Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1565-413/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-29
Bylos Nr.: 2A-1565-413/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07079-201
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autonas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Gineso servisas“
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo: D. M.

Kategorijos

2.1.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. 2A-1565-413/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07079-201Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.5.39.2.6.1; 3.2.4.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autonas LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1928-920/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Autonas LT“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gineso servisas“, trečiasis asmuo D. M., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. lapkričio 8 d. Vokietijoje dėl trečiojo asmens D. M., vairavusio UAB „Autonas LT“ priklausančią, UAB „Gineso servisas“ naudojamą transporto priemonę DAF XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė/vilkikas), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (t. 1, b. l. 6-15). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atlyginęs nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą, pateikė ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (toliau ir Biuras), 12 093,25 Eur dydžio reikalavimą, kurį ieškovas įvykdė ir reikalaujamą 12 093,25 Eur sumą sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Transporto priemonė eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Autonas LT“, kuri 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutartimi vilkiką išnuomojo kitai atsakovei – UAB „Gineso servisas“. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (UAB „Gineso servisas“), arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (UAB „Autonas“), raštu kreipėsi į bendraatsakoves reikalaudamas sugrąžinti sumokėtus 12 093,25 Eur. Atsakovėms reikalavimo neįvykdžius, ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių 12 093,25 Eur nuostolių atlyginimo, 363 Eur žyminio mokesčio, 169,35 Eur dokumentų vertimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (12 093,25 Eur ) nuo bylos iškėlimo (2015-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė UAB „Autonas LT“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dar 2013 m. sausio 2 d. UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ sudarė papildomą susitarimo priedą prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Autonas LT“ perduoda UAB „Gineso servisas“ naudotis vilkiką DAF XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo pagrindu, o įmokomis sumokėjus visą transporto priemonės kainą, transporto priemonės nuosavybės teisė pereis UAB „Gineso servisas“. Kadangi sutarties šalis siejo lizingo teisiniai santykiai, ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei UAB „Autonas LT“ turi būti atmestas, nes pareiga apdrausti transporto priemonę tenka lizingo gavėjui UAB „Gineso servisas“, kuris yra vilkiko naudotojas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ sudarytą papildomą priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties niekiniu ir negaliojančiu, abi sandorio šalis įpareigojo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija), o jei negalima grąžinti to, ką šalys yra gavusios natūra, – atlyginti to vertę pinigais; priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ ieškovo naudai 12 093,25 Eur nuostoliams atlyginti, 363 Eur žyminio mokesčio, 169,35 Eur dokumentų vertimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (12 093,25 Eur) nuo bylos iškėlimo (2015-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ po 10,97 Eur išlaidų valstybės nuadai, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau atsakovui UAB „Autonas LT“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikus į bylą 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ sudarytą papildomą priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) lizingo sutarties, ieškovui dublike ir 2016 m. kovo 3 d. papildomuose paaiškinimuose pateikus argumentus, dėl kurių šis sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, o taip pat į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias yra paskirstoma atsakomybė dėl draudimo sutarties sudarymo tarp transporto priemonės savininko ir lizingo gavėjo, teismas pripažino būtinu ex officio (savo iniciatyva) įvertinti 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ sudarytą papildomą priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) galiojimo pagrindus, remiantis CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovai ginčo sandorį sudarė tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tokią savo išvadą teismas grindė tuo, jog: 1) atsakovai nepateikė jokių realų ginčijamo sandorio vykdymą įrodančių duomenų; 2) ginčijamą sandorį atsakovai pateikė tik su atsiliepimu į ieškinį, nors ieškovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo buvo gavę kur kas anksčiau; 3) atsakovų įmonės yra itin glaudžiai susijusios, nes jų valdyme dalyvauja ar dalyvavo broliai Rutkauskai, be to trečiasis asmuo D. M. autoįvykio metu buvo įdarbintas abiejų atsakovų įmonėse; 4) ginčo sutartį teismas vertino kritiškai tiek teisinės struktūros, tiek ekonominio naudingumo prasme; 5) transporto priemonės DAF XF 105.510, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke tapo UAB „Translogus“, šią transporto priemonę draudė įmonė UAB „Valnesa“. Be to, teismo įsitikinimą, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, sustiprino ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015 pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovams UAB „Autonas LT“, UAB „Gineso servisas“ konstatuotos faktinės aplinkybės, kad teismo posėdžių metu atsakovės UAB „Gineso servisas“ atstovas su ieškiniu iš esmės sutiko, ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra, nors dėl to ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iš atsakovės UAB „Gineso servisas“ buvo priteista 52 580,31 Eur nuostoliams atlyginti. Teismas pažymėjo, kad ginčo sandorio tariamumas ir fiktyvumas pasireiškė dar ir tuo, jog viena iš atsakovių – UAB „Autonas LT“ – šiuo sandoriu siekė pasinaudoti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata bei visus esamus ar galimus nuostolius perkelti faktiškai veiklos nevykdančiai ar nevykdysiančiai įmonei UAB „Gineso servisas“, kas tik patvirtina faktą, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti tikrųjų lizingo ar išperkamosios nuomos sandorio teisinių pasekmių. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ sudarytą papildomą susitarimo priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties pripažintino niekiniu ir negaliojančiu, abi sandorio šalis įpareigojo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija), o jei negalima grąžinti to, ką šalys yra gavusios natūra – atlyginti to vertę pinigais.Teismas, spręsdamas klausimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo, vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėjo, kad pagal šią įstatymo nuostatą Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims, t. y. taikyti subrogaciją. Todėl vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindą sudaro konkrečių veiksmų įvertinimas. R. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininkas 2013 m. lapkričio 8 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo UAB „Autonas LT“, kurią 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties pagrindu naudojo UAB „Gineso servisas“, teismas ieškovės reikalavimą dėl atsakovių solidariosios atsakomybės taikymo pripažino pagrįstu. Teismui konstatavus, kad atsakovės nenuginčijo prašomos priteisti žalos dydžio, teismas pripažino pagrįstu ir ieškovo reikalavimą dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio (12 093,25 Eur nuostolių atlyginimo).Ieškinį tenkinus, teismas priteisė valstybei iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ lygiomis dalimis po 10,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Autonas LT“ prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ sudarytas papildomas priedas dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, abi sandorio šalys UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ įpareigotos grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija), o jei negalima grąžinti to, ką šalys yra gavusios natūra, - atlyginti to vertę pinigais bei žalos atlyginimas ieškovui priteistas iš UAB „Autonas LT“ kaip solidaraus bendraatsakovio; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Autonas LT“ solidariai priteistas žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos ir ieškinį UAB Autonas LT“ atžvilgiu atmesti; 3) priteisti iš ieškovo UAB „Autonas Lt“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neteisėtai išėjo už ieškinio ribų, kadangi pasisakė dėl reikalavimo (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu), kurio ieškovas nebuvo pareiškęs. Tai, kad dublike ir papildomuose paaiškinimuose ieškovas pateikė argumentus, dėl kurių šis sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, savaime nesuponuoja, jog buvo suformuluotas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas turėjo galimybę suformuluoti tokį reikalavimą pateikdamas patikslintą ieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kaip tai numatyta CPK 141 straipsnyje, tačiau ieškinio nepatikslino ir tokio reikalavimo nesuformulavo. Byloje nesant viešo intereso, teismas negalėjo būti aktyvus ir išeiti už ieškinio reikalavimo ribų.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai naudojo ir painiojo niekinio ir nuginčijamo sandorio sąvokas ir jų teisinį reglamentavimą. Vienoje sprendimo motyvuojamosios dalies vietoje teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bylose dėl tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nurodo, kad pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo reikalavimus. Kitoje vietoje nurodo, jog teismas pripažįsta būtinu ex officio įvertinti sandorio galiojimo pagrindus. Apeliantas pažymi, kad ex officio teismas gali konstatuoti tik niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes (CK 1.78 str.). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.): imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai (CK 1.80 str. ir 1.81 str.) Tuo tarpu tariamas sandoris yra nuginčijamasis sandoris ir teismas neturėjo teisės ex officio vertinti šio sandorio pagrįstumo.

