Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. gynėjos advokatės Astos Kakoškinos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš S. S. valstybės naudai konfiskuota dalis automobilio „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 eurų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. S. nuteistas už tai, kad 2025 m. sausio 3 d. apie 17.31 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. S. gynėjos advokatės Astos Kakoškinos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

7. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

8. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-183-628/2023). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 4 metus, motyvuodamas tuo, kad S. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET, t. y. būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę ir vengė pasitikrinti blaivumą. Teismo vertinimu, tokie neteisėti nuteistojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėta, kad nuteistasis, būdamas baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, vėl vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė pasitikrinti blaivumą, nors jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo [past. – administracinio] poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, nuteistasis reikiamų išvadų nepadarė.

10. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad ši priemonė proporcingumo principo nepažeidžia, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios S. S. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis S. S. vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, praeityje neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, tokiu būdu padarydamas itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Apeliaciniame skunde nurodomos teigiamai S. S. charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, skiriant švelniausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustatant jos dydį, artimą minimaliam.

11. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad S. S. nusikalstamas elgesys laikytinas pavojingu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl tai suponuoja teismo pareigą užkirsti kelią galimam analogiškam elgesiui ateityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad S. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (nuo 2024 m. liepos 20 d. iki 2025 m. liepos 19 d.) už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) (2 t., b. l. 41-52). Taigi, nors skunde akcentuojama, kad S. S. praeityje neteistas, tačiau tai jau antras kartas, kai transporto priemonę jis vairuoja būdamas neblaivus. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2024 m. liepos 20 d. S. S. administracine tvarka baustas 13 kartų, visus kartus už KET pažeidimus, vyrauja pažeidimai už nustatyto greičio viršijimą. Nors šie administraciniai nusižengimai ir nepasižymi didesniu šiurkštumu, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti KET. Šį kartą jis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, kuris yra kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, o tai parodo, jog anksčiau S. S. taikytos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė.

12. Kolegijos vertinimu, sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad paskirtas draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas sukeltų ypatingai neigiamus padarinius S. S. gyvenime. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-182-303/2022). Akcentuotina, kad visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ir nustatydamas 4 metų terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar neproporcinga. Taigi, keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nėra jokio pagrindo.

Dėl konfiskuotino turto vertės

13. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

14. Pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės ,,Mercedes Benz EQS 500 4Matic“, 2024 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 115 460 Eur su PVM (1 t., b. l. 49). Apylinkės teismas sprendė, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nuteistajam S. S. būtų per sunki finansinė našta, suvaržanti jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika, padarė išvadą, kad iš nuteistojo išieškotina dalis konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 40 000 Eur. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina konfiskuotino turto verte, prašoma ją sumažinti.

16. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad S. S. savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, dirba. Sprendžiant iš duomenų apie S. S. turtinę padėtį bei vertinant jo realias galimybes sumokėti nuosprendyje nurodytą sumą, darytina išvada, kad nustatytos pinigų sumos (40 000 Eur) išieškojimas turės didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir prieštaraus teisingumo bei proporcingumo principams. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad, bylos duomenimis, S. S. dirba UAB ,,E. K.“ direktoriumi, šios bendrovės 2025 m. gruodžio 3 d. pažymoje dėl nuteistajam išmokėtų išmokų ir išskaičiuotų mokesčių nurodyta, kad 2025 m. su darbo santykiais susijusios išmokos siekė 7 057,29 Eur (2 t., b. l. 178). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. S. kartu su J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, visas nekilnojamasis turtas įkeistas hipoteka (2 t., b. l. 181-190). Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie nuteistojo turimus du kreditus bankuose (bendra kreditų suma – 159 688,75 Eur, kredito grąžinimas numatytas 2028 m. sausio mėnesį)(2 t., b. l. 191-192). Šių aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytas dalies turto vertės – 40 000 Eur išieškojimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti pakaks mažesnės turto vertės dalies, o būtent – 20 000 Eur išieškojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš S. S. nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų, neužkrautų pernelyg didelės finansinės naštos nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. gynėjos advokatės Astos Kakoškinos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, S. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančią išieškomą pinigų sumą sumažinti iki 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų 00 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.