Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos Kernavės g. 6 ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims L. K., J. K. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neištyrus bylos aplinkybių, nukrypta nuo teismų praktikos, kad susidariusį įsiskolinimą turi apmokėti atsakovė. Butas (duomenys neskelbtini), kuris pagal LRV 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 perduotas, ir nuosavybės teise priklauso apeliantei, Alytaus miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 30 potvarkiu Nr. 418-v skirtas J. K. dviejų asmenų šeimai, 1999 m. kovo 2 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 395 buvo išnuomotas J. K., kaip šeimos narys nurodytas L. K.. Sutartis sudaryta nuolatiniam terminui. Minėtos nuomos sutarties 2 punkte yra numatyta, kad nuomininkas privalo mokėti komunalinių paslaugų mokesčius. CK 6.584 straipsnio 1 dalis numato, jog už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokestis imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalies nustatyto termino. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją darytina išvada, jog į jos reguliavimo apimtį patenka ir mokesčių už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą) klausimai nuomojant valstybei ar savivaldybei priklausančią gyvenamąją patalpą. Nagrinėjama teisės norma yra blanketinė – nukreipia į minimus teisės aktus, nurodydama, jog mokestis už komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka (LRV 2001 m. nutarimas Nr. 876). Ši teisės norma nurodo, jog teisinio santykio dalyviai (komunalinių paslaugų rinkėjas - DNSB Kernavės g. 6, Alytaus m. savivaldybė, kaip nuomojamų patalpų savininkė, bei nuomininkas, kaip faktinis komunalinių paslaugų vartotojas, privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios yra įtvirtintos kituose teisės aktuose. Taigi teismas netinkamai įvertino, kas yra galutinis paslaugų vartotojas ir kas yra atsakingas už komunalinių paslaugų apmokėjimą – apeliantė, ar tretieji asmenys K..

2. Nepagrįstai konstatuota, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (1999 m. kovo 2 d.) negali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis, kadangi ji nebuvo įregistruota viešame registre. Pažymi, kad Alytaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 508 Dėl gyvenamojo ploto nuomos sutarčių pakeitimo nuspręsta sudaryti dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su L. K., pirminei nuomininkei J. K. išvykus gyventi kitur. L. K., būdamas kaip nerūpestingas asmuo, vengė sudaryti nuomos sutartį iki ginčo laikotarpio pabaigos 2005 m. balandžio 1 d., todėl sutartis ir negalėjo būti įregistruota viešame registre. Kad faktinis komunalinių paslaugų naudotojas nurodytame bute buvo L. K., įrodo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos pažyma, kurioje nurodyta, kad L. K. deklaruojama gyvenamoji vieta nuo 1993 m. kovo 12 d. iki 2005 m. gruodžio 15 d. buvo (duomenys neskelbtini). Todėl teismas nepagrįstai laikė apeliantę Alytaus miesto savivaldybę tinkamu atsakovu byloje.

3. Nuomos sutarties viešo įregistravimo nebuvimas nėra reikšmingas ir nepanaikina nuomininko pareigos ieškovui. Toks registravimas nėra savitikslis, jo paskirtis yra atskleisti tretiems asmenims tam tikrus faktus, informaciją ar tam tikrų santykių susiklostymą, o šis tikslas šiuo atveju buvo pasiektas kitu, nei viešojo registravimo, būdu – apie nuomos santykių buvimą.

4. Ieškovė neabejotinai žinojo, jog apeliantė Alytaus miesto savivaldybė yra išnuomavusi butą L. K.. Apskaičiuotų mokesčių dydžiai (sąskaitos) buvo pranešami L. K. už suteiktas komunalines paslaugas nurodant konkretų butą, t. y. (duomenys neskelbtini), o ne apeliantei. Todėl teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nepagrįstai netaikė CK 6.584 straipsnio 1 dalies ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 876.

1. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakovė nepateikė teismui jokios galiojančios ginčo laikotarpiu nuomos sutarties, kad patvirtintų jų nurodytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai priteisė įsiskolinimą iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės.

2. Apeliantė pateikė sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau nuomos sutartis sudaryta ir pasirašyta, kaip to reikalauja CK 6.579 straipsnio 1 dalis nebuvo. Trečiasis asmuo L. K., nebūdamas pasirašęs nuomos sutarties ir nebūdamas informuotas apie visas sutarties sąlygas, negali būti pripažintas tinkamu atsakovu, todėl Alytaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė byloje.

3. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl apeliantės motyvai, jog nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre negali būti pagrindas priteisti įsiskolinimą iš Alytaus miesto savivaldybės, nes nuomos sutarties nebuvimas nepanaikina nuomininko, šiuo atveju L. K. pareigos ieškovei, atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinės instncijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Įstatymas riboja galimybę teikti papildomus įrodymus su apeliaciniu skundu, išskyrus būtinybę juos pateikti vėliau bei tuos, kuriuos atsisakė priimti apylinkės teismas (CPK 314 straipsnis). Apeliantės pateiktus su apeliaciniu skundu įrodymus teismas atsisako priimti, kadangi tokie duomenys byloje jau yra: 2001 m. spalio 31d. sprendimą su ieškiniu pateikusi ieškovė (b. l. 19), taip pat yra duomenys, jog L. K. deklaruota gyvenamoji vieta – Alytaus miesto savivaldybė (b. l. 41). Teismo vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

` Byloje nustatyta, kad už apeliantei nuosavyės teise priklausantį butą Kernavės g. 6-46, Alytuje, DNSB Kernavės g. 6 nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. už būstui suteiktas komunalines paslaugas nebuvo apmokėta. Kadangi sutartis su L. K., gyvenusiu minėtame bute, nebuvo sudaryta bei registruota viešajame registre, teismas skolą priteisė iš buto savininkės – savivaldybės, su kuo ji nesutinka.

Byloje nekilo ginčo dėl mokesčių pagrįstumo, jų dydžio, ieškovo teisės juos surinkti, tačiau kilo ginčas, kas yra atsakingas už suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimą – atsakovė Alytaus miesto savivaldybė, ar tretieji asmenys K..

Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priimto sprendimo, teismas nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybė yra buto Alytuje, Kernavės g. 6-46, savininkė (b.l. 16), butas nuomojamas kaip socialinis būstas. Laikotarpiu, už kurį ieškovė DNSB Kernavės 6 prašė priteisti 875,56 Lt skolą už šalto vandens tiekimą, šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo apšvietimą, liftą, eksploatacines išlaidas ir delspinigius, t. y. nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d., šiame bute gyveno L. K.. 2001 m. spalio 31 d. sprendimu Alytaus miesto savivaldybės valdyba buvo nusprendusi su juo sudaryti minėto buto nuomos sutartį J. K. išvykus (b. l. 19). Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, jog sudaryta minėto buto nuomos sutartis ir ji įregistruota viešame registre (b. l. 46-47), tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pati ieškovė į bylą pateikusi 1999 m. kovo 2 d. nuomos sutartį, sudarytą su J. K.. Sutartyje, kaip šeimos narys, nurodytas jos sutuoktinis L. K., tačiau ši sutartis taip pat neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, nors ji sudaryta neterminuotam laikui, taigi, ilgiau nei vienerių metų laikotarpiui ir turėjo būti įregistruota (tuo metu galiojusio CK 298 straipnio 2 dalis (1994 m. gegužės 7 d. redakcija). Apeliaciniame skunde apeliantė jau pripažįsta, kad su L. K. nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes, anot apeliantės, L. K. buvo nerūpestingas asmuo, vengė sudaryti nuomos sutartį iki ginčo laikotarpio pabaigos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, rūpestinga turėjo būti ir pati savivaldybė. Kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis raštu (CK 6.579 straipsnio 1 dalis) ir joje aptarti tiek nuomos mokesčio dydis ir jo mokėjimo terminai, tiek atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka (CK 6.580 straipsnio 1 dalis). Kadangi raštu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis atsakovės su L. K. nebuvo sudaryta, taigi ir atsiskaitymo už komunalinius mokesčius tvarka, numatyta CK 6.584 straipsnyje, nebuvo aptarta. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad savivaldybės elgesys, kai ši nesudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, neaptarė su nuomininku atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Alytaus miesto savivaldybė tik 2004 m. vasarą kreipėsi į teismą, prašydama L. K. iškeldinti - 2004 m. liepos 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu L. K., kaip gyvenantis ginčo bute be nuomos sutarties, buvo iškeldintas (b. l. 22-23).

Apylinkės teismas iš įrodymų visumos nustatė, jog dėl apmokėjimo už savivaldybės nuomojamam butui tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės administravimo dalį ir tokių mokesčių surinkimą sutartis nebuvo sudaryta nei su socialinio būsto savininke Alytaus miesto savivaldybe, nei su būsto nuomininkais. Kadangi atsakovė Alytaus miesto savivaldybė neįregistravusi nuomos sutarties viešame registre, todėl apylinkės teismas sprendė, jog ji netenka teisės remtis faktu apie nuomos sutarties sudarymą ir panaudoti šią sutartį prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš komunalinių paslaugų mokesčių surinkėją ieškovą DNSB Kernavės g. 6 (CK 6.579 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės nurodytame Vilniaus apygardos 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-658-464/2011, kuriuo remiasi apeliantė, nėra analogiškos aplinkybės nagrinėjamai bylai, kadangi iš minėtos sprendimo matyti, jog ten su trečiuoju asmeniu savivaldybė buvo sudariusi nuomos sutartį. Ginčo atveju, kaip minėta, nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu L. K. nebuvo sudaryta.

Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (CK 4.76 straipsnis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84straipsnio 4 dalis).

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems paslaugas savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų teisingumo bei protingumo kriterijams. Savivaldybė, sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Taigi, savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Iš visų nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas darė teisingą išvadą, jog ieškovė pagrįstai reikalauja prašomų sumų priteisimo iš atsakovės kaip būsto savininkės.

Kadangi ieškovė neturėjo jokio rašytinio susitarimo su Alytaus miesto savivaldybe dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas, todėl reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, pagal pateiktą skaičiavimą už laikotarpį nuo 2003 m. birželio 1 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), paskaičiuotos skolos dydis be delspinigių sudaro 476,78 Lt, kaip minėta, skolos skaičiavimo atsakovė neginčijo, todėl dėl jo teisingumo teismas neabejojo - nustatė, kad iš atsakovės priteistinos visos reikalaujamos sumos, t. y. už suteiktą šaltą vandenį, šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų apšvietimą, lifto paslaugas, eksploatavimo išlaidos, atlyginimai socialiniam draudimui, kas iš viso sudaro 476,78 Lt. Be to, iš ieškovės priteisė procesines palūkanas, kurios sudaro 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos – 2011 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

nutaria: