- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-02
- Bylos Nr.
- 2-1278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- Euler Hermes Kreditversicherungs-AG
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jonukas“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, veikiančio per Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius uždarosios akcinės bendrovės „Jonukas“ bankroto byloje Nr. B2-2360-510/2010, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jonukas“ vadovo J. S. ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Jonukas“ vadovas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Jonukas“ bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultantai“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Jonukas“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Teismas nurodė, kad ieškovo pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“ sutiko administruoti atsakovą, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos šiai administratoriaus kandidatūrai pritarė. Kitų pasiūlymų administratoriaus kandidatūros teismas negavo.
Atskiruoju skundu pareiškėjas Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, veikiantis per Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialą, prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad direktoriaus prašymas paskirti administratorių jau pats savaime sudaro pagrindą abejoti siūlomo bankroto administratoriaus nešališkumu. Viešasis interesas, kaip kertinis bankroto bylos kėlimo elementas, reiškia, kad teismas būtinai turi atsižvelgti į tai, kas siūlo bankroto administratorių. Tuomet, kai bankroto administratorių siūlo įmonės vadovas, gali kilti pagrįstų abejonių dėl šios kandidatūros, t. y. ar tinkamai bus vykdomas bankroto procesas. Tokiu atveju preziumuojamas susitarimas tarp bankroto administratoriaus ir įmonės vadovo. Teismui yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo dieną (2010 m. kovo 25 d.) atsakovas ir jo vadovas jau žinojo, jog pareiškėjas ketino inicijuoti bankroto bylą. Tačiau atsakovo vadovas pats inicijavo bankroto bylą ir pasiūlė savo bankroto administratoriaus kandidatūrą. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad įmonės vadovo pasiūlytos kandidatūros skyrimas gali sukelti teisinių prielaidų teigti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-553/2010). Šiai pozicijai patvirtinti, pareiškėjo nuomone, ir yra skirtas ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriuo remiantis teismas gali kviesti į teismą kreditorius. Kadangi bankroto bylose viešpatauja viešasis interesas, teismas tuo atveju, kai bankroto administratorių siūlo pats įmonės vadovas, turėtų remtis prezumpcija, kad toks bankroto procesas gali būti nesklandus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Jonukas“ vadovas J. S. prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl teisinių prezumpcijų. Atskirajame skunde pateiktos aplinkybės dėl nesąžiningų susitarimų tarp įmonės vadovo ir bankroto administratoriaus buvimo, kai pastaruoju yra paskiriamas įmonės vadovo pasiūlytas asmuo, negali būti laikomos prezumpcijomis. Tokie pareiškėjo teiginiai yra laikomi įrodinėjimo dalyku. Pareiškėjo paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-553/2010) teismas neišsakė pozicijos dėl pareiškėjo nurodytos prezumpcijos, tačiau priešingai nurodė, kad tokio pobūdžio aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjas, yra įrodinėjimo dalykas.
2. Dėl įmonės vadovo pareigos pasiūlyti bankroto administratorių. Remiantis tuo, kad įmonės vadovas yra vienas iš subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, jam, kaip ir kitiems kreipimosi teisę turintiems asmenims, galioja ĮBĮ įtvirtinta pareiga pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tokios pačios nuomonės savo praktikoje laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-763/2010).
3. Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Bankroto administratoriumi gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad UAB „Verslo konsultantai“ atitinka šiuos reikalavimus. Asmenys, kurie negali būti skiriami įmonės administratoriumi, išvardyti ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad UAB „Verslo konsultantai“ dėl ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių negalėtų būti atsakovo bankroto administratoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pareiškėjas Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, veikiantis per Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialą, nurodydamas, kad jis yra atsakovo UAB „Jonukas“ kreditorius, skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina nustatyti, kokią procesinę padėtį pareikėjas užima atsakovo bankroto byloje ir kokias procesines teises jis turi.
Bankroto procesas turi tam tikrų ypatumų, kiek tai susiję su dalyvaujančių byloje asmenų procesine padėtimi. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, paprastai dalyvauja tik asmuo, inicijavęs bankroto procedūrą (ieškovas) bei įmonė, kuriai pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo (atsakovas). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas iki bankroto bylos iškėlimo, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, turi teisę leisti šiam asmeniui prisidėti prie ieškinio. Tuomet šis kreditorius įgyja visas jo procesinę padėtį atitinkančias teises ir pareigas. Kiti įmonės kreditoriai, neinicijavę bankroto proceso ir neprisidėję prie ieškovo reikalavimo iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo, nelaikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis šiame bankroto proceso etape. Šie kreditoriai į bankroto procesą gali būti įtraukti iškėlus bankroto bylą įmonei ir teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas yra procedūrinio pobūdžio ir pagal turinį negali būti priskiriamas materialiajam teisiniam reikalavimui, todėl nedalyvaujantys byloje asmenys iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo gali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Teismas pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą turi apsvarstyti ir motyvuoti, kodėl skiria šį asmenį ar jo neskiria. Tačiau šie asmenys neįgyja apeliacijos teisės dėl pirmosios instancijos teismo nutarties šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl jo įtraukimo į bylą, be to, pareiškėjas net nesiūlė savo bankroto administratoriaus kandidatūros iki bankroto bylos iškėlimo, nesiūlo jos ir paduodamas atskirąjį skundą.
Pagal CPK 305 straipsnio nuostatas apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Kai apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoda nedalyvaujantis byloje asmuo, laikoma, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal asmens, neturinčio teisės paduoti skundą, procesinį dokumentą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų tokio asmens paduoto atskirojo skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Pirmosios instancijos teismui priėmus nedalyvaujančio byloje asmens apeliacinį (atskirąjį) skundą, o apeliacinės instancijos teismui pastebėjus šį trūkumą, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, motyvuojant tuo, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Šią aplinkybę nustatęs apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, veikiančio per Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarties nutraukti.