9.3. Teismas, spręsdamas dėl sandorio galiojimo, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, šališkai vadovavosi kaip pagrįstais tik ieškovo pateiktais argumentais, kas sąlygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Autonas Lt“ ir UAB „Gineso servisas“ yra glaudžiai susijusios įmonės, kadangi trečiasis asmuo vairuotojas D. M. įvykio metu dirbo tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje. Minėta aplinkybė, kad asmuo dirba keliose transportavimo paslaugas teikiančiose įmonėse yra visiškai įprasta situacija ir tai nesąlygoja fakto, kad įmonės yra tarpusavyje susijusios.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Teismas nepagrįstai sandorio tariamumą siejo su ta aplinkybe, kad D. R. ir V. R. yra broliai bei tai, kad D. R. šiuo metu priklauso 100 proc. UAB “Autonas LT“ akcijų, o tuo metu, kai tariamai buvo sudarytas papildomas susitarimas, pakeitęs transporto priemonės nuomos sutartį į išperkamosios nuomos sutartį, buvo UAB „Gineso servisas“ direktorius, o V. R. šiuo metu yra UAB „Gineso servisas“ direktorius. Pažymi, kad pasirašant tiek 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutartį, tiek 2013 m. sausio 2 d. papildomą išperkamosios nuomos susitarimą UAB „Autonas LT“ direktorė buvo G. K., o UAB „Gineso servisas“ direktorius V. V.. Todėl nepagrįstai ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad D. R. iki 2004 m. gruodžio 3 d. buvo UAB „Gineso servisas“ direktorius. Teismas neįvertino to, kad išperkamosios nuomos susitarimas buvo pasirašytas tik 2013 m. sausio 2 d., o ne iki 2004 m. gruodžio 3 d., kaip klaidingai nurodo ieškovas. D. R. UAB „Autonas LT“ akcijas įsigijo 2013 m. lapkričio 12 d., vadinasi sutarties priedo pasirašymo metu akcininku jis nebuvo. V. R. šiuo metu yra UAB „Gineso servisas“ direktorius, tačiau juo tapo tik nuo 2014 m. birželio 26 d., t. y. gerokai po to, kai buvo pasirašytas papildomas išperkamosios nuomos susitarimas.

9.5. Teismas, spręsdamas sandorio negaliojimo klausimą, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad šiuo metu vilkikas nuosavybės teise priklauso UAB „Translogus“. Pažymi, kad UAB „Gineso servisas“ pilnai neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl sutartis buvo nutraukta ir vilkikas grąžintas atsakovei UAB „Autonas LT“. Susigrąžinusi vilkiką UAB „Autonas LT“ turėjo teisę jį parduoti savo pasirinktam pirkėjui, ką ir padarė 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, perleidusi vilkiką UAB „Translogus”.

Šalies argumentai

9.6. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad UAB „Autonas LT“ neįrodė, kad ginčo sutartis buvo ne fiktyvi, o iš tiesų vykdoma, nes į bylą pateikė tik PVM sąskaitas faktūras, o ne šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad 2016 m. sausio 5 d. nutartimi teismas, įpareigojęs atsakovus pateikti sandorio vykdymą patvirtinančius dokumentus, konkrečiai nenurodė, kokius dokumentus teismas laikys pakankamu sandorio vykdymo įrodymu. UAB „Autonas LT“ teismui pateikė išperkamosios nuomos sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o UAB „Gineso servisas“ pateikė apyvartos žiniaraščius. Atsakovo nuomone, būtent PVM sąskaitos faktūros įrodo sandorio egzistavimą, o ne jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

9.7. Teismas nepagrįstai tariamo sandorio sudarymą siejo ir su ta aplinkybe, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015 pagal ieškovo LR draudikų biuro ieškinį atsakovams UAB „Autonas LT“, UAB „Gineso servisas“ yra konstatuota faktinė aplinkybė, jog teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Gineso servisas“ atstovas su ieškiniu iš esmės sutiko. Apelianto nuomone, minėta aplinkybė neįrodo tariamo sandorio sudarymo fakto. UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ realiai vykdė šalių bendru sutarimu pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį, todėl minėtas sandoris negali būti pripažįstamas tariamu sandoriu. UAB „Autonas LT“ buvo realiai perdavęs naudoti vilkikus UAB „Gineso servisas“ pagal išperkamosios nuomos sutartį, ką patvirtina UAB „Gineso servisas“ įsakymai vairuotojams dėl komandiruočių, CMR važtaraščiai, kuriuose nurodoma, jog krovinio vežėjas yra UAB „Gineso servisas“, VĮ „Regitra“ žyma, jog vilkikų naudotojas yra UAB „Gineso servisas“; 2) ginčo sandoris buvo sudarytas 2013 m. sausio 2 d., dar gerokai iki eismo įvykių, kurių metu buvo padaryta žala, todėl negali būti traktuojamas kaip simuliacija ar tik dėl akių sudarytas sandoris, nes šalys neturėjo jokio pagrindo ir galimybės iš anksto numatyti galimų ateityje atsirasiančių reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Be to, tiek Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015, tiek Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4023-199/2015 konstatavo, jog 2013 m. sausio 2 d. išperkamosios nuomos susitarimas prie nuomos sutarties buvo realiai vykdomas, o transporto priemonės perdavimas lizingo gavėjui neginčytinas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Ieškovo nuomone, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti. Aplinkybė, kad apeliantas pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nėra pagrindas stabdyti ar pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

10.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Biuras nebuvo pateikęs teismui prašymo tarp apelianto ir bendraatsakovio UAB „Gineso servisas“ sudarytą 2013 m. sausio 2 d. sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Pažymi, kad toks prašymas buvo pateiktas 2016 m. kovo 2 d. teismui siųstame rašte Nr. S-2491-(4.11,).

