Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2025 m. sausio 3 d. apie 17.31 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su pažįstamu stovėjo „parkinge“, vartojo alkoholį, garsiai leido muziką, o gyventojai buvo nepatenkinti ir iškvietė policiją. Jis neprisimena, kad būtų vairavęs automobilį, nes buvo stipriai apgirtęs, bet, kadangi policija ir liudytojai matė, jog jis vairuoja aikštelėje, todėl pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jis nenorėjo tikrintis neblaivumo, nes taip susišvietė. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi (2 t., b. l. 194–195).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo E. F. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. F. parodė, jog dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu. 2025 m. sausio 13 d. pamainoje dirbo kartu su kolege Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialiste K. K.. Apie 17.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie tai, jog kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sustojo automobilis „Mercedes Benz“, iš kurio išlipo galimai neblaivus vairuotojas. Atvykę nurodytu adresu sustojo prie įvažiavimo ir paskambino pranešėjui. Šis paaiškino, kur stovi galimai neblaivus vairuotojas. Taip pat nurodė, kad šis vairuotojas sukėlė įtarimą, kadangi užstatė garažo vartus, išlipęs iš automobilio svirduliavo, vėl įlipo į automobilį. Išklausę pranešėją nuvyko į nurodytą vietą. Jis (E. F.) vairavo tarnybinį automobilį. Važiuojant link nurodyto garažo pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį atbuline eiga. Minėto automobilio vairuotojas, pamatęs juos, sustojo. Prie minėto automobilio vairuotojo priėjo jo kolegė K. K.. Jis per raciją išgirdo, jog kolegė prašo atnešti alkoholio kiekio matuoklį. Tuomet prie minėto automobilio priėjo jis ir atnešė alkoholio kiekio matuoklį. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis kartu su kolege siūlė jam patikrinti neblaivumą, tačiau vairuotojas kategoriškai nesutiko pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Minėto automobilio vairuotojas nurodė „kodėl jis turėtų?“. Šis vis aiškino, kad tiesiog patraukė vairuojamą automobilį nuo garažo, jog jis nieko blogo nepadarė. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus – išlipęs iš automobilio šis svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Tuo metu prie vyriškio automobilio priėjo moteris, kuri jam liepė nieko nesakyti be advokato. Kadangi vyriškis atsisakė matuotis neblaivumą, kolegos pradėjo ikiteisminį tyrimą, jie į pagalbą išsikvietė kolegas iš viešojo saugumo tarnybos, kurie vyriškį patalpino į laikino sulaikymo kamerą. Jie toliau bendravo su minėta moterimi, kuri sėdėdama jų tarnybiniame automobilyje, nurodė vairuotojo asmens duomenis, nurodė, jog automobilio vairuotojas yra jos sugyventinis. Taip pat nurodė, jog ji kartu su S. šventė jo draugo vaiko gimimą. Daugiau ji aplinkybių neaiškino, kadangi ji taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi. Surašę tarnybinį pranešimą, įvykį toliau tyrė jų kolegos (1 t., b. l. 83–86).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo E. F. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. F. papildomai parodė, jog tvirtina savo ankstesnius parodymus. Įvykio dieną vairavo tarnybinį automobilį. Automobilio priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo jo kolegė K. K.. Pamena, jog atvykę į nurodytame pranešime esančią įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) gatvėje – jis tarnybiniu automobiliu pradėjo važiuoti į daugiabučių namų kiemą. Važiavo tiesiai. Pamena, jog privažiavo prie vieno iš daugiabučio namų. Po dešine puse jiems buvo daugiabutis namas, kairėje pusėje matė priparkuotus automobilius, o už jų priekyje kartu su kolege pastebėjo užkurtą automobilį „Mercedes Benz“, kuris atitiko pranešime minimą automobilį. Jie atkreipė dėmesį į šį automobilį, kadangi jo priekiniai ir galiniai žibintai buvo įjungti. Tuomet tarnybiniu automobiliu pradėjo važiuoti atbulas. Privažiavo prie kitų priparkuotų automobilių ir sustojo, kad jų tarnybinio automobilio nesimatytų. Automobilis „Mercedes Benz“ jiems buvo iš dešinės pusės. Su kolege K. K. dar keletą sekundžių jį stebėjo, kad įsitikintų, jog automobilį vairuoja vairuotojas. Tuo metu jie telefonu kalbėjo su apie įvykį pranešusiu asmeniu, kuris jiems nurodė, kad minėtas automobilis pajudėjo iš vietos. Jis (E. F.) taip pat matė kaip minėtas automobilis „Mercedes Benz“ pavažiuoja apie porą metrų atbulas. Jie, įsitikinę, jog automobilio vairuotojas tikrai vairuoja automobilį, nedelsiant privažiavo prie jo. Kaip minėjo pirminėje liudytojo apklausoje, jie nustatė automobilio vairuotoją – tai S. S.. Vyriškis jam žodžiu patvirtino, kad vairavo minėtą automobilį, kadangi kiti asmenys prašė jo patraukti automobilį nuo užstatyto įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę. Vėliau, kuomet bendravo su liudytoja I., ji buvo jų tarnybiniame automobilyje. Ši paaiškino, jog su S. ir kitu vyriškiu, kuris nenustatytas, atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, paaiškino, kad S. automobilį vairavo neblaivus, kadangi jie šventė to nenustatyto liudytojo vaiko gimimą. Jis tvirtina parodymus ir nurodo, jog savo akimis matė kaip automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas vairavo automobilį. Sutinka atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir patvirtinti duotus parodymus (1 t., b. l. 89–92).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos K. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. K. parodė, jog dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialiste. 2025 m. sausio 13 d. pamainoje dirbo kartu su kolega Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu E. F.. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), dėl galimo neblaivaus vairuotojo. Jie atvykę į budėtojų nurodytą adresą, sustojo prie įvažiavimo ir paskambino pranešėjui. Šis nurodė, jog įvykį stebi pro gyvenamojo namo balkoną, todėl matė, jog automobilį vairuoja vyriškis, matė, jog jis iš automobilio buvo išlipęs, svirduliavo, dėl ko pasirodė, kad šis akivaizdžiai neblaivus. Jie, išklausę pranešėją, pradėjo važiuoti gilyn prie nurodyto garažo. Jie, atvykę prie gyvenamojo namo esančio garažo, pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“. Matė, jog minėto automobilio galiniai žibintai dega raudona spalva, matė, jog automobilio vairuotojas vairuoją automobilį – važiuoja atbulas, t. y. įjungęs galinę pavarą, važiuoja atbuline eiga. Minėtas automobilis pamatęs jų tarnybinį automobilį, sustojo. Ji priėjo prie automobilio vairuotojo, matė, kad už automobilio vairo sėdėjo vyras (kaip vėliau nustatė S. S.), automobilis buvo užkurtas. Minėtam vyriškiui prisistatė. Matė, jog automobilio vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus – nuo šio sklido alkoholio kvapas. Minėto automobilio vairuotojas jai iš karto pasakė, jog yra vartojęs alkoholio, aiškino, jog daugiabučio namo gyventojai jam liepė patraukti automobilį nuo įvažiavimo į garažą, todėl ir važiavo atbuline eiga minėtu automobiliu. Vairuotojo paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau šis nurodė, jog jokio dokumento neturi. Vyriškis nenurodė asmens duomenų (nei vardo, nei pavardės). Kadangi bendraujant su vairuotoju šis atrodė akivaizdžiai neblaivus, jam pasiūlė alkoholio kiekio matuokliu patikrinti neblaivumą. Vyriškis atsisakė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, vengė neblaivumo patikrinimo. Šiam ji išaiškino, jog jeigu šis atsisako tikrintis alkoholio kiekio matuokliu neblaivumą, tai bus prilyginama sunkiam neblaivumo laipsniui, už kurį gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Vyriškis ir toliau vengė neblaivumo patikrinimo, nepūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Ji jam dar kelis kartus paaiškino apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę, tačiau vyriškis atsisakė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Jis žodžiu patvirtino, jog neblaivumą tikrintis atsisako. Vyriškis išlipęs iš automobilio svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis pradėjo elgtis agresyviai, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, muistytis. Jiems bendraujant su automobilio vairuotoju, prie automobilio priėjo moteris (kaip vėliau nustatė – I. V.), kuri automobilio vairuotoją pašaukė vardu „S.“. Taip pat moteris liepė automobilio vairuotojui nieko jiems nesakyti be advokato. Ji moteriai taip pat pasiūlė pasitikrinti neblaivumą – jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Kadangi automobilio vairuotojas atsisakė pasimatuoti neblaivumą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iškviesti kolegos tyrėjai. Nustatyta, jog automobilis priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įstaigos direktorė – nurodyta moteris I. V., kuri buvo kartu su automobilio vairuotoju. Moters pasiteiravus ar ji leido automobiliu naudotis S. S., ši nurodė, jog vyriškis yra jos sugyventinis, todėl ši davė jam įmonės automobilį pasivažinėti. Kadangi jų tarnybinis automobilis neturi laikino sulaikymo kameros, o automobilio vairuotojas vis elgėsi agresyviau, nepastovėjo ant kojų, per radijo ryšį iškvietė kolegas. Į pagalbą atvyko viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie automobilio vairuotoją S. S. patalpino į laikino sulaikymo kamerą. Įvykio metu kartu su kolega turėjo priskirtas kūno kameras, tačiau viena iš kamerų buvo išsikrovusi, kita „kūno kamera“ veikė, tačiau nežino dėl kokių priežasčių nenufilmavo įvykio (1 t., b. l. 106–109).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos K. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. K. papildomai parodė, jog tvirtina savo ankstesnius parodymus. Patvirtina, kad asmeniškai matė kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įtariamasis S. S. vairavo automobilį „Mercedes-Benz“. Jie, atvykę įvykio dieną į nurodytą įvykio vietą, pradžioje pradėjo važiuoti automobilių stovėjimo aikštele. Jai iš dešinės pusės buvo gyvenamasis namas. Su kolega jie apsidairė, ieškojo automobilio, apie kurį buvo pranešta bendruoju pagalbos numeriu. Ji tuo metu po kaire puse matė stovinčius, priparkuotus automobilius, už kurių pastebėjo stovintį užkurtą automobilį „Mercedes“, kuris atitiko pranešime minimus požymius. Į jį atkreipė dėmesį, kadangi automobilis buvo užkurtas, degė jo priekiniai ir galiniai žibintai. Ji tuo metu sėdėjo tarnybinio automobilio priekyje, keleivio vietoje, todėl minėtą automobilį matė ir jos kolega E. Kolega E. pradėjo tarnybiniu automobiliu važiuoti atbulomis, kad nuvažiuotų iki galimai neblaivaus vairuotojo, apie kurį pranešta bendruoju pagalbos numeriu. Jie, važiuodami link jo atbulomis, stebėjo minėtą automobilį „Mercedes-Benz“. Jie matė kaip automobilis „Mercedes-Benz“ važiavo atbuline eiga – jis pavažiavo apie pusę metro atbulas, tada šiek tiek pavažiavo į priekį. Tuomet jų tarnybinis automobilis pradėjo važiuoti link minėto automobilio „Mercedes-Benz“, kuris tuo metu jiems buvo iš dešinės pusės. Jie dar porą sekundžių sustojo prie kitų priparkuotų automobilių, kad įsitikintų, jog minėto automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas tikrai vairuoja automobilį. Visą laiką tol, kol atvyko į įvykį, jie kalbėjo su pranešėju telefonu, kuris nurodė, jog pamatė kaip minėtas automobilis pradėjo judėti. Pamena, jog minėtas automobilis jai buvo iš dešinės pusės. Ji stebėjo jį ir matė kaip minėtas automobilis „Mercedes-Benz“ dar apie porą metrų pavažiuoja atbulas. Nedelsdami jie pradėjo važiuoti link minėto automobilio „Mercedes-Benz“. Kuomet jų tarnybinis automobilis pradėjo tiesiai važiuoti link automobilio „Mercedes-Benz“, matė, jog automobilis užkurtas, degė jo žibintai. Minėto automobilio vairuotojas, pamatęs jų tarnybinį automobilį, stovėjo vietoje. Ji tvirtina parodymus ir nurodo, jog savo akimis matė kaip automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas S. S. vairavo automobilį. Sutinka atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir patvirtinti savo duotus parodymus (1 t., b. l. 112–115).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos I. V. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, jog 2025 m. sausio 3 d. apie 14.00 val. ji susitiko su verslo partneriu S. S. ir nusprendė nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi ten kartu su S. turėjo apžiūrėti parduodamą objektą. Pradžioje nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur paėmė pardavėją E. (jo pavardės nežino). Ji vairavo naudojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis registruotas jos vadovaujamos įmonės vardu, tačiau automobilį ji naudoja pati. Atvykus į objektą, šį jiems aprodė E. Minėtas objektas jiems tiko, todėl norėjo atšvęsti. Ji kartu su E. vartojo alkoholį. Kiek atsimena, S. alkoholio nevartojo. Ji nematė, kas „parvairavo“ automobilį. Kaip suprato, minėtą automobilį parvairavo S.. Automobilyje ji užmigo, miegojo ant galinių sėdynių. Pamena, jog prabudo, buvo jau sutemę. Ji pamatė, jog automobilis stovi prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur gyvena E. Ji matė, jog už automobilio vairo sėdėjo S.. Jis kartu su E. vartojo alkoholį, tačiau nepamena kokį tiksliai. Ji, kadangi jautėsi išgėrusi, nusprendė nueiti pasivaikščioti. Pamena, jog grįžusi prie automobilio, pamatė, jog prie automobilio stovi policijos pareigūnai. Pamena, kai buvo automobilyje, girdėjo kaip S. kažkam skambino ir tarėsi kas „parvairuos“ automobilį atgal į jos namus (1 t., b. l. 151–154).

Iš 2025 m. sausio 3 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius (1 t., b. l. 1–5).

Iš 2025 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. sausio 3 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) iš transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo svirduliuodamas vairuotojas, kuris yra galimai neblaivus. Apie 17.31 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistai K. K. ir E. F. pastebėjo atbuline eiga važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį nustatyta, kad jį vairavo S. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Automobilio vairuotojas S. S. iš karto nurodė esąs vartojęs alkoholinius gėrimus. Siekiant patikrinti S. S. neblaivumą, šis atsisakė pūsti į alkotesterį. S. S. išaiškinus, jeigu asmuo atsisako tikrintis blaivumą, tai prilyginama sunkiam neblaivumo laipsniui ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau šis patikrinti neblaivumą atsisakė. Automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S., išlipęs iš minėtos transporto priemonės, svirduliavo (1 t., b. l. 28–33).

Iš 2025 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matoma, jog automobilių stovėjimo aikštelėje yra juodos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, kurio dešinėje pusėje matomas daugiabutis namas, pažymėtas numeriu „26“. Apžiūrėjus automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžių apgadinimų neužfiksuota. Matoma, kad atidarius priekines kairės pusės dureles, tarp priekinių automobilio sėdynių esančioje puodelių laikikliuose matomas vienkartinis popierinis puodelis su jame esančiu šviesiai rudos spalvos skysčiu. Atidarius priekines dešinės pusės dureles matomas tamsiai žalios spalvos butelis, ant kurio užrašas „Jameson“. Matoma, kad minėtame butelyje yra trečdalis skysčio, kuris yra spiritinio kvapo. Atidarius galines dešinės pusės dureles jose matomas atidarytas permatomas stiklinis butelis, ant kurio užrašas „Dedicato Prosecco“, kuriame geltonos spalvos skystis, jaučiamas spiritinis kvapas. Priekinės dešinės pusės sėdynės galinėje kišenėje yra atidarytas tamsios spalvos stiklinis butelis, ant kurio užrašas „Botter Prosecco“, kuriame yra skystis, jaučiamas spiritinis kvapas. Matoma, kad tarp galinių automobilio galinių sėdynių esančiame puodelių laikiklyje yra 2 (du) vienkartiniai popieriniai puodeliai. Užfiksuota, kad dešinėje pusėje esančiame puodelyje yra šviesiais rudos spalvos skystis, kairėje esančiame puodelyje yra geltonos spalvos skystis. Įvykio vieta ir automobilis fotografuoti. Nustatyta, kad įvykio vieta (jos prieigos) vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 6–27).

