Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo R. V. įstatyminio atstovo Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro atstovei L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. V. 2022 m. gegužės – birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, savo namų ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytu daiktu mušė per blauzdas savo šeimos narį ir artimą giminaitį mažametį sūnų R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir tokiu būdu nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą.

2023 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. V. pagal kaltinimą kalta neprisipažino. Paaiškino, jog 2022 gegužės-birželio mėnesiais tikrai nemušė sūnaus R.. Jis niekada gyvenime nėra gavęs mušti nei nuo jos, nei nuo jos vyro. Kaimynai ir R. pasakę netiesą. Tik kaimynai žino, kodėl jie taip pasielgė. Tiek ji, tiek jos vyras domėjosi R.. Tą vieną naktį jis (R.) išėjo pas D. Ž.. Ji su vyru nusprendė, kad tegul pabūna tą naktį. Tačiau ji visą naktį stovėjo ant keliuko, kad šis (R.) niekur nedingtų. Be to, pinigus jis (R.) pavogdavo iš namų, po tiek ji, tiek jos vyras lakstydavo, ieškodavo R.. Buvo, kad ji su vyru rado elektroninę cigaretę, tačiau jie nereikalavo R., kad šis už šią parneštų pinigus. 2022 m. spalio 31 d. buvo įvykis su cigarete. Nespėlioja, ar D. Z. galėjo matyti, jog ji muša R., nes to nebuvo, - kad muštų R.. Be to, ji nebuvo liepusi R. per minutę daržą išravėti. Teisme šis sakė, kad ji jam liepė iš žolės lapus surinkti, bet kokie galėjo būti lapai gegužės – birželio mėnesį. Nebuvo taip, kad ji R. verstų. Vaikai padeda tiek, kiek jie patys nori. Atsakė, kas savo marčiai sakiusi, kad saugotų savo vyrą nuo D. Z., buvo ir kitos priežastys, tikros priežasties nežino. Yra daug kaimynų, nes jų šeima gyvena gyvenvietėj, jie sutaria su kitais. Buvo, kad jų šeima ruošėsi į Palangą važiuoti, buvo laisvos dvi vietos, jiems (Z.) pasiūlė, bet jie buvo susipykę. Kai grįžom, jie (Z.) su jais nesikalbėjo. Jos galva, buvo „turgaus“ priežastys. Iš pradžių su kaimynais (Z.) piktumų nebuvo, buvę, kad šie kavą pas juos gėrė. Be to, vaikai traukdavo burtus, kuris vieną ar kitą naktį lauko virtuvėje miegos, tam ji su vyru į ten baldus sunešę. Ir vienas ten R. nemiegodavo. Be to, atsakė, kad R. Z. negalėjo matyti ūkinių patalpų vidaus. R. buvo apsivogęs tūkstantinėmis sumomis. Po 2022 m. gegužės 6 d. R. buvo apsivogęs. Jis visą laiką vagiliaudavo. Tie pinigai būdavo užrakinti, bet jis apeidavo, vogdavo iš piniginės, iš seifo. Vaiku (R.) teik ji, tiek vyras rūpinosi, nesutinka, kad R. buvo neprižiūrimas. Be to su R. vyras yra gulėjęs ligoninėje, čia ji R. lankydavo. Jie daržų neturi ir daržo neturėjo prie namų, bulves kitoje vietoje sodindavo. Be to, R. apsiverkdavo, kai klasės auklėtoja pradėdavo aiškintis situaciją. Taip ir namie būdavo, jei ji jo ko nors paklausdavo. Jis (R.) jai visą vasarą pasakodavo, kad D. kažkas į galvą įspyrė, ji klausdavo jo, ar nereikia jam pagalbos, kad nieko nebijotų. Pas Z. R. ėjo po tų įvykių su cigarete. Be to, R. parašydavo sąrašą kam pinigus išdalinęs, o ji su vyru važiuodavo pas tuos žmones. Šie jiems sakydavo, kad R. nieko jiems nedavė. R. pinigus pavogė iš vakaro, ji ryte tai pastebėjo. Po to ji rado 500 eurų, o kur 200 eurų R. padėjo nežino. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes R. nuskriaudė kitus vaikus, nuskriaudė šeimą; nėra padariusi to, kuo kaltinama.

2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Z. paaiškino, kad J. V. pažįsta, šiai jis kaimynas. Jis matė savo akimis kaip vaiką skriaudė, mušė. Matė kaip J. V. mušė R.. Buvo 2022 m. birželio ar gegužės mėnuo. Jam (R.) buvo liepta iš žolės išimti rankomis lapus per valandą. Jis to nepadarė ir tada mama nusivedusi į garažą lupo. Jis matė tai. Jam (R.) buvo liepta išimti lapus iš žolės. Jis darė, bet nepadarė per duotą valandos laiko terminą. Tada mama nusivedė jį į garažą ir su šlanga mušė per blauzdas, per kelienus. Jis nematė jos mušant R. lazda. Vaikas kentėjo, verkė. Jis (liudytojas) paskiau nuėjo su jos (J. V.) vyru gerti kavos į pavėsinę. Jis sakė jiems (V.) kodėl taip vyksta, jie jam pasakė, kad čia viskas normalu. Daugiau kartų, kad muštų R., nematęs. Tai matė tą vienintelį kartą. V. bendravimas su R. nesąžiningas, nes negalima taip su vaiku elgtis, koks bebūtų vaikas, jo skriausti negalima. Jis nebuvo pastebėjęs kokio nors negero elgesio iš R. pusės. Jis (liudytojas) iš žmonos girdėjęs, kad R. buvęs išvytas, yra miegojęs pas žmonos brolį kojų gale. Dėl cigarečių tai nieko negirdėjęs, nežino to ir iš žmonos, be to dėl to nesidomėjo. Patikslino, kad gegužės ar birželio mėnesį pas V. jis gėrė kavą. J. V. jam (R.) buvo davusi valandą laiko išrinkti lapus iš žolės. Kiek žino, J. V. alkoholio nevartoja. Atsakė, kad tuo laiku piktumų su V. nebuvo. Jie yra pastaruoju metu. Jis tvirtina parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Buvo, kad R. slapstėsi jų kieme. Tuo metu jis (liudytojas) išėjo parūkyti, J. vyresnysis sūnus ant gatvės švietė prožektoriumi. Jis (liudytojas) paklausė kas vyksta. I. R. švilpiant, šį pasikvietė ir jis papasakojo. Jis (R.) verkė, jaudinosi, sakė, kad jį skriaudžia, pasakojo, kad nusipirko elektroninę cigaretę, kad tris sykius ėjo tam žmogui ją atiduoti, bet neatgavo pinigų, o mama buvo pasakiusi grįžti su pinigais. Be to, atsakė, kad matė kaip V. mušė R., tai matė šimtu procentų. Po mušimo R. apsiverkęs ėjo toliau rinkti lapų. Laisvalaikiu jis (R.) buvo vergas. Šeimoje buvo dar du vaikai. Jis (liudytojas) V. mergaitę mažai matydavo lauke. Lauke dirbdavo R., jis žolę pjaudavo, lapus rinkdavo, malkas veždavo. Be to laisvalaikiu V. kitus savo vaikus veždavosi kur nors, R. – ne. R. likdavo pas V. vyriausio sūnaus žmoną. Atsakė, kad R. išrinkinėjo tų metų lapus. R. liepė išrinkti lapus iš lopinėlio per valandą. R. turėjo išrinkti lapus iš žolės. Įvykio dieną jis (liudytojas) lauko pavėsinėje pas V. gėrė kavą. Kavos dar nebuvo išgėręs. Mažasis vaikas buvo lauke, mergaitė buvo kambaryje, o R., kai jis (liudytojas) atėjo, jau dirbo penki ar šeši metrai nuo pavėsinės. Atėjo mama (V.), pamačiusi, kad darbas nepadarytas, R. paėmė už rankos ir nusivedė į garažą, čia pradėjo šiam aiškinti ir pradėjo šį lupti. Tuo metu jis (liudytojas) buvo pavėsinėje. Nuo pavėsinės ta patalpa matyti. Buvo šviesu, apie 14 val. Vaikai į mokyklą nėjo, buvo atostogos. Jis iš žmonos ir kaimynų girdėjo, kad vaikas (R.) buvo vežamas į mišką. Vežė J. kažkuris giminaitis. Matomai R. vežė auklėti į mišką. Tiesiog tuo metu manė, kad normalu dėl vaiko (R.) mušimo, bet pasirodo ne. Jo šeima su V. kaimynystėje gyvena apie tris metus. Kelis kartus jis pas juos gėręs kavą, iki su šiais susipykimo. Su šiais susipyko dėl to, kad jie (Z.) paskundė dėl vaiko (R.). Po to laiko prasidėjo susipykimas, bendrauja su V. labai šaltai. Pranešė tarnyboms, nes nusprendė, kad užteks vaikui (R.) kentėti. Jis (liudytojas) matė vieną kartą vaiką (R.) skriaudžiant, o kas būdavo pas V. kambaryje, jis, jo šeimos nariai nematydavo. Be to, kaltinimo metu R. tėvas buvo kieme, šis sakė, kad tai normalu. Tuo metu jis (liudytojas) svetimo vaiko (R.) kokiu tai būdu negynė. Tačiau pasakė J. vyrui, šis sakė nesikišti, nes tai jų šeimos reikalas. Kelių metrų atstumu, jis mušimo žymių ant vaiko (R.) nematė. Be to, atsakė, kad jo (liudytojo) žmona iškvietė policiją po to, kai R. pasiprašė jų pagalbos. Jie neiškentė, kad taip su R. elgiamasi ir iškvietė pagalbą. Atsakė, kad nebuvę, kad jis R. vaikėsi su gyvatvorės žirklėmis, nes tokių neturi. Jis nežino, kad R. būtų vagiliavęs iš kaimynų ar V.. Iš jo R. nėra nieko pavogęs.

2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Z. paaiškino, kad iki tos dienos kai išvežė R., santykiai su V. buvo geri, jų šeimos nesipyko. Po to karto jie su V. nebendrauja. Tai vyko 2022 m. spalio mėnesį. Kad R. bėdų dėl cigarečių turėjo, ji žinojo, nes jai pasakė tai jos brolis. Vakare vyras pasakė, kad dingęs R.. Ji išėjo į lauką, bet R. nepasirodė. Po kiek laiko parėjo vyras, brolis ir R.. R. verkė, buvo sušalęs. Jis (R.) sakė, kad nusipirko elektroninę cigaretę, kad tėvai ją rado ir išvijo jį parnešti už šią sumokėtus pinigus. Jam nieks pinigų žinoma neatidavė. Jis (R.) pas juos atėjo nešinas ta cigarete. Nežino kiek pinigų R. turėjo grąžinti tėvams. Ji R. pasiūlė iškviesti policiją, dėl to ji jo atsiklausė ir tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Prieš tai dar R. buvo išvytas iš namų ir miegojo pas jos brolį. Ji brolio paprašė, kad R. leistų į kambarį pasišilti, nes šis buvo sušalęs. Tuo metu vaiko (R.) nieks neieškojo. Buvo, kad jos vyras parėjęs namo pasakojo, kad R. nuo mamos gavo mušti už neatliktus darbus. Nepamena tiksliai ar rykšte, ar laidu per kojas R. buvo mušamas. Ji tuo metu namie nebuvo. Ne kartą girdėjusi R. rėkiant „mamyte nemušk“. Ji mušantį R. nemačiusi. Ji norėjo seniai ką nors dėl R. iškviesti, bet turėjo sunkų ligonį, tėtis prašė nesikišti. Jos vertinimu, V. netinkamai su R. bendravo. Iš kaimynų ir iš vaiko girdėjusi, kad R. veždavo į mišką E. V., kad čia R. palikdavo kažkuriam laikui ir paskui jį parsiveždavo. Tai pasakojo ir pati V., ir pats R.. Yra apie juos aplinkui miškelių. Be to, vaikas (R.) netinkamai būdavo aprengtas. Tada R. buvo su šlapiais batais, sintetiniu džemperiu ir darbinėm pirštinėm. R. valgyti jų nėra prašęs. Ji matydavo R. važiuojant į mokyklą mokykliniu autobusu. Žino, kad R. vasarą miegodavo ūkiniame, tokiame metaliniame pastate, tokiame kaip vagonas. V. sakydavo, kad jis nemiega, o eina aplink langus. R. jai (liudytojai) sakydavo, kad jis bijo ten miegoti. R. sakė, kad jį apkaltino pavogus pinigus, bet tuos pinigus paėmė sesė ir jie pasidalijo. Jai R. sakęs, kad kai tik būna, kad trūksta pinigų, tai dėl to apkaltina jį. Jis jai sakė, kad ir kaip besielgtų, jis visuomet kaltas. Be to, atsakė, kad, jos galva, V. vaikai nevienodomis sąlygomis buvo auginami, nes ji – brolio vaikas, o R. svetimas. Ji mačiusi V. mergaitę dviračiu važinėjant. Be to, atsakė, kad jai R. sakęs, kad prieš jį smurtaudavo mama. Sakęs, kad mama už nesurinktus lapus jam spyrė į nugarą. Sakęs, kad jis mokykloje tualete persirenginėja. R. yra nakvojęs pas jos brolį ir mamą. Be to, atsakė, kad ji su V. kaimynystėje gyvena visą gyvenimą. R. gyveno ten (pas V.) apie dešimt metų. Kiekvieną dieną ji R. matydavo, tačiau nežiūrėdavo specialiai ar ant šio yra mėlynės. R. jai guodėsi, kad patyręs smurtą, kad smurtaudavo mama, kad spyrė, kad ranka duodavo. Apie tai ji nepranešė tarnyboms, nes jos tėtis su jais bendravo, prašė jos nesikišti. Jos tėtis mirė praeitų metų lapkritį. Ji niekada nematė savo akimis V. vartojus smurtą R. atžvilgiu, tačiau girdėjusi per langą R. prašant „mamyte nemušk“.

2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. paaiškino, kad gyvenu (duomenys neskelbtini). V. pažįsta, šie jam kaimynai. Z. gyvena kaimynystėje. Su Z. nesusipykęs. Jis negirdėjo kokio tai triukšmo pas juos (V.), kad kas tai vaiką skriaustų. Tačiau jis iš kaimynės sužinojo, kai vakare grįžo iš Kauno, kad tą vaiką (R.) išvežė. Jis su V. kaimynai per tvorą, Z. V. kaimynai iš kitos pusės. Pas jį valdoje auga krūmukai, todėl nelabai mato kas kieme vyksta. Jam R. niekada dėl ko tai nesiskundė. Tas vaikas (R.) toks įdomus būdavo, šis jam negražių gestų yra rodęs, apie tai jis jo tėvams yra pasakęs. Pas juos (V.) ten nėra ką dirbti, buvę kad žolytę vaikas (R.) nupeša. Jis (liudytojas) nematė, kad kas tai vaiką (R.) skriaustų, negirdėjęs, kad rėktų ant jo. Jis nematydavo kur R. nakvodavo, kad visą laiką jis namie būdavo. Kai krūmų lapai nukritę, V. kiemas jam buvo matomas, kai krūmai apaugę – nematomas. Jis nedažnai pas V. eidavo į svečius. Atsakė, kad jis devyni metai kaip kaimynystėje gyvena. R. gyveno pas V.. Nusiskundimų dėl vaiko negirdėjęs. Jis su Z. bendrauja kaip su kaimynais. Iš pradžių iš Z. nieko negirdėjo dėl vaiko (R.), kai šį paėmė, sužinojo ant rytojaus. Pas V. užtvartėje daržų nėra, tik yra daržai jo. Buvę, kad kai paprašo, vaikas (R.) nudirba darbus, ar žolę, ar ką. Nežino, kad vaikas nakvotų kitose patalpose. Negirdėjęs triukšmo, ar vaiko dejavimų, šis jam nesiskundė. Be to, atsakė, kad vaikas (R.) būtų jam pasiskundęs. Prieš tai vaikas jam rodė nepadorų gestą. Apie tai jis jo tėvams pasakė. Nepadorius gestus šis jam rodė kai jis su savo mergaite buvo kieme. Tai buvo pernai rudenį. Iki tol santykiai buvo geri. Po to apie tai pasakė R. tėvams, toliau su R. jis bendravo. Buvę, kad jo mergaitė jam pasakė, kad R. per lango plyšį stebi kai jie eina į tualetą. Buvo išplėšta lentelė, mano, R. buvo pasidaręs stebėti juos. Atsakė, kad jo namas nuo kaimynų gal 30-40 metrų atstumu. Tarp namų yra jų ūkinis pastatas. Kiemą užstoja ūkinis pastatas. Patikslino, kad jam negražius gestus rodė R.. Kai šis jam gestus rodė, šis buvo kartu su mergaitėmis. Nežino dėl ko R. nepadorius gestus jam rodė, gal pajuokauti norėjo. Patikslino, kad pešimu žolės įvardijo tai, kaip žolės apipešiojimą rankytėmis.

2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Ž. paaiškino, kad iki šio atvejo, t. y. vaiko atėmimo, jis nebuvo susipykę su V.. Iš Z. nebuvo prašymo sakyti netiesą. Su V. gyvena kaimynystėje per kelią. Jis nežino kas vykdavo V. namų viduje, bet per atvirus langus ten tokių dalykų girdėdavosi, gal dėl pamokų mama rėkdavo, - J., ant R.. Nežino dėl ko tiksliai tai buvo, bet tai jam puikiai girdėdavosi. Dėl ko viskas vyko nežino, nors kai sužinojo vaikas (R.) irgi „pasiutęs“ buvo. R. labai tylus būdavo, šis jam nieko nesakydavo. Tą vakarą kai šis nakvojo pas jį, jis jam pasakojo, kad jį mušdavo už tai, ko nepadarydavo. Šis pasakė, kad mama prikėlė ir davę minutę laiko jam apsirengti. Buvo, kad prie jo R. vieną kartą negrįžo į namus. R. bijodavo, nes žinodavo, kad bausmė bus. Namuose R. dirbdavo viską nuo žolės ravėjimo iki žolės pjovimo. Jam pailsėti neduodavo. Jo amžiui sunkius darbus dirbti duodavo. Jis (liudytojas) matęs R. nešant pilnus kibirus malkų, šias jis nešdavo persikreipęs. R. nešdavo malkas į kambarį (gyvenamąjį namą). Matydavo R. vieną malkas nešant. Sunkiausi darbai R. buvo. Buvo, kad nuo ryto prasidėjo reikalai dėl cigarečių. R. liepė grąžinti cigaretę ir parnešti už šią pinigus. Dėl to R. nuo ryto ėjo, bet jam pinigų negrąžino. Paskui R. dingo, tuo metu jis (liudytojas) buvo pas sesę. Važinėjo jo netikras brolis jo ieškoti. Pasirodo, R. slėpėsi. Kai jis išėjo į lauką parūkyti, R. atėjo iš už garažo, šis buvo sušalęs, šis pasiprašė pas juos. Be to, buvo, kad anksčiau sesė jam pabeldė, kad jis pasikviestų R., nes šis buvo sušalęs. Po to (tada) R. pas jį namuose nakvojo. R. jam sakydavo, kad susipyko su mama ir mama jį išvijo iš namų. Jam V. sakę, kad R. parazitas, kad jo gyvenimas aiškus, kad jo tėvas kalėjiminis. Jam R. sakė, kad nuo mamos diržais, rykštėmis gauna. Jis (liudytojas) girdėjo, kaip R. policijos pareigūnui sakė, kad jį mušė laidais. Jam R. pasakojęs, kad tėtis yra mušęs kumščiu į pilvą, ranka per veidą. Jis (liudytojas) ant R. kūno mėlynių nematęs. Su R. buvo viskas gerai kol jis nepaaugo. Paskui atsirado vagystės, jie (V.) sakė, kad R. pavogė, bet pasirodo ta mergaitė pavogė, o tik jam (R.) padavė. Mano, R. namuose blogai jausdavosi. Jam jis yra pasakojęs, kad tėvai, brolis ir giminės yra vežę jį bausmei į mišką, kad jį išlaipindavo iš mašinos, o patys pavažiavę laukdavo ir paskui jį parsiveždavo. Galbūt yra, kad R. kažką buvo pasakojęs, kad jis buvo pririštas prie medžio. Sesuo jam (liudytojui) pasakojo, kad R. buvo liepta rankomis lapus surinkti iš vejos. R. per ašaras šiuos rinko. Be to, jam sesė pasakojo, kad pati J. jai pasakojo, kad vedė prie šulinio, kad liepė šokti. Sesei paklausus kas būtų jei įkristų, J. pasakė, kad būtų spėjusi pagauti. R. su niekuo nebendravo, būdavo namo kieme. Be to, jam R. sakė, kad yra miegojęs ceche, metaliniame pastatėlyje, kuris yra kieme. Nežino, ar R. tvarte miegojęs. Jo galva, visa tai dėl to, kad jis (R.) „zlastininkas“ buvo, pasikepšiodavo, paerzindavo. Be to, atsakė, kad po įvykio jis su R. bendravo. Su šiuo susitikdavo mieste, pasikalbėdavo. Yra buvę, kad jam R. skambino telefonu, bet užblokavo, nes įkyriai rašinėdavo. Buvo V. šeimoje ir kitų vaikų be R.. Mergaitė irgi dirbo, bet labai švelnūs darbai šiai tekdavo. Žino, kad jie (V.) važiavo į Palangą, o R. liko namie. R. net mobilaus telefono neturėjo. Be to, atsakė, kad R. prisidarydavo bėdų durniuodamas, dūkdamas. Jis girdėjęs sakant, kad R. iš namų pinigus pavogė. Jis apie dingusius daiktus negirdėjęs. Su mažesniu broliu R. gerai elgėsi. Su sese tai ji jį pati užkabindavo, provokuodavo. Apie R. elgesį mokykloje jis nieko nežino. Į mišką R. buvo vežęs brolis E., giminės, kurie - tiksliai nežino, tai jis nematydavo. R. jam nesakęs kiek kartų jį į mišką vežė. Nepasakys kuriais metais R. vežė į mišką, tik žino faktą, kad jis (R.) buvo miške. Jis su R. bendrauja nuo tada kai šį parsivežė į kaimą. Jam R. dėl smurto nesiskųsdavo. Be to, atsakė, kad su J. kartu R. niekada neieškojęs. Tą rytą kai R. pas jį namuose buvo nakvojęs, R. iš jo namų išsivedė tėvas. Tą kartą jo paklausė žinute, ar R. yra pas jį, bet jis į tai nieko neatrašė, nes taip prašė R..

2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, kad R. yra įvaikintas jo sūnus. Jis nematė ir negirdėjo sutuoktinę mušant R.. Jam J. nesakė, kad mušė R.. Jam R. nesakė, kad jį mušė J.. Atsakė, kad R. pradžioje turėjo kambarį. Namuose du kambariai buvo skirti mergaitei ir berniukui, bet kai pradėjo R. priekabiauti prie mergaitės, šią skriausti, R. iškraustė. Iškraustė R., nes jis kėlė didesnę riziką. R. turėjo telefoną. Naudotis jis tikrai telefonu mokėjo, lįsdavo į socialinius tinklus. Į mokyklą telefono nesinešdavo. Nėra buvę, kad R. miegojo ne name. Kiekvienas vaikas turėjo pareigas pasikloti lovą, apsitvarkyti. Visi vaikai tėvams padeda. Nebuvo, kad darbai jam buvo užkrauti. Buvo išimčių, kad R. nevažiavo su šeima, nes turėjo stiprią žvynelinę ligą. R. jam nesiskundė, kad sutuoktinė su juo blogai elgiasi. Buvo R. naujas dviratis nupirktas, juo jam neleido naudotis, nes seną buvo taip išrinkęs, kad nėjo sudėti. Jis kalbėdavosi su R., su šiuo išvažiuodavo į laukus padirbėti. R. nenori atgauti, nes turi dar du vaikus, kurie nukentėję nuo jo. Nepripažįsta savo kaltės dėl R. auklėjimo. Atsakė, kad buvę, kad Z. atėjęs pas juos gerdavo kavą. Ją gerdavo pavėsinėje. Nepamena atvejo, kad sutuoktinė būtų mušusi R. jam geriant kavą kartu su Z.. Nepamena, nebuvę tokio atvejo. J. R. nemušęs. R. skriausdavo brolį ir sesę, šantažuodavo. Buvo R. brolį pridusinęs. R. mergaitę įžeidinėjo, pešiojo už plaukų, spardė. R. neprognozuojamas, smurtaujantis kitų vaikų atžvilgiu. R. vogė iš namų. Buvo, kad R. sesers taupyklę atidarė su konservų atidarytuvu. Buvo, kad R. iš žmonos rankinės paėmė pinigus. Dėl to prisipažinti R. nelinkęs. Buvome radę pas R. pinigus. Be to, kviečiami kiekvieną penktadienį eidavo į mokyklą dėl netinkamo R. elgesio prieš A.. Negali pasakyti, ar buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ar kokie tai kiti dėl jo netinkamo elgesio. Dėl A. skriaudimo buvo pradėtas tyrimas. Nuo jo pavėsinės jo ūkiniai pastatai matyti, bet ūkinio pastato vidus nesimato. Jis su Z. nuo tos dienos nebendrauja. Konfliktų su jais nebuvę, nežino dėl ko, toliau kavos su jais kartu negeria. Sutuoktinė anksčiau su Z. bendravo, dabar nebendrauja dėl nesutarimų, nežino dėl ko.

2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. paaiškino, kad R. sunkaus charakterio vaikas. Tikrai nematęs jokio smurto prieš jį. Jis (liudytojas) sukūręs savo šeimą. Jo šeima gyvena netoli jo tėvų, jie užsuka pas V. valandai, dviem. Būdavo, kad R. ir pas juos būdavo. Jis girdėjęs kaip R. skųsdavosi kiti vaikai - sesė ir brolis. Nematęs, kad kas tai muštų R.. Jam R. neminėjo, kad jį kas tai būtų mušęs. Jis R. veždavo į mokyklą, ar iš mokyklos. Jo prašę R. nuvežti tik į mokyklą, ar iš mokyklos, kitur šį nuvežti nieks jo neprašė. R. dvylikos metų. Jį pažįsta nuo trijų metų. Kai gyveno pas tėvus, R. nebuvo geras vaikas. Jie su juo kalbėdavo, bandydavo aiškintis dėl ko jis taip elgiasi, jis tylėdavo. Jis nieko nežino apie įvykį V. ūkiniame pastate tarp J. ir R.. Apie tai jam niekas nieko nesakė. Atsakė, kad jis gyvena per du namus nuo kaltinamosios namų. Jam tekę dalyvauti R. paieškose. R. buvo negrįžęs po pamokų, dėl to jis (liudytojas) buvo įdėjęs skelbimą į Facebook. Dėl R. buvo ir į policiją kreiptasi. Buvo, kad pas kaimynus R. buvo. Ir šis paskutinis įvykis, kai jis (liudytojas) visur važinėjo, skambino, rašė. Nežino atvejo, kad R. būtų vežtas į mišką. Jis (liudytojas) iš tėvų nėra patyręs smurto. Kiek mergaitė jam pasakojo, R. mokykloje skriaudžia kitus, mušasi. Kiek girdėjo, šiuo metu R. irgi skriaudžia kitus vaikus. Atsakė, kad V. kieme yra pavėsinė, ji gal 30-50 metrų atstumu iki ūkinio, atstumo nematavo, tiksliai nežino. Pavėsinė atvira, iš jos matosi ūkinis pastatas, ūkiniame pastate durų nėra, bet kas šio viduje nebūtų galima matyti. Girdėti būtų galima. Atsakė, kad ne kartą buvęs pavėsinėje, nuo pavėsinės ūkinis matosi kampu, pavėsinė yra šone.

2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įstatyminė atstovė (globėja) Č. B. paaiškino, kad R. skiriasi kaip diena nuo nakties. Rezultatas pasiektas. Vaikas jai šnekėjo, jai baisu prisiminti, protokoluose tai surašyta. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu Č. B. duotus paaiškinimus (1 tomo 149-150 lapai), kad „Ji dirba (duomenys neskelbtini). Pas ją iš naktį, tačiau datos neatsimena, į globą atvežė iš šeimos R. V.. Ji gali apibūdinti, kad R. elgėsi ramiai ir jai susidarė toks įspūdis, kad jis lyg ir atsipūtė, kažkokią naštą nusimetė ir pagaliau jaučiasi saugiai. R. buvo apsirengęs labai prastai, buvo apsirengęs plonyte striukyte, kedukais. Valgyti jis nenorėjo, kadangi buvo naktis, ji jį paguldė miegoti. Kitomis dienomis jam R. pasakojo, kad jį paėmė iš kaimynų, pasakojo, kad jam vienam visada liepdavo dirbti, o jeigu nepadarydavo to, kas liepta, tai jį visada mušdavo. Ant R. ji pati nematė jokių sužalojimų. Ji klausė, ar niekas nematydavo jo žaizdų, kai jį sumušdavo namuose tėvai. R. sakydavo, kad jis slėpdavosi ir niekas nėra matęs jo sužalojimų, sakė, kad net mokykloje kūno kultūros pamokai jis eidavo vienas persirengi į tualetą, kad niekas nematytų jo sužalojimų. R. labiau skųsdavosi mamos elgesiu nei tėčio, tačiau ir tėtis jo neužtardavo. R. pasakojo, kad vieną kartą žudytis norėjo malkinėje, kai jam buvo liepta krauti malkas ir virvę buvo radęs, tačiau nepavyko nusižudyti, nes atėjo tėtis ir taip jo sumanymą sutrukdė. R. žudytis norėjo neapsikentęs savo tėvų elgesio su juo. Jis jai pasakojo, kad jis neturi savo kambario, sakė, kad sesė turi du kambarius, o jis nei vieno. Jis turėdavo miegoti salione, tada, kai visi kiti jau nueidavo gulti į savo kambarius. Ji nupirko R. mobilųjį telefoną, tačiau tikrai gali pasakyti, kad jis nemoka juo naudotis, nesusigaudo ką galima daryti, ko ne. Jis matomai nemokėjo ir nebuvo naudojęsis nei mobiliuoju telefonu, nei kompiuteriu, nors jau yra šeštokas. R. skundėsi, kad jo niekur tėvai nesivežė, sakė, kad jis visada būdavo paliktas namuose dirbti įvairius darbus, miegodavo tvartukyje, nes jam taip liepdavo. Sakė, kad į virtuvę turėdavo ateiti maisto pasiimti paslapčiomis, kai mama nematydavo. Ji kaip suprato, tai jam duodavo kažkiek maisto, tačiau jam būdavo mažai, nes R. yra labai valgus. Kaip suprato, jis negalėjo kada panorėjęs pats ateiti ir pasiimti valgyti. Šiaip R. gali apibudinti, kaip paslaugų, mielą berniuką. Jis į parduotuvę paprašytas nueina, pinigų grąžą jai visada parneša, praneša, kur jis yra. Jis sakydavo, kad mokykloje iš jo tyčiodavosi klasiokai, tyčiojosi net todėl, kad jam dėžutę maisto įdėdavo iš namų valgyti, o niekada neduodavo pinigų eiti į valgyklą pavalgyti, kaip ir visiems vaikams. R. dažniausiai į patyčias mokykloje reaguodavo puldamas muštis ir tada vėl jis būdavo kaltas. Atrodo grynai, kad R. buvo auginamas kaip šuniukas namuose ir jis lig šiol ir anksčiau ginasi save kaip moka, dažnai prieš bendraamžiu ir puldamas muštis. Jis laiko neapykantą savo tėvams ir tikrai pas juos nenori atgal grįžti gyventi“, Č. B. atsakė, kad šie jos paaiškinimai teisingi, juos tvirtina, nieko nekeičia. Be to, atsakė, kad mokykloje dar buvę incidentų su R.. Šis jai pasakojo, kad sesė jam visokius „fakus“ rodydavo, buvę incidentų, bet dabar kol kas tai rimsta. Balandžio mėnesį buvo jo paskutinis incidentas kai jis susivaidijo su draugu. R. reiškiasi kaip sugeba, jis tiesiog puola, užsiplieskia, yra ūmus. Su tuo ji dirba. R. nieko piktybiško nedaro. Mano, tai neįgimta, su vaiku nebuvo bendraujama, jo nuomonės niekas nepaisė, jis turėjo daryti tai, kas liepta. Jis nemokėjo telefonu naudotis, ji jam turėjo padėti suvesti į šį duomenis, jis turi ir telefoną dabar ir kompiuterį, turi dviratį. Vaikas pasakojo, kad jį mušdavo virve, laidais, diržu. Jis daugiausiai mamą įvardijo kaip jį mušusią. R. jai sakė, kad tėtis mamos bijo. Atsakė, kad R. serga žvyneline. Jam kas trys mėnesiai leidžiami biologiniai vaistai. Dabar jam viskas gerai. Jis įvardijo, kad nuo kitų vaikų slėpdavo mėlynes. Dabar R. kūnas nuo žvynelinės švarus. Atsakė, kad tai ji perteikė viską iš vaiko žodžių. Vaiką pažįsta pusę metų. Ji bendravusi su R. klasės auklėtoja. Mokykloje R. elgesys pasitaisęs. Vaikas pasidaręs atviresnis, nuoširdesnis. R. spragos moksluose yra didelės. Nebuvo labai didelių ikiteisminių tyrimų. Jai įvardijo, kad A. jį provokuoja, o jis ginasi. Apie tai mokykla informuodavo ją, buvo sprendžiama dėl jo perkėlimo į kitą mokyklą. Nuo to laiko kai R. gyvena pas ją, negirdėjo, kad R. būtų smurtavęs prieš kitus vaikus, tai tik su A..

2023 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. paaiškino, kad J. V. žino kaip R. globėją, šios asmeniškai nepažįsta, su šia konfliktų nebuvę. Ji R. V. auklėtoja, dėl R. sprendusi daug situacijų. R. moko nuo 2021 metų. Jai R. niekada nėra guodęsis, kad būtų skriaudžiamas. Buvę pokalbių, bet jis sėdėdavo ir verkdavo. Ne viena situacija buvo su R., buvo R. primelavęs, fantazija jo laki. Jai įsiminė situacija, kuri vyko pernai rudenį. R. turėjo laisvą pamoką, jai paskambino V. ir pasakė, kad dingo pinigai, gal 500 Eur. Buvo spėta situacijai užbėgti už akių, nes pinigus R. buvo pakavojęs pas klasės draugus, pasidalinę su A.. Kiek pamena, dalis pinigų grįžo. Mokyklą R. lankydavo, pamokų nepraleisdavo, tik tiek, kiek reikėdavo pas gydytojus. Nežinojo kas po R. baltinukais, šio mušimo žymių nepastebėjo. R. sunkus vaikas, jis hiperaktyvus. Buvo R. konfliktinių situacijų su kitais mokiniais, dėl elektroninių cigarečių. Po gyvenimo su V., kai R. buvo išvytas iš šeimos, šis buvo lyg ramesnis, bet pavasariop vėl nelinkęs mokytis, sunkus vaikas. Mano, V. tinkamai rūpinosi, nes žino, jog šie nuolat jį veždavo dėl odos problemų, veždavo pas neurologą. Mano, dabar tinkamai taip pat R. rūpinamasi. Atsakė, kad sunku pasakyti kokios tokio elgesio pasekmės, mano, genetika savo daro. Žino, kad R. iš šeimos paimtas mažas, gal trejų metų. Mano, penkiasdešimt ant penkiasdešimt daro genetika, ji nėra specialistė. Atsakė, kad R. neverkdavo, bet kai norėdavo su juo pasikalbėti, jis tylėdavo ir apsiverkdavo, priežasties nenurodydavo. Atsakė, kad 2022 m. gegužės-birželio laikotarpiu, R. prieš pamokas neverkdavo, bet buvę su juo pokalbių, - per šiuos jis tyli ir verkia, iš jo nepavykdavo sužinoti dėl ko jis verkia. R. jai niekada nesiguosdavo. Kaip auklėtoja, ji negirdