- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-658-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-22954-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio ūkis“
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, G. V.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus m. savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus m. savivaldybei dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir G. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ 2009-12-23 su ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 402,58 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB ,,Antakalnio ūkis“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas. Taip pat atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-10-31 priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir suteiktas komunalines paslaugas ieškovui nemokėjo ir liko skolingas 402,58 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu (b.l. 19-23) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau Gyventojų registro duomenimis šiame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi G. V., kuri bute gyveno tiek įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, tiek šiuo metu. Dar 1999-10-07 tarp UAB „Bendruva“ ir G. V. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 2, jos 2 p. aiškiai numatyta, kad nuomininkas privalo mokėti komunalinių paslaugų mokesčius kas mėnesį, Iš 2009-09-23 bei 2009-11-20 raštų ieškovas žinojo, kas yra minėtų patalpų nuomininkas. Atkreipia dėmesį, kad 2001-07-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 876 patvirtintoje Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarkoje nustatyta, jog nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, būtent nuomininkams tenka pareiga mokėti mokesčius ir už šaltą bei karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas. Todėl atsakove pagal ieškovo ieškinį šioje byloje turėtų būti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, t.y. G. V., kuriai pagal įstatymą ir tenka pareiga sumokėti įsiskolinimą už faktiškai suteiktas daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai santykiai, Vilniaus m. savivaldybė laikytina netinkamu atsakovu šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-07-13 sprendimu (b.l. 83-87) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės 402,58 Lt skolą, 5 proc. dydžio palūkanas už 402,58 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ,,Antakalnio ūkis“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, veikiantis 2008-04-22 Vilniaus m. savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr.30-801 pagrindu. Atsakovui Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta pažyma apie mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimą ir mokėjimus patvirtina, kad, kad įsiskolinimas sudaro 402,58 Lt. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų sieja ieškovą ne su atsakovu, o su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, ir nors atsakovas pateikė nuomos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu G. V., tačiau minėta sutartis nėra įregistruota viešame registre ir negali būti naudojama prieš ieškovą. Faktas, kad minėtas turtas patikėjimo teise yra perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, taip pat nėra įregistruotas viešame registre. Tretysis asmuo SĮ “Vilniaus miesto būstas“ turto patikėjimo teise valdo atsakovui priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), o jo veiklą reglamentuoja 2008-05-28 Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-474 patvirtinti įstatai. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ būtų sudaryta sutartis dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus paslaugų teikimo, todėl sprendė, kad atsakyti pagal ieškovo reikalavimus turi pats patalpų savininkas, t.y. atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, nes šių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinius santykius, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius, o ieškovo reikalavimą sudaro skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo suteiktas paslaugas priteisimas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo atveju būtų sudaryta konkreti administravimo sutartis ir konstatavo, kad teisinių santykių su ieškovu dalyvis yra patalpų savininkas, t. y. atsakovas.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė apeliacinius skundu (b.l. 91-98) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-07-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susidariusį įsiskolinimą turi apmokėti atsakovas – buto savininkas. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir kurios nuosavybes teise priklauso atsakovui, 1999-10-07 gyvenamosios nuomos sutartimi Nr. 2 buvo išnuomotos G. V.. Minėtos nuomos sutarties 2.2 p. yra numatyta, kad nuomininkas privalo mokėti komunalinių paslaugų mokesčius. CK 6.584 str. 1 d. numato, jog už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokestis imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d,. nustatyto termino. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją daro išvadą, jog į jos reguliavimo apimtį patenka ir mokesčių už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą) klausimai nuomojant valstybei ar savivaldybei priklausančią gyvenamąją patalpą. Nagrinėjama teisės norma yra blanketinė - nukreipia į minimus teisės aktus, nurodydama, jog mokestis už komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši teisės norma nurodo, jog teisinio santykio dalyviai (komunalinių paslaugų tiekėjas, Vilniaus m. savivaldybė kaip nuomojamų patalpų savininkas bei nuomininkas kaip faktinis šilumos energijos vartotojas) privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios yra įtvirtintos kituose teisės aktuose. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kas yra galutinis paslaugų vartotojas. Taip pat buvo nepagrįstai konstatuota, kad gyvenamosios nuomos sutartis negali būti naudojama prieš ieškovą, kadangi ji nebuvo įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju ieškovas neabejotinai žinojo, jog atsakovas Vilniaus m. savivaldybė yra sudariusi nuomos sutartį su G. V.. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nepagrįstai netaikė CK 6.584 str. 1 d. ir Vyriausybės 2001-07-11 nutarimo Nr. 876. Vilniaus m. savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybes teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, šio subjekto veiklos pagrindinė paskirtis yra būtent Vilniaus m. savivaldybės gyvenamųjų pastatų administravimas ir priežiūra. Kadangi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo patikėjimo teise savivaldybei nuosavybes teise priklausančias patalpas bei šias patalpas apskaito savo balanse, manytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Vilniaus m. savivaldybę tinkamu atsakovu byloje. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2010-04-09 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-132/2010. Ieškovo prašomos priteisti sumos yra išimtinai sutartinio pobūdžio išlaidos, nesusijusios su įstatyme numatyta pareiga mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei administravimo išlaidas. Be to, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui sumoka nuomininkai. Ieškovas, kurio pagrindinė veikla yra butų ir kitų patalpų administravimas, sudarydamas administravimo sutartį turėjo įvertinti sutarties sąlygas, susijusias sus savivaldybes nuomojamiems butams tenkančių išlaidų apmokėjimu bei įvertinti šią riziką. Kadangi administratorius turi pareigą kontroliuoti nuomininkų kaitą savivaldybės butuose, gerai žino apie jų nuomos faktus. Taigi ieškovas negali remtis savivaldybės nuomos sutarčių neįregistravimo viešame registre faktu. Tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai santykiai, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.210 str. nuostatų
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ atsiliepimu (b.l. 106-111) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-07-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiga mokėti mokesčius už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą tenka patalpų savininkui, tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas c.b. 3K-3-3/2008. Atsakovas gauna tiesioginę naudą, kadangi jam nuosavybes teise priklausančios patalpos yra prižiūrimos, todėl jis laikytinas paslaugų gavėju ir privalo atlyginti išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti. Nuomininkas turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, tačiau tokia tarpusavio atsiskaitymus palengvinanti tvarka neturėtų būti laikoma pagrindu pakeisti dalinės nuosavybės savininko teises ir pareigas. Atsakovas, vykdydamas socialinio būsto suteikimo funkciją, privalo būti sąžiningas civilinių santykių dalyvis ir priimti savo sprendimų pagrindu atsirandančią riziką. Atsakovas, būdamas bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, turi vykdyti savo pareigas ir negali jų perkelti tretiesiems asmenims. Pažymi, kad siuntė pranešimus ir sąskaitas už suteiktas paslaugas į konkretaus buto dėžutę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dokumentai buvo siunčiami buto nuomininkui. Nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, kad SĮ „Vilniaus miesto“ patalpas valdo turto patikėjimo teise ir šias patalpas apskaito savo balanse. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi iš esmės skiriasi atsakovo cituojamų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės.
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu (b.l. 103) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-07-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde įvardijamus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei argumentus. Šioje byloje kilo ginčas, kuris subjektas – ar gyvenamosios patalpos daugiabutyje name savininkas Vilniaus m. savivaldybė, ar Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, su kuriais sudaryta nuomos sutartis ir sulygtas atitinkamų mokesčių bei įmokų mokėjimo klausimas, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas paskirtam namo administratoriumi juridiniam asmeniui. Ginčo dėl įmokų dydžio ar paskaičiavimo pagrįstumo tarp šalių nekilo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacijos dalyką sudarančio ginčo teisinio įvertinimo (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise; šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 8-8a). Remiantis ieškovo pateikta pažyma (b.l. 7) apie skolos dydį ir priskaičiuotus bei nesumokėtus mokesčius, įsiskolinimas už paslaugas (administravimo išlaidos, už šiukšlių išvežimą, šildymo sistemų priežiūrą, laiptinės valymą, eksploatacines išlaidas bei remonto darbus) pradėjo formuotis nuo 2008 m. liepos mėn. ir iki 2009 m. spalio pabaigos susidarė 402,58 Lt skola. Šiame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi G. V. ( b.l.27). su kuria dar 1999-10-07 UAB „Bendruva“, veikdama nuomotojo vardu, sudarė gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 2. Šia sutartimi (jos 2.2. p. ir 5 p.) nuomininkė G. V. įsipareigojo kas mėnesį mokėti komunalinių paslaugų mokesčius bei už gyvenamosios patalpos eksploataciją pagal Vyriausybės nustatytus tarifus (b.l.25). Tokią pačią prievolę pastato administratoriui ir kitų komunalinių paslaugų tiekėjams G. V. prisiėmė ir 2008-01-23 susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo, sudarytu su VšĮ „Vilniaus butai“ (b.l. 26), tiesiogiai pačiam nuomininkui įsipareigodama mokėti tik nuomos mokestį (susitarimo 2 p., 6 p.). Gyvenamąjį namą administruoja ieškovas, kaip nustatė apylinkės teismas - Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-22 įsakymo Nr. 30-901 pagrindu, o administravimo sutartis nesudaryta (arba teismui nepateikta). Nors jokių šį faktą rašytinių įrodymų į bylą nebuvo pateikta, apeliantas skunde neginčija ieškovo subjektinės teisės kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu, suinteresuotų asmenų ginčo dėl to nekilo. Taigi toks faktas pripažintinas nustatytu.
Žemesnės instancijos teismas
Turto administravimo nustatymas - vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų. Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas gali būti skiriamas butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat bendrijos likvidavimo ar jungtinės veiklos sutarties nutraukimo atvejais (CK 4.84 str. 1 d.). CK 4.236 str. 1 d. nustato, kad administravimas - tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla, o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 str. 1 d.). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, o CK numatytais atvejais gali būti nustatomas ir administraciniu aktu (CK 4.236 str. 2 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. viena iš savivaldos funkcijų taip pat yra pagal įstatymą nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 str. 2 d.), o administratoriaus veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas Vietos savivaldos įstatymo normas bei Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-01-25 iki 2010-03-19), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), reikalavimus, darytina išvada, kad administravimo funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto asmens sprendimu paskirtas administratorius.
Administratorius turtą administruoja CK 4.240 str. pagrindu ir jo veiklai taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 str. 2 ir 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 str. 1 d. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 punktuose. Taigi jis turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių nuostatų 6.1 punktas), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 6.3 punktas), sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 6.4 punktas). Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kuomet nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Tai reiškia, kad ne tik savininkai, bet ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, susiklosčius tam tikroms sąlygoms (tam tikromis aplinkybėmis) turi apmokėti administratoriui Pavyzdinių nuostatų 8 punkte nustatytus mėnesinius mokesčius priklausomai turimos nuosavybės išnuomotam plotui.
Vertinant, kokios aplinkybės galėtų sąlygoti tokios nuomininko pareigos administratoriui atsiradimą, būtina atsižvelgti į norminį šių teisinių santykių reglamentavimą, t.y. kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą sureguliuotas įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Teisės aktuose yra aptarti valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimai. Antai CK 6.583 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 str. 1 d. dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 (nuo 2006-07-28 galiojusi akto red.) buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), o sudarant nuomos sutartį su nuomininku gali būti numatyta, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas). Nagrinėjamoje byloje tokia faktinė situacija ir susiklostė, kuomet nuomotojo vardu veikiantis subjektas su buto nuomininkė G. V. sulygo tik dėl nuomos mokesčio mokėjimo, į jį neįtraukiant bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų bei nustatant, kad šias išlaidas tiesiogiai bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkė. Toks susitarimas įstatymams neprieštarauja ir šiuo konkrečiu atveju saisto ieškovą, pasirenkant subjektą, kuris turi padengti administravimo kaštus.
Tokią išvadą teisėjų kolegijai padaryti leidžia ir administravimo nustatymo vienas iš tikslų. Kuomet savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės valdyba ar administracijos direktorius – administraciniu aktu skiria asmenį konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi, pati savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, kartu siekia įgyvendinti savo, kaip turto savininko, teises, t.y. paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, ir kuria, kaip teisminiu precedentu, pirmosios instancijos teismas atsisakė remtis, nors kolegija įžvelgia faktinių aplinkybių panašumą su nagrinėjama byla, išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką. Minėta nutartimi buvo išskirtos ir trys bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidų grupės: 1) turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.); 2) namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.); 3) su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, reikalavimą grįsdamas CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. nuostatomis ir skolos paskaičiavimo pažyma, kurioje atspindėtos visos trys paminėtų išlaidų rūšys - administravimo išlaidos, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos bei su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (šiukšlių išvežimas, laiptinės valymas). Aptariamu, kaip yra nagrinėjamojoje byloje, atveju (sudaryti atitinkami susitarimai su nuomininke dėl tokių išlaidų apmokėjimo pareigos tiesiogiai administratoriui) pačiai savivaldybei neatsiranda prievolė apmokėti administratoriui išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti ar administravimo išlaidas, numatytas įstatyme (CK 4.82 str. 3 dalis, 4.84 str. 4 d.), ar, juo labiau, trečiosios grupės išlaidas (išlaidos šiukšlėms išvežti, laiptinėms išvalyti ir pan.), kurios jau pačios savaime priskirtinos asmeninių išlaidų kategorijai ir negali būti priteisiamos iš savivaldybės. Dėl pastarųjų išlaidų CK 6.584 str. 1 d. tiesiogiai nurodyta, jog šiuos mokesčius moka savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai.
Kita vertus, kolegija pažymi, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo atlyginti pati savivaldybė. Tai paaiškinama tuo, kad administratorius, kaip privatus juridinis asmuo, užsiimantis atitinkama ūkine - komercine veikla, siekia gauti materialios naudos (pelną) tikslu tenkinti privačius interesus (CK 2.34 str. 3 d.). Todėl išreikšdamas sutikimą būti paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo administratoriumi, turi įvertinti savo veiklos riziką bei numatyti dėl tokios veiklos vykdymo atsirandančius padarinius. Taigi konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai išaiškino ir taikė materialines teises normas (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. ir CK normas, reglamentuojančias paprastąjį turto administravimą) ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 330 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su taikytina ginčo atvejui kasacinio teismo praktika, kolegija jau pasisakė ir nutarties Nr. 3K-3-132/2010 išaiškinimais vadovavosi, o ieškovas atsiliepime nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, pateiktais išaiškinimais, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Ieškovo nurodoma nutartimi spręsta situacija, kuomet savivaldybės socialinio būsto nuomininkas įsiskolino už jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės buto, kuris neprivatizuotas (nėra socialinis būstas), nuomininkės skolos. Be to, ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl nuomininkės skolos už suvartotą šilumos energiją, bet dėl išlaidų, skirtų namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkama paties apelianto ir jo patikėtinio - trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ - procesine padėtimi byloje esant tokiai skundo išnagrinėjimo baigčiai tampa neaktualūs, todėl išsamiau kolegija jų neaptarinėja. Tačiau pastebėtina, kad apelianto pozicija, suformuluota apeliaciniame skunde, jog ieškovą teisiniai santykiai dėl ginčo patalpos šiuo atveju sieja ne su apeliantu, o su trečiuoju asmeniu, nėra teisiškai pagrįsta. Nors Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. I-1518 buvo patvirtinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatai ir ši įmonė įgaliota atstovauti apelianto (Vilniaus m. savivaldybės) interesus teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, šioje byloje ieškovas apeliantui reikalavimus pareiškė 2009-12-23, t. y. dar iki tokių atstovavimo funkcijų minėtai savivaldybės įmonei priskyrimo. Be to, ir pati skola susiformavo tuo metu, kai apeliantas jo kompetencijai priskirtų funkcijų (savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto administravimas bei jo išlaikymo pareiga, nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas ir pan.) nebuvo delegavęs trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų taikyti netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą (CPK 45 str.).
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nuomos sutarties viešo įregistravimo nebuvimas šiuo atveju nėra reikšmingas ir nepanaikina nuomininkės pareigos ieškovui. Toks registravimas nėra savitikslis, jo paskirtis yra atskleisti tretiesiems asmenims tam tikrus faktus, informaciją ar tam tikrų teisinių santykių susiklostymą, o šis tikslas šiuo atveju buvo pasiektas kitu, nei viešo registravimo, būdu - apie nuomos santykių buvimą administruojančiam gyvenamąsias patalpas(duomenys neskelbtini), įskaitytinai ir ginčo butą, subjektui (ieškovui) neabejotinai buvo žinoma iš pačios administravimo veiklos, juo labiau, kad apskaičiuotų mokesčių dydžiai buvo pranešami nuomininkei, ji ir apmokėdavo už paslaugas, iki susidarė skola. Jokiu kitu tikslu panaudoti nuomos sutartį prieš ieškovą šiuo atveju nėra siekiama.
Kadangi atsakovo, kuris nuo žyminio mokesčio yra atleistas, apeliacinis skundas tenkinamas, o pareikštas ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinas 66 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 2 d.), taip pat iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios (23,16 Lt) ir apeliacinės instancijos (11,90 Lt, b.l. 118) teismuose išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Antakalnio ūkis“ 66 (šešiasdešimt šešis) litus žyminio mokesčio ir 35 (trisdešimt penkis) litus 06 centus procesinių dokumentų siuntimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų valstybės naudai.