Iš 2025 m. sausio 3 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad S. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat užfiksuota, kad S. S. vengia neblaivumo patikrinimo, šiam išaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. Taip pat užfiksuota, kad dėl S. S. agresyvaus elgesio nebuvo galimybės atlikti jam neblaivumo patikrinimo (1 t., b. l. 43).

Iš 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro, kuriame girdima, kaip 2025 m. sausio 3 d. 16.55 val. pranešta, jog adresu (duomenys neskelbtini), juodos spalvos transporto priemonę – automobilį, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), galimai vairuoja neblaivus asmuo, išlipęs iš automobilio (1 t., b. l. 54–56).

Iš 2025 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas iš į įvykį reagavusių policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašo apačioje kairiajame kampe matoma įvykio data ir laikas. Matoma (vaizdo įrašas „K1872-(duomenys neskelbtini)250103-173051-174549-20010100“) kaip tarnybinis automobilis stovi ties pastatu, pažymėtu numeriu „(duomenys neskelbtini)“, važiuoja atbulas. Netrukus tarnybinis automobilis važiuoja tiesiai, privažiuoja pastatą, pažymėtu „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio kairėje pusėje matomi sustatyti automobiliai. Netrukus tarnybinis automobilis važiuoja atbulas ir pasuka į kairę pusę. Tuomet pasuka į dešinę pusę, kur privažiuoja juodos spalvos automobilį, kurio tiek priekiniai (baltos spalvos), tiek galiniai žibintai (raudonos spalvos) įjungti. Užfiksuota, kad automobilio variklis užkurtas. Matoma kaip 17:33:33 val. prie stovinčio, tačiau užkurto juodos spalvos automobilio prieina policijos pareigūnė (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai K. K.). Policijos pareigūnė atidaro minėto automobilio vairuotojo pusės dureles. Užfiksuota, kad priekyje, tiek vairuotojo, tiek keleivio vietose sėdi 2 (du) vyrai. Policijos pareigūnė kalba su minėtais asmenimis. Netrukus atsisuka į tarnybinį automobilį ir kalba į raciją (vaizdo įrašas be garso, todėl nėra galimybės nustatyti, ką ji tiksliai nurodo). Netrukus iš tarnybinio automobilio išlipa policijos pareigūnas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. F.), kuris rankoje laikydamas alkotesterį prieina prie stovinčio juodos spalvos automobilio, perduoda jį policijos pareigūnei K. K.. K. K. atsuka alkotesterį į vairuotojo pusę. Matoma, kaip 17:40 val. policijos pareigūnė duoda alkotesterį šalia stovinčiam policijos pareigūnui ir nueina nuo automobilio, kalba per raciją. Netrukus sugrįžta prie automobilio. Matoma, kaip 17:41:45 val. iš juodos spalvos automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras trumpų plaukų, dėvintis mėlynos spalvos striukę su juodomis rankovėmis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai S. S.). Matoma, kaip S. S. svirduliuoja, jo judesiai nekoordinuoti, tik išlipęs iš minėto automobilio atsitrenkia atbulas į automobilio dureles, policijos pareigūnas jį prilaiko, šis ranka bando nustumti policijos pareigūną. Matoma, kad šie kalba, netrukus S. S. uždaro automobilio vairuotojo pusėje esančias dureles. Matoma kaip 17:42:26 val. prie automobilio prieina moteris, dėvinti akinius nuo saulės, baltos spalvos ilgą striukę (paltą) (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai I. V.). Matoma kaip S. S. ir I. V. kalba. Netrukus S. S. pritupia, tačiau bandydamas atsistoti šis pradeda kristi atbulas, jį prilaiko policijos pareigūnai. Netrukus S. S. griebia policijos pareigūnei už dėvimos uniformos – liemenės, tačiau šalia stovintis policijos pareigūnas jį atitraukia. Užfiksuota kaip S. S. ir I. V. kalba, stumdosi. S. S. eina link automobilio svirduliuodamas, atsiremia į automobilio keleivio pusės dureles, jį už striukės laiko I. V.. S. S. atidaro minėtas keleivio pusės dureles ir bando stumti I. V., kuri jį laiko už striukės. I. V. atsisuka ir kalba su policijos pareigūnais, kai S. S. ranka sugriebia ją ir traukia link savęs, po ko jie vienas kitą apkabina. Tiek S. S., tiek I. V. judesiai nekoordinuoti (1 t., b. l. 59–67).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz EQS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas – akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 48).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz EQS“, sedano, variklio darbinis tūris – 330 KW, pagaminto 2024 metais, kaina Lietuvoje su pridėtinės vertės mokesčiu – 115 460 Eur (1 t., b. l. 49).

Iš 2025 m. gegužės 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytojo E. F. paprašius parodyti adresą, apie kurį 2025 m. sausio 20 d. davė parodymus, E. F. nurodė, jog reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta minėtu adresu. E. F. paaiškino, jog tai yra ta pati įvykio vieta, kurioje jis dirbo įvykio metu. E. F. parodė, kur atvyko su kolege įvykio dieną. Dešinėje pusėje yra daugiabutis namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). E. F. eina tiesiai ir paaiškina, jog su kolege pamatė kaip automobilis „Mercedes-Benz“, įsijungęs atbulinę pavarą, važiavo atbulomis. E. F. pradeda eiti atgal ir paaiškina, kad tarnybiniu automobiliu jis pradėjo važiuoti atbulas, važiavo atgal ir ranka parodo, kur sustojo. Paaiškina, kad sustojęs tarnybiniu automobiliu pamatė kaip automobilis „Mercedes-Benz“ parkuojasi važiuodamas priekiu. Paaiškina, kad su kolege privažiavo prie minėto automobilio „Mercedes-Benz“ ir nuėjo iki automobilio vairuotojo (1 t., b. l. 95–105).

Iš 2025 m. gegužės 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytoja liudytojos K. K. paprašius parodyti adresą, apie kurį 2025 m. sausio 20 d. davė parodymus. K. K. nurodė, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta minėtu adresu. K. K. paaiškino, jog tai yra ta pati įvykio vieta, kurioje ji dirbo įvykio metu. K. K. nurodė, jog tarnybiniu automobiliu kartu su kolega atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje yra daugiabutis namas, ant kurio matomas numeris „(duomenys neskelbtini)“. K. K. parodo ir paaiškina, kad visą laiką bendravo su pranešėju telefonu, kuris ją informavo, jog per langą mato automobilį „Mercedes-Benz“. K. K. paaiškina, kad pranešėjas jai nurodė, jog minėtas automobilis priparkuotas ties įvažiavimu ir yra įjungęs atbulinę eigą, juda galu. K. K. parodo, jog to metu pradėjo judėti tarnybiniu automobiliu atbuline eiga ir ranka parodo, jog sustojo kitoje vietoje. K. K. paaiškina, jog matė, kaip automobilis „Mercedes-Benz“ porą metrų pavažiuoja atbulas ir duoda įvažiuoti kitiems automobiliams. Tuomet porą metrų pavažiuoja į priekį. K. K. ranka parodo ir paaiškina, kad viską stebėjo, o tuo metu automobilis „Mercedes Benz“ jiems buvo iš dešinės pusės. K. K. paaiškina, kad jai viskas matėsi, kuomet jie stovėjo tarnybiniu automobiliu ir stebėjo automobilio „Mercedes-Benz vairuotoją“ (1 t., b. l. 118–125).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo S. S. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų E. F., K. K. ir I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą, kitų objektų apžiūros protokolus, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, tarnybinius pranešimus ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2025 m. sausio 3 d. apie 17.31 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Vien tik faktas, jog kaltinamasis atsisakė tikrintis savo neblaivumą, kai to jis buvo paprašytas policijos pareigūnų, leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad automobilyje vartojo alkoholį kartu su pažįstamu asmeniu ir, nors įvykio aplinkybių nepamena, pripažįsta vairavęs automobilį. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina liudytojų E. F. ir K. K. parodymai. Liudytojas E. F. parodė, kad važiuojant link nurodyto garažo pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį atbuline eiga. Minėto automobilio vairuotojas, pamatęs juos, sustojo. Liudytoja K. K. parodė, kad atvykę prie gyvenamojo namo, esančio garažo pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, automobilio galiniai žibintai degė raudona spalva. Matė, jog automobilio vairuotojas vairuoja automobilį – važiuoja atbulas. Minėtas automobilis, pamatęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, sustojo. Kai priėjo prie automobilio vairuotojas, automobilis buvo užkurtas. Tai, kad S. S. vairavo automobilį įrodo ir byloje esantis policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad policijos pareigūnams privažiavus prie kaltinamojo vairuoto automobilio šis buvo užvestas, įjungti priekiniai ir galiniai žibintai. Vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip nustatyta, S. S.. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad pranešėjas, paskambinęs bendrajam pagalbos centrui, pranešė, jog vairuotojas perstatinėjo mašiną, važiavo, o išlipęs vos paėjo, svirduliavo. Automobilis užvestas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis yra mokus ir turi galimybę sumokėti piniginę baudą. Be to, arešto bausmė yra griežtesnė bausmė nei bauda, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo pirmą kartą teisiamam asmeniui parinkti griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje Nr. 1A-328-1020/2022 konstatavo, kad bausmės rūšies negali lemti asmens turtinė padėtis. Priešingu atveju būtų formuojama teisinėje valstybėje negalima praktika, kai tokioje pačioje situacijoje esantys ir tokius pačius veiksmus atlikę, bet skirtingos turtinės padėties asmenys būtų vertinami skirtingai – pasiturinčiam asmeniui skiriant baudą, o mažiau pasiturinčiam – griežtesnę bausmę. Bausmės rūšį teismas parenka, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, tarp kurių nėra asmens turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant artimą minimaliam, tai yra 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (51 MGL x 50 Eur) bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. B. skirtina sumažinta 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą E. B. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog S. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę ir vengė pasitikrinti blaivumą. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors S. S. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl S. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis būdamas baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, vėl vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė pasitikrinti blaivumą, nors jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nei kaltinamasis, nei gynėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl už sunkesnį pažeidimą – nusikaltimo padarymą – kaltinamajam turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, savo griežtumu prilygstanti ar netgi švelnesnė, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

Pažymėtina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad S. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. S. S. vairavo trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, transporto priemonės valdytojas viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 48). Transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 115 460 Eur (1 t., b. l. 49). Kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, turi turto bei finansinių įsipareigojimų, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis vairavo juridinio asmens – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorė yra kaltinamojo sugyventinė, valdomą transporto priemonę. Iš liudytojos I. V. parodymų matyti, kad būtent ji naudojasi paminėta transporto priemone, o kaltinamasis paminėtoje įstaigoje vykdo savanorišką veiklą. Bylos duomenys patvirtina, kad inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu kaltinamajam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra žymiai didesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos maksimalios baudos dydį, skiriamos už tokio sunkumo nusikaltimą, kaltinamojo individualią situaciją ir jo galimybes sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, teismas vertina, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržanti jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika, sprendžia, jog iš kaltinamojo S. S. išieškotina dalis konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 40 000 Eur.

Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 74–77), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (8 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 53, 58, 73, 77, 99, 122; 2 t., b. l. 24, 29), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jei bauda nesumokama savarankiškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš S. S. valstybės naudai konfiskuoti dalį automobilio „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) eurų. Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (8 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.