Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir pareiškėja, IAE) skundas toje apimtyje, kuria prašoma:

1) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus (toliau – ir RC Tauragės skyrius) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SPR5-4796 (14.4 E) „Nekilnojamojo kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“;

2) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus (toliau – ir RC Panevėžio skyrius) 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. SPR4-4987 (14.5 E) „Nekilnojamojo kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“

3) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. CSPR-186 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“;

4) įpareigoti atsakovę valstybės įmonę „Registrų centras“ (toliau – ir atsakovė, RC) išregistruoti stebėjimo gręžinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gręžiniai) ir daiktines teises į juos;

5) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

RC Tauragės skyrius 2023 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atmesti IAE prašymą. Sprendime buvo argumentuojama, jog prašymas negali būti tenkinamas, kol kartu su juo nepateikiama statinio kadastro byla patvirtinanti, jog statinys yra nugriautas arba žuvęs (sugriuvęs, sunykęs, sudegęs). RC Panevėžio skyrius 2023 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė pakeisti Registro duomenis, susijusius su Gręžinių daiktinėmis teisėmis, sprendimo priėmimo pagrindu nurodydamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnio 7 punktą.

IAE atkreipia dėmesį, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo griežtai paisyti jam nustatytos kompetencijos ribų, o plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra draudžiamas. Atsakovė įrašydama naujus Registro bei Kadastro duomenis ar keisdama esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų duomenų.

Nagrinėjamu atveju RC ignoravo kompetentingų institucijų – Inspekcijos ir LR AM – išaiškinimus, jog Gręžiniai nepatenka į Statybos įstatyme įtvirtintą statinio sąvoką ir, kad visi egzistuojantys gręžiniai, įrengti Lietuvos teritorijos sausumoje, yra Žemės gelmių registro objektai. Komisija 2023 m. balandžio 24 d. sprendime nepagrįstai išdėstė alternatyvų statybos teisinių santykių interpretavimą, nors neturi kompetencijos atlikti tokio pobūdžio vertinimą. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovė ignoravo jos kreipimosi esmę, nepagrįstai reikalauja statinio kadastro duomenų bylos, įrodančios, kad Gręžiniai yra likviduoti, nors pačių įrenginių sunaikinimo faktas niekada ir nebuvo įrodinėjamas. Atsakovei buvo aiškiai nurodyta, kad Gręžiniai privalo būti pašalinti iš Registro bei Kadastro, nes jie jau yra įregistruoti Žemės gelmių registre, kurį valdo ir tvarko Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos.

Minėtos aplinkybės įrodo, kad atsakovė veikė viršydama savo kompetencijos ribas, todėl skundžiami RC Tauragės bei Panevėžio skyrių bei Komisijos sprendimai privalo būti panaikinti, o prašymas pašalinti Gręžinių duomenys iš Registro bei Kadastro tenkintinas.

Registre yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas – Gręžiniai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kitų inžinerinių tinklų. Nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. Registre įrašyta, kad Gręžiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o juos patikėjimo teise valdo IAE. Įregistravimo pagrindas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 4-88. Minėtame įsakyme nurodyta, jog Gręžiniai – nekilnojamieji daiktai. Gręžiniai, kaip vienas nekilnojamasis daiktas, kurį sudaro 103 gręžiniai, suformuotas 2004 m. spalio 1 d. kadastro matavimų bylos pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Gręžiniai teisėtai suformuoti kaip atskirtas nekilnojamojo turto objektas – statinys, o Gręžinių kadastro duomenys pagrįstai įrašyti į Kadastrą ir patys Gręžiniai teisėtai įregistruoti Registre. Gręžinių įrašymo į Registrą bei Kadastrą duomenų įrašymo metu gręžinio sąvokos apibrėžimas buvo kitoks: gręžinys – gręžimo būdu įrengtas požeminis įrenginys, iš kurio išgaunamas vanduo ar vandens šiluminė energija. RC pabrėžė, jog vadovaujantis NTRĮ 4 straipsnio nuostatomis visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovė pabrėžia, jog kartu su IAE 2023 m. vasario 8 d. prašymu pateiktas Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. raštas nelaikytinas dokumentu, kurio pagrindu gali būti keičiami Kadastre įrašyti duomenys. Inspekcijos rašte aiškiai nurodyta, kad jame yra išdėstyta tik Inspekcijos nuomone nagrinėjamu klausimu ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje. Jokiame įstatyme ar kitame teisės akte nėra nustatyta, kad Inspekcijos nuomone gali būti laikoma dokumentu, kurio pagrindu keičiami Kadastre pateikta informacija.

Paaiškino, jog RC Tauragės skyrius 2023 m. vasario 23 d. sprendimu atsisakė tenkinti IAE prašymą, kadangi su juo nebuvo pateikti Kadastro duomenų pateikimui reikalingi dokumentai. Išregistruojant statinį iš Registro privaloma pateikti statinio kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuotas statinio nugriovimo ar jo žuvimo faktas. RC Panevėžio skyrius, atsižvelgdamas į RC Tauragės skyrius atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą, 2023 m. vasario 24 d. sprendimu taip pat nusprendė nepašalinti Gręžinių duomenų iš Registro.

Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Gręžiniai nėra nekilnojamieji daiktai, kadangi jie yra priskiriami hidrotechniniams įrenginiams, kurie nėra statybos teisinių santykių srities dalykas, todėl Gręžiniai negali būti Kadastro ir Registro objektais. Atsakovė laikosi nuomonės, kad minėti argumentai yra nepagrįsti. Gręžiniai buvo teisėtai įregistruoti Registre kaip statiniai, teisės aktuose nėra nustatyta, jog stebėjimo gręžiniai nebegali būti traktuojami kaip nekilnojamieji daiktai. Aplinkybė, kad Gręžiniai yra Žemės gelmių registro objektas, nėra faktinis ar teisinis pagrindas konstatuoti, jog jie negali būti ir Registro objektu. RC nuomone nurodytos aplinkybės įrodo, kad skundžiami RC teritorinių skyrių ir Komisijos sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, todėl skundo reikalavimai negali būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPR5-4796 (14.4 E) „Nekilnojamojo kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“, valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus 2023 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. SPR4-4987 (14.5 E) „Nekilnojamojo kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. CSPR-186 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-386-662/2023 išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą konstatavo, kad nutartis yra teisėta ir ją paliko galioti.

Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – stebėjimo gręžiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Gręžiniai turto patikėjimo teisės pagrindu yra perduoti valdyti IAE. Gręžinių Registre įregistravimo pagrindas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 4-88 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės turto registravimo“.

Pareiškėja 2023 m. vasario 8 d. kreipėsi su prašymu į RC Utenos skyrių, prašydama iš Registro bei Kadastro išregistruoti Gręžinių duomenis bei IAE turto patikėjimo teisę į juos. Kartu su prašymu RC teritoriniam skyriui buvo pateikta 2008 m. liepos 22 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir 2023 m. vasario 7 d. Inspekcijos atsakymas į pareiškėjos paklausimą. Inspekcija 2023 m. vasario 7 d. rašte nurodė, jog Gręžiniai yra hidrotechniniai įrenginiai, kurie gręžiami ir parengiami naudoti neatliekant statybos darbų, todėl negali būti laikytini statiniais Statybos įstatymo prasme, kadangi statinys yra nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

RC Tauragės skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, 2023 m. vasario 23 d. sprendimu atsisakė išregistruoti Gręžinius iš Kadastro. Sprendimo priėmimo teisiniais pagrindais yra nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas bei 14 straipsnio 6 ir 7 punktai. RC Tauragės skyrius sprendime pabrėžiama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 84¹.4 ir 84¹.5 papunkčiais, jog siekiant išregistruoti statinį kartu su prašymu privaloma pateikti jo kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuotas statinio nugriovimo ar žuvimo faktas, tačiau pareiškėja kartu su prašymu tokių dokumentų nepateikė.

RC Panevėžio skyrius 2023 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė išregistruoti Gręžinius iš Registro, kadangi RC Tauragės skyrius atsisakė pašalinti iš Kadastro Gręžinių duomenys. Jame jo priėmimo teisiniais pagrindais nurodyti NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei 29 straipsnio 7 punktas. Pažymima, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 66 punkto nuostatomis Registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis, turi būti patikslinami tik kai pakeičiami įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenis Kadastre.

Pareiškėja nesutikdama su minėtais RC teritorinių skyrių sprendimais 2023 m. kovo 21 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame buvo prašoma panaikinti RC Tauragės skyriaus bei RC Panevėžio skyriaus sprendimus ir tenkinti 2023 m. vasario 8 d. prašymą.

Komisija išnagrinėjusi IAE skundą 2023 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti skundžiamus RC teritorinių skyrių sprendimus. Komisija pažymėjo, jog į Registrą duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu ir jie ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie išvardinti NTRĮ 22 straipsnyje. Vadovaujantis NTRĮ 16 straipsnio 1 dalimi nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Komisija išanalizavusi skundžiamus RC teritorinių skyrių sprendimus konstatavo, kad RC Tauragės skyrius 2023 m. vasario 23 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog nepateikus Gręžinių kadastro matavimų bylos, kurioje būtu užfiksuotas statinio nugriovimas ar jo žuvimas prašymas negali būti tenkinamas, o palikus galioti RC Tauragės skyriaus sprendimą nėra teisinio pagrindo naikinti ir RC Panevėžio skyriaus sprendimą, kadangi jis yra išvestinis iš RC Tauragės skyriaus sprendimo. Komisija akcentavo, jog kartu su prašymu pateiktas Inspekcijos raštas nesudaro pagrindo tenkinti prašymą, nes tai yra tik bendro pobūdžio konsultacija ir negali būti laikomas dokumentu, kurio pagrindu gali būti keičiami Kadastro duomenys ir išregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą.

Įvertinus anksčiau minėtą darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl aplinkybės ar atsakovės teritoriniai skyriai pagrįstai atsisakė išregistruoti Gręžinių duomenys iš Kadastro bei Registro ir IAE turto patikėjimo teisę į juos. Pareiškėja skunde akcentuoja, kad Gręžiniai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateiktos statinio sąvokos, todėl nėra laikytini Kadastro bei Registro objektais. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog kadangi Gręžiniai nėra statiniai, duomenys apie juos bei daiktinės teisės į juos privalo būti pašalinti iš Registro ir Kadastro.

NTRĮ 2 numato, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams, teritorijoms, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTRĮ 4 straipsnis). Vadovaujantis NTRĮ 16 straipsnio 1 dalimi nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Pažymėtina, kad NTKĮ 4 straipsnio 2 dalis teigia, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (NTKĮ 4 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas paskiriamas Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (NTKĮ 4 straipsnio 1 dalis). Kadastro nuostatų (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2023-01-04 iki 2023-08-01) 6 punktas reglamentuoja, jog Kadastro valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o Kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-852-492/2021 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-852-492/2021 ir kt.). Kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-188-492/2017; kt.).

Vertinant ar atsakovė turėjo pareigą atsižvelgti į kartu su IAE prašymu pateikto Inspekcijos rašto turinį, aktualus yra NTKĮ 12 straipsnis, kurio 1 dalyje teigiama, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Pabrėžtina, jog Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. rašte nurodoma, kad tai yra konsultacija, jos metu pareiškėjos pateikti duomenys nebuvo tikrinami ir ši konsultacija negali būti laikomas Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje. Akivaizdu, jog Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. raštas yra tik teisinė konsultacija ir remiantis NTKĮ 12 straipsnio 1 dalimi toks dokumentas negali būti pagrindu keisti Kadastre įrašytus dokumentus, todėl RC priimdama administracinius sprendimus neturėjo prievolės atsižvelgti į Inspekcijos poziciją nagrinėjamu klausimu.

Remiantis NTKĮ 13 straipsnio 1 dalimi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (NTKĮ 13 straipsnio 3 dalis).

NTKĮ 13 straipsnio 4 dalis teigia, jog išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia; 2) prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus; 3) sprendimo priėmimą atidėti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, ir yra reali tikimybė tas aplinkybes pašalinti per vieną mėnesį, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atideda sprendimo priėmimą dėl prašymo patenkinimo. Atidėdamas sprendimą kadastro tvarkytojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, pašalinti.

Kadastro nuostatų 84¹.5 papunktyje nustatyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą išregistruoti statinį, kuriam griauti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, iš Nekilnojamojo turto registro kartu su prašymu turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas šio statinio nugriovimo ar jo žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas, ir statytojo ar jo teises bei pareigas perėmusio asmens Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies pagrindu surašyta ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą.

Registro nuostatų 71 punktas reglamentuoja, jog nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti reikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą. Nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad asmuo siekiantis, jog nekilnojamasis daiktas būtu išregistruotas iš Kadastro bei Registro privalo atsakovei kartu su prašymu pateikti statinio kadastrinių duomenų bylą, kurioje yra užfiksuotas siekiamo išregistruoti statinio nugriovimo ar žuvimo faktas t. y. nekilnojamasis daiktas iš Registro bei Kadastro gali būti pašalinamas tik kai jis yra nugriaunamas arba žuvo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja RC teritoriniam skyriui nepateikė Gręžinių kadastrinių duomenų bylos, įrodančios, jog jie yra nugriauti ar žuvę, todėl RC Tauragės skyrius pagrįstai konstatavo, kad prašymas neatitinka Kadastro nuostatų 84¹.5 papunkčio reikalavimų ir negali būti tenkinamas, o RC Panevėžio skyrius atsižvelgdamas į RC Tauragės skyriaus sprendimą, pagrįstai atsisakė išregistruoti Gręžinius iš Registro.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto administracinį teisinį statusą sudaro tokie elementai kaip uždaviniai, funkcijos, teisės ir pan. Kiekvieno šio elemento vaidmuo nurodytame kontekste yra skirtingas, todėl jie negali būti tapatinami arba tam tikros analizės (sisteminės, loginės ir t. t.) būdu iš vienų išvedami kiti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis teisinis statusas juridiškai turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės aktuose (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012; 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Kitaip tariant, viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti ir plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3146-261/2020).

IAE skunde pabrėžė, jog ir neteikė atsakovei duomenų, kad Gręžiniai yra nugriauti arba žuvę (sunykę), tačiau kaip ir minėta anksčiau, atsakovė laikosi pozicijos, kad Gręžiniai yra hidrotechniniai įrenginiai, nepriskirtini statinių kategorijai, todėl jie yra Žemės gelmių registro, o ne Registro bei Kadastro objektai.

Atkreiptinas dėmesys, jog tarp proceso šalių nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymo pagrindu Gręžinių duomenys buvo teisėtai įrašyti į Registrą bei Kadastrą. Gręžinių kadastriniai duomenys yra užfiksuoti 2008 m. liepos 22 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

Vadovaujantis NTKĮ 5 straipsnio 1 dalimi nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pabrėžtina, jog minėta NTKĮ norma galioja nuo 2004 m. sausio 1 d. t. y. Gręžinių įrašymo į Registrą bei Kadastrą metu nei pareiškėjai, nei atsakovei abejonių ar Gręžiniai atitinka statinio apibrėžimą nekilo.

Pabrėžtina, jog net ir konstatavus, kad Gręžiniai neatitinka statinio sąvokos apibrėžimo ir nelaikytini Kadastro objektu, teisės aktuose nėra numatyta procedūra, leidžianti RC tokius objektus pašalinti iš Registro ir Kadastro. Kadastro nuostatuose bei Registro nuostatuose yra imperatyviai nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai iš Registro ir Kadastro išregistruojami tik juos nugriovus arba jiems žuvus, todėl atsižvelgiant į viešojoje teisėje taikomus įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principus darytina išvada, kad atsakovės teritoriniai skyriai neturėjo kompetencijos priimti priešingą sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPR5-4796 (14.4 E) „Nekilnojamojo kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“, valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus 2023 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. SPR4-4987 (14.5 E) „Nekilnojamojo kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. CSPR-186 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo išregistruoti Gręžinius ir daiktines teises į juos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš valstybės įmonės „Registrų centras“ priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.