Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties dalies dėl adminsitratoriaus paskyrimo1.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl to, jog jį padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties, kuria paskirtas atsakovo UAB „Nagisa“ bankroto administratorius, konstatavęs, jog atskirąjį skundą byloje padavęs asmuo nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir dėl to neturi teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 305 str.). Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties esmę ir atskirojo skundo pagrindą sudarančius argumentus, šioje byloje sprendžiama, ar po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bankroto bylą, turi teisę teikti teismui prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dalyje dėl administratoriaus paskyrimo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina nustatyti, kokios teisės normos ir kaip reglamentuoja atskirojo skundo padavimo ir asmenų įtraukimo į bankroto bylą klausimus.

Vadovaujantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi, įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ nereglamentuoja atskirojo skundo dėl nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti administratorių subjektų, padavimo tvarkos ir terminų bei atskirojo skundo priėmimo, šiems klausimams taikytinos CPK normos. CPK 305 straipsnis, reglamentuojantis apeliacinio skundo subjektus, kuris, vadovaujantis CPK 338 straipsniu, taikytinas nustatant ir atskirojo skundo subjektų ratą, numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, tame tarpe ir teisę paduoti atskirąjį skundą, įgyja tuo metu, kai jis yra įtraukiamas į bylos nagrinėjimą ir įgyja dalyvaujančio byloje asmens procesinę padėtį.

Bankroto bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme galima padalinti į dvi stadijas. Tai bankroto bylos iškėlimo teisme stadija ir bankroto bylos nagrinėjimo teisme stadija. Bankroto bylos iškėlimo teisme stadija (ĮBĮ 9 straipsnyje įvardijama kaip pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme) pasibaigia įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti (ĮBĮ 9 str. 4 d.), o bankroto bylos nagrinėjimo teisme stadija – įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimui dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 27 str., 32 str. 4 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacijos objektu yra procesiniai kausimai, iškilę bankroto bylos iškėlimo teisme stadijos metu, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl šios teisme nagrinėjamos bylos stadijos esmės, paskirties ir reikšmės.

Bankroto bylos iškėlimo teisme stadijos metu sprendžiama dėl pagrindinio reikalavimo – bankroto bylos įmonei iškėlimo ir bankroto procedūrų pradėjimo. Be to, tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia iškelti įmonei bankroto bylą, šioje stadijoje yra išsprendžiamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas, kuris pagal savo prigimtį yra procedūrinis klausimas. Neišsprendus administratoriaus paskyrimo klausimo, nebūtų galimas bankroto procedūrų vykdymas vėlesnėse stadijose. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis priklauso nuo jų santykio su ginčo objektą sudarančiu materialiuoju teisiniu reikalavimu, t.y. reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje stadijoje visais atvejais dalyvauja ieškovas – fizinis ar juridinis asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir atsakovas – juridinis asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Į prasidėjusį tarp šalių procesą kaip bendraieškiai taip pat gali įstoti asmenys, kurių reiškiamas reikalavimas tiek pagal savo dalyką, tiek pagal pagrindą nesiskiria nuo byloje pradinio ieškovo pareikšto materialiojo reikalavimo, t.y. reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingu atveju, asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kitu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu nei pradinis ieškovas, gali įstoti į prasidėjusį procesą kaip tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Be to, šioje bankroto bylos iškėlimo stadijoje gali dalyvauti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo arba atsakovo pusėje, jeigu jie turi teisinį suinteresuotumą klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimu. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatyme numatytos teisės teikti administratoriaus kandidatūrą turėjimas nesietinas su dalyvaujančio byloje asmens teisių įgijimu, o tokio subjekto išreikšta valia realizuoti šią savo teisę dėl byloje spręstino procedūrinio klausimo neįpareigoja teismo įtraukti jį dalyvauti į prasidėjusį procesą kaip tretįjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Todėl, siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų tinkamo įgyvendinimo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog administratoriaus kandidatūrą teikiantys asmenys pagal bendrąją taisyklę neturėtų būti traukiami į bylą toje stadijoje, kai sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-609/2009, 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-822/2009, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305/2009 ir kt.). Bankroto bylos iškėlimo stadijos ypatumas pasižymi tuo, jog teisę siūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą turi ne tik asmuo, pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje išvardinti asmenys, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties (kreditorius, savininkas, įmonės administracijos vadovas) (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Teismas privalo įvertinti kiekvieno šia teise pasinaudojusio subjekto teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir motyvuoti jų skyrimą ar atmetimą. Tačiau tik dalyvaujančio byloje asmens statuso turėjimas suteikia asmeniui galimybę, realizuojant savo procesinį teisnumą, pasinaudoti teise pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria paskirtas įmonės bankroto administratorius (CPK 338 str., 305 str.). Todėl nedalyvaujantys byloje asmenys, iki įmonės nemokumo klausimo išsprendimo pasiūlę bankroto administratoriaus kandidatūras, neįgyja apeliacijos teisės dėl šiuo klausimu priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Nagrinėjamu atveju apeliantas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, atskiruoju skundu prašydamas panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl administratoriaus paskyrimo ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui, kartu pateikė prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimą. Atskirojo skundo, o kartu ir šio apeliaciniam teismui adresuoto prašymo pagrindą sudaro argumentai dėl nesąžiningų atsakovo UAB „Nagisa“ ir jos vadovo veiksmų, dėl kurių apeliantas nebuvo informuotas apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Nors CPK tiesiogiai nereglamentuoja, iki kurios civilinio proceso stadijos tretieji asmenys gali įstoti į bylą savo iniciatyva arba būti įtraukiami į procesą šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba teismo iniciatyva, tačiau reali galimybė įstoti bylą trečiuoju asmeniu yra tik teismui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 47 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijos metu nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Todėl šio klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jis negalėjo pareikšti prašymo teismui įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes jam nebuvo žinoma apie bankoroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Nagisa“ klausimo teisme nagrinėjimą. Pažymėtina, jog informacija apie apygardų teismuose priimtus pareiškimus dėl bankroto bylų iškėlimo yra skelbiama apygardų teismų internetiniuose puslapiuose. Remiantis Panevėžio apygardos teismo internetiniame puslapyje pateiktais duomenimis, 2010 m. birželio 22 d. viešai buvo paskelbta apie 2010 m. birželio 15 d. priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Nagisa“ iškėlimo (http://www.pat.lt/index.php?cid=593 ). Todėl tuo atveju, jei apeliantas, būdamas valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, būtų tinkamai domėjęsis viešai skelbiama informacija, kuri yra būtina, jam siekiant tinkamai vykdyti valstybės pavestas funkcijas, jis nebūtų galėjęs nežinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui priėmimą, dėl ko būtų galėjęs realizuoti savo teisę pateikti prašymą dėl įstojimo į bylą iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo arba realizuoti savo teisę pateikti administratoriaus kandidatūrą.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, ir bakroto administratoriumi paskirdamas UAB „Paltaja“, nusprendė dėl apelianto kaip neįtrauko į bylos nagrinėjimą kreditoriaus teisių ir pareigų. Kaip minėta aukščiau, bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas yra procedūrinio pobūdžio klausimas. Bankroto bylos nagrinėjimo metu teismo paskirtas bankroto administratorius gali būti keičiamas. Esant ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytoms sąlygoms, teismas gali atstatydinti administratorių iš pareigų ir paskirti kitą administratorių. Todėl tuo atveju, jeigu būtų pažeistos apelianto teisės, jis gali inicijuoti atsakovo kreditorių susirinkimo kreipimąsi į teismą dėl paskirto administratoriaus atstatydinimo. Be to, pažymėtina, jog teismui nusprendus iškelti įmonei bankroto bylą ir patvirtinus bankrutuojančios įmonės statusą įgijusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, šie kreditoriai įgija trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinį teisinį statusą. Todėl tokie asmenys gali kontroliuoti bankroto procedūrų eigą ir savo pažeistas teises ginti teisme nagrinėjamoje bankroto byloje, naudodamiesi dalyvaujančių byloje asmenų teisiniu statusu. Į bankroto procesą iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą neįstojęs asmuo, kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė bankroto administratoriaus kandidatūros, neturi teisės siūlyti administratoriaus kandidatūros po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, kadangi apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją, dėl objektyvių priežasčių nebegali jos vertinti. Kadangi nė vienas subjektas, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties iškelti atsakovui UAB „Nagisa“ bankroto bylą ir paskirti administratorių nepadavė atskirojo skundo, ši nutartis įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo terminui. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi paskirto bankroto administratoriaus vykdomų administravimo funkcijų netinkamo atlikimo gali turėti teisinę reikšmę sprendžiant jo atstatydinimo, o ne paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2010 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakydamas priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria išspręstas administratoriaus paskyrimo klausimas, dėl to, jog jį padavė į bylos nagrinėjimą neįtrauktas dalyvauti asmuo, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 338 str., 305 str., 329 str. 1 d.). Apelianto nedalyvavimas pasirengimo iškelti bankroto bylą stadijos procese iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nagisa“ priėmimo lemia tai, kad jis nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir neturi teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria, išsprendus bankroto bylos iškėlimo klausimą, buvo paskirtas šios įmonės administratorius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.