Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V., jo atstovei advokatei Irinai Petkienei,

išnagrinėjusi S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2015 m. rugsėjo 1 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjęs važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad taip važiuoti bus saugu, dėl ko kliudė pėsčiąją L. G., kuriai šio eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, S. V., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino.

S. V. teismo posėdžio metu kaltu dėl pažeidimų padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad buvo avarija, bet močiutės nekliudė. Buvo blaivus. Atvažiavo pas draugą V. K., sustojo su automobiliu. Močiutė iš galo ėjo su kibirais. Prieš važiuodamas apsižiūrėjo, nieko nebuvo. Net nepajudėjo iš vietos, įjungė atbulinę pavarą, bet dar nepajudėjo, pajudėjo gal vos vos. Atstumo jutikliai net nesucypė. V. K. pakėlė jam ranką, pažiūrėjęs per veidrodėlį pamatė, kad močiutė guli nuvirtusi. Su V. K. ją pakėlė, paklausė, ar viskas gerai, sakė, kad prie automobilio neprisilietė. Išvažiavo dirbti toliau. Pas jį atvažiavo nukentėjusiosios dukra, liepė atsiskaityti su jos mama, reikalavo 800 Eur. Dukra pasakė, kad jei neina į kalbas, jam padarys, jog pasišalino iš įvykio vietos. Automobilis neįbrėžtas. Močiutės gale nematė. V. K. priėjo iš priekio, jis viską matė nelabai aiškiai, buvo gal 3 metrų atstumu. Jis pakėlė ranką, kad stotų. Tik sustojo, žiūri - močiutė guli. Išlipo, pakėlė ją. Sužalojimų nebuvo, tik gal šiek tiek nusibrėžė smakrą. Sveikatos būkle nesiskundė. Jis klausė, „ką darome“, ar kviesti policiją, ar nesusižalojo. Ji pasakė žiūrėti, kur važiuoja. Nukentėjusiosios neklausė, iš kur sužalotas smakras, nes pradžiai dar nematė. Kad smakras sužalotas, pamatė atvažiavęs antrą kartą. Klausė, kaip ji nuvirto, tai pasakė žiūrėti, kur važiuoja. Ant močiutės užvažiuoti negalėjo. Gal ji slydo, skubėjo praeiti. Jos nekliudė. V. K. močiutę padėjo pakelti. Močiutė sakė važiuoti dirbti. Pirmą kartą sakė, kad nieko nenutiko. V. K. sakė, kad močiutė dar pasiėmė vandens, pasilaistė šiltnamį. Policijai neskambino. Vairuoja daug metų. Užtruko gal 15 min. Dukra atvyko pas jį į centrą po 10-20 min., pasakė važiuoti atsiprašyti mamos, nes paliko ją likimo valiai. Nuvyko pas močiutę atsiprašyti su tortu. Dukra jo pradėjo prašyti pinigų. Medikų nekvietė, sveikatos būkle nesiskundė. Atsiprašinėjo nuolat. Močiutė tada jau nesutiko, kad pavirto, sakė, jog ją kliudė. Gal ir turi pagrindo jį apkalbėti, su dukra kažkada buvo konfliktas. Jį apkalba. Nukentėjusioji kreipėsi į medikus, į policiją. Jam pasišalinti nebuvo priežasčių. Antrą kartą nuvyko pas močiutę susitaikyti. Po to, kai dukra jį surado, nuvyko už 15-20 min. Norėjo susitaikyti draugiškai. Gal močiutė paslydo, pirmą kartą sakė, kad prie automobilio net neprisilietė. Nesakė, kodėl pargriuvo. Buvo blaivus, automobilis draustas. Kai nuvyko antrą kartą, laukė dukters. Dukra reikalavo pinigų. Kol laukė dukters, močiutė sakė, kad skauda koją, važiuos pas gydytojus, sakė duoti pinigų. Kai buvo dviese, sakė, kad skauda ranką, koją, o kai atvyko dukra – pradėjo reikalauti pinigų. Sakė, kad, jei nieko mamai nebus, pinigus grąžins. Po savaitės telefonu dukra reikalavo 1000-1500 Eur. Ji jam skambino, neva teisėja sakiusi, kad reikia sumokėti 1000 Eur. Močiutės nesužalojo, jos nekliudė, todėl pinigų nemokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja sakė prisipažinti, tuomet bus švelnesnė bausmė. Su V. K. buvo kartu, kol jis išėjo į darbą. Gal jis pirmas išvažiavo, pasiliko nukentėjusioji ir V. K.. Neskambino, nesiūlė taikytis. Kai pasakė 1500 Eur, nebeskambino. Skambino, nes norėjo taikytis, bet su 1000-1500 Eur nesutiko. Nepamena, ar siūlė pinigų, nesiūlė. Su jais buvo ir S. B.. Tyrėjai sakė, kad buvo. Teismui nenurodė, nes jo neklausė. Jis buvo šalia ir viskas. Vieno metro atstumu nuo nukentėjusiosios. Jis buvo tol, kol su V. K. išėjo į darbą. Lyg visi kartu išėjo. S. B. pažįsta, po įvykio nebendravo, prieš posėdį nesikalbėjo. Liudytojo parodymai teisingi, bet jis prie močiutės neprisilietė. Su V. K. ją pakėlė, S. B. buvo dešinėje pusėje, gal 20 metrų atstumu. Jis buvo priėjęs prie automobilio, nemano, kad galėjo girdėti pokalbį. S. B. pokalbyje nedalyvavo, jis visai nekalbėjo, nukentėjusiosios būkle nesidomėjo. Gal jis paskutinis išvažiavo iš įvykio vietos. V. K. nuėjo ir jis išvažiavo. Nukentėjusiąją pakėlė ir ji nuėjo namo. Nukentėjusioji pirma išėjo, po to V. K. su S. B., tuomet jis išvažiavo. Nukentėjusioji ėjo be jokių problemų.

Nukentėjusioji L. G. teisme parodė, kad naktį palijo lietus. Turi gabaliuką žemės, šiltnamį. Su kaimyne ėjo laistyti šiltnamio. Prinešė vandens. Matė, kad pro garažus važiuoja taksi automobilis. Perėjo kelią, pasitraukė, automobilis nuvažiavo iki varčiukų. Prisisėmė kibirus. Taksi atbulas važiavo labai lėtai. Perėjo kelią. Pasitraukė prie garažų, 2-3 metrai nuo keliuko. Laukė, kol pravažiuos automobilis. Tačiau automobilis suko prie garažų, labai staigiai, nespėjo pasitraukti, trenkė jai į koją. Nuo smūgio neteko sąmonės. Pajuto, kad dega koja. Pajuto, kad ją kelia du vyrai. Kibiras buvo skilęs. Priėjo S. V., pradėjo atsiprašinėti, sakė, kad nenorėjo. Išgirdo V. K. balsą, paklausė, ar paeis. S. V. pradėjo su alkūne valyti savo automobilį. Tada ji pasakė, kad ne automobilį žiūrėtų, o tai, kad ji nepaeina. Mašina dingo, nepajuto kaip, nes ūžė galvoje. Jos ranka buvo gipse. Liko viena, įsikibusi nuėjo namo. Nusirengė, apsivalė purvus, dėjo šlapią rankšluostį prie kelio. Kažkas skambino į duris, ten buvo S. V., vėl atsiprašinėjo, atnešė tortuką. Klauė „kaip tarsis“, sakė, kad pinigų neturi. Sakė, kad jai ne pinigų reikia, o jai koją skauda. S. V. kažkam paskambino, paklausė ar paliudys, kad „senė palindo po automobiliu“. Dukra pinigų nereikalavo. Dukra jį apšaukė, išvarė. Dukra ją aprengė, nuvežė į Kuršėnų ligoninę. Labai blogai buvo su koja ir su galva. Rankos tuo metu nejuto. Padarė nuotraukas. Koja buvo sutrenkta, ranką sudėjo į gipsą. Atėjo du policininkai, nuvedė į nuovadą, ilgai tardė, patikrino blaivumą. Po to lyg nuvežė į namus. Nežino, ar kitą dieną dukra ją vežė į Šiaulius tikrintis sveikatos. Buvo 5 mėn. skausmo, užregistravo ją pas traumatologą. Jis pasakė, kad kelio meniskas suskaldytas, užrašė ją operacijai. Spalio mėn. ją operavo. Spalio 2 d. sėdėjo ant suoliuko kieme, S. V. priėjęs klausė „kaip susitars“. Sakė, kad yra skausme, eitų pas dukrą ir kalbėtųsi. Dukra sakė, kad jis siūlė pinigų, liepė atsisakyti. V. K. nematė, tik girdėjo balsą. Jai ūžė galva. Policija rado vėžes ir jos bato pėdą 2,5 metro atstumu nuo kelio. Jis važiavo atbulas. Ten buvo akimirka, staigiai užsuko prie garažų į keliuką ir trenkėsi jai į koją. Jis suprato, kad sukėlė eismo įvykį, nes atsiprašinėjo, kėlė ją nuo žemės. Ji jam nesakė, kad jai nieko nenutiko. Dukra matė, kaip S. V. parduotuvės aikštelėje su skuduru trynė automobilį. Dukra kvietė policiją valandos laikotarpyje. Kai buvo pas chirurgą, dukra nuėjo į nuovadą. Pareigūnai jau stovėjo ligoninėje. Nuo vartelių važiavo lėtai, ji buvo automobiliui iš dešinės, palaukė. Grįžtant, jis atvažiavo jai iš dešinės. Praėjo pro keliuką ir sustojo, kad jį praleisti. Jai reikėjo eiti keliuku, kur jis važiavo, dėl to praleidinėjo. Jis užsuko prie garažo. Ji stovėjo priekiu į kelią. Jei dar pusę metro būtų pavažiavęs, jos nebūtų kliudęs. Su automobilio kaire puse trenkė jai į koją. Bandė trauktis. Nežino su kuo jai trenkė. S. V. su alkūne valė automobilio kampą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai, kiek prisiminė, tiek paaiškino. Po nutrenkimo namie atsigavo, pajuto, kad skauda. Parėjus namo, labai pradėjo skaudėti. Kai trenkėsi į ją, virto su kibirais ant priekio. Susitrenkė visą priekį. Smakrą trenkė į akmenis. Kojos skausmas buvo didesnis, dėl to nejuto rankos skausmo. Dukra nuėjo į nuovadą, liepė eiti į polikliniką, po to grįžti į nuovadą. V. K. jos paklausė, ar paeis. Pasakė, kad paeis ir jis eitų į darbą. Vairuotojui pasakė, kad nebevalytų tos mašinos, o ją žiūrėtų, kad nebepaeina. S. V. nesiūlė kviesti policijos, V. K. neprašė, kad iškviestų. Visus reikalus tvarkė dukra. Ji būtų ieškojusi medicininės pagalbos. Kuršėnuose šeimos gydytojas nuo rugsėjo 1 d. atostogavo, vaistų išrašė chirurgas. Gydytojo S. prašė siuntimo pas traumatologą. Jos gydytojas yra M.. Rankos, kojos traumų anksčiau nėra turėjusi. Žino medicinos eksperto išvadą: smakro, rankos ir kojos sumušimas. Gal dukra gavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jo neskundė. S. V. pavažiavo, išleido žmogų, važiavo atbulas, ją matė. Greitis nebuvo didelis iki užsukimo. Užsuko stipriai. Alkūne valė mašiną. Ji pinigų neprašė. Dukrai uždraudė prašyti pinigų. Nežino, kada dukrai sakė neprašyti pinigų. Gal tuomet, kai pats pasiūlė dukrai pinigų, ne tą pačią dieną. Pagrindo apkalbėti S. V. neturi. Santykiai nėra konfliktiški. Pati nuvirsti negalėjo. S. B. nematė. Jei tai asmuo, kurį S. V. parvežė, jis išlipo iš automobilio ir greitai nubėgo į būdelę. Ji dar buvo prie šiltnamio. Kai ją kėlė, trečio asmens nebuvo. Nepamena, kur nuėjo V. K., į namus ar į darbą. S. B. nematė. Kai ją pakėlė ir ji atsipeikėjo, vairuotojas atsiprašinėjo, valė automobilį. V. K. išėjo į darbą, vairuotojas išvažiavo, ji liko viena. Greitosios pagalbos neprašė, nespėjo, nes išvažiavo. Jei ne dukra, būtų kvietusi greitąją pagalbą, būtų kreipusi į kitas institucijas. Dukra pati jai paskambino.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad santykiai su S. V. ir nukentėjusiąja nėra konfliktiški. Buvo įvykis. Tiesiogiai nematė. Ėjo iš darbo, privažiavo S. V., žiūri, kad nuvirtusi kaimynė. Ją pakėlė. Nieko nesiaiškino, neklausė. Gal ji paslydo. Kai pamatė nuvirtusią kaimynę, automobilis buvo šalia nukentėjusiosios, prie garažo. Nežino, kokiu atstumu, gal 0,5 metro nuo nukentėjusiosios. S. V. buvo išlipęs, kėlė nukentėjusiąją. Kraujo nebuvo. Kaimynė nuvirto, pakėlė, niekuo nesiskundė, jis nuėjo ir ji nuėjo. S. V. nieko su ja nekalbėjo, gal domėjosi sveikatos būkle. Klausė, ar nieko nebuvo, nukentėjusioji pasiėmė kibirus ir nuėjo. Jis pirmas išėjo, kaimynė nuėjo, vairuotojas išvažiavo. Jam einant, iš paskos ėjo ir kaimynė. Sunku prisiminti aplinkybes. Nematė, kaip automobilis važiavo atbulas. Ranka mojo, nes sveikinosi. Nukentėjusiąją pakėlė, nuvalė jai veidą ir viskas. Neklausė jos, ar gali paeiti. Pasisveikino su S. V.. Nukentėjusiosios prieš jai pargriūnant nematė. Niekas su nukentėjusiąja nekalbėjo. Ji buvo normalios būklės, pasiėmė kibirus ir nuėjo. Ėjo ta pačia kryptimi, atsisukęs nebuvo. Nesakė jai padėti, kad negali paeiti. Su kaimyne kalbos nebuvo. S. V. nieko nekalbėjo. Daugiau nukentėjusiosios nematė. Ji ėjo link namų. Gulėjo ant šono, įsikibusi į kibirus. Po įvykio su močiute nekalbėjo. Kaimynė pasakė, ar automobiliui nieko nebuvo. Po to nuėjo, nieko negirdėjo. Močiutė paklausė, ar nieko nepadarė automobiliui. Nematė, ar automobilis važiuoja, ar ne, jis nesisukinėjo. Puikiai pamena, kad išėjo pirmas. Dar buvo S. B.. Jie kartu ėjo, visi buvo priėję prie močiutės. Jis dirba (duomenys neskelbtini). S. B. stovėjo šalia, močiutės nekėlė.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog poliklinikoje laukia nukentėjusioji. Nuvyko, pabendravo, apžiūrėjo įvykio vietą. Kaltininko nerado. Nukentėjusioji nurodė taksi automobilio vairuotoją. Pasakojo, kad sunkiai paeina ir skauda riešą. Taksi automobilis važiavo atbulas, kliudė bamperiu, nukentėjusioji nuvirto. Vairuotojas išlipo iš automobilio, padėjo atsistoti, atsiprašė ir nuvažiavo. Tiksliai nepamena. Sužalojimų nepamena, gal buvo patinimas ar gipsas. Asmens įvykio vietoje nebuvo, pasišalino iš įvykio vietos, policijai nepranešė. Pranešimą gavo iš budėtojo. Bendravo su nukentėjusiąja, ji buvo su dukra. Abi aiškino aplinkybes. Nepamena, kodėl policijai pranešė ne iš karto. Automobilio ieškojo, bet nerado. Prasuko pro centrą, tačiau vairuotojo nesutiko. Medžiagą perdavė kelių policijos biurui, su vairuotoju nebendravo. S. V. lyg padėjo atsistoti, tiksliai nepamena. Sakė, kad įvykį matė kaimynai. Tuo metu jų įvykio vietoje nebuvo. Jis įvykio vietoje buvo. Buvo važiuota tiesiai. Moteris pasitraukė į šalį, į keliuką. Vairuotojas važiavo keliu. Schemą darė kolega. Nemano, kad nukentėjusioji galėjo pati nuvirsti. Aiškino, kad ją kliudė vairuotojas.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad nepamena rugsėjo 1 d. įvykių prie (duomenys neskelbtini) namo. Gavo pranešimą, kad nukentėjusioji yra ligoninėje. Radus ją, ši paaiškino, kad vairuotojas, važiuodamas atbulas, ją partrenkė. Nepamena, ar vairuotojas suteikė pagalbą. Gal buvo liudytojų. Braižė eismo įvykio schemą. Pati nukentėjusioji nuvirsti negalėjo, lyg buvo sausa. Šone stovėjo garažai, buvo keliukas į garažus. Automobilis vyko atbulas, kliudė moterį. Nepamena, kurią vietą kliudė. Vairuotojas turi apsižiūrėti. Moteris pasitraukė, ėmėsi atsargumo priemonių. Nukentėjusioji minėjo, kad buvo taksi vairuotojas. Jo ieškojo, bet nerado. Visą dieną stebėjo automobilius, bet nerado. Taksi automobilio ieškojo pagal apibūdinimą.

Liudytoja L. O. teisme parodė, kad S. V. žino. Rugsėjo 1 d. paskambino mamai sakė, kad ją partrenkė automobilis. Prašė patikslinti, tai sakė nieko daugiau nežino, bet skauda. Taksi automobilio neapibūdino, sakė, kad stambokas vyras, rudomis akimis. Išvyko ieškoti taksi automobilio. Prie parduotuvės „Maxima“ jį rado, valė automobilio galą. Pasivijo, klausė, ar partrenkė jos mamą, sakė, kad partrenkė. Žadėjo atvažiuoti. Po valandos mama skambino, kad jau atvažiavo, nuvyko pas ją. Pasakė, kad kvies policiją, S. V. norėjo taikytis. Paklausė, ar žino, kad gresia 800 Eur bauda. Sakė, jog netyčia. Puolė kažkam skambinti, pasakė, kad važiuotų, vis tiek kreipsis į policiją. Aprengė mamą, išvyko į nuovadą. Ilgai laukė, nuėjo į polikliniką. Į polikliniką atėjo pareigūnai. Grįžo į nuovadą, apklausė, vyko į įvykio vietą. Jiems išrašė siuntimą pas medicinos ekspertus. Kitą dieną nuvyko ekspertizei. Nuvyko pas mamą, ji buvo užsirišusi koją ir ranką. Poliklinikoje ranką įdėjo į langetę. Buvo prakirsta barzda, visa sutrikusi. Mama sėdėjo, ji bendravo su vairuotoju. Ji sėdėjo ir verkė. Mama sakė, kad ji ėjo laistytis šiltnamio, keliuku atbulas važiavo taksi automobilis. Mama pasitraukė prie garažo. Vairuotojas staigiai užsuko ir partrenkė. Trenkėsi į koją. Mama nieko nesuvokė, buvo šoke. Mama sakė, kad ten buvo kaimynas, priėjo, padėjo atsistoti. S. V. valė automobilį. Mama jam sakė, ko valo automobilį, o ne ją žiūri. S. V. atsiprašė. Nežino, ar dar kas nors matė. Gal pro langus kas ir matė. Stengėsi su S. V. bendrauti pati, turi mamos įgaliojimą. Gal 2-3 savaites buvo tyla, po to paskambino ir pasiūlė taikytis. Nebuvo prieš taikymąsi, sakė, kad atlygintų žalą. Kitą kartą buvo priėjęs prie mamos, siūlė taikytis. Mamos laukė operacija, po operacijos jis daugiau nebeskambino. Jam ji niekada neskambino. Nepasiūlė nei nuvežti į ligoninę, nei parvežti namo, nerodė jokios iniciatyvos. Kai rugsėjo 1 d. jį rado, pripažino, kad partrenkė mamą. Rugsėjo 3 d. lyg pats buvo nuėjęs į nuovadą ir prisistatė. Pinigų neprašė. Pirmą dieną jo klausė, ar žino, kad gresia 800 Eur bauda. Tyrėja vis jos klausė, ar jis atlygino žalą. Policijai pranešė po to, kai jį surado. Sakė, kad lauks valandą laiko. Operacija nebuvo planinė, operaciją paskyrė traumatologas. Anksčiau buvo pakeistas kitos kojos sąnarys. Pranešimą dėl priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą gavo, jo neskundė. Medicinos eksperto išvados negavo. Telefonu pinigų nereikalavo. Su draudėju pasitarė, pasakė, kad 1000 Eur yra normali suma. Buvo keturi slaugymo mėnesiai, skaičiuojant pagal minimalų atlyginimą, išeina 1500 Eur. Pasakė, kad tokia suma juos tenkintų, kad nutraukti baudžiamąją bylą. Pasakė, kad lauks valandą laiko, kad jis imtųsi iniciatyvos. Galėjo vežti mamą į ligoninę, pats pranešti policijai. Apie 10 val. sakė, jog lauks. Pas mamą jis buvo 11 val.

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad ne visai žino kodėl yra kviečiamas. S. V. pažįsta iš matymo. Nukentėjusiosios nepažįsta. Ėjo pro šalį, viskas vyko jam iš nugaros pusės. Moteris nuvirto, bet nieko nematė. Vairuotojas išlipo, jie kalbėjosi, buvo 20-30 metrų atstumu, nieko negirdėjo. Arčiau nepriėjo. Nieko nesužinojo. Moteris atsikėlė, nieko jai nebuvo, greitosios nereikėjo. Nežino, ar ji pati atsikėlė, vairuotojas buvo pasilenkęs, gal padėjo atsikelti. Jie buvo dviese su V. K., ji gyvena netoli nuo tos vietos. Važiuojančio automobilio nematė, tik stovintį. Jis stovėjo ten, kur įvyko įvykis. Moteris buvo už automobilio galo. Automobilis į jį stovėjo priekiu. Einančios moters nematė. Garso jokio nebuvo. Išlipo vairuotojas. Jis ėjo atsilikęs nuo V. K., pamatė moterį su kibirais. Prie jos nepriėjo. Buvo 20-30 metrų atstumu. V. K. buvo šalia moters, jis stovėjo, prie jų nėjo. Ten buvo V. K. su vairuotoju. Po to jie išsiskirstė, netriukšmavo. Moteris iš tos vietos lyg pirma nuėjo. Nematė pabaigos. V. K. nelaukė. Nematė, kaip automobilis išvažiavo. Moteris atsistojo, lyg ėjo į daržą. V. K. nieko nedarė. Vairuotojas kalbėjo su moterimi, po to moteris nuėjo į šalį. Nekreipė dėmesio, kaip moteris eina, lyg nešlubavo. Daržai netoli, gal 5 metrai nuo tos vietos. Jis buvo ties kelio išsišakojimu. Pokalbio negirdėjo. Kiek suprato, V. K. yra nukentėjusiosios kaimynas, daugiau nieko nepasakojo, neklausė. Sužalojimų nematė, jei būtų sužalota, nebūtų atsikėlusi nuo žemės. Gal mašina kliudė, gal pati paslydo ir nuvirto. S. V. iš karto išlipo iš automobilio. Jie prie automobilio buvo 5-10 min. Tą laiką stovėjo toliau ir žiūrėjo. Gal ir buvo prie automobilio nuėjęs, bet nebuvo užėjęs už automobilio galo, nieko nematė. Prie automobilio stovėjo. Nieko nematė, nukentėjusioji nešaukė, neverkė, automobilis sulankstytas nebuvo. Nelabai gerai pamena, daug laiko praėjo, buvo rugsėjo mėn. Nepamena, kaip buvo apsirengusi nukentėjusioji. Kaip gulėjo, nematė, nematė, nei kaip ją kėlė. Mašina stovėjo kelio šone, pasukusi link garažo. Nežino, kiek laiko dabar kalbėjo teisme. Mano, kad ten stovėjo 5-10 min. Nematė, iš kur nukentėjusioji atėjo. Taksi paslaugomis kartais naudojasi, yra kelis kartus važiavęs S. V. taksi. Įvykio dieną taksi paslaugomis nesinaudojo. Su S. V. apie įvykį nekalbėjo. Nuo automobilio nuėjo, kai vairuotojas dar nebuvo nuvažiavęs. Vietoje nieko nebeliko. Vairuotojas dar buvo pasilikęs, moteris buvo. Nuėjo kartu su V. K.. Tikėti tais parodymais, kurie buvo duoti tyrėjai. Prie automobilio buvo apie 5 min. Negirdėjo, ką jie kalbėjo, nesiklausė, nes neįdomu. Prie automobilio pastovėjo, pažiūrėjo, kas įvyko, moteris buvo atsikėlusi, tuomet nuėjo. Vairuotojas pakėlė moterį, jie kalbėjosi ir viskas. Nežino, ar moteris buvo švari. S. V. kalbėjosi su moterimi. Jos nieko jis neklausė. Ar klausė jos ko nors S. V. ir V. K., nežino. Nesidomėjo, ar jai nieko nenutiko, nes šalia buvo vairuotojas. Nematė, kad S. V. valytų savo automobilį. Jis pirmas išėjo kartu su V. K.. Nežino, kiek dar laiko buvo S. V. su nukentėjusiąja. Jis ėjo iš darbo kartu su V. K.. Jis buvo už sargybos būdelės. Nežino, kur stovėjo V. K., kai vairuotojas kėlė nukentėjusiąją. Nežino, ar V. K. kėlė nukentėjusiąją. Nežino, kur buvo V. K., nematė, kaip jis kėlė moterį. Jis automobilio nevairuoja. Į parduotuvę ėjo cigarečių. Po įvykio grįžo į darbą. Nukentėjusioji labiau buvo prie kairės pusės. Iki įvykio jos nematė. Grįžo į darbą ta pačia kryptimi, kaip ir atėjo. Moteris ėjo į kitą pusę. S. V. buvo įvykio vietoje, niekur nevažiavo.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. V. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6 b. l.), Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (7, 8, 9 b. l.), L. G. apklausos protokolu (10-12 b. l.), S, V. apklausos protokolu (13-14 b. l.), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (19-23 b. l.), specialisto išvada Nr. G 1312/15(04), iš kurios matyti, kad L. G. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje smakro pusėje, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (26-28 b. l.), nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (29-30 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (33-34 b. l.) bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

ATPK 127 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Formuluojant kaltinimą S. V., jam inkrimuoti Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9, 101, 114 ir 219.1 punktų pažeidimai. KET 9 p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 p. numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat KET 114 p. nurodyta, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, ir teigė, jog buvo avarija, bet močiutės nekliudė, močiutė iš galo ėjo su kibirais, jis įjungė atbulinę pavarą, vos vos pajudėjo, pažiūrėjo per veidrodėlį ir pamatė gulinčią močiutę, su V. K. pakėlė nukentėjusiąją, paklausė, ar viskas gerai, sužalojimų nebuvo, buvo tik nubrėžtas smakras, žymių ant automobilio nebuvo. Tačiau teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją, kuri atsirado tik teisme, iš dalies vertina kritiškai, kaip gynybinę, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti administracinės atsakomybės, be to, ją iš dalies paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats S. V. viso tyrimo metu nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas paaiškinimus kaip įtariamasis, jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas, jog moters jis nepastebėjo, tačiau ją kliudyti galėjo. Ant administracinio teisės pažeidimo protokolo jis taip pat pasirašė, jog dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Teismas pažymi ir tai, kad pats S. V., duodamas paaiškinimus teismui, išsitarė, jog jam judant atbula eiga, šalia įvykio vietos buvęs V. K. pakėlė ranką ir šūktelėjo, kad jis stotų, jam sustojus ir išlipus iš automobilio, pamatė už automobilio galo nuvirtusią močiutę. Tokios aplinkybės tik parodo, kad S. V. teisme nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti visą tiesą.

Dar daugiau, nukentėjusioji L. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė vienodus, nuoseklius parodymus, teigdama, jog taksi automobilis atbulas važiavo labai lėtai, tuomet ji su kibirais perėjo keliuką ir pasitraukė 2-3 metrus nuo keliuko, laukė kol pravažiuos automobilis, tačiau tuo metu automobilis labai staigiai suko prie garažų, ji nespėjo pasitraukti ir pajuto smūgį į koją, nuo kurio nukrito ir neteko sąmonės, po to pajuto, jog ją kelia du vyrai, S. V. pradėjo atsiprašinėti, sakė, kad nenorėjo. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad jai po įvykio skaudėjo koją, ranką, krentant ant akmenų, buvo prakirstas smakras. Įvykio vietoje buvęs ir teisme liudytoju apklaustas V. K. taip pat patvirtino, jog pamatė prie automobilio galinės dalies nuvirtusią nukentėjusiąją, vairuotojas iš karto išlipo iš automobilio, su juo kartu pakėlė nukentėjusiąją ir nuvalė jai veidą. Tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota patvirtino ir liudytoja teisme apklausta L. G. dukra L. O., kuri teigė, kad įvykio rytą paskambinusi mamai sužinojo, kad ją partrenkė taksi automobilis staigiai užsukdamas ir ją parversdamas, dėl įvykio L. G. buvo prakirsta barzda, vyko pas medikus, į komisariatą, ieškojo pažeidėjo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodė L. O., prie parduotuvės „Maxima“ suradus S. V., jis valė automobilio galą, pasivijus jį ir paklausus, ar jis partrenkė jos mamą, S. V. pripažino partrenkęs ir pažadėjo atvažiuoti. Tai, kad S. V. su tortu važiavo atsiprašyti nukentėjusiosios, teismui patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teisminio nagrinėjimo metu S. V. teigė, jog jis važiavo taikytis su nukentėjusiąja, norėjo jos atsiprašyti, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo teismui atsakyti, už kokius veiksmus jis atsiprašinėjo nukentėjusiosios, jei, anot S. V., jis L. G. sužalojęs nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad S. V. teismui pripažino, jog po įvykio matė, kad nukentėjusiajai buvo nubrėžtas smakras.

Aiškinantis įvykio aplinkybes, teisme liudytojais buvo apklausti ir policijos pareigūnai, E. A. ir A. P.. Pastarieji teigė, jog buvo sudaryta eismo įvykio schema, apžiūrėta įvykio vieta, apklausta nukentėjusioji, kuri teigė, kad buvo parblokšta taksi automobilio, jai buvo padaryti sužalojimai. Šie liudytojai taip pat tvirtino, jog nukentėjusioji pati nuvirsti negalėjo. Tai, jog L. G. buvo sužalota patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir jie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tokių duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad S. V., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET reikalavimų, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, jog tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į nukentėjusiąją L. G. ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl teismas sprendžia, kad S. V. padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-434-152/2013).

Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, jog pasišalinant iš eismo įvykio vietos, buvo pažeistos KET taisyklės. KET 219 p. numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

S. V., apklausiamas teisme, nepripažino, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos ir teigė, jog nukentėjusioji jam nurodė, kad jai viskas gerai, ir kad ji net neprisilietė prie automobilio, jis klausė, ar kviesti policiją, bet nukentėjusioji nenorėjo, sveikatos būkle nesiskundė, todėl išvažiavo toliau dirbti. Tačiau teismas tokiais S. V. paaiškinimais nesiremia ir juos atmeta, vertindamas juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, tokius S. V. paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji teisme parodė, jog po įvykio jai nukritus ant žemės, ją pakėlė V. K. kartu su vairuotoju, tada vairuotojas puolė valyti automobilio galą, tuo metu ji jam pasakė, kad žiūrėtų ne automobilį, o ją, nes ji negali paeiti, be to, buvo purvina, nes naktį prieš įvykį lijo, tačiau S. V., pasivalęs automobilio galą, sėdo į jį ir išvažiavo. V. K. taip pat teigė, jog pakėlė nukentėjusiąją ir ją nuvalė. Teismas remiasi minėtais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių teisme apklausti asmenys būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti S. V. administracinių teisės pažeidimų padarymu. Pažymėtina ir tai, kad nors S. V. teismui teigė, jog nukentėjusioji po įvykio jam sakė, kad jis gali važiuoti dirbti, nes jai nieko nenutiko, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nepagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, nukentėjusioji buvo apklausta teisme, davė parodymus ir kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-10, davė ir paaiškinimus policijos pareigūnams įvykio dieną 2015-09-01. Iš visų šių nukentėjusiosios apklausų matyti, kad ji nuosekliai ir analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, teigdama, kad ją partrenkęs vairuotojas iš karto puolė atsiprašinėti, jog ją partrenkė, taksi vairuotojui pradėjus ranka valyti savo automobilio kairės pusės galinį bamperį, ji jam pasakė, kad baigtų valyti savo automobilį, o žiūrėtų ją, nes ji negali paeiti, tačiau S. V. dar kartą atsiprašęs sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tokios aplinkybės, t.y. tai, kad nukentėjusioji įvykio vietoje aiškiai išreiškė nusiskundimus savo sveikatos būkle dėl įvykio, neginčijamai patvirtina, kad S. V. suprato sukėlęs eismo įvykį.

Dar daugiau, iš bylos medžiagoje esančių S. V., nukentėjusiosios, liudytojų parodymų matyti, jog po to, kai S. V. partrenkė nukentėjusiąją ir išlipo iš automobilio, jis rado nukentėjusiąją gulinčią ant žemės, todėl ją pakėlė. Kaip minėta, nukentėjusioji S. V. skundėsi esanti sužalota, pats S. V. nurodė, jog nukentėjusioji buvo sužalotu smakru, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių S. V. nei medicinos pagalbos nei policijos pareigūnų neiškvietė, o sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Teismo vertinimu, tokios byloje nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiosios padėtį bei būklę po įvykio neabejotinai S. V. leido objektyviai suprasti, kad jis sužalojo L. G.. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, S. V., nepranešdamas apie eismo įvykį policijai ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasitraukdamas, nebuvo rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, kuris patyręs tokio pobūdžio įvykį bei supratęs savo pareigą ne tik suteikti pagalbą nukentėjusiajam, bet ir nepasišalinti iš įvykio vietos bei pranešti policijai, palikdamas sužeistą nukentėjusiąją, veikė tiesiogine tyčia ir taip pažeidė KET reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį (analogiška praktika taikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse Nr. N-575-3076-10, Nr. N-444-7681-10, Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-434-152/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-88-337/2014 ir kt.). Dar daugiau, teismų praktikoje nurodyta, jog nors vairuotojas net jei ir nebuvo eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus, kaltininkas, buvo tiesioginis šio įvykio dalyvis (vairuotojas), todėl turėjo pareigą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., nepasitraukti iš įvykio vietos ir pranešti policijai (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-434-152/2013).

S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, todėl atsižvelgus į S. V. asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti S. V. paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 33 str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. V. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

S. V. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir S. V. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.