- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- ATP-88-337/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00969-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. D. Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-88-337/2014
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nutarimu K. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., galutine 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
K. B. nubaustas už tai, kad jis 2013-10-27, 18.51 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido per perėją ėjusio pėsčiojo M. B. ir jį partrenkė, padarydamas jam nežymų kūno sužalojimą, apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių 9, 37 p., 231.4 p. reikalavimus.
K. B. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nutarimą, prašo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. l d. panaikinti, kitą nutarimo dalį, kuria jam pagal ATPK 127 str. l d. paskirta 500 Lt bauda, palikti galioti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad 2013-10-27, apie 18.51 val. artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir esant labai prastoms oro sąlygoms nepastebėjo už pėsčiųjų perėjos apie 5 metrus ėjusių paauglių grupelės ir nors staigiai stabdė automobilį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Vienas iš jaunuolių, nukentėjusysis M. B., atsitrenkė ranka ar alkūne į priekinį stiklą, ir jį sudaužė. Apeliantas teigia, kad jis išlipęs iš automobilio, pamatė ant šaligatvio krašto atsisėdusį jaunuolį, kuris sakė, kad skauda koją. Teigia, kad jaunuolio klausė, ar jam reikalinga pagalba, siūlė nuvežti jį į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau nukentėjusysis jo pagalbos atsisakė. Apžiūrėjęs automobilį nusprendė vykti į namus, nes manė, kad žala buvo padaryta tik jo automobiliui, sužeistųjų tuo metu nebuvo, o vienintelis nukentėjusysis jo pagalbos atsisakė. Važiuojant matė link įvykio vietos važiuojantį greitosios pagalbos automobilį, jam atvažiavus prie savo gyvenamojo namo ir vaikštant aplink automobilį atvažiavo policijos pareigūnai, buvo patikrintas jo blaivumas. Dėl įvykio pranešti policijai neturėjo galimybės, nes neturi mobiliojo ryšio telefono, o policijos pareigūnai atvyko anksčiau nei jis parėjo į namus. Nurodo, kad turi vienintelį, tai yra laidinio ryšio telefoną namuose. Teigia, jeigu būtų turėjęs galimybę, apie įvykį policijai būtų pranešęs, tačiau to ne padarė, nes buvo įsitikinęs, kad nukentėjusiojo nesužeidė, o jis jo pagalbos atsisakė. Apeliantas pažymi, kad jis visiškai alkoholio nevartoja, yra pareigingas eismo dalyvis, visada laikosi eismo taisyklių, savo klaidą suprato, tačiau per vėlai. Galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1957 m.,
Atsiliepimas
Byloje yra gautas Utenos apskrities VPK Kelių policijos biuro atsiliepimas į paduotą apeliacinį skundą. Atsiliepimu nurodoma, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, K. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas, teigiama, kad teismas bylos įrodymus įvertino ir administracinę nuobaudą paskyrė teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Patikrinus byloje esančią medžiagą nėra pagrindo abejoti dėl K. B. kaltės padarius ATPK 127 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo byloje nėra, tačiau apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. K. B. inkriminuotas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos apie jį nepranešant kaip to reikalauja KET.
KET 231.4 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.
Apeliantas iš esmės teigia, kad jis iš eismo įvykio nepasišalino, nes buvo įsitikinęs, kad nukentėjusiojo nesužalojo. Tačiau apelianto kaltė tyčia pasišalinus iš eismo įvykio nevykdant KET 231 p. numatytų reikalavimų yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Iš bylos medžiagoje esančių K. B. ir M. B. rašytinių paaiškinimų, kitų bylos įrodymų, matyti, jog po to, kai apeliantas partrenkė nukentėjusįjį ir išlipo iš automobilio, jis rado nukentėjusįjį sėdintį ant šaligatvio. K. B. pasiteiravus nukentėjusysis jam pasakė, jog jam skauda koją. Be to, nukentėjusysis nuo gatvės vietos, kurioje buvo partrenktas, iki šaligatvio nušuoliavo, o po smūgio dužo priekinis automobilio stiklas. Specialisto išvada M. B. buvo nustatyti dešinio kelio sąnario, blauzdos, čiurnos sužalojimai. Apygardos teismo vertinimu, tokios byloje nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiojo būklę po įvykio, neabejotina, apeliantui objektyviai leido suprasti, kad jis sužalojo pėsčiąjį, todėl K. B., nepranešdamas apie eismo įvykį policijai ir iš jo pasitraukdamas, iš eismo įvykio vietos pasišalino veikdamas tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus.
Tai, kad nukentėjusysis atsisakė apelianto pagalbos jį nuvežti į ligoninę, nepaneigia fakto, jog įvykio metu nukentėjusysis M. B. buvo sužalotas, taip pat nešalina K. B. kaltės dėl jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. K. B. skunde dėstomi paaiškinimai apie tai, kad jis neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl tik grįžęs į namus apie eismo įvykį būtų pranešęs, yra neįtikinami ir vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Iš nukentėjusiojo M. B. paaiškinimų byloje matyti, kad K. B. nenurodė, jog iš eismo įvykio vietos išvyksta tikslu pranešti apie eismo įvykį policijai, be to, nukentėjusysis nurodė, kad K. B. įvykio vietoje tebuvo labai trumpą (apie 20 sekundžių) laiką, o pats K. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad tuomet, kai į jo kiemą atvyko policijos pareigūnai, jis buvo beapžiūrįs automobilio apgadinimus. Tai patvirtina, kad apeliantas pranešti policijai apie eismo įvykį neketino.
Į visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos administracinės nuobaudos skyrimui, taip pat ir apelianto nurodomą, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą K. B. atsižvelgė ir jas įvertino.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tenkinti K. B. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.