Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,GL INVEST“ administracijos vadovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties, kuria teismas civilinėje byloje Nr. B2-2763-104/2010 pagal bendrovės administracijos vadovo S. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GL INVEST“ iškėlė bankroto bylą ir paskyrė administratorių. Trečiasis asmuo AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „GL INVEST“ direktorius S. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Ius Positivum“. Ieškovas pateikė siūlomo skirti administratoriaus sutikimą bei kitus dokumentus, nurodė, kad siūlomas administratorius atitinka visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas skyrimo sąlygas, nėra užimtas kitų įmonių administravimu, todėl įmonė bus administruojama efektyviai, įmanomai trumpiausiais terminais.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutarties dalis, kuria teismas bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė ne apelianto siūlytą UAB ,,Ius Positivum“, o trečiojo asmens AB SEB banko pasiūlytą UAB ,,Valeksa“.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankroto procese administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, todėl teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Nors teismas nėra suvaržytas teikiamais pasiūlymais, tačiau, pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų, privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmetami kiti pasiūlymai. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti sklandžią bankroto proceso eigą.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad abu pasiūlyti kandidatai atitinka ĮBĮ keliamus reikalavimus: turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus kvalifikacinius pažymėjimus, suteikiančius teisę dirbti bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriumi, abu sutinka teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas, yra apdraudę profesinę civilinę atsakomybę, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos patvirtino, kad jie atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus (b. l. 30-34, 87-90, 179). Tokiu atveju, teismas, spręsdamas klausimą kam patikėti nemokios bendrovės administravimo funkcijas ir siekdamas užtikrinti įmonės, jos kreditorių teisėtų interesų bei viešojo intereso, o taip pat skaidraus ir sąžiningo proceso apsaugą, privalo vadovautis ĮBĮ nuostatomis, kuriose įtvirtinti įmonių bankroto proceso tikslai, o taip pat bendraisiais teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais. Pirmosios instancijos teismo nuomone, įmonės vadovo pasiūlytos kandidatūros skyrimas gali sukelti teisinių prielaidų teigti, kad tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo trumpu ir neinformatyviu pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūrų vertinimu, tačiau panaikinti skundžiamą nutarties dalį būtų galima tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad klausimas galėjo būti išspręstas netinkamai (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog teismo paskirtas administratorius įstatyme nustatytas pareigas atliks netinkamai, nebus nešališkas ir objektyvus, taip pat duomenų, jog netinkamai gins visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės teises. Be to, įstatymas numato kreditorių susirinkimo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, jeigu kyla pagrįstos abejonės dėl jo veiklos tinkamumo, atitikimo šiam subjektui įstatymo keliamų reikalavimų vykdant bankroto procedūras (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.), todėl tolimesnių bankroto procedūrų metu kilus pagrįstoms abejonėms dėl paskirto administratoriaus veiklos, gali būti inicijuojamas klausimas dėl jo pakeitimo (atstatydinimo).

Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, abu pasiūlyti bankroto administratoriai atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, šiuo atveju svarbią reikšmę turi teikiamų administratoriaus kandidatūrų patirties bei kvalifikacijos kriterijai, taip pat darbo krūvis.

Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos interneto tinklalapyje (www.bankrotodep.lt) skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „Ius Positivum“ dirba 4 darbuotojai, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, šiuo metu šis bankroto administratorius vykdo 12 bankroto procedūrų, baigtų procedūrų nėra. Atskirajame skunde apeliantas nurodo kitus duomenis dėl patirties, remiasi darbuotojų patirtimi vykdant veiklą pagal kitų juridinių asmenų išduotus įgaliojimus. Toks patirties aiškinimas nepagrįstas. Administratoriumi teismas skiria ne konkretų darbuotoją, o juridinį asmenį, todėl ir patirtis, turi būti vertinama atsižvelgiant į darbuotojų vykdytas administravimo paslaugas pagal to juridinio asmens įgaliojimus. UAB ,,Valeksa“ dirba 11 darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, šis bankroto administratorius vykdo 37 bankroto procedūrų, yra baigęs 189 bankroto procedūrų. Šios aplinkybės patvirtina, kad paskirto bankroto administratoriaus UAB ,,Valeksa“ darbo krūvis yra didesnis, negu UAB „Ius Positivum“, tačiau jis nėra toks didelis, kad būtų pagrindas abejoti, jog tai trukdys tinkamai įgyvendinti administravimo procedūras, ką taip pat patvirtina ir didelė paskirto administratoriaus patirtis.

Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas administratorius UAB ,,Valeksa“ atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo yra pagrįsta ir teisėta.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.