškino, kad AB Swedbank banke paskolą ėmė norėdamas pradėti savo verslą, žmonai apie tai nesakė, nes būtų prieštaravus. Sutinka, kad skola ir vykdymo išlaidos liktų jam. Taip pat sutinka, kad įsiskolinimas Lindorff Oy filialui yra jo asmeninis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Skyrius informacijos apie šeimą neturi. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ir priteistinas išlaikymas (b.l. 52).

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, Lindorff Oy filialas pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant (b.l.103-104, 110). Todėl byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. R. ir I. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas girtavo, smurtaudavo, prie šeimos materialinių poreikių mažai prisidėjo. Dėl tokio atsakovo elgesio jų santykiai atšalo, jau dešimt metų jie negyvena kaip sutuoktiniai. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovas iš esmės pripažino, tačiau teigė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nenurodė, kuo pasireiškė ieškovės kaltė, pripažino, kad ji tinkamai rūpinosi vaikais ir šeima.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tai patvirtina Kauno apskrities priklausomybės ligų centro medicininis išrašas (b.l. 9). Iš 2013-08-30 Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2013-09-03 Kauno apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad buvo ir smurto atvejų (b.l. 10,11). 2014-03-18 Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atsakovas dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, paėmė ieškovei priklausantį žiedą ir jį nunešė į lombardą (b.l 12). Šių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų pagrindu teismas vertina, kad atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, nes girtaudamas ir smurtaudamas elgėsi neleistinai. Atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei, negerbė jos ir nerėmė moraliai, mažai prisidėdamas prie šeimos poreikių veikė savo, o ne šeimos interesais.

CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tačiau atsakovas, nors ir nurodydamas, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.).

Todėl teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalims gyvenant atskirai ir nesiekiant susitaikyti, jų santuoka laikytina formalia, todėl nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę. Atsakovas priešingos pozicijos neišreiškė. Todėl, ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – R., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė – R.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Todėl išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2003-07-03 šalys sudarė sutartį, kuria pasidalijo santuokoje įgytą turtą (b.l. 19). Po sutarties sudarymo, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis šalys nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 21-22).

VĮ „Regitra“ duomenimis 2009-02-10 santuokoje buvo įgytas automobilis Citroen C5 (b.l.23).

Ieškovė prašė automobilį Citroen C5 po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja. Byloje nustačius, kad dėl santuokinio turto padalijimo ginčo tarp sutuoktinių nėra, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai priteistinas automobilis CITROEN C5, (duomenys neskelbtini).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė prašė kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ bankui (vykdo antstolė S. V.), Lindorff Oy filialui, pripažinti asmeninėmis K. R. prievolėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje yra įtvirtintos tik kai kurios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės. Pavyzdžiui, prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 straipsnio 1 dalis); išlaikymo prievolės, kai vienas iš sutuoktinių privalo mokėti išlaikymą kitiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams (CK 3.198 straipsnis); prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytos darbo sutarties; vieno iš sutuoktinių prievolės, atsiradusios prieš sudarant santuoką (CK 3.110 straipsnio 1 dalis); prievolės, atsiradusios dėl vieno iš sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimo, taip pat prievolės, kilusios iš dovanojimo sutarties ar paveldėjimo, kai sutuoktiniui asmeniškai dovanojamas daiktas arba jis paveldimas (CK 3.111 straipsnis).

Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad kreditai buvo paimti tenkinant atsakovo asmeninius, o ne šeimos poreikius, atsakovas su ieškinio reikalavimu sutiko. Pažymėtina, kad tretieji asmenys neprieštaravo ieškinio motyvuose nurodytam kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdui. Bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindo nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditoriniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ bankui (vykdo antstolė S. V.), Lindorff Oy filialui, pripažinti asmeninėmis K. R. prievolėmis.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaikais nėra.

Ieškovė ieškinyje prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su ieškinio reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaikas gyvena su ieškove, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi, teismas vertina, kad ieškinio reikalavimas dėl K. R. ir R. R. nuolatinės gyvenamosios vietos su motina I. R. nustatymo nepažeis nepilnamečių K. R. ir R. R. interesų, todėl tenkintinas (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 str. str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams K. R. ir R. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jų pilnametystės. Ieškovė pateikė vaikų poreikių išklotines, iš kurių matyti, kad tiek Rapolui, tiek Kasparui poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga po 290 Eur, kuriuos sudaro 95 Eur maistas, 10 Eur vaistai, 55 Eur apranga, 10 Eur higienos priemonės, 45 Eur būsto išlaikymas, 45 Eur mokslo reikmenys, 10 Eur telefonas, 20 Eur laisvalaikis (b.l. 15-16).

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jam nėra žinomi vaikų poreikiai, jų neginčijo.

Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Todėl teismo vertinimu ieškovės nurodyta vaikų poreikių suma mėnesiui yra pagrįsta. Vaikams augant didės ir jų poreikiai. Be to, prašoma priteisti iš atsakovo suma, įvertinus ir ieškovės dalį, yra mažesnė už Kasacinio teismo formuojamą praktiką (orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas - šiuo metu 350 Eurų).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė daugiau išlaikytinių neturi.

Iš pažymos apie darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovės pajamos 2014 - 2015 m. vidutiniškai mėnesiui buvo 476,58 Eur (b.l. 17-18). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė turi vieną transporto priemonę (b.l.23). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė turi nekilnojamojo turto – butą (b.l. 21).

VSDFV duomenimis atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis 325 Eur (b.l. 101). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 22), VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 24).

Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Tačiau ieškovas nurodė, kad ieškosi geriau apmokamo darbo, be to savaitgaliais papildomai uždarbiauja, neturi sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigos prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Todėl teismo vertinimu, darbingo ir sveikatos sutrikimų neturinčio atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Be to, teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo K. R. priteistina nepilnamečiams R. R. ir K. R. išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2015-10-29) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė I. R. išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovo priteistina 30,50 Eur žyminio mokesčio ir 4,06 Eur išlaidų už registro centro išrašus, viso 34,56 Eur (LR CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 108 Eur žyminis mokestis už išlaikymą periodinėmis išmokomis (150 Eur x 2 = 300 Eur; 300 Eur x12 x 3 proc. = 108 Eur), 10,50 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, 12,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 130,90 Eur (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama 50 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtas išlaidas sudaro 136,07 Eur, ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R. (iki santuokos B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo K. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. R. palikti santuokinę pavardę – R., K. R. – prigimtinę pavardę R.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus: AB „Swedbank“ bankui (vykdo antstolė S. V.), Lindorff Oy filialui.

Nepilnamečių vaikų K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015-10-29) iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės į nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 130,90 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 136,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.