10.3. Ieškovo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai pripažino tarp apelianto ir bendraatsakovio UAB „Gineso servisas“ 2013 m. sausio 2 d. sudarytą sandorį niekiniu ir negaliojančiu, nes tam buvo visi teisės aktuose įtvirtinti pagrindai.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi tiek Kauno apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015, tiek Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4023-199/2015, kadangi jie nėra įsiteisėję.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Byloje kilo ginčas dėl TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio nuostatų, kai vienas iš atsakovų, t. y. transporto priemonės savininkas UAB „Autonas LT“ įrodinėjo, jog atsakingu už draudimo sutarties sudarymą, taigi ir ieškovo prašomą atlyginti žalą, gali būti laikomas kitas atsakovas UAB „Gineso servisas“, kuriam po 2013 m. sausio 2 d. sudaryto lizingo (finansinės nuomos) sandorio teko pareiga sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį; taip pat materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę pripažinti tariamą sandorį negaliojančiu ex officio (savo iniciatyva) ir ieškinio ribų peržengimą, taikymo ir aiškinimo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 8 d. Vokietijoje dėl trečiojo asmens D. M., vairavusio atsakovei UAB „Autonas LT“ priklausančią ir UAB „Gineso servisas“ naudojamą (nuomojamą) transporto priemonę DAF XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (t. 1, b. l. 6-15). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

14. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, analogiškomis aplinkybėmis spręsdamas dėl Biuro teisės reikalauti solidarios atsakomybės iš transporto priemonės savininko ir asmens, atsakingo už eismo įvykį, pažymėjo, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas nurodė, jog TPVCAPDĮ formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Automobilio savininko atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekliai formuojama ir kitose kasacinėse bylose (2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-300/2010, 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė dėl abiejų atsakovių – vienos, kaip transporto priemonės savininkės; kitos, kaip transporto priemonės nuomininkės – solidariosios civilinės atsakomybės.

16. Nustačius, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų solidariai už žalą atsakingas asmuo ir asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymą, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kuri iš atsakovių turėjo pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

17. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Remiantis minėtų teisės normų nuostatomis, spręstina, kad jeigu transporto priemonė naudojama kitu teisiniu pagrindu, nei numatyta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje (pavyzdžiui paprastos nuomos ar panaudos sutartimi), įstatyminė pareiga sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai tenka transporto priemonės savininkui.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Autonas LT“ įrodinėjo, kad sudarius atsakovėms 2013 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos sutarties priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) (papildomą susitarimą prie anksčiau sudarytos 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties) atsakomybė už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą tenka kitam atsakovui – UAB „Gineso servisas“ (t. 1, b. l. 83-84, 114-116).

19. Bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos sutarties priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), t. y. lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kaip tariamą sandorį pripažino niekiniu ir taikė atsakovių atžvilgiu solidarią civilinę atsakomybę.

20. Su tokiu teismo sprendimu nesutiko atsakovė UAB „Autonas LT“, teigdama, kad teismas, pripažindamas savo iniciatyva 2013 m. sausio 2 d. sutartį negaliojančia, peržengė ieškinio ribas, kadangi tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs. Be to, pripažinti 2013 m. sausio 2 d. sandorį niekiniu nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

21. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

22. Sandoris yra valinis aktas, sąmoningai skirtas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Tariamuoju sandoriu, kuris sudarytas dėl akių, sandorio šalys neketina sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Toks sandoris dar yra vadinamas fiktyviu, kadangi jis turi paslėptą arba neviešą šalių suderintą sąlygą, kad neturi jokių realių padarinių. Tokiu sandoriu šalys nori sudaryti tik išorinį teisinio santykio atsiradimo vaizdą, o iš esmės tarp savęs nenori ir nesukuria teisinių santykių. Toks sandoris paprastai nevykdomas. Kadangi toks sandoris realiai nevykdomas, tokiu atvejui restitucijos klausimo nereikia spręsti. Taigi toks sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

23. Niekiniai yra savaime negaliojantys sandoriai, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas ieškinys ir ar priimtas teismo sprendimas dėl sandorio negaliojimo. Šie sandoriai negalioja, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų. Sandorio dalyviai tokį sandorį gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. Sužinojęs, kad toks sandoris yra vykdomas, teismas privalo savo iniciatyva priimti sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tais atvejais, kai sandorio neatitikimas įstatymui nėra akivaizdus ir tai reikia įrodyti, išsiaiškinti, jo negaliojimas nustatomas teismo sprendimu. Teismas sandorio negaliojimą nustato savo iniciatyva arba pagal sandorio dalyvių ieškinį. Pavyzdžiui, niekiniais yra laikomi imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai, neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai, tariamieji sandoriai, nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos sudaryti sandoriai (CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 1.93 straipsniai).

24. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas teismui 2016 m. kovo 2 d. pareiškimą dėl įrodymų prijungimo, kartu pareiškė ir kitą, t. y. materialinio pobūdžio reikalavimą pripažinti papildomą susitarimą dėl transporto priemonės lizingo (finansinės nuomos) niekiniu sandoriu (t. 2, b. l. 89-91). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės 2013 m. sausio 2 d. sandorio sudarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina 2013 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos sutarties priedo dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) tariamumų, minėtą sandorį pripažino niekiniu savo iniciatyva.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 21-23 nuostatas, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2013 m. sausio 2 d. Transporto priemonių nuomos sutarties priedo dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) sandorį niekiniu savo iniciatyva, aptariamo ginčo atveju materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių tariamo sandorio pripažinimą niekiniu teismo iniciatyva ir draudimą peržengti ieškinio ribas, nepažeidė.

26. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir bylos įrodymų vertinimui dėl 2013 m. sausio 2 d. sandorio tariamumo ir jų papildomai neatkartodama, pažymi, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai apie PVM sąskaitas faktūras (t. 2, b. l. 48-76), kurios neva patvirtina lizingo sutarties sudarymą ir jos vykdymą, ne tik paminėtos aplinkybės neįrodė, bet priešingai, laikyti tokius įrodymus patikimais ir patvirtinančiais atsakovės nurodytas aplinkybes negalima dėl keleto priežasčių, t. y. visų pirma, minėtos sąskaitos nepatvirtina atsiskaitymo fakto; jos nėra pasirašytos kitos atsakovės UAB „Gineso servisas“ atstovo; 2015 m. gegužės 7 d. sąskaita išrašyta UAB „Gineso servisas“ vardu, nors, kaip nurodė pati apeliantė, transporto priemonę 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi ji pardavė UAB „Translogus“; priešingai nei teigė apeliantės atstovas, minėtos sąskaitos faktūros nebuvo įregistruotos ir pateiktos VMI (t. 2, b. l. 89-91, 92). Be to, apeliantė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovės UAB „Gineso servisas“ nuomojamą transporto priemonė privalomu draudimu nuo 2014 m. gegužės 2 d. draudė kita bendrovė – UAB „Valnesa“ (t. 2, b. l. 93).

27. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015 ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4023-199/2015 konstatuoti faktai, kad 2013 m. sausio 2 d. išperkamosios nuomos susitarimas prie nuomos sutarties buvo realiai vykdomas turi prejudicinę galią ir nagrinėjamai bylai jau vien dėl to, kad Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015 yra peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-327-178/2016, pakeistas konstatavus priešingas aplinkybes nei nurodo apeliantas, be to, paminėtose bylose teismai minėto sandorio pripažinimo niekiniu ex officio nesprendė.

28. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturi, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šios nutarties 22 punkte konstatuota, kad tariamas sandoris paprastai nevykdomas. Byloje nustačius, kad teismo iniciatyva pripažintas niekiniu 2013 m. sausio 2 d. sandoris realiai nebuvo vykdomas, restitucijos klausimo nereikia spręsti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tikslingu patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pašalinant kaip perteklinę jos dalį dėl restitucijos taikymo.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti 2016 m. kovo 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, pašalinant iš jos teiginius „abi sandorio šalis UAB „Autonas LT“ (į. k. 302920769) ir UAB „Autonas LT“ (į. k. 132601565) įpareigoti grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija), o jei negalima grąžinti to, ką šalys yra gavusios natūra, – atlyginti to vertę pinigais“.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė