Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teiseja Virginija Gudyniene, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. P., atsakovui A. P., jo ir atsakoves L. B. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, treciuju asmenu atstovams Marikai Nalivaikienei, Rimvydui Grigaliunui, teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejos D. P. prašyma del proceso atnaujinimo civilineje byloje Nr. 2-151-555/2009 pagal D. P. ieškini atsakovams A. P., L. B., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai (procesiniu teisiu peremejams Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos, Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos), Kauno miesto savivaldybes administracijai, Kauno miesto 17-ojo notaru biuro notarei Rasai Onai Inokaitienei del administraciniu aktu panaikinimo, sandoriu pripažinimo negaliojanciais ir nuosavybes teisiu pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakovai ir tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybes administracija, Nacionaline žemes tarnyba su prašymu nesutinka.

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybes administracija nurodo, kad pareiškeja nepateike irodymu, pagrindžianciu proceso atnaujinimo pagrindo buvima. Jos teiginiai apie atsakoves L. B. psichine liga, nesugebejima pilnai suvokti ir valdyti savo veiksmus laikytini samprotavimais ir prielaidomis, nes nera pagristi irodymais. Procesas gali buti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (jeigu viena iš šaliu proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal istatyma) tik tuo atveju, jeigu i teisma su prašymu kreiptusi neveiksnaus asmens atstovas (globejas) arba asmuo, ginantis viešaji interesa, pateikdamas igaliojimo pagrinda bei asmens neveiksnuma patvirtinancius dokumentus. Pareiškeja nera pateikusi duomenu, kad L. B. teises aktu nustatyta tvarka yra pripažinta neveiksnia, taipogi ji nepateike duomenu apie buvima L. B. atstove (globeja). Del to pareiškeja nera laikytina suinteresuotu asmeniu, turinciu teise nurodytu pagrindu prašyti teismo atnaujinti civilines bylos nagrinejima. Pareiškeja yra praleidusi teises aktu nustatyta termina prašymui pateikti. Prašymas teismui pateiktas 2011 m. balandžio 14 d., o apie L. B. psichine negalia ieškove teigia sužinojusi 2010 m. birželio 11 d. Pareiškejos prašymas yra suformuluotas nesilaikant CPK 371 straipsnio nuostatu, nes teismui nera suteikta teise palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendima.

Nacionalines žemes tarnybos atstovas prašo atmesti ieškoves pareiškima del praleisto termino proceso atnaujinimo prašymui pateikti.

Notare R.O.Inokaitiene klausima prašo spresti jai teismo posedyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Prašymo nagrinejimo metu nustatyta, kad Ieškove D. P. 2007 m. birželio 18 d. kreipesi i teisma su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams A. P., L. B., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybes administracijai, Kauno miesto 17 notaru biuro notarei R. Inokaitienei, prašydama 1994 m. lapkricio 4 d. statybos leidimo Nr. C-73 pagrindu pripažinti A. P. ir D. P. statytojais; pripažinti A. P. ir D. P. nuosavybes teises lygiomis dalimis po ½ dalis i pastatyta pastata, esanti (duomenys neskelbtini) (šifras 3A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune; pripažinti negaliojanciu 1996 m. kovo 15 d. A. P. sutikima perrašyti 1994 m. lapkricio 4 d. leidima statybai Nr. C-73 L. B. vardu, patvirtinta Kauno miesto 17 notaru biure notares R. Inokaitienes, registro Nr. IR-2010; pripažinti negaliojanciu 1996 m. lapkricio 25 d. individualaus statinio priemimo naudoti akta statytojo L. B. vardu del rekonstruoto ukinio pastato, esancio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojancia nuo sudarymo momento 2000 m. spalio 7 d. dovanojimo sutarti, patvirtinta del gyvenamojo namo 3A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), dovanojimo tarp L. B. ir M. P., registro Nr. IR-15526, ir taikyti vienašale restitucija turta gražinant D. P. ir A. P. (t. 1, b.l. 5-6, 136-138; t. 2, b.l. 6-12). Ieškove nurode, kad ji santuokoje su atsakovu A. P., atsakovams nuosavybes teise priklausancioje namu valdoje iš santuokoje igytu lešu, siekdami isirengti stomatologine klinika, rekonstravo ukini pastata. Ieškoves teigimu, pašlijus santykiams šeimoje, išaiškejo, kad atsakovas A. P., statybos leidima perraše savo sesers vardu, nors ši jokiu statybos darbu neatliko, statinys buvo iregistruotas atsakoves L. B. vardu, kuri dovanojimo sutarties pagrindu atsakove perleido savo motinai M. P. Ieškove nurode, kad apie statinio iregistravima atsakoves vardu tapo žinoma tik 2005 m. gruodžio 1-15 d. vykusiame teismo posedyje. Ieškoves nuomone, šis sandoris pažeidžia jos, kaip bendrosios jungtines nuosavybes dalyves, teises ir turi buti pripažintas negaliojanciu bei taikyta restitucija. Del tu paciu priežasciu, ieškoves teigimu, naikintinas statybos leidimo perrašymas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Ieškove nurode, kad atsakoves L. B. ir M. P. elgesi nesažiningai, žinodamos apie statinius, sandori sudare be jos sutikimo, sandoris sudarytas siekiant paslepti turta. Ieškoves nuomone, šis sandoris neteisetas, juo nebuvo siekiama sukurti jokiu teisiniu pasekmiu. Kadangi ieškove nedave sutikimo perleisti nuosavybe, todel statybos leidimo perregistravimas yra neteisetas ir turi buti panaikintas. Del tu paciu priežasciu naikintinas 1996 m. lapkricio 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nurodant, kad statytojai yra ieškove ir A. P.

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu nusprende ieškini tenkinti iš dalies; pripažinti niekine 2000 m. spalio 7 d. L. B. ir M. P. sudaryta gyvenamojo namo dovanojimo sutarti; pripažinti gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), ieškoves D. P. bei atsakovo A. P. bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe; priteisti iš ieškoves D. P. 14,23 Lt pašto išlaidu valstybei; priteisti iš atsakovu A. P. ir L. B. valstybei po 2 128,59 Lt žyminio mokescio ir po 14,23 Lt pašto išlaidu; priteisti iš atsakovu A. P. ir L. B. ieškovei D. P. po 287,8 Lt už byloje sumoketa žymini mokesti bei po 500 Lt atstovavimo išlaidu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi ši sprendima pakeite ir ieškini atmete. Konstatavo, kad ieškove neirode ginco pastata pastaciusi su atsakovu santuokoje. Nustate, jog rekonstruotas ukinis pastatas iki rekonstrukcijos nuosavybes teise pagal 1989 m. balandžio 18 d. paveldejimo teises liudijima priklause L. B. Leidimas statybai atliekant ukio pastato rekonstrukcija i gyvenamaji nama buvo išduotas 1994 m. lapkricio 4 d. dviems užsakovams A. P. ir L. B. A. P. 1996 m. kovo 15 d. statybos leidima notarine tvarka pareiškimu perraše L. B. vardu, kadangi pastatas iki rekonstrukcijos nuosavybes teise jai priklause ir buvo rekonstruotas atsakovu motinos M. P. lešomis. Perrašant ši statybos leidima, pastato statybos darbai dar nebuvo užbaigti. A. P. neinvestavo savo lešu i ginco pastato statyba ir ginco pastatas nuosavybes teise jam nepriklause, todel jis perraše statybos leidima notarine tvarka seseriai, kad ji ši pastata teisiškai iregistruotu. Aplinkybe, kad ginco pastatas nebuvo statytas sutuoktiniu A. P. ir D. P. lešomis, patvirtina ir isiteiseje teismu procesiniai sprendimai - Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2A-305-375/2006, kurioje tarp tu paciu šaliu ieškoves D. P. ir atsakovo A. P. buvo nagrinejamas gincas del santuokinio turto padalinimo; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-526/2006 ( CPK 182 str. 2 p.). Apeliacines instancijos teismas nurode, jog, atsižvelgiant i tai, kad leidimas buvo išduotas dviems statytojams, ieškove turejo irodyti, kiek konkreciai lešu panaudota statybai ir kokie darbai buvo atlikti iki leidimo perrašymo vienai L. B. Padare išvada, kad ieškove neirode aplinkybes, jog ji ir atsakovas jiems priklausanciomis lešomis state ginco pastata. Sprende, jog L. B. pareiškimu pareikštas sutikimas, kad A. P. kartu su ja rekonstruotu pastata, negali buti laikomas mineto pastato ar jo dalies perleidimu. Be to, teiseju kolegija konstatavo esant praleista ieškinio senaties termina.

D. P. prašymas atnaujinti bylos procesa grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytais pagrindais. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto triju menesiu termino prašymui del proceso atnaujinimo pateikti, skaiciuojant ji nuo pareiškejos nurodytos datos apie naujai paaiškejusios aplinkybe, D. P. nepraleido ( prašyma pateike 2010 m. liepos 15 d.).

Naujai paaiškejusia esmine bylos aplinkybe, kuri pareiškejai nebuvo ir negalejo buti žinoma bylos nagrinejimo metu, nurodoma atsakoves L. B. psichines sveikatos bukle. Ja pareiškeja irodineja medicininiais dokumentais. Teigia, kad ieškinyje nurodytus sandorius atsakove sudare, budama nestabilios psichikos, A. P. turint tiksla nuslepti nuo ieškoves santuokoje igyta turta. Ieškove mano, jog tuo atveju, jei L. B. butu supratusi savo veiksmus, tokiu sandoriu nebutu sudariusi.

Spresdamas apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo teisetuma ir pagristuma, teismas vadovaujasi CPK XVIII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota šio skyriaus normu taikymo praktika. Pagal ja naujai paaiškejusi esmine bylos aplinkybe – tai tam tikra faktine bylos aplinkybe, kuri egzistavo nagrinejant byla teisme ir teismui priimant sprendima, taciau pareiškejui nebuvo ir negalejo buti žinoma ir tapo žinoma tik isiteisejus teismo sprendimui, bei kuri butu turejusi esmine reikšme bylai, jei butu buvusi žinoma jos nagrinejimo metu. Esmine šiu aplinkybiu reikšme reiškia pareiškejo nurodomu faktu ar irodymu neabejotina teisine svarba jau išnagrinetos bylos baigciai, sprendime padarytoms išvadoms del ginco šaliu pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu pagristumo. Naujai paaiškeje faktai ar irodymai turi atskleisti priimto ir isiteisejusio teismo sprendimo ydinguma – jo neteisetuma ir nepagristuma. Naujai paaiškejusiomis aplinkybemis gali buti pripažistami tik konkretus juridiniai faktai (ivykiai, veiksmai, busenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeicia ar pasibaigia.

Teismas konstatuoja, kad faktine aplinkybe, kuria remiasi pareiškeja, šiu reikalavimu neatitinka.

D. P. prašymu išreikalautuose medicininiuose dokumentuose nera jokiu duomenu apie tai, kad ginco teisiniu santykiu metu atsakove L. B. butu buvusi neveiksni, t.y. istatymu nustatyta tvarka pripažinta nesuprantancia savo veiksmu ir negalincia ju valdyti. Taigi, ši aplinkybe yra neirodyta ( tuo paciu neirodytas CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas).

Antra vertus, naujai paaiškejusiomis aplinkybemis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali buti laikomas pateiktas irodymas del aplinkybiu, kurios ginco nagrinejimo metu nebuvo ir neturejo buti nustatinejamos. Ieškinys nebuvo ir negalejo buti pareikštas 1964 m. Civilinio kodekso 54 straipsnyje numatytu pagrindu. Pagal minima norma sandoris, sudarytas fizinio asmens, kuris, nors ir budamas veiksnus, jo sudarymo momentu buvo tokios busenos, kada negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ar valdyti ju, galejo buti teismine tvarka pripažistamas negaliojanciu pagal šio piliecio ieškini. Analogiška nuostata itvirtinta 2000 m. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje (Civilinio kodekso patvirtinimo, igyvendinimo ir isigaliojimo istatymo 9 straipsnio 4 d.). D. P. ieškinys buvo grindžiamas kitais istatymais bei kitomis faktinemis aplinkybemis. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškejusiomis bylos aplinkybemis pripažistamos tik tokios aplinkybes, kurios yra irodinejimo dalykas civilineje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Atsakoves gebejimas suprasti savo veiksmus nebuvo irodinejimo dalyku byloje, kurios procesa prašoma atnaujinti, todel nera istatyminio pagrindo tenkinti pareiškejos prašyma del teismo psichiatrines ekspertizes paskyrimo L. B., sprendžiant prašyma del proceso atnaujinimo. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika darytina išvada, kad proceso atnaujinimo del naujai paaiškejusiu aplinkybiu metu butu neteisinga atsisakyti svarstyti kita informacija, esancia naujai gautose irodinejimo priemonese, tik tuo atveju, jeigu jos atitinka reikalavimus, keliamus ir irodymams, ir esminems naujai paaiškejusioms aplinkybems, o informacijos turinys susijes su ieškinio pagrinda sudaranciomis aplinkybemis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. rugsejo 20 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Medas“ v. UAB „Celtaura“; bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilineje byloje nr. 3K-7- 57/2008 pagal ieškovo BAB „Statuna“ ieškini atsakovams UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S., J. Ž., D. R., P. R., P. R. individualiai imonei „Broliai juodvarniai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno miesto 18-ojo notaru biuro notarei B. Germanavicienei, Kauno miesto 14-ojo notaru biuro notarei D. M., R. R., G. D., del sandoriu pripažinimo negaliojanciais).

Pažymetina, kad D. P. nurodoma aplinkybe neturetu esmines reikšmes bylos baigciai, jei ir butu egzistavusi bylos nagrinejimo metu. Isiteisejusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginco pastatas nuosavybes teise priklause L. B. ir nera bendroji jungtine D. P. ir A. P. nuosavybe, kad istatymai reglamentuoja nuosavybes teises igijimo budus, kad statybos leidimas nera sandoris, kuriuo perleidžiamos nuosavybes teises pastatui, kad L. B. istatymo nustatyta tvarka neperleido A. P. rekonstruojamo pastato ar jo dalies nuosavybes teises, kad vietoje L. B. nuosavybes teise priklausancio rekonstruojamo pastato nebuvo pastatyta stomatologine klinika. Taigi, atsakoves L. B. veiksmai niekaip nebuvo susije su ieškinyje nurodytomis D. P. teisemis.

Del išdestytu argumentu ieškoves prašymas atnaujinti bylos procesa CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytais pagrindais atmestinas kaip nepagristas. Iš jos atsakovui A. P. priteistinos 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos ( CPK 93 str. 1 d.; b.l. 54), valstybei – 56,21 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos ( CPK 96 str. 2 d., b.l. 3).

Atsižvelgiant i tai, kad ieškove nuo 2006 metu užveda nepagristas bylas, siekdama praturteti, nepagristai skundžia teismu priimtus procesinius sprendimus, ju nevykdo, nepagristai skundžia antstolio veiksmus, o bylos procesa prašo atnaujinti jau trecia karta, atsakovas A. P. prašo nubausti ja maksimalia 20000 Lt bauda už piktnaudžiavima procesinemis teisemis ( CPK 95 str.2 d.).

Ieškove ši pareiškima prašo atmesti, Nurodo, jog atsakovas A. P. pats yra nesažiningas ( nuteistas už dokumento suklastojima), tesimus klaidina, užgrobe visa santuokoje gyvenat igyta turta, ja išmete i gatve. Proceso atnaujinimo institutu ji naudojasi kaip priemone atstatyti teisingumui ir ginti pažeistoms teisems ( b.l. 111-112).

Prašymas del baudos paskyrimo netenkintinas.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dali šalis, kuri nesažiningai pareiške nepagrista ieškini ( apeliacini, kasacini skunda) arba samoningai veike prieš greita ir teisinga bylos išsprendima, gali buti teismo ipareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustates šioje normoje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20000 Lt bauda. Vadovaujantis šia proceso teises norma, piktnaudžiaujancia procesinemis teisemis šalimi pripažintina tokia šalis, kuri nesažiningai pareiškia nepagrista reikalavima.

Sprendžiant apie sažininguma, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog „...sažiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvuji ir subjektyvuji kriterijus. Objektyviuoju požiuriu sažiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principu reikalavimus, t. y. rupestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidini valini santyki su konkrecia situacija, atsižvelgiant i asmens amžiu, išsimokslinima, patirti, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sažiningas, butina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymetina, kad civilineje teiseje galioja sažiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sažiningu, jeigu neirodyta kitaip. Nesažiningai pareikštu nepagristu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinemis teisemis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kuri išnagrinejus teisme galima padaryti išvada, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikra reikalu padeti, panašioje situacijoje teisines padeties negaletu ivertinti kaip savo materialines subjektines teises ar istatymo saugomu interesu pažeidimo ar gincijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme.“ ( Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilineje byloje nr. 3K-3-278/2010 pagal A.L. ieškini atsakovui D. L. del išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisimo).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, ieškoves prašymas atnaujinti bylos procesa nevertintinas kaip neatitinkantis teisingumo ir protingumo principu reikalavimu. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteiseto teismo sprendimo teisiniu pasekmiu ir taip ivykdyti teisinguma, apginant ne tik privaciu šaliu, bet ir viešaji interesa. Tai yra dar viena galimybe apginti pažeistas teises ar istatymu saugomus interesus, kartu tai – teises i teismine gynyba platesnis ir išsamesnis igyvendinimas. Savo teisiu igyvendinimas, naudojantis istatyme numatyta procesine priemone, nelaikytinas nesažiningu. Bylos, kurioje sprendžiamas klausimas, procesa ieškove prašo atnaujinti pirma karta. Procesiniu teisiu igyvendinimo aspektai kitose bylose, kuriuos mini atsakovas, prašydamas nubausti ieškove, buvo ivertinti teismu procesiniais sprendimais atsakovo nurodytose bylose. Subjektyviuoju požiuriu ieškove, turinti ne tik aukštaji medicinini, bet ir, jos teigimu, aukštaji teisini išsilavinima ( M.Riomerio universitete yra igijusi teises magistro laipsni bioteises srityje), privaletu tinkamiau naudotis išsilavinimo suteiktomis galimybemis, igyvendindama procesines teises, sprendžiant bylos proceso atnaujinimo klausima. Taikydamas abu minetuosius kriterijus, atsižvelgdamas i ieškoves asmenybes savitumus, atsispindincius jos žodiniuose ir rašytiniuose paaiškinimuose, pareiškimuose, tai, kad ji yra teisinio darbo nedirbanti medike, prašyme nurodomas aplinkybes (susirgimu reikšme) vertina kaip vidutiniškai atidus specialaus juridinio išsilavinimo neturintis asmuo, jos prašymo atnaujinti bylos procesa teismas nagrinejamu atveju nepripažista nesažiningai pareikštu nepagristu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinemis teisemis (CPK 95 straipsnis). Ieškoves demesys atkreiptinas i galimybe naudotis advokatu pagalba, disponuojant jai priklausanciomis procesinemis teisemis. Byloje taip pat nera duomenu apie tai, kad ieškove butu samoningai veikusi prieš teisinga ir greita bylos išnagrinejima ir išsprendima.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašyma del proceso atnaujinimo atmesti.

Priteisti iš ieškoves D. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 1000 ( viena tukstanti) Lt advokato pagalbos išlaidu ir 56,21 ( penkiasdešimt šešis Lt 21 ct) Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei.

Del nutarties per septynias dienas nuo priemimo gali buti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.