- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-656-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11382-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui V. S. dėl neatitinkančių tikrovės, garbę ir orumą žeminančių paskleistų duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti, jog atsakovo V. S. (toliau – atsakovas) apie ieškovą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu viešai paskleista informacija, jog „K. Š. paėmė savavališkai ir pastūmė 5 metrus gilyn savo žemės sklypą link miško, ir taip pastūmė visų kitų žemes.“; „Tais laikais, mes visi sodinom medžius savo sklypuose 5 metrų atstumu nuo kitų sklypų.“; „Medis buvo gerai pasodintas 5 metrų atstumu nuo linijos, o dabar yra ginčas, nes šis žmogus (K. Š.) pastūmė sklypą ir visą liniją.“; „Šis žmogus – sergantis proto liga.“, neatitinka tikrovės, yra įžeidžianti bei žeminanti jo garbę ir orumą; įpareigoti atsakovą per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti du rašytinius paneigimus A. V. ir SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybai: „Paneigimas. Informuoju, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019 paskleista informacija, jog „K. Š. paėmė savavališkai ir pastūmė 5 metrus gilyn savo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) link miško, ir taip pastūmė visų kitų žemes.“; „Tais laikais, mes visi sodinom medžius savo sklypuose 5 metrų atstumu nuo kitų sklypų.“; „Medis buvo gerai pasodintas 5 metrų atstumu nuo linijos, o dabar yra ginčas, nes šis žmogus (K. Š.) pastūmė sklypą ir visą liniją.“; „Šis žmogus – sergantis proto liga.“ neatitinka tikrovės, yra įžeidžianti bei žeminanti K. Š. garbę ir orumą“; priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1490-235/2019 pagal ieškovės A. E. Š. ieškinį atsakovui A. V. dėl neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo. Atsakovas, duodamas parodymus 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, nurodė, kad: „K. Š. paėmė savavališkai ir pastūmė 5 metrus gilyn savo žemės sklypą link miško, ir taip pastūmė visų kitų žemes“; „Tais laikais, mes visi sodinom medžius savo sklypuose 5 metrų atstumu nuo kitų sklypų.“; „Medis buvo gerai pasodintas 5 metrų atstumu nuo linijos, o dabar yra ginčas, nes šis žmogus (K. Š.) pastūmė sklypą ir visą liniją“; „Šis žmogus (turima omenyje K. Š.) – sergantis proto liga.“
3. Ieškovas 2019 m. sausio 24 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl neatitinkančių tikrovės bei ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų patvirtinimo arba paneigimo ir atsiprašymo. Ieškovui susitikus su atsakovu, šis ir toliau teigė, kad neva ieškovas yra kaltas dėl visų ginčų, susijusių su žemės sklypais adresu (duomenys neskelbtini) g. ir kt., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. sav., šiam savavališkai pastūmus ir / ar užgrobus dalį žemės sklypo, dėl kurio pasikeitė kitų greta esančių žemės sklypų ribos.
4. Atsakovas skleidžia informaciją apie ieškovą kitiems SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. ir kt., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. sav., savininkams, neigiamai jį charakterizuodamas, tokiu būdu pakertant pasitikėjimą juo. Dėl atsakovo viešai išsakytų tikrovės neatitinkančių ir neigiamą nuomonę formuojančių teiginių ieškovas tapo apkalbų ir pajuokos objektu, juo pradėjo nepasitikėti kaimynai, jis ėmė vengti žmonių, patyrė gėdos jausmą, paūmėjo trišakio nervo uždegimas, pakilo kraujo spaudimas, sutriko miegas ir normalus širdies ritmas. Gaišdamas laiką, ieškovas dėl savo pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų turėjo kreiptis į advokatus teisinės pagalbos.
5. Atsižvelgiant į atsakovo individualias asmenines savybes, jo amžių ir / ar sveikatos būklę, tariamų aplinkybių, žeminančių ieškovą, įsivaizdavimas, jų paskleidimas kitiems asmenims neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytą žalą ieškovo garbei ir orumui. Būdamas sąmoningas, atsakovas turėjo suvokti skleidžiamų žinių žeminantį pobūdį ir jų neatitikimą tikrovei.
Atsiliepimas
6. Atsakovo teiginiai buvo išsakyti nesusivaldžius, iš pykčio, siekiant pažeminti ieškovą kitų asmenų akivaizdoje. 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu apie ieškovą paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, be kita ko, jam net nebuvus bylos šalimi, todėl atsakovas turėtų atlyginti 1 000,00 Eur neturtinę žalą.
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad duodamas parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019 ne be pagrindo teigė, kad ieškovo žemės sklypas savavališkai be kitų sklypų savininkų žinios bei sutikimo buvo pastumtas 5 metrus gilyn link miško, dėl ko buvo pastumti ir kiti žemės sklypai. Šiuo klausimu SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kilusių nesutarimų. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 17 d. akte „Dėl patikros“ Nr. 1SS-(10.5.)-1438 nurodė, kad ieškovo parengtas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas neatitinka žemės sklypo plane (schemoje) Ml:500 pažymėtų ribų, todėl galima spręsti apie atsakovo duotų parodymų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019 pagrįstumą, paneigiant ieškovo teiginius, esą tai neatitinka tikrovės.
8. Atsakovas, apklausiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019, konkrečiai neįvardijęs asmens, sodinančio medžius 5 metrų atstumu nuo kitų sklypų, o ieškovas, be to, nepaaiškinęs, kodėl minėtas teiginys turėtų būti laikomas įžeidžiančiu arba žeminančiu jo garbę ir orumą.
9. Duodamas parodymus, atsakovas sakęs, kad šis asmuo serga ne „proto“, o „ploto“ liga. Pažymėjo, kad yra turėjęs konfliktų su ieškovu dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, susijusių su abiejų šalių besiribojančių žemės sklypų plotu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 5 d. rašte Nr. 48SD- 83-(14.48.104) konstatuoti neteisėti ieškovo veiksmai ištraukiant ir sunaikinant nuolatinį žemėnaudos riboženklį, atsakingam pareigūnui pareiškus, kad jis taip elgsis ir toliau, todėl pasisakydamas 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, atsakovas tokius ieškovo veiksmus įvertino kaip „ploto“, bet ne „proto“ ligą.
10. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad toks tikrovės neatitinkančių duomenų viešas skleidimas apie ieškovą charakterizuoja jį itin neigiamai, pakerta pasitikėjimą juo, ieškovas tapo apkalbų ir pajuokos objektu, iš jo yra šaipomasi, juo pradėjo nepasitikėti kaimynai, ir dėl to ieškovas prastai jaučiasi, pradėjo vengti žmonių, patiria gėdos jausmą, nuolat pergyvenant paūmėjo trišakio nervo uždegimas, pakilo kraujo spaudimas, sutriko miegas ir normalus širdies ritmas.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teigimu, nėra aišku, kodėl reiškiamas reikalavimas jį įpareigoti išsiųsti rašytinį paneigimą SB „(duomenys neskelbtini)“, šiai jokios informacijos apie ieškovą neteikus, o jos atstovui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1490-235/2019 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje nedalyvavus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16914-868/2019 ieškinį atmetė, priteisdamas atsakovo naudai iš ieškovo 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismas iš 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo, daryto Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019, nustatė, kad atsakovas, duodamas parodymus, pasakęs, jog ieškovas serga „ploto liga“, todėl sprendė, kad toks išsireiškimas, vykstant ginčui dėl žemės ribų, nelaikytinas įžeidžiančiu ir jo negalima traktuoti kaip žeminančio ieškovo garbę ir orumą.
14. Teismas darė išvadą, jog nors neginčijamų duomenų, kad ieškovas savavališkai pastūmė savo žemės sklypą 5 metrus, nėra, tačiau atsakovo teiginiai, išsakyti 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovas, A. V. ir L. V., negali būti laikomais įžeidžiančiais ieškovo garbę ir orumą, nes vyksta dažni konfliktai dėl žemės sklypų ribų, dėl kurių ne kartą kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei policijos komisariatą.
15. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad atsakovas davė parodymus dėl 5 metrų žemės pastūmimo kaip liudytojas, todėl jam civiliniame procese taikomas absoliutus imunitetas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 9 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16914-868/2019 ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, vertindamas bylos faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, išėjo už ieškinio dalyko ribų. Kilę ginčai dėl atsakovo žemės sklypų ribų ir atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo, ieškovui ištraukus riboženklius, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad ieškovas savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pastūmė taip, kad pasistūmė ir kitų kaimynų žemės sklypai, sumažinant pasodintų medžių atstumus.
16.2. Dėl atsakovo paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, ieškovas sulaukė neigiamos reakcijos iš SB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių, kurie pareiškė, kad šis pats neva daro pažeidimus, o po to kreipiasi į teismą dėl kitų kaimynų pažeidimų. Ieškovas privalėjo kaimynams aiškintis, kad jo žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai yra suderinti su Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ ,,Registrų centru“.
16.3. Atsakovas skleidė neigiamą žinią apie ieškovą, o būtent, kad ieškovas savavališkai pastūmė savo žemės sklypą 5 metrus. Atsakydamas į ieškovo 2019 m. sausio 24 d. prašymą, atsakovas nurodė, kad neva ieškovas pagrobė 7,5 metro žemės ploto, sulaukdamas ir kaimynų dėmesio. Taigi, ieškovas atsakovo išsakytais tikrovės neatitinkančiais teiginiais buvo nepagrįstai apkalbėtas, tačiau, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, formaliai nurodydamas, kad tarp šalių ir kitų kaimynų yra kiti ginčai dėl žemės sklypų ribų, todėl atsakovas pareiškė savo nuomonę ir išsakė šiuos teiginius visų ginčų kontekste.
Atsiliepimas
16.4. Atsakovas, duodamas parodymus, išsakęs tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškovą, kaip proceso dalyvį, neturėjusį teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir nesusijusius su bylos faktinėmis aplinkybėmis.
16.5. Pirmosios instancijos teismas liudytojo imunitetą aiškino plečiamai, šį galėjus taikyti tik tuo atveju, jeigu atsakovo išsakyti teiginiai būtų apsiriboję 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiu. Atsakovas 2019 m. sausio 24 d. raštu informavęs ieškovą, kad dėl ieškovo savavališkų veiksmų sulaukta ir kaimynų dėmesio, tokiu būdu patvirtinant aplinkybę, kad savo teiginius apie ieškovą jis išsakė ne tik 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, bet ir po jo, nuvykęs į SB ,,(duomenys neskelbtini)“.
16.6. Byloje ginčo nėra, kad atsakovas pasakė, jog ieškovas „serga liga“ (ar tai būtų „ploto“ ar „proto“ liga, vertinamosios reikšmės neturi), tačiau šių apie ieškovą paskleistų duomenų tikrumo jis neįrodė.
Šalies argumentai
16.7. Ieškovas dėl atsakovo įžeidžiančio pobūdžio ir formuojančių neigiamą nuomonę teiginių išgyvena, duodamas parodymus buvo ne kartą susigraudinęs, tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai girdi kitų kaimynų apkalbas, yra apkaltintas kaip vagis, savavališkai padidinęs savo žemės sklypo ribas, tokių duomenų nesant, bendravimas su kitais kaimynais nutrūkęs, jie su ieškovu net nesisveikina, prarastas pasitikėjimas juo, jaučiasi prastai, pradėjo vengti žmonių, patiria gėdos jausmą, jam pakilo kraujo spaudimas, sutriko miegas ir normalus širdies ritmas, be to, sugaišo daug laiko, kreipdamasis dėl savo pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų į advokatus teisinės pagalbos.
16.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino aplinkybių, kad duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, dėl ko jis išgyveno labai jautriai, ir jie neatitiko tikrovės, kaip ir buvo konstatuota, kad jokių įrodymų, paneigiančių ar juos patvirtinančių, nėra.
16.9. Atsižvelgiant į atsakovo individualias asmenines savybes, jo amžių ir / ar sveikatos būklę, duomenų, žeminančių ieškovą, paskleidimas kitiems asmenims neatleidžia jo nuo CK 2.24 straipsnio pagrindu taikytinos deliktinės atsakomybės už padarytą žalą ieškovo garbei ir orumui, jam būnant sąmoningu turėjus suvokti skleidžiamų žinių žeminantį pobūdį ir jų neatitikimą tikrovei.
16.10. Ieškovas susilaukė neigiamų reakcijų ir pasisakymų iš kitų kaimynų, kuriems atsakovas suformavo nuomonę dėl ieškovo padaryto teisės pažeidimo, todėl jis nepatogiai jaučiasi kaimynų ir visos SB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.
16.11. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino atsakovui, kad būtent šis turi įrodyti paskleistų duomenų tikrumą apie ieškovą.
16.12. Teismo posėdyje buvo apklausti du liudytojai, suinteresuoti šios bylos baigtimi. Liudytojas A. V. bylinėjosi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019 su ieškovo seserimi ir, duodamas parodymus nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad jo santykiai su ieškovu blogi, ieškovas užgrobė žemės sklypus, yra neadekvatus. Tuo tarpu liudytojas L. V. yra A. V. sūnus, stebėjęs 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019. Liudytojų A. V. ir L. V. parodymai – subjektyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jų nevertinti.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16914-868/2019 palikti nepakeistą ir priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 17 d. akte „Dėl patikros“ Nr. 1SS-(10.5.)-1438 nustatyta, kad ieškovo parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodyta informacija neatitinka šio žemės sklypo plane (schemoje) M1:500 pažymėtų ribų, be to iš pridedamo plano akivaizdu, jog ieškovo sklypas iš tiesų yra pastumtas. Taigi, atsakovo teiginiai, susiję su žemės sklypo pastūmimu, pagrįsti.
17.2. Atsakovas yra turėjęs konfliktų su ieškovu dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, susijusių su šalių besiribojančių žemės sklypų plotu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 5 d. raštu Nr. 48SD-83-(14.48.104) konstatuoti neteisėti ieškovo veiksmai ištraukiant ir sunaikinant nuolatinį žemėnaudos riboženklį, atsakingam pareigūnui pareiškus, kad ieškovas taip elgsis ir toliau. Ieškovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam paskirta bauda, o tai patvirtinantis dokumentas gautas išnagrinėjus bylą, neturėjus galimybės jį pateikti pirmosios instancijos teismui.
17.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas, duodamas parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019, atsižvelgė į savo realią patirtį, susijusią su ieškovo veiksmais, juos įvertindamas kaip „ploto“, o ne „proto“, ligą, tai darė sąžiningai, neperžengdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos teisės skleisti informaciją ribų. Atsakovo nuomone, teiginys dėl „ploto“ ligos nagrinėjamos bylos atveju neaktualus, ieškinio reikalavimus suformulavus dėl „proto“ ligos, tokiu būdu aiškiai apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas.
17.4. Atsakovo 2019 m. sausio 24 d. rašte nurodytas teiginys, kad ieškovas sulaukė ir kaimynų dėmesio, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ nariams skleidė informaciją apie ieškovą.
17.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė CK 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatą.
17.6. Ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas dėl 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu paskleistos informacijos, todėl ieškovo reikalavimai, susiję su informacijos paskleidimu tretiesiems asmenims jam įvykus, peržengia ieškinio ribas, todėl yra nenagrinėtini.
Šalies argumentai
17.7. Ieškovo teiginiai, kad jis, duodamas paaiškinimus, buvo ne kartą susigraudinęs ir pirmosios instancijos teismas tai matė, nepagrįsti, iš tiesų to nebuvus.
17.8. Apeliaciniame skunde nurodyti ieškovo argumentai dėl šaipymosi, apkalbėjimo, jo prastos savijautos, pakilusio kraujo spaudimo, sutrikusio miego ir normalaus širdies ritmo, sugaišto laiko pasikreipus į advokatus dėl teisinės pagalbos deklaratyvūs ir nepagrįsti į bylą pateiktais įrodymais.
17.9. Apeliaciniame skunde cituojami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nagrinėjamai bylai nereikšmingi, jų faktinėms aplinkybėms iš esmės skiriantis.
17.10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp liudytojų A. V. ir L. V. bei ieškovo buvo kilusių nesutarimų, tačiau jie, duodami parodymus, pateikė bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų apie ieškovo neadvekvatumą, jo konfliktiškumą, ginčus dėl sklypų ir pan., todėl jų parodymai pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
20. Remiantis bylos medžiaga, atsakovas, duodamas parodymus 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019 pagal ieškovės A. E. Š. ieškinį atsakovui A. V. dėl neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo, nurodė, kad: „<…> mano kaimynas K. Š. paėmė, savavališkai patraukė daugiau kaip 5 metrus gilyn į miško pusę tą liniją, ir tuo pačiu pastūmė visą tą eilę, visus tuos savo kolegas, kurie turėjo šalia žemę. V. žemę pastūmė ir Ž. žemę. Kaip įrodymas liko vaismedis, nes tais laikais mes visi gavę žemę sodinom 5 metrus nuo kraštinės linijos medžius.“ (teismo posėdžio garso įrašas 49:23-51:34 min.); ,,Medis buvo gerai pasodintas – 5 metrai, dabar V. žemė yra. 5 metrai nuo linijos turėjo būti pasodinti, taip ir buvo, visi mes tą darėm, griežtai laikėmės, ir dabar atsirado labai arti turbūt prie tos ribos, dėl kurios ir šakos tos siekia, turbūt kaimynai dėl to ir matyt čia yra tas ginčas, dėl kurio kaltas pats šitas žmogus, kuris čia kelia tą bylą, jis pastūmė tą liniją.“ (teismo posėdžio garso įrašas 53:36-54:11 min.); „Mes abu su žmona esam nusipelnę Lietuvos artistai. Mums tas poilsis sode labai svarbus. Jis užgaulioja žodžiais, užgaulioja savo veiksmais, vamzdį pastūmė į mano pusę, dabar laisva akimi matosi, kad savo plotą padidino nustumdamas vamzdį. Toliau trys organizacijos išmatavo, aš turiu dokumentą, jis visų trijų organizacijų ištraukė atžymas, geodezinius ženklus sunaikino. Paskui man nesisekė, nes neturėjau liudininkų, reikėjo dviejų liudininkų, paskutinį kartą, kai atėjo tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos vyr. geodezininkas, jis jam pasakė, mano kaimynas pasakė: „Aš ir toliau naikinsiu tuos ženklus.“ Užrašytas šitas jo žodis, kad jis pasakė ir toliau gadinsiu tuos ženklus. Tai yra žmogus sergantis šita liga ploto.“ (teismo posėdžio garso įrašas 54:44-56:00 min.).
21. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, teigęs, kad atsakovo teiginiai, išsakyti nesusivaldžius iš pykčio, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pažymėdamas, kad jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovas nepateikęs, tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2018 m. sausio 5 d. rašte Nr. 48SD- 83-(14.48.104) konstatavęs neteisėtus jo veiksmus, kuriuos atsakovas 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu vertino kaip „ploto“ ligą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovo teiginiai, išsakyti 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, negali būti laikomais įžeidžiančiais ieškovo garbę ir orumą, ieškinį atmetė.
23. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo atsakovo 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1490-235/2019 duotų parodymų pagrindu.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
24. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.136E.) ,,Dėl pakartotinio informacijos pateikimo“, gautą išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, kuris patvirtina, kad ieškovas už neteisėtų veiksmų atlikimą ištraukiant ir sunaikinant nuolatinį žemėnaudos riboženklį šalių besiribojančių žemės sklypų plote buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas bauda.
25. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16914-868/2019 tenkinęs atsakovo prašymą iš dalies, išdavė jam liudijimą gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus duomenis ar pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-793-(14.48.78.) dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., naudojimo, pradėta administracinio nusižengimo teisena, ar ieškovas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį, ar administracinio nusižengimo byloje dėl to buvo priimtas nutarimas, ar šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 48SD-(14.48.136E.) ,,Dėl pakartotinio informacijos pateikimo“ pagal pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16914-868/2019 išduotą liudijimą pateiktas baigus bylą nagrinėti iš esmės, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą jį priimti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui tinkamai įvertinti (CPK 251 straipsnio 3 dalis, 253 straipsnio 1 dalis, 257 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis
27. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė argumentą, kad atsakovas, neįrodęs, jog ieškovas savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pastūmė taip, kad pasistūmė ir kitų kaimynų žemės sklypai, sumažinant pasodintų medžių atstumus, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tuo tarpu atsakovas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ginčijo ieškovo poziciją, nurodydamas, kad jo teiginiai, susiję su žemės sklypo pastūmimu – pagrįsti.
28. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
29. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Konvencijos 10 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės: žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikrumo kriterijai. Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Reikšmės gali turėti ir pasisakymo aplinkybės bei tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neginčijamų duomenų, jog ieškovas savavališkai pastūmė savo žemės sklypą būtent 5 metrus, nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 17 d. rašte Nr. 1SS-(10.5.)-1438 „Dėl patikros“ nustatyta, kad ieškovo ir jo sesers A. E. Š. interesus atstovaujančios UAB ,,Nekilnojamojo turto projektai“ parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui, plane nurodyta informacija apie žemės sklypo ribas neatitinka šio žemės sklypo plane (schemoje) M1:500 pažymėtų ribų; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. V.) kadastriniais matavimais nustatytos ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtas ribas, pagrindo teigti, kad atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir pagal šiuos matavimus nustatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys yra nepagrįsti ir neteisingi, nėra; žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – atsakovas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – atsakovas) ribos nepaženklintos riboženkliais, todėl siūloma UAB „Vilniaus matininkas“ atlikti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo procedūras Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 48SS-(14.48.45.)-2959 „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ nurodė, kad atlikus patikrinimą komisija nustatė, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas ieškovas, vakarinė riba vietovėje yra apie 4 m pastumta į vakarinę pusę, žemės sklypo padėtis, pažymėta plane M1:500 neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane pažymėtos sklypo padėties, sklypas apie 1 m pastumtas į pietinę pusę; žemės sklypo, generaliniame plane Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė A. E. Š., šiaurinė riba nuo generaliniame plane nurodytos ribos padėties, vietovėje yra pastumta į pietinę pusę apie 1 m, sklype esančio statinio dalis užima valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį apie 0,80 m į šiaurinę pusę, statinio ilgis 3 m, žemės sklypo savininkė savavališkai naudojasi 24 kv. m² ploto valstybine žeme; žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra A. V., neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane pažymėtos sklypo padėties, apie 1 m yra pastumtas į vakarinę pusę; žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra G. Ž., pastumtas apie 1 m į pietinę pusę, esamos ribos neatitinka žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane M1:500 nurodytų linijų ilgių bei žemės sklypo privatizavimo schemoje suformuotų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė savavališkai naudojasi 112,50 kv. m² ploto valstybine žeme; vietoje esamos valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypo ribų, vakarinė-rytinė ribos yra 13 m, t. y. jos sutrumpėjo 7 m. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 17 d. rašte Nr. 1SS-(10.5.)-1438 „Dėl patikros“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 48SS-(14.48.45.)-2959 „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ išdėstytos aplinkybės sudarė faktinį pagrindą atsakovui, be kita ko, dar ir buvusiam SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje duodant parodymus pateikti savo subjektyvų jam žinomų faktinių aplinkybių vertinimą, kad ginčą dėl atsakovo A. V. žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) augančių medžių galėjęs lemti ieškovo savavališkas linijos patraukimas daugiau kaip 5 metrus gilyn į miško pusę, pastumiant visą eilę žmonių, turėjusių šalia žemę. Atsakovo dvejonės, kad ,,5 metrai nuo linijos turėjo būti pasodinti, taip ir buvo, visi mes tą darėm, griežtai laikėmės, ir dabar atsirado labai arti turbūt prie tos ribos, dėl kurios ir šakos tos siekia, turbūt kaimynai dėl to ir matyt čia yra tas ginčas <...>“, aiškiai išreikštos žodžiu ,,turbūt“, rodo, jog tik jo manymu ieškovo savavališkas linijos patraukimas, vertinant jį bendrame atsakovo paaiškinimų, duotų 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje kontekste, galėjęs lemti ginčą, šakoms priartėjus prie tos ribos (5 metrų nuo linijos).
31. Tuo tarpu atsakovo pasisakymui, kad „tai yra žmogus sergantis šita liga ploto“, teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju įtakos galėjusios turėti asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su šalių konfliktais dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo. 2017 m. rugpjūčio 21 d., dalyvaujant atsakovui ir ieškovui, patikrinta atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., esančio šiaurės vakarinio riboženklio faktinė padėtis, nustatant, kad žemės sklypo šiaurės vakarinis riboženklis, UAB ,,Vilniaus matininkas“ parengtame žemės sklypo plane Nr. M 1:500 pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), yra perstatytas į rytus daugiau kaip 0,3 m (apie 0,45 m); patikrinime dalyvavusio žemės sklypo savininko teigimu, tai savavališkai atliko jo kaimyninio sklypo naudotojas – ieškovas; patikrinimo metu pasirodęs ieškovas pareiškęs, kad nesutinka su žemės sklypo kadastriniais matavimais suformuotomis ribomis, išraukė savininko ką tik atstatytą riboženklį ir įkišo į rytinę žemės sklypo pusę; taip pat pareiškė, kad trauks ir toliau (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-793-(14.48.78.)). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2018 m. sausio 5 d. rašto Nr. 48SD-83-(14.48.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ matyti, kad ieškovas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. naudojimo patikrinimo metu ištraukęs ir taip sunaikinęs žemėnaudos riboženklį, kviestas 2018 m. vasario 7 d. 14.00 val. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.136E.) ,,Dėl pakartotinio informacijos pateikimo“, dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. nustatyto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje, 2019 m. balandžio 5 d. ieškovo atžvilgiu surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-416-2019 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – nutarimas), paskirta 70,00 Eur nuobauda; nutarimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Kad atsakovo galimai hiperbolizuotą pasakymą, jog ieškovas yra žmogus, sergantis ploto liga, lėmę minėtos aplinkybės, rodo jo 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų seka: pirmiausiai, atsakovas nurodęs, kad ieškovas „visų trijų organizacijų ištraukė atžymas, geodezinius ženklus sunaikino“, toliau dėstė, kad jam reikėjo dviejų liudininkų, o ,,paskutinį kartą, kai atėjo tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos vyr. geodezininkas, jis jam pasakė, mano kaimynas pasakė: „Aš ir toliau naikinsiu tuos ženklus.“ Užrašytas šitas jo žodis, kad jis pasakė ir toliau gadinsiu tuos ženklus.“ Pabrėžtina, jog būtent apibendrindamas piktybišką ieškovo elgesį, pasireiškiantį atsakovo atžvilgiu, kaip jis įvardino, atžymų ištraukimu, geodezinių ženklų sunaikinimu, grasinimu, jog ir toliau naikins tuos ženklus, atsakovas pareiškęs, kad ieškovas serga ploto, o ne proto (psichikos), kaip ieškinyje buvo nurodyta, liga. Negalima būtų nesutikti su atsakovu, jog tokį jo pasisakymą lėmusi reali patirtis, susijusi su ieškovo veiksmais, todėl juos vertindamas kaip ploto ligą, jis pasinaudojo saviraiškos laisve, išsakydamas sąžiningą savo nuomonę.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovo tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismams pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog jis turėjo duomenų, kurie jam leido susidaryti apie ieškovą tretiesiems asmenims, dalyvavusiems 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, išreikštą nuomonę vykstančių SB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių ginčų kontekste, nepagrįstai neįžeidžiant ir nepažeminant ieškovo garbės ir orumo. Be kita ko, kaip pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas, atsakovui dėl duotų paaiškinimų 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje galiojo ir CK 2.24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas absoliutus imunitetas civilinei atsakomybei garbės ir orumo klausimu.
33. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas liudytojo imunitetą aiškino plečiamai, šį galėjus taikyti tik tuo atveju, jeigu atsakovo išsakyti teiginiai būtų apsiriboję 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiu, tačiau dėl ieškovo savavališkų veiksmų sulaukta ir kaimynų dėmesio.
34. CK 2.24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad garbės ir orumo gynimo nuostatos netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Šios nuostatos tikslas yra nustatyti visišką imunitetą civilinei atsakomybei nuo garbės ir orumo klausimų teisminio nagrinėjimo asmenims, teikiantiems duomenis teismo procese. Teismo procesas turėtų būti suprantamas kaip bylos aplinkybių tyrimas ir tai apima teismo posėdžiuose sakomas kalbas bei byloje teikiamus rašytinius pasisakymus. Šios normos taisyklės taikomos teismo proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2005).
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas aplinkybę, kad atsakovas savo teiginius apie ieškovą išsakė ne tik 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, bet ir po jo, nuvykęs į SB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl jam negali būti taikomas liudytojo imunitetas, iš esmės grindžia vieninteliu į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu, t. y. atsakovo atsakymu į advokato I. Č. 2019 m. sausio 25 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas ,,sulaukė ir kaimynų dėmesio“. Atkreiptinas dėmesys, jog atskira frazė, kad ieškovas ,,sulaukė ir kaimynų dėmesio“, paimta iš bendro atsakovo atsakymo į advokato I. Č. 2019 m. sausio 25 d. pranešimą konteksto. Atsakovas, teikdamas atsakymą į advokato I. Č. 2019 m. sausio 25 d. pranešimą, buvo nurodęs, kad: ,,Laikui bėgant pastebėjau, kad K. Š. dėmesys sklypo plotams tampa ryškesnis ir piktesnis. Pasimatant sveikindavomės, o kalbant apie sklypų ribas, įžeidinėdavo, kad aš kaltas, sukčiauju. K. Š. susirėmimas su sodo kaimynu A. P. (dabar valdo M. K.) dėl žemės sklypo ribos, sulaukė ir kaimynų dėmesio.“ Akivaizdu, jog minėta frazė ne tik, kad neįrodo, tačiau ir paneigia ieškovo deklaratyviai nurodytą aplinkybę, jog atsakovas po 2018 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio pradėjo aktyviai ir neigiamai apkalbinėti ieškovą SB ,,(duomenys neskelbtini)“ nariams, ją siejus su konkrečiu įvykiu, t. y. ieškovo ir kaimyno A. P. muštynėmis, pagrindžiant pastebėjimą, kad ieškovas kreipia didesnį ir piktesnį dėmesį sklypo plotams. Nesant kitų duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovo kaip liudytojo duotų parodymų 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje paskleidimo faktą SB „(duomenys neskelbtini)“ nariams, ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas CK 2.24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą absoliutų liudytojo imunitetą nagrinėjamos bylos kontekste aiškino plečiamai, atmestinas kaip nepagrįstas, išsamiau nepasisakant dėl jo išvestinio reikalavimo priteisti patirtą neturtinę žalą.
36. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovo turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 500,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2019 m. lapkričio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2019/11/18-01s ir 2019 m. lapkričio 18 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1034463. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2019 metų II ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 289,00 Eur. Maksimali atsakovui už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 675,70 Eur (1 289,00 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato A. A. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 675,70 Eur (1,3 x 1 289,00 Eur), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
40. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16914-868/2019 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.