- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-947/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
- Kreditorius
- AB"Šiaulių bankas"
- Ieškovas
- I.
- Atsakovas
- UAB "Valdauta"
- Kategorijos
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3644-436/2010 pagal ieškovų I. R., D. B., M. G., A. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Valdauta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Valdauta” iškelta bankroto byla. UAB „Valdauta“ administratoriumi paskirta Ž. J.
2010 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teisme gautas AB „Šiaulių bankas“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties bei prašymas įtraukti AB „Šiaulių bankas“ į civilinę bylą Nr. B2-2644-423/2010 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, jog bankas yra UAB „Valdauta“ kreditorius, o absoliučių ribojimų dėl asmenų įtraukimo į bankroto procesą po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti t. y. kreditoriai į bankroto bylą įtraukiami ir po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „Šiaulių bankas“ prašymą įtraukti į UAB „Valdauta“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir atsisakė priimti jo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties. Nurodė, kad, remiantis teismų praktika, kreditoriai, iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo nereiškę savarankiško prašymo iškelti skolininkui bankroto bylą, į bankroto procesą gali būti įtraukti skolininkui iškėlus bankroto bylą, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjas prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateikė po to, kai atsakovui UAB „Valdauta“ buvo iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Nustačius, jog pareiškėjas nėra įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu, jo atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti kaip pateiktą byloje nedalyvaujančio asmens t. y. CPK 305 str. nuostatų pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimus iš esmės – įtraukti AB „Šiaulių bankas“ trečiuoju asmeniu civilinėje byloje dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Valdauta“ iškėlimo, priimti AB „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą ir išnagrinėti 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies, kuria atsakovo administratoriumi paskirta Ž. J., teisėtumo klausimą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl UAB „Valdauta“ bankroto bylos iškėlimo išsprendė per vieną dieną, o duomenis apie inicijuojamą procesą paskelbė tik praėjus keturioms dienoms nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovui gavimo dienos. Tai lemia, kad apeliantas dėl pirmosios instancijos teismo kaltės objektyviai negalėjo spėti prisidėti prie bankroto bylos inicijavimo atsakovui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu. Šios aplinkybės lemia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė pareiškėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
2. ĮBĮ 11 str. 2 d. nuostatos numato, kad įmonės kreditoriai turi teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Kartu tai reiškia, kad kreditoriai turi teisę skųsti teismo nutarties dalį, kuria įmonei yra paskirtas bankroto administratorius. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies, kuria atsakovo administratoriumi paskirta Ž. J.
3. Skundžiama nutartimi, užkirtus kelią apeliantui skųsti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria atsakovo administratoriumi paskirta Ž. J., buvo sudarytos sąlygos nuo pat procedūros pradžios vykdyti neskaidrų ir neobjektyvų atsakovo bankroto procesą, pažeidinėti atsakovo kreditorių teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Ieškovai I. R., D, B., M. G., A. K. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus pakeitimo klausimas, jei paaiškėtų šio administratoriaus netinkamumas ar blogas pareigų atlikimas, galės būti išspręstas ir vėlesnėse bankroto bylos stadijose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB ,,Valdauta“ iškėlė bankroto bylą. Apeliantas AB ,,Šiaulių bankas“, kuris yra vienas didžiausių UAB ,,Valdauta“ kreditorių ir kuris nebuvo įtrauktas į bankroto bylą mano, kad turi teisę teikti teismui prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Klausimus dėl trečiųjų asmenų, (ne)pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, įtraukimo į bankroto bylą reglamentuoja CPK 46-47 straipsnių nuostatos. ĮBĮ normos šių klausimų nereglamentuoja kitaip. Todėl sprendžiant, iki kurio momento asmuo gali įstoti į bankroto bylą ir ginčyti teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumą bei pagrįstumą, turi būti vadovaujamasi minėtomis civilinio proceso įstatymo nuostatomis. Tas pats pasakytina ir dėl teisės į apeliaciją. Pagal civilinio proceso įstatymą apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305, 338 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys yra proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai šalys, tretieji asmenys, (ne)pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, viešąjį interesą ginantys CPK 49 straipsnyje išvardyti asmenys, taip pat pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingojoje teisenoje, kreditoriai ir skolininkai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 str. 2 d.). ĮBĮ nenustatytos kitokios šių klausimų sprendimo taisyklės, nenumatyta, kad įmonės potencialūs kreditoriai, neįtraukti į bankroto bylą, gali apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad civilinėje byloje apeliacine tvarka teismo procesinius sprendimus turi teisę skųsti tik į bylą įtraukti asmenys, t. y. dalyvaujantys byloje asmenys. Į bylą neįtraukti asmenys apeliacine tvarka savo teises apginti gali tik tuomet, jeigu apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nustato, kad pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Pareiškėjas neginčija bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Valdauta“ pagrįstumo, kuriai bankroto byla iškelta dėl įmonės nemokumo ir dėl to, kad vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p.).
Iš byloje esančių dokumentų seka, kad UAB ,,Valdauta“ darbuotojai I. R., D. B., M. G. ir A. K. 2010 m. spalio 1 d. kreipėsi į įmonės administraciją dėl neišmokėto atlyginimo ir dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 21). Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2010 m. lapkričio 17 d. (b. l. 1-3), ištaisius teismo nustatytus ieškinio trūkumus, sprendimas priimtas lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad Įmonių bankroto įstatymas numato pakankamai trumpus bankroto bylos iškėlimo terminus, nėra pagrindo tvirtinti, kad sprendimas priimtas skubotai.
Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovų ir atsakovo pateiktus byloje įrodymus, nustatė, kad yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą ir ją iškėlė, atsakovo potencialus kreditorius – AB ,,Šiaulių bankas“ neturi teisės apeliacine tvarka skųsti tokios nutarties, kadangi šia nutartimi teismas nepasisakė dėl jo teisių ir pareigų.
Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dalykas – įmonės turtinės būsenos nustatymas, teismas spręsdamas šį klausimą, neturi pareigos savo iniciatyva į bylą įtraukti atsakovo potencialų kreditorių, kurie neįstojo į bylą iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka ir suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1278/2010, 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1680/2010 ir kt.).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo AB ,,Šiaulių bankas“ prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmestas pagrįstai.
Vertinant apelianto argumentą, kad skiriant bankroto administratorių turi būti atsižvelgiama į didžiausio ir pagrindinio bankrutuojančios įmonės kreditoriaus nuomonę, pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymas tokios išlygos nenumato, įstatymas vienodai gina bankrutuojančios įmonės kreditorių teises nepriklausomai nuo kreditorinių reikalavimų dydžio.
Apygardos teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo paskirta bankroto administratorė Ž. J. atitinka Įmonių bankroto įstatymo nustatytus reikalavimus, apelianto argumentai dėl galimo jos šališkumo niekuo nepamatuoti.
Ateityje nustačius, kad paskirtasis administratorius pareigas atlieka netinkamai, jis gali būti atstatydintas Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 d. 2 p. nustatyta tvarka.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutar i a:
Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.