Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, iš dalies darbingas (darbingumas 55 %), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2019 m. birželio 27 d. apie 09 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), kelyje Leipalingis - Lazdijai – Kalvarija, 16 -ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam ir žmonai I. J. bendrąja nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „MITSUBISHI CARISMA", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 2019 m. birželio 27 d. 09 val. 57 min. jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 10 val. 12 min. 1,79 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2019 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) šventė savo sūnaus gimtadienį ir gėrė įvairų alkoholį. Sekantį rytą - 2019 m. birželio 27 d. - su broliu išgėrė 1 litro talpos butelį alaus, o po to susipyko su savo žmona ir jiems priklausančiu automobiliu Mitsubishi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo planavęs niekur važiuoti, tačiau kadangi jo sūnus turėjo nuvežti jo brolio žmoną į (duomenys neskelbtini), bet tuo metu negalėjo to paryti, tai jis pats nusprendė ją nuvežti į (duomenys neskelbtini). Jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę su alkotesteriu nustatė girtumą. Vieną kartą alkotesteris rodė 1,84 promilių, o antrą - 1 ,79 promilių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Jis retai vartoja alkoholį, nes serga cukriniu diabetu ir niekada nėra vairavęs išgėręs. Po šio įvykio alkoholio nėra vartojęs ir automobilio nevairuoja.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištir­ti įrodymai:

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato tyrėjo T. B. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2019-06-27 apie 9 val. 49 min., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prieš 5-10 min., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis „MITSHUBISHI CARISMA“, mėlynos spalvos, vairuotojas A. J., kuris neblaivus. Važiuojant nuo Lazdijų link Veisiejų miesto, kelyje minėtas automobilis pastebėtas ir sustabdytas kelio Leipalingis - Lazdijai - Kalvarija 16 -ame kilometre. Jį vairavo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu ARFM-0244 patikros sertifikato Nr. 0972145, 9 val. 57 min. nustatytas 1,84 promilių girtumas, o praėjus 15 minučių, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, 10 val. 12 min., nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 1-4);

- liudytojo V. K. parodymai, iš kurių matyti, kad 2019-06-27 jis dirbo kartu su tyrėju T. B. ir apie 09 val. 49 min. gavo budėtojo pranešimą, kad iš namų, (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos automobiliu "Mitsubishi Carisma" išvažiavo neblaivus A. J.. Jie važiavo nuo Lazdijų pusės link Veisiejų ir netoli Petroškų k. prasilenkė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu "Mitsubishi Carisma" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apsisuko ir jį sustabdė Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Čivonių k. teritorijoje, kelio 16-ame kilometre. Jis išlipęs iš automobilio nuėjo prie vairuotojo. Nustatė, kad automobilį vairuoja A. J., gim. 1967 m. Jam bendraujant su A. J., nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas jo blaivumas. A. J. nustatytas 1,84 promilių girtumas, antrą kartą, po 15 min., - 1,79 promilių girtumas. A. J. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko ir pripažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus (b. l. 86-88);

- liudytojos I. J. parodymai, iš kurių matyti, kad 2019-06-21 ji kartu su sutuoktiniu A. J. iš Kauno atvyko į (duomenys neskelbtini), į A. J. tėvų sodybą, praleisti atostogas. 2019-06-26 pas juos į sodybą atvyko ir sūnus J. J., vakare šventė jo praėjusį gimtadienį. Švęsdami gimtadienį vartojo alkoholinius gėrimus. Sutuoktinis A. taip pat juos vartojo ir alkoholį baigė vartoti maždaug apie 23 valandą. Ryte kitoje gatvės pusėje gyvenantį sūnėną J. J. pas stomatologą į (duomenys neskelbtini) miestą turėjo nuvežti jos sūnus J., tačiau tuo metu J. buvo užsiėmęs, o ji susipyko su savo vyru A., nes manė, kad jis ryte vartojo alkoholį. Jiems susipykus, jos vyras A. trenkė durimis ir išėjo iš namų. Po kiek laiko sūnus J. J. išėjo į lauką, o grįžęs pasakė, kad matė išvažiuojantį iš sodybos kiemo automobilį „Mitsubishi Carisma“ , kurį vairavo jos vyras A. Jis automobilio neblaivus niekada nebuvo vairavęs ir ji nežino kodėl jis taip pasielgė. Vyras A. serga cukralige, geria vaistus ir alkoholį apskritai vartoja labai retai. Automobilis „Mitsubishi Carisma“ registruotas jos vardu, jį turi apie 2 metus (b. l. 82-83);

- 2019-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra kelyje Leipalingis – Lazdijai – Kalvarija, nuo kilometro ženklo 16/40 į šiaurės vakarus už 107 m., įykio vietoje stovi automobilis "Mitsubishi Carisma" valst. nr. (duomenys neskelbtini) VIN XMCLNDA1A3F044385. Apžiūros metu paimti dokumentai - Lietuvos Respublikos Valstybinės įmonės ,,Regitra" išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. J. vardu (b. l. 13-16);

- registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir išrašas iš VĮ "Regitra" duomenų bazės, iš kurių matyti, kad automobilio "Mitsubishi Carisma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: XMCLNDA1A3F044385, savininkas - valdytojas nuo 2018-05-05 yra I. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 37, 44);

- Policijos registruojamų įvykių registro įvykio ROIK 0119000331773 išrašas, iš kurio matyti, kad 2019-06-27, 09 val. 45 min. buvo gautas pranešimas, kad prieš 5-10 min. iš namų link Lazdijų išvažiavo mėlynos spalvos automobiliu "Mitsubichi Carisma", valstybinių numerių nurodyta tik raidės JRC, pranešėjo neblaivus tėvas (b. l. 57-61);

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato tyrėjo V. K. sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti kad 2019-06-27, 10 val. 12 min. A. J., kuriam nustatytas 1,79 prom. girtumas, buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 62);

- Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0244, patikros sertifikato Nr. 0972145, 2019-06-27, 09 val. 57 min. A. J. nustatytas 1,84 promilių girtumas, o 2019-06-27, 10 val. 12 min. - 1,79 promilių girtumas (b. l. 78-80);

- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00892308 kopija ir išrašas iš duomenų bazės "asmens duomenys", iš kurių matyti, kad A. J.a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-11-22 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00892308 (b. l. 126, 130-131).

Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės alkoholio, nes jį važiuojantį sustabdė ir patikrinę jo blaivumą policijos pareigūnai jam nustatė 1,84 promilių ir 1.79 promilių neblaivumą 15 minučių intervalu, o kaltinamasis ir liudytoja I. J. patvirtinto, kad kaltinamasis iš vakaro ir ryte buvo gėręs alkoholį . Tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 132), nėra baustas (b. l. 133), yra neįgalus (b. l. 128), seniūnės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 142), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra, proceso išlaidas atlygino savo noru (b. l. 174). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo sutuoktinė I. J. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 163-165). Šis prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti.

Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės. Nagrinėjamu atveju laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė (b. l. 166), kuri nėra teista (b. l. 167), nėra bausta administracine tvarka (b. l. 168), dirba ir darbdavio charakterizuojamas gerai (b. l. 169, 170), ji paaiškino, kad su kaltinamuoju santuokoje gyvena 30 metų, jie gerai sutaria ir ji kaltinamajam gali daryti teigiamą įtaką. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad I. J. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis), nes juos sieja bendri interesai ir šeimos įsipareigojimai vienas kitam. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę, su kuria jis gyvena jau trisdešimt metų, todėl ji yra toks asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Todėl įvertinus BK 281¹ straipsniu valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą nusikalto ir nėra baustas administracinėmis nuobaudomis bei nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas vienerių metų laikotarpiui. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu šis terminas skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (Išplėstinės A. T. teisėjų kolegijos 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), kas šiuo atveju buvo padaryta 2019 m. birželio 27 d., kuomet iš kaltinamojo buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos A. T. praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kuria siekiama to paties tikslo kaip ir automobilio konfiskavimu. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra šeimos turtas ir jis labiausiai reikalingas ne kaltinamajam, o jo sutuoktinei, kuri dirba ir be automobilio negali nuvykti į darbą, automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų kaltinamąjį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcinga poveikio priemonė šioje situacijoje. Todėl šių aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad automobilio palikimas kaltinamojo dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei, o jo konfiskavimas nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes šį tikslą šiuo atveju pasiekti leidžia laidavimo institutas ir kita skiriama baudžiamojo poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką panašiose bylose (A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Tačiau įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio daugiau nei 1.51 promilės negali būti švelnesnė finansine prasme nei už administracinį nusižengimą, net ir esant pagrindui atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo būtų nubaudžiamas švelniau nei už lengvesnį tokio paties pobūdžio pažeidimą. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minėta minimali administracinė bauda už vairavimą esant neblaiviam (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Įmokos sumokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis, nes kaltinamais nedirba dėl jam nustatyto nedarbingumo ir pragyvena iš mažos netekto darbingumo pensijos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, pa­nai­kin­tinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo vairuotas automobilis nėra konfiskuojamas, 2019-07-24 prokuroro nutarimu taikomas laikinas I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimas į automobilį "Mitsubishi Carisma", valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN XMCLNDA1A3F044385, panaikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį sutuoktinės I. J. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

- uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d.;

- 10 (dešimties) minimalių gyvenimo lygių (500 Eur (penkių šimtų eurų dydžio)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokuroro 2019-07-24 nutarimu taikomą laikiną I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimą į automobilį "Mitsubishi Carisma", valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN XMCLNDA1A3F044385, (turto arešto identifikavimo kodas 2019042137) panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. J. ir laiduotojai I. J. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.