- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-318-282/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- J. G.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Iš J. G. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 99,03 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. G. nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji 2020 m. vasario 16 d., apie 12 val. 15 min., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priėjusi iš nugaros prie D. K., tyčia sugriebė ir patempė nukentėjusiajai D. K. už plaukų, sudavė vieną kartą ranka pastarajai į nugarą, dėl ko D. K. pargriuvo ant žemės, po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, paėmė D. K. alkūninį ramentą ir gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai sudavė nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip du smūgius kojomis, alkūniniu ramentu į galvą, krūtinę, nugarą ir tokiu būdu padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, ūminį ir praeinantį psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistosios J. G. gynėja adv. Daiva Balčiūnienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. G. išteisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2.1. Teigia, kad nuosprendis turi būti panaikintas ir J. G. išteisinta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog J. G. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą.
2.2. Nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog J. G. kaltinama tuo, kad <...> D. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą <...>. Pastebi, kad tai kaltinimas iš kaltinamojo akto ir nutarties bylą perduoti teismui, nors nuosprendžio aprašomosios dalies pabaigoje nurodyta, kad kaltinime nurodytas suduotų smūgių skaičius nėra pagrįstas jokiais bylos duomenimis, tik nukentėjusiosios parodymais, kad specialistas nurodė, jog D. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasėkoje, vienam jų paveikus dešinės krūtinės ląstos sritį, o kitam paveikus kairę kaktos pusę, nukentėjusioji taip pat negalėjo įvardinti tikslaus jai suduotų smūgių skaičiaus, todėl teismas nurodė, jog tikslinga kaltinime nurodytą D. K. suduotų smūgių skaičių tikslinti ir nurodė, kad J. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes ji 2020 m. vasario 16 d., apie 12.15 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priėjusi iš nugaros prie D. K., tyčia sugriebė ir patempė nukentėjusiajai D. K. už plaukų, sudavė vieną kartą ranka pastarajai į nugarą, dėl ko D. K. pargriuvo ant žemės, po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, paėmė D. K. alkūninį ramentą ir gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai sudavė nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip du smūgius kojomis, alkūniniu ramentu į galvą, krūtinę, nugarą ir tokiu būdu padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, ūminį ir praeinantį psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą. Pažymi, jog BPK 305 straipsnis numato skirtingus reikalavimus apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio surašymui. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė, nurodoma tik išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies gynėja daro prielaidą, kad teismas pradėjo rašyti išteisinamąjį nuosprendį, o rašymo eigoje pakeitė nuomonę ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodžius ne įrodyta pripažintos, o iš kaltinamojo akto perkeltą kaltinimą, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, vėliau aprašomoje dalyje pakeičiant kaltinime nurodytas aplinkybes, yra klaidinamas asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nors tai ir nėra esminis BPK pažeidimas, toks nuosprendžio surašymas yra ydingas, neatitinka BPK 305 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatų.
2.4. Gynėja skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad J. G. kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. K., liudytojos J. Č. parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu ir kita bylos medžiaga, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios D. K. parodymais, visiškai ignoruodamas jų nenuoseklumą ir prieštaravimą kitiems įrodymams, neanalizavo visų įrodymų ir neatskleidė jų tarpusavio ryšio, todėl mano, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados negali būti laikomos logiškai išplaukiančios iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų. Dėl to nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
2.5. Teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios D. K. parodymus, jog ją sužalojo J. G., vertino kaip nuoseklius, nes juos patvirtina specialisto išvada ir ekspertizės aktas, liudytojos J. Č. parodymai, policijos įvykių registracijos duomenys. Nors nukentėjusioji D. K. viso proceso metu tvirtino, kad ją sumušė J. G., nesant nei vieno tiesioginio tokio įvykio liudininko, esant pakankamai duomenų, apie kaimynių D. K. ir J. G. nesutarimus, J. G. aiškinant, kad tokio įvykio nebuvo ir kad D. K. nurodytu laiku jos nebuvo namuose, o teismo medicinos specialistui duodant išvadą, kad sužalojimai D. K. galėjo būti padaryti ir griuvimo metu, gynėja mano, kad nebuvo pagrindo išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikti būtent nukentėjusios D. K. parodymams. Visos aplinkybės turėjo būti vertinamos išsamiai ir nešališkai, turėjo būti vertinami ne tik nukentėjusiosios teiginiai, kad ją sumušė J. G., bet kitos nukentėjusios nurodytos su nagrinėjamu įvykiu susijusios detalės, ir tik visumai jų sutampant būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusios D. K. parodymai yra nuoseklūs ir jais galima besąlygiškai remtis. Teigia, kad nukentėjusiosios D. K. parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs, nes viso proceso metu jie buvo labai nevienodi: ikiteisminio tyrimo metu D. K. nurodė, kad malkas nešė vienoje rankoje, glėbyje (2020 m. vasario 19 d. apklausos protokolas), o teisme – kad kibire, tačiau joks kibiras įvykio vietoje neužfiksuotas, tik išbarstytos malkos; be to, ikiteisminio tyrimo metu D. K. nei karto nenurodė, kad būtų išmėčiusi dar kokius nors daiktus, išskyrus malkas ir lazdą, nors teisme jau nurodė, kad pametė telefoną, raktus. Nurodo, kad D. K. parodymai apie tai, kaip J. G. ją neva mušė – „ir kumščiais, ir lazda, ir spardė „kiek norėjo“, „mėlynės, gumbai buvo visur“, aiškiai prasilenkia su sužalojimais, kurie jai objektyviai nustatyti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. IX-X šonkaulių lūžiai ir poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje. Įvykio registravimo kortelėje ROIK nurodyta, kad 2020 m. vasario 16 d. 12.29 val. pranešėja D. K. nurodė, jog ją „kojomis suspardė kaimynė“, apžiūros protokole aprašytame D. K. pokalbyje su Bendrojo pagalbos centro pareigūnu D. K. nurodė, kad yra „prispardyta“, tačiau apie mušimą lazda ar kumščiais nieko nenurodė. Gynėja skunde pažymi, kad visuose byloje esančiose ROIK kortelėse, kuriose fiksuoti D. K. pranešimai, įskaitant ir apie 2020 m. vasario 16 d. sumušimą, nurodytas vienas ir tas pats pranešėjo numeris - (duomenys neskelbtini), o tai įrodo, kad policiją 2020 m. vasario 16 d. išsikvietė pati D. K. savo telefonu. Be to, tiek pati D. K., tiek jos giminaitė liudytoja J. Č. parodė, kad policiją D. K. kvietė būdama pas J. Č., o tai reiškia, kad D. K. turėjo savo telefoną, nors teisme duodama parodymus D. K. aiškino, kad telefonas ir raktai gulėjo kieme, juos ten rado gulinčius ir surinko parėjusi iš J. Č.. Teigia, kad po policijos iškvietimo D. K. išgalvojo ir J. G. girtumą. Tai įrodo nukentėjusios polinkį kurti nebūtas įvykio aplinkybes.
2.6. Pastebi, kad liudytoja J. Č. yra nukentėjusiosios D. K. giminaitė, pati įvykio nematė, tik perpasakojo tai, ką jai nurodė D. K.. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji, kaip ir nukentėjusioji, stengėsi sustiprinti įspūdį apie D. K. sužalojimą – nurodė, kad D. K. „kakta buvo kruvina“, bet net pati D. K. nenurodė, kad kakta jai buvo kruvina, be to, ir negalėjo būti kruvina, nes D. K. specialisto tyrimo metu buvo nustatyta poodinė hematoma, kuri nekraujuoja į išorę. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri duota remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės D. K. ambulatorinio gydymo kortelės duomenimis, nurodyta, kad D. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžiai, poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje (10 mm poodinė hematoma), sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl šonkaulių lūžių. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Medicininiai duomenys ir teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad 2020 m. vasario 16 d. D. K. buvo padaryti sužalojimai, bet ne faktas, kad sužalojimus padarė J. G.. Teigia, kad labiau tikėtina, kad, eidama iš malkinės į namą, sunkiai vaikštanti D. K. griuvo ir susižalojo griūdama ant glėbyje neštų malkų, tai paaiškina IX-X šonkaulių, esančių krūtinės ląstos apačioje, lūžį ir 1 cm dydžio hematomą kaktoje. D. K. pripažino, kad yra ne kartą griuvusi, liudytoja J. Č. patvirtino, kad D. K. sunkiai vaikšto ir anksčiau yra griuvusi. Liudytoja A. K. parodė, kad pati yra mačiusi, kaip D. K. griuvo ant pilvo visu ūgiu, užkliuvus kojai, kad jai operuoti sąnariai.
2.7. Gynėja skunde nurodo, kad byloje esant itin neinformatyviam įvykio vietos apžiūros protokolui, įvykio vietoje nebuvusiam žmogui neįmanoma suprasti įvykio vietoje esančių objektų išsidėstymo, atstumų ir pan., t. y., kur ir kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo yra malkinė, kur veda takas iš malkinės į gyvenamąjį namą, kur nurodė ėjusi ir neva buvusi sumušta D. K.. Pažymi, kad D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas šių neaiškumų taip pat nepašalino, nes nėra jokio plano. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. kategoriškai neigė buvus tokį įvykį ir darė prielaidą, kad D. K. tiesiog pati nugriuvo iš malkinės nešdamasi malkas (ką patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos išbarstytos malkos) ir susižalojo, teismo buvo prašoma pavesti prokurorui į bylą pateikti detalų įvykio vietos planą, fiksuojant visų pastatų, takų ir kitų kiemo objektų išsidėstymą, taip pat fotonuotraukose ar vaizdo įraše fiksuojant kiemo dangas, ypač kelyje nuo malkinės link gyvenamojo namo, vietoje, kur įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos išmėtytos malkos, tačiau teismas 2021 m. birželio 11 d. posėdyje protokoline nutartimi atsisakė šį prašymą tenkinti kaip perteklinį, nes ginčo dėl vietos nėra, kad nuo įvykio praėjo 1 metai 4 mėnesiai ir kiemo pastatų išsidėstymas bei kiemo danga gali būti pasikeitę.
2.8. Gynėja skunde nurodo, kad jos ginamoji J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visą laiką kategoriškai neigė, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 12.15 val. sumušė D. K., ir nurodė, kad tuo metu nei namuose, nei kieme nebuvo, išsamiai paaiškino, kur buvo ir ką veikė - kad apie 11 val., jos mamai besiruošiant į bažnyčią, išėjo iš namų, nuėjo pas kitoje gatvėje gyvenančią uogavimo draugę Z. B. ir jai nunešė naminio torto su uogomis iš vakarykščiai vykusio savo gimtadienio, pas Z. B. būnant 11.30 val. nuskambėjo bažnyčios varpai, ir po to ji iš Z. B. išėjo pas V. M., su kuria ėjo tvarkyti dukros buto, kuriame vakarykščiai ir šventė jubiliejų, į namus grįžo apie 17.00 val. Liudytojos Z. B. ir V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino J. G. parodymus. Teigia, kad teismas, vertindamas J. G., liudytojų Z. B. ir V. M. parodymus, taikė visai kitus standartus, nei vertindamas nukentėjusios D. K. parodymus, ir nepagrįstai J. G. parodymus vertino kaip nenuoseklius, dėl to, kad pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. vasario 21 d.) J. G. nurodė, jog 2020 m. vasario 16 d. su D. K. susitikusi nebuvo, tik matė per langą, kaip pastaroji ėjo per kiemą nešina malkomis, o kitos apklausos metu (2020 m. liepos 22 d.) ir akistatos su nukentėjusiąją metu (2020 m. gegužės 22 d.) J. G. nurodė, kad 2020 m. vasario 16 d. su D. K. prasilenkė, bet jokio fizinio kontakto su pastarąja neturėjo, tarpusavyje nebendravo, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepamena, ar 2020 m. vasario 16 d. matė nukentėjusiąją, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, gal ir matė nukentėjusiąją iš ryto, nešančią malkas, tačiau su pastarąja neprasilenkė, ikiteisminio tyrimo metu gal suklydo. Šios detalės nėra reikšmingos. J. G. ir D. K. gyvena keturių butų namo pirmame aukšte gretimuose butuose (atitinkamai Nr. 1 ir Nr. 2), butai apšildomi krosnimis, namo kieme yra ūkiniai pastatai, malkinės, kuriose gyventojai laiko malkas, todėl natūralu, kad kiekvieną dieną ir vaikšto į malkinę, ir tarpusavyje prasilenkia. Nurodo, kad jos ginamoji J. G. apie D. K. kaltinimus dėl sumušimo sužinojo po kelių dienų iš seniūno, todėl suprantama, kad tiek tuo metu, tiek ir vėliau galėjo klysti, ar tą dieną prasilenkė su D. K., ar ne. J. G. paaiškino, kad gyventojai krosnis kuria iš ryto, todėl D. K. einant iš malkinės galėjo matyti 8, 9 ar 10 val. Nėra jokio pagrindo teigti, kad 2020 m. vasario 16 d. D. K. malkas nešėsi tik vieną kartą, 12.15 val.
2.9. Teigia, kad negali būti laikomas pagrįstu ir itin kritiškas liudytojų Z. B. ir V. M. parodymų apie J. G. apsilankymo pas jas 2020 m. vasario 16 d. laikas, nes jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų nėra. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu Z. B. nurodė, kad J. G. pas ją atėjo apie 11 val., atnešė iš po gimtadienio torto ir apie 12 val. išėjo pas V. M., o teisme buvo apklausiama praėjus daugiau kaip metams po įvykio ir nurodė, kad J. G. atėjo 10 val., išėjo 11.40 val., o teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, nes praėjus 12 dienų po įvykio, o ne daugiau kaip metams geriau prisiminė aplinkybes. Tai, kad liudytoja V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog J. G. pas ją 2020 m. vasario 16 d. atėjo laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.15 val., o teisme nurodė, kad 2020 m. vasario 16 d. J. G. pas ją atėjo po 11 val., gal 11.20 val. ar 11.30 val., taip pat nėra joks esminis parodymų prieštaringumas, kad jais nebūtų pagrindo remtis. Tiek nuteistoji J. G., tiek liudytojos Z. B. ir V. M. nurodė pakankamai tiksliai laiką, kada J. G. buvo pas jas, taigi negalėjo būti namuose tuo laiku, kai nukentėjusioji nurodo buvusi J. G. sumušta, nėra jokio pagrindo teigti, kad J. G. pas Z. B. atėjo po 12.15 val. (tokį sumušimo laiką nurodo D. K., 12.29 val. fiksuotas jos skambutis BPC). J. G. pas Z. B. atėjo pirmiau, nes ji gyvena arčiau J. G. gyvenamosios vietos, maždaug už 300 m, pakeliui link V. M., kuri gyvena dar už kokių 300 m nuo Z. B. namų. Teigia, kad J. G. savo išsamiais, nuosekliai parodymais, kuriuos patvirtino dvi liudytojos, įrodė, kad jos nebuvo namuose tuo metu, kai D. K. ją kaltina sumušimu.
2.10. Gynėja taip pat skunde nurodo, kad teismas tendencingai vertino konfliktiškus nuteistosios J. G. ir nukentėjusiosios D. K. santykius, ko nei viena neneigė, nes paminėjo tik tai, kad „kaltinamoji ir teisiamojo posėdžio metu rodė priešiškumą nukentėjusiosios atžvilgiu, vadino pastarąją „žvėrimi“. Pastebi, kad J. G. nevadino nukentėjusiosios „žvėrimi“, tik pasakė, kad ji su gyvūnais „elgiasi kaip žvėris be gailesčio“. Kaimynių nesutarimai įsisenėję, todėl neįmanoma įrodyti kiekvieną nesutarimo priežastį. Teismas nuosprendyje nutylėjo tai, kad apie D. K. neigiamai atsiliepia ne tik J. G. - kita kaimynė liudytoja A. K., taip pat ir liudytoja Z. B. davė parodymus apie nesugyvenamą D. K. būdą, jos nepagrįstus kaltinimus kaimynams.
2.11. Nurodo, kad byloje esantys įvykių registracijos policijoje duomenys (ROIK) patvirtina, kad 2019 m. liepos 30 d. 9.54 val. D. K. pranešė, jog ją prieš 30 min. koridoriuje užpuolė kaimynė iš 1 buto (t. y. J. G.), mušė rankomis, grasino peiliu, sužeistos rankos, yra mėlynės; atvykus pareigūnams į įvykio vietą D. K. nurodė, kad peiliu jai grasinta nebuvo, su J. G. įvyko žodinis konfliktas ir abi apsistumdė, ant kūno matomų smurto žymių nesimatė, D. K. pretenzijų neturėjo; 2019 m. gruodžio 30 d. 8.47 val. registruotas D. K. pranešimas, kad naktį išdaužtas jos kambario langas, įtaria kaimynes. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. K. bet kokiomis aplinkybėmis skundžia J. G., todėl labai tikėtina, kad 2020 m. vasario 16 d., kaip ir ankstesnių pranešimų policijai metu, D. K. turėjo tikslą apkalbėti J. G., nepaisant amžiaus ir sveikatos būklės, yra piktas ir konfliktiškas žmogus.
2.12. Gynėja skunde teigia, kad jos ginamoji J. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteista ne tik dėl nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuotų D. K. nustatytų IX-X šonkaulių lūžių, bet ir dėl nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuoto potrauminio streso sutrikimo, tačiau teismas šio sveikatos sutrikdymo pagrįstumo nuosprendyje iš viso nevertino, tik prie įrodymų paminėjo 2020 m. gruodžio 1 - gruodžio 22 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nepagrįsta ekspertizės išvada sieti D. K. diagnozuotą potrauminio streso sutrikimą su 2020 m. vasario 16 d. sužalojimu, nes D. K. atžvilgiu J. G. smurto nenaudojo, ir dėl to, kad vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kodas F32.10, D. K. diagnozuotas jau 2015 m., patvirtintas dar ir 2016 m., todėl negalima paneigti, kad bet kokie jos asmeninio gyvenimo įvykiai jai gali sukelti psichinį nestabilumą.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai nuosprendžio daliai, dėl to nuosprendis yra neteisėtas.
7.1. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrai ir turiniui keliami reikalavimai, nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kas išdėstoma apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tai: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Visos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrinės dalys yra būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-139/2016, 2K-769/2007), jos išdėstomos BPK nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2011, 2K-7-255/2012). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės. Čia teismas turi aprašyti nustatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas (2020 m. spalio 27 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžių surašymą, apžvalga (BPK 302–305, 307 straipsniai), Teismų praktika 53). Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodė veiką, kurios padarymu J. G. buvo kaltinama, t. y. ikiteisminio tyrimo metu suformuluotas ir kaltinamajame akte bei teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytas J. G. suformuluotas kaltinimas, o ne veikos, kurią vis tik apylinkės teismas pripažino, kad J. G. padarė, aplinkybės. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatęs, kad nukentėjusiajai D. K. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne dešimčia smūgiu, o tik dviem smūgiais, J. G. ikiteisminio tyrimo metu suformuluotą kaltinimą patikslino, nuosprendžio aprašomojoje dalyje suformuluodamas naują, patikslintą kaltinimą. Nors apylinkės teismas nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė ne nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, kaip nustatyta BPK 305 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodė nustatytas veikos aplinkybes aprašomojoje nuosprendžio dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo padarytas BPK pažeidimas nėra esminis, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas kaip iš esmės neteisėtas.
8. Apeliaciniu skundu nuteistosios J. G. gynėja prašo jos ginamąją išteisinti nepadarius jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis dėl J. G. kaltės.
8.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nelaikytinas BPK pažeidimu, dėl kurio skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
8.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl J. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
8.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuteistoji J. G. neigė tiriamo įvykio metu nesunkiai sužalojus nukentėjusiąją D. K.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad J. G. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios D. K. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos J. Č. parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mąsto, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvados, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys.
8.4. Nukentėjusioji D. K. teisme parodė, kad 2020-02-16 apie 12 val. grįžo su giminaite J. Č. iš parduotuvės, J. Č. nuėjo namo, o ji nusprendė parsinešti iš malkinės malkų, kad grįžtant iš malkinės ji vienoje rankoje nešėsi kibirėlį malkų, o kita ranka rėmėsi alkūniniu ramentu (lazda), kai prie įėjimo į namą susitiko kaimynę J. G., kuri jai čiupo už plaukų, patempė, kad išsisukusi bėgo į gatvę, bet ją J. G. pastūmė ir ji pargriuvo kieme ant žemės, bandė apsivertusi ant nugaros atsikelti, bet priėjusi J. G. jai alkūniniu ramentu, kojomis, rankomis sudavė smūgius į galvą, šoną, rankas, kuriomis dengėsi kūną, kad po to, kai J. G. pasišalino, ji atsistojo ir nuėjo pas giminaitę J. Č., gyvenančią už 6 namų nuo jos, ten paskambino policijai bei kartu su giminaite grįžo namo ir sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji D. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu protokole-pranešime, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos su J. G. metu (1 t., b. l. 26–30, 53–62, 66–68). Aplinkybę, kad kaimynė ją sumušė nukentėjusioji nurodė ir gydymo įstaigoje ją apžiūrėjusiems medikams, psichiatrinės, psichologinės ekspertizės metu (1 t., b. l. 74, 75, 99–102), skambindama bendruoju pagalbos centro telefonu policijai (1 t., b. l. 172–173) bei savo giminaitei – liudytojai J. Č., pas kurią iš karto po sužalojimo nuėjo prašyti pagalbos. Taigi, nukentėjusioji D. K. vienodai nurodė aplinkybę, kad ją sumušė kaimynė J. G.. Nors nukentėjusioji teisme nurodė, kad malkas nešėsi kobire, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo išmėtytos ne tik malkos, bet ir kiti jos daiktai (telefonas, raktai), o tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, neduoda pagrindo nukentėjusiosios D. K. parodymus vertinti kaip iš esmės neteisingus ar melagingus, nes šios aplinkybės nėra esminės, įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Dėl paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo nukentėjusiosios D. K. parodymus vertinti kaip nepatikimus, nes, kaip minėta, nukentėjusioji vienodai aiškino, kad ją sumušė J. G..
8.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios D. K. parodymus, patvirtina liudytojos J. Č. parodymai, specialisto išvada, ekspertizės akto išvados, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys. Nors nukentėjusioji nurodė, kad J. G. ją spardė, „daužė kiek norėjo“, t. y. sudavė daugybinius smūgius į galvą, nugarą, šonus, rankas, tačiau nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kiek smūgių jai buvo suduota. Specialisto išvadą pateikęs specialistas H. Daujotas nurodė, kad nukentėjusiajai D. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviejų poveikių pasekoje, tačiu tai nepaneigia, kad tokių poveikių buvo daugiau nei du. Be to, įvykio metu nukentėjusioji vilkėjo paltą, todėl neatmetama galimybė, kad kiti nukentėjusiosios nurodyti jai suduoti smūgiai nepaliko žymių. Vien dėl to, kad byloje nėra kaltinime nurodytus nukentėjusiajai suduotus 10 smūgių pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindas nukentėjusiosios D. K. parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar laikyti juos nepatikimais. Be to, nukentėjusioji pripažino, kad ji su nuteistąja J. G. konfliktuoja ne vienus metus, kad konfliktai prasidėjo dėl čigonų vištų, šuns nunuodijimo, gyvūnų daužymo lazda. Tai patvirtino pati nuteistoji J. G. bei liudytoja A. K.. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes bei į tai, kad paties įvykio – nukentėjusiosios sužalojimo niekas iš pašalinių asmenų nematė, nukentėjusiosios parodymai vertinami drauge su kitais parodymais tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus. Apeliantė skunde nurodo, kad nukentėjusioji ne kartą bandė nepagrįstai apkaltinti J. G. jos atžvilgiu atlikus neteisėtus veiksmus – grasinus peiliu, padarius mėlynes ant rankų, akmeniu išdaužus langą, ir policijos įvykių suvestinės patvirtina buvus tokius nukentėjusiosios pareiškimus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie nukentėjusiosios pareiškimai buvo išgalvoti ar melagingi. Dėl to vien tai, kad nukentėjusioji anksčiau skundėsi dėl J. G. veiksmų, niekaip nepaneigia nukentėjusiosios J. K. parodymų šioje byloje.
8.6. Kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos J. Č. parodymai. Pastebėtina, kad liudytoja J. Č., nors ir yra nukentėjusiosios giminaitė, tačiau ji pirmoji matė sužalotą nukentėjusiąją. Liudytoja J. Č. teisme parodė, kad 2020-02-16 apie 11 val. ji palydėjo nukentėjusiąją D. K. namo iš parduotuvės, padėjo parsinešti pirkinius namo, kad tada nukentėjusioji buvo nesužalota, kad vėliau, po 12 val. pas ją į namus atėjo nukentėjusioji, kuri atrodė išsigandusi, kruvina kakta, jos puspaltis buvo išvoliotas, apkibęs, purvinos kelnės ir batai. Ši liudytoja taip pat parodė, kad nukentėjusioji jai sakė, kad jai skauda šoną, pasakojo, jog J. G. ją mušė lazda, spardė, kad visa tai buvo tada, kai ji nešė pasiskaldžiusi pagaliukų. Nors liudytoja J. Č. nurodė, kad nukentėjusiosios D. K. kakta buvo kruvina, kas prieštarauja specialisto išvados duomenims (nustatyta hematoma), tačiau liudytojos parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė po 11 val. (kai liudytoja išėjo iš nukentėjusiosios namų).
8.7. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvadoje bei teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte nurodyti duomenys. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. buvo padaryti sužalojimai: dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžiai, poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais (1 t., b. l. 74). Taip pat specialistas nurodė, kad D. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasekoje, vienam jų paveikus krūtinės ląstos dešinę pusę, o kitam paveikus kairę kaktos pusę (1 t., b. l. 75). Nors specialisto išvada tiesiogiai neįrodo, kad šiuos sužalojimus nukentėjusiajai padarė J. G., tačiau šioje specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu ir laiku. Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad šiuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti eidama iš malkinės namo, užkliuvusi ir griuvusi, nes ne vienas byloje apklaustas asmuo patvirtino matęs, kaip nukentėjusioji yra anksčiau griuvusi visu ūgiu ant pilvo bei specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai – dviejų šonkaulių lūžiai ir poodinė kraujosruva kaktoje galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. 2020-02-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 10 metrų atstumu nuo įvažiavimo pradžios užfiksuotos išmėtytos malkos ir ištryptas grindinys (1 t., b. l. 28). Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji nuo pastūmimo buvo nugriuvusi ir sumušta, kai bėgo iš kiemo į gatvę kviestis pagalbos. Be to, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji tiriamo įvykio metu pati nugriuvo užkliuvusi už kažko ir sužalojimus patyrė atsitrenkusi į neštas malkas, byloje nėra. Dėl to apeliantės skundo argumentas, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė pati nugriuvusi, tėra prielaida, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nukentėjusiajai D. K. sužalojimai buvo padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis.
8.8. Taip pat teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad po 2020 m. vasario 16 d. įvykio D. K. išsivystė ūminis ir praeinantis psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 99–102). Nors šios ekspertizės akto išvados taip pat tiesiogiai neįrodo, kad nukentėjusiajai sužalojimus padarė būtent J. G., tačiau patvirtina, kad nukentėjusioji dėl savo psichikos būklės, amžiaus tarpsnio ypatumų, individualių psichologinių savybių, emocinės būsenos bei situacijos ypatumų galėjo suvokti 2020 m. vasario 16 d. jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų pobūdį, reikšmę ir jiems pasipriešinti. Taip pat šiame ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusioji gali teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas parodymus. Nors skunde apeliantė nurodo, kad nukentėjusiajai jau 2015, 2016 metais buvo diagnozuota liga, kurios kodas F32.10 (Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu), tačiau minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad po 2017-01-19 iki 2020-03-02 nukentėjusioji pas psichiatrą nesilankė, jai buvo nustatyta ligos remisija. Taigi, minėto ekspertizės akto išvados ne tik, kad patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl išsivysčiusio ūminio ir praeinančio psichikos sutrikimo – potrauminio streso sutrikimo, bet ir patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai apie jos sužalojimo aplinkybes yra teisingi. Dėl to pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji D. K. nuo 11 val. (laikas, kai J. Č. matė D. K. nesužalotą) iki 12.29 val. (laikas, kai užfiksuotas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui), patyrusi specialisto išvadoje nustatytą sveikatos sutrikdymą, būtų sugebėjusi sukurti planą kaip apkaltinti J. G., kieme pribarstyti malkų, nueiti pas J. Č. ir pranešti apie įvykį policijai melagingai apkaltinant J. G..
8.9. Be to, nukentėjusiosios D. K. parodymus iš dalies patvirtina ir nuteistosios J. G. parodymai. Teisme nuteistoji teigė, kad įvykio dieną nukentėjusiosios nematė, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Būtent ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji J. G. parodė, kad įvykio dieną ji matė, kaip nukentėjusioji nešė malkas, kad apie 11 val. išėjo pas pažįstamą Z. B. (2 t., b. l. 28). Kitos apklausos metu (2 t., b. l. 35) ir akistatos su nukentėjusiąja metu (1 t., b. l. 67) J. G. nurodė, kad 2020-02-16 su D. K. prasilenkė, bet jokio fizinio kontakto su pastarąja neturėjo, tarpusavyje nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji pripažino mačiusi nukentėjusiąją nešančią malkas ir kad tai buvo apie 11 val. (nuteistosios parodymai, kad ji apie 11 val. išėjo pas Z. B., o liudytoja J. Č. parodė, kad tuo metu ji su nukentėjusiąja grįžo iš parduotuvės ir nukentėjusioji nuėjo parsinešti malkų), kad nuteistoji ir nukentėjusioji nuolat konfliktuoja tarpusavyje ir nepraeina viena pro kitą nesukonfliktavusios, nepasakiusios viena kitai nieko užgaulaus (nuteistosios, nukentėjusiosios, liudytojos A. K. parodymai), daroma išvada, kad būtent nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad J. G. tiriamo įvykio metu buvo įvykio vietoje.
8.10. Nors liudytojos Z. B. ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad tiriamo įvykio metu nuteistoji J. G. buvo atėjusi pas jas, tačiau šios liudytojos yra geros nuteistosios draugės, apie J. G. reiškiamus įtarimus padarius nusikalstamą veiką liudytoja Z. B. nurodė sužinojusi iš pačios nuteistosios, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios liudytojos gali būti suinteresuotos padėti nuteistajai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, vertinant liudytojų Z. B. ir V. M. parodymus matyti, kad liudytojos negalėjo nurodyti konkretaus laiko, kada pas jas buvo atėjusi nuteistoji. Liudytoja Z. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. G. pas ją atėjo iš anksto neįspėjusi apie 11 val., atsinešė tortą, o išėjo apie 12 val., tačiau teisme ši liudytoja tvirtino, kad J. G. nieko neatsinešė, kad atėjo 10 val., o išėjo 11.40 val. Teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus Z. B. parodymus, liudytoja nurodė, kad J. G. atėjo vis tik apie 11 val., o išėjo 11.40 val. pas V. M.. Taigi liudytoja Z. B. painiojosi nurodydama laiką, kada pas ją atėjo J. G.. Liudytoja V. M. teisme patvirtino, kad tiriamo įvykio dieną J. G. pas ją buvo atėjusi apie 11.30 val. (patikslino nurodydama, kad atėjo nuo 11 val. iki 11 val. 30 min.) ir po to abi ėjo tvarkytis į butą. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad J. G. pas ją atėjo laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.15 val., tiksliai laiko nepamena (1 t., b. l. 129). Be to, sugretinus šių dviejų liudytojų parodymus, nelogiška, kad J. G. pas liudytoją V. M. būtų atėjusi nuo 11 val. iki 11.30 val., kaip liudytoja nurodė teisme, nes tuo metu nuteistoji dar buvo pas liudytoją Z. B., iš kurios, pačios Z. B. teigimu, nuteistoji išėjo tik 11.40 val. (apie 12 val.). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojos negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada pas jas svečiavosi J. G., kad iš liudytojos Z. B. nuteistoji J. G. galėjo išeiti apie 12 val., o pas liudytoją V. M. ateiti po 12 val., kaip šios liudytojos nurodė ikiteisminio tyrimo metu, daroma išvada, kad liudytojų Z. B. ir V. M. parodymai, apie tai, kada pas jas buvo atėjusi nuteistoji, yra prieštaringi, priderinti prie nuteistosios parodymų.
8.11. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų Z. B., V. M. parodymus, juos sugretinęs su nuteistosios parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojos J. Č. parodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji J. G. pas liudytojas Z. B. ir V. M. buvo atėjusi po to, kai konflikto metu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. K. sveikatą. Šią išvadą sustiprina tai, kad nuteistoji pas Z. B. atėjo, kaip nurodė pati liudytoja, jos neperspėjusi.
9. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu vienodai nurodė, kad ją sumušė nuteistoji J. G., ir tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos J. Č. parodymai, specialistų, ekspertų tyrimų išvados, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad tokius nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad liudytojų Z. B. ir V. M. parodymai yra prieštaringi, priderinti prie nuteistosios parodymų siekiant patvirtinti nuteistosios alibi, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios D. K. parodymais ir juos patvirtinančiais įrodymais, todėl pagrįstai J. G. pripažino kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Dėl to naikinti skundžiamą nuosprendį ir J. G. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
10. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. G. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas J. G. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad nuteistoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. G. paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, į kurias skirdamas atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą J. G. pagrįstai paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri savo dydžiu yra artima įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies dydžio vidurkiui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nuteistosios J. G. gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
atmesti nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio.