Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Finginas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-862-434/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Finginas“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Romo Kurmilevičiaus paslaugų įmonė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 1500 Eur, sumokėtų už nekokybiškai atliktą remontą, 30 Eur nepriklausomo turto vertintojo išlaidas, 80 Eur už ikiteismines teisines paslaugas, 6 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2016 06 06 perdavė atsakovei transporto priemonę BMW 6GS kėbulo remonto ir dažymo darbams atlikti. 2016 09 05 transporto priemonė po atliktų darbų buvo grąžinta ieškovei, 2016 09 05 ieškovė atsakovei už atliktus darbus sumokėjo 1500Eur. Praėjus tam tikram laikui dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų atsirado vizualiai matomas brokas. Ieškovė 2016 metų gruodžio mėnesį kreipėsi į atsakovę, kuri automobilį remonto darbams atlikti priėmė tik 2017 metų sausio mėnesį. Po pakartotinai atlikto remonto, darbo brokas nebuvo galutinai ištaisytas, todėl 2017 metų kovo mėnesį automobilis vėl pakartotinai buvo perduotas atsakovei kėbulo remonto darbams atlikti. Ir po antro pakartotinio remonto, automobilis nebuvo tinkamai suremontuotas. 2017 06 09 rašytine pretenzija, atsakovei įteikta 2017 06 13, buvo kreiptasi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovei nuostolių neatlyginus, ieškovė prašė juos priteisti iš atsakovės CK 6.665 str., CK 6.63 str. 2 d pagrindu.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, remdamasi eksperto išvada, išvardino akivaizdžius darbo trūkumus, dėl kurių, jeigu ir buvo darbų priėmimo metu, pretenzijos nebuvo pareikštos. Tik iš sąskaitos, skirtos apmokėjimui už transporto priemonės apžiūros aktą, galima spręsti, kokiam tikslui transporto priemonės apžiūros aktas buvo sustatytas – atstatomojo remonto kaštams nustatyti, tačiau jokie atstatomieji kaštai akte nėra nustatyti, todėl transporto priemonės apžiūros aktas neatitinka savo paskirties. Transporto priemonės apžiūros aktas surašytas 2017 05 22, todėl neaišku dėl kokių, kada ir kieno atliktų darbų jis buvo surašytas. Ieškovė, atsiėmusi automobilį, pretenzijų nereiškė ir tai patvirtina faktą, kad darbai buvo atlikti kokybiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 405 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, ir valstybei 5,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo rangos (automobilio remonto darbų) teisiniais santykiais. Rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau remonto sutarties sudarymo faktą patvirtina užsakymo lapas. Jame nėra nustatyta remonto garantinis terminas ar reikalavimai kokybei; nurodyta, jog rangovas neatsako dėl jo įmonėje neatliekamų darbų.

Tarp šalių ginčo, jog šalių pasirašytas užsakymo lapas išrašytas neteisingai nekilo, todėl teismas lape nurodytas aplinkybes vertino teisingomis ir patvirtinančiomis faktą, kad ieškovė užsakė, o atsakovė atliko tik užsakymo lape nurodytus darbus: automobilio sumuštos dalies išardymą – sutvėrimą už 200 Eur, sumuštų dalių paruošimą dažymui už 700 Eur, kėbulo geometrijos atstatymo darbus už 150 Eur, dažymą už 220 Eur, dažai, lakas 2,5 kg 230 Eur (viso darbų ir medžiagų kaina 1500 eurų). Automobilio perdavimo po remonto ir atliktų darbų priėmimo aktai nesurašyti.

Ieškovė priėmė atliktus darbus nepareikšdama jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės. Nekokybišką rangos darbų atlikimą ieškovė įrodinėjo 2017 05 22 A. V. paruoštu transporto priemonės apžiūros aktu Nr. 170508, kuriame fiksuota, kad automobilis yra tvarkingas, išskyrus priekinių durų tarpus (netolygūs durų tarpai kairės ir dešinės pusės, kas liudija nekokybišką remontą, dažų dangoje matomos baltos priemaišos, kairės ir dešinės pusės sparnai, bagažinės dangtis, aplink variklio gaubtą matosi nekokybiško remonto žymės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. V. patvirtino, kad buvo per dideli tarpai tarp priekinių durų ir sparno, dažų defektai matėsi trijose vietose, taip pat nurodė, jog defektai matomi be papildomo pasirengimo, matomi akivaizdžiai, jie matomi ir ne specialistui. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog A. V. gali (turi licenciją, kvalifikaciją) nustatyti, ar automobilis suremontuotas kokybiškai bei nustatyti atliktų darbų pagal rangos sutartį trūkumus bei juos įvertinti. Akte nėra motyvuota, kokiais metodais vadovaujantis nustatyta, jog defektai yra dėl nekokybiško remonto. Šalys užsakymo lape neaptarė kokybės reikalavimų, todėl teismas laikė, kad šalys susitarė dėl įprastinių tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų kokybės atžvilgiu (CK 6.663 str.).

Teismas vertino, kad ieškovė negalėjo tikėtis ir reikalauti naujo automobilio kokybės, kadangi buvo remontuojamas 1987 m. gamybos, daužtas automobilis. Teismas byloje laikė įrodyta, kad atsakovė atliko užsakymo lape išvardintus darbus, dėl kurių kokybės automobilio atsiėmimo metu ieškovė pretenzijų neturėjo. Darbų priėmimo aktas, išvardinant jame nustatytus trūkumus, nebuvo surašytas, todėl teismas konstatavo, kad ieškovės pretenzijos pareikštos ne per protingą terminą. Teismas laikė neįrodyta, jog ieškovė automobilio po remonto negalėjo naudoti pagal paskirtį, t. y. neįrodė, kad trūkumai yra esminiai ar paslėpti.

Teismas vertino, kad net jeigu ir laikyti nustatyta, kad trijose automobilio vietose matosi baltų dažų priemaišos ir nelygūs tarpai tarp sparno ir durelių, nėra pakankama išvadai, jog atlikti darbai turi esminių ar paslėptų trūkumų, o jeigu buvo akivaizdžių trūkumų, ieškovė turėjo pareigą tai fiksuoti darbų priėmimo akte ar kitame dokumente. To nebuvo padaryta, todėl, ieškovei priėmus atsakovės atliktus darbus neaptariant jų trūkumų priėmimo akte ar kitame dokumente, ieškovė neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu ( CK 6.662 str. 3 d.). Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2018 m. vasario 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė byloje taikytinas teisės normas. Sprendimą panaikinti prašo šių argumentų pagrindu:

11.1. Teismo išvada, kad atsakovei nebuvo reikšta pretenzijų dėl atlikto remonto kokybės ne tik neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, bet ir byloje apklaustų liudytojų parodymų bei paties atsakovo atstovo teisme duotų paaiškinimų.

11.2. Teismo argumentas, jog buvo remontuojamas daužtas automobilis nepatvirtintas nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais. Atsakovė yra specializuotas paslaugas teikiantis verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, nei fiziniam asmeniui. Atsakovė – rangovas, užsiimdama ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi tinkamos kokybės remonto darbų. Atsakovė darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus, atlikusi darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę.

11.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad automobilio perdavimo metu turėjo būti surašytas perdavimo-priėmimo aktas, kadangi privalomai pildyti atskirus perdavimo priėmimo aktus atsiimant transporto priemonę nenumato jokie teisės aktai ir verslo praktika.

11.4. Teismo išvada, kad atsakovės atlikti automobilio remonto darbai atitinka įprastinius kokybei keliamus reikalavimus, nepagrįsta. Tai, kad atlikti darbai neatitinka įprastinių kokybei keliamų reikalavimų pagrindžia UAB „Švaros misija“ pažyma ir nepriklausomo eksperto išvados.

11.5. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nepagrįstai nesivadovavo CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, leidžiančia teismui nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi atsakovė ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, atsainiai elgėsi proceso metu, kadangi dėl jų kaltės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas net du kartus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Tarp bylos šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai ir dėl to ginčo nėra. Tarp šalių kilęs ginčas yra dėl atliktų automobilio remonto darbų kokybės. Ieškovė teigė, kad atsakovė nekokybiškai atlikto remonto darbus. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimą atmesti ieškinį užsakovei neįrodžius CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų rangovo sutartinei atsakomybei kilti iš esmės argumentuodama įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu.

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Byloje kilęs ginčas dėl rangovo atliktų ir užsakovui perduotų automobilio remonto darbų kokybės. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto surašymo priimant darbų rezultatą neprivalomumo. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. CK 6.663 straipsnio 1 dalies norma sistemiškai aiškintina su CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Taigi, įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę užsakovui reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų ir tuo atveju, jei darbai buvo priimti ir priėmimo akte nebuvo nurodyti darbų trūkumai, su sąlyga, kad tokie trūkumai yra paslėpti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Ieškovė teigė, kad atsakovė privalo grąžinti jai sumokėtus pinigus už automobilio remontą, kadangi automobilio remontas atliktas nekokybiškai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog remonto darbų trūkumai yra esminiai ar paslėpti ir kad jeigu ir buvo akivaizdžių trūkumų, ieškovė, turėjusi pareigą tai fiksuoti darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, tačiau to nepadariusi, neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu ( CK 6.662 str. 3 d.).

Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus reglamentuoja CK 6.665 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatyta užsakovo pareiga apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimą įforminti aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūrą tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. l d.). Užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d., 3 d.). Byloje nustatyta, kad transporto priemonė po atliktų darbų ieškovei grąžinta 2016 09 05. Automobilio perdavimo po remonto ieškovei (ar atliktų darbų priėmimo) metu aktas nesurašytas; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys sudarė kitą darbų priėmimą patvirtinantį dokumentą jame nurodant atliktų remonto darbų trūkumus arba numatant užsakovo teisę reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau.

Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir, tik esant akivaizdžiam trūkumui, taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad apeliantė neįrodė, jog automobilio remonto darbų trūkumai yra esminiai ar paslėpti. Byloje esantis darbų užsakymo lapas patvirtina, kad ieškovė užsakė, o atsakovė atliko užsakymo lape nurodytus darbus: automobilio sumuštos dalies išardymą – sutvėrimą, sumuštų dalių paruošimą dažymui, kėbulo geometrijos atstatymo darbus, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad automobilis nebuvo daužtas. Ieškovei po remonto transporto priemonė grąžinta 2016 09 05. Ieškovė priėmė atliktus darbus nepareikšdama jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokius konkrečiai ir kada ieškovės automobilio remonto darbus atliko atsakovė pakartotinai, todėl nėra pagrindo teigti, kad remonto darbai buvo atliekami tikslu ištaisyti nekokybiškai atliktus būtent 2016 06 06 užsakymo lape nurodytus automobilio remonto darbus. Apeliantė 2016 06 06 užsakymo lape nurodytų darbų nekokybišką atlikimą įrodinėja 2017 05 22 apžiūros aktu, kuriame konstatuoti netolygūs abiejų pusių durų tarpai, dažų dangoje matomas baltos priemaišos, aplink variklio gaubtą matosi nekokybiškos remonto žymės, nekokybiškai išlygintos išorinių dalių paviršius (matomi vizualiai), UAB „Švaros misija“ 2017 09 11 pažyma. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,Švaros misija“ pažymoje nurodoma, kad ieškovės automobilis poliravimo darbams buvo pristatytas 2016 07 19, tačiau jokių byloje įrodymų, kad ieškovė iš atsakovės automobilį atsiėmė anksčiau nei 2016 09 05, nėra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog šie įrodymai nepatvirtina užsakymo lape atliktų darbų paslėptų darbų trūkumo fakto (CPK 185 str.).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 10 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 03 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 11 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės sutartinės atsakomybės už netinkamos kokybės darbą sąlygų, grindė įrodymų visuma, t. y. ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendime išdėstė įrodymus, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kuriais grindė savo išvadas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados grįstos neteisingu byloje esančių įrodymų įvertinimu (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantė skunde teigia, kad atsakovė proceso pirmosios instancijos teisme metu nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, kadangi atsakovės prašymu du kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, atsakovė neužtikrino prašomų apklausti liudytojų dalyvavimo teismo posėdžiuose, prašymus apklausti liudytojus reiškė ne parengiamojo, o teismo posėdžio metu. Vertinant šiuos apeliantės skundo argumentus dėl pagrindo šioje byloje nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių konstatavimo pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo o 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsakovės ir jos atstovo elgesį teikiant teismui prašymus dėl liudytojų apklausos ir dėl posėdžio atidėjimo vertinti sąmoningu siekiu veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti aiškiai nepagrįstą atsakovės ir jo atstovo naudojimąsi procesinėmis teisėmis.

Atsakovė atsiliepime prašo priteisti iš apeliantės 210 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2015 03 19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis rekomendacijomis nustatytų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ši suma priteistina atsakovei (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

Remdamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Finginas“, juridinio asmens kodas 151468589, atsakovei individualiai įmonei „Romo Kurmilevičiaus paslaugų įmonė“, juridinio asmens kodas 165813796, 210 (dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.