Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei E. A., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui V. A., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvada teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai, t. y. ieškinys buvo įteiktas asmeniškai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. LR CPK 121 str. 1 d. yra numatyta asmens pareiga pasikeitus jo gyvenamajai vietai pranešti apie adreso pasikeitimą teismui ir kitiems proceso dalyviams, priešingu atveju procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu jo nurodytu adresu ir laikomi įteiktais. Šiuo atveju procesiniai dokumentai apie parengiamąjį teismo posėdį buvo siunčiami paskutiniu atsakovo adresu, kuriuo procesiniai dokumentai įsiteikė, apie teismo posėdį papildomai pranešta specialiame teismo tinklapyje, tačiau į posėdį atsakovas neatvyko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad apie prasidėjusį teisminį procesą ir teismo posėdį atsakovui tinkamai pranešta, rašymo dėl jo dalyvavimo pripažinimo būtinu nebuvo pateikta, todėl nėra procesinių kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai pageidauja gyventi su motina, tarp šalių ginčo nėra. Nurodė, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą atitinkantį vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė N. A. (b. l. 12), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. A. (b. l. 11), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus P. A. (b. l. 13). Šalys (duomenys neskelbtini) susituokė Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (b. l. 9). Šalių vardu registruoto kilnojamojo turto ar nekilnojamojo turto nėra (b. l. 19–21). Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. LR CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas LR CK 3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal LR CK 3.60 str., privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (LR CK 3.60 str. 2 d.). Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 d. nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Įstatymo leidėjas LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik LR CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena apie penkiolika metų, tačiau dėl atsakovo girtuokliavimo nemato galimybės gyventi toliau ir išsaugoti šeiminius santykius. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu visą laiką gyveno kartu, tačiau prieš tris mėnesius atsakovas išvyko dirbti į užsienį, daugiau jokių žinių apie atsakovą neturi. Šiuo metu šalys nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (LR CK 3.64 str.2 d.).

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, nes jis santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas visą laiką nuo jų bendro gyvenimo pradžios turėjo polinkį alkoholiui, išgėrinėdavo, tačiau piktnaudžiavimas svaigiaisiais gėrimais prasidėjo po judviejų vaikų gimimo. Taip pat paaiškino, kad atsakovas nebuvo agresyvus, nebuvo naudojamas smurtas šeimoje. Pridūrė, kad tuo metu, kai atsakovas dirbdavo pajamų duodavo ir šeimos išlaikymui.

Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad nėra pateikta duomenų patvirtinančių, kad egzistuoja LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, todėl ieškovė turėjo leistinais įrodymais įrodyti išimtinai atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo (LR CPK 178 str.). Ieškovė buvo atstovaujama advokato, teismas išaiškino ieškovei pareigą savo reikalavimą dėl atsakovo kaltės įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju šis reikalavimas buvo grindžiamas tik ieškovės paaiškinimais, jokių kitų duomenų (liudytojų parodymų, administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl atsakovo neblaivumo ar kt. rašytinių duomenų), patvirtinančių šias aplinkybes nėra pateikta. Be to, pati ieškovė nurodė, kad net prieš santuokos sudarymą ji žinojo apie atsakovo žalingus įpročius, tačiau tai nebuvo priežastis atsisakyti sudaryti santuoką, padėti sutuoktiniui atsisakyti žalingų įpročių ar kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl santuokos nutraukimo išimtinai kaltas atsakovas. Teismas remdamasis byloje nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, konstatuoja, kad ieškovė taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, t. y. nereikia nustatinėti, kuris iš sutuoktinių labiau kaltas dėl santuokos iširimo.

Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 19–21).

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės A. ir A.

Nutraukiant santuoką sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (LR CPK 382 str. 5 p., LR CK 3.126 str.). Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Šalys nepateikė duomenų, kad santuokos metu būtų įgijusios kreditorių, t. y. turėtų skolą kitiems asmenims.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutraukiant santuoką, būtina išspręsti, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas (LR CPK 385 str. 1 d., 3.169 str.). Šalių nepilnamečiai vaikai N. A., M. A., P. A. faktiškai gyvena kartu su motina ieškove E. A.. Vaikų poreikiais rūpinasi ieškovė, atsakovas nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinęs, nes išvyko į užsienį. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas, šalių nepilnamečių vaikų N. A., M. A., P. A. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. A. (LR CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 str. 3 d. numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. LR CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Šalims išaiškintina, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir ją pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei LR CK 3.192–3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė nepilnamečių vaikų N. A., M. A., P. A. išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti po 116 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad bendrai visiems trims nepilnamečiams vaikams reikia skirti apie 579,24 EUR (2000 Lt) lėšų, kurias sudaro apie 347,54 EUR (1200 Lt) išlaidos maistui, 104,26 EUR (360 Lt) išlaidos rūbams ir avalynei, 28,96 EUR (100 Lt) išlaidos higienos priemonėms, 28,96 EUR (100 Lt) išlaidos laisvalaikiui, 17,37 EUR (60 Lt) mokyklinėms priemonėms, 43,44 EUR (150 Lt) buto mokesčių dalis. Teismo posėdžio metu, kad paaiškino, kad nepilnamečiai vaikai lanko mokyklą, todėl nuolat reikia lėšų į mokyklos fondą, mokyklinėms priemonėms, šalių vaikai sportuoja, todėl reikia dažnai keisti avalynę. Ieškovė paaiškino, kad jai nepilnamečius vaikus padeda išlaikyti tėvai.

Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes dalytina išvada, kad vienam nepilnamečiui vaikui vidutiniškai išlaikyti reikia apie 193 EUR (667 Lt). Darytina išvada, kad abu tėvai siekdami patenkinti vieno nepilnamečio vaiko poreikius turi skirti šią sumą. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaikų poreikiams tenkinti reikalinga suma laikytina protinga ir pagrįsta, o atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, galėtų būti ir didesnė. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, darytina išvada, kad vaikų poreikiams reikalingos sumos neginčijo.

Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą. Byloje pateikti duomenys, kad nei ieškovė, nei atsakovas registruotino turto neturi. Ieškovės pajamas sudaro netekto darbingumo pensija (b. l. 14–16). Ieškovei nustatytas neįgalumas, t. y. ieškovė iš dalies darbinga (b. l. 10). Pagal bylos duomenis atsakovas nuo 2013 m. niekur nedirba (b. l. 56–60), duomenų apie jo sveikatos būklę nėra. Įvertinus šiuos duomenis, teismo vertinimu šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, t. y. nėra nustatyta, kad kuri nors iš šalių turi didesnių pajamų ar turto, todėl galėtų prisidėti didesne suma prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad realiai abi šalys turi skirti po 100 EUR kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismui nepakanka įrodymų nustatyti, kad atsakovo materialinė padėtis yra tokia sunki, todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaikų naudai ir manytina, kad atsakovas gali teikti 100EUR dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius, atsakovui nepateikus duomenų, paneigiančių jo galimybę mokėti vaikų išlaikymui po 100 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį, ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams N. A., M. A., P. A. kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-15) iki vaikų pilnametystės (LR CPK 178 str., 197 str., 185 str., LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė E. A. išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vaikų poreikiams, sveikatos būklei, tėvų materialinei padėčiai), jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 118 EUR žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), 166,41 EUR už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (LR CPK 99 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. A. palikti santuokinę pavardę – A., atsakovui V. A. palikti pavardę – A.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-15) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-15) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-15) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. A. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 188 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 166,41 EUR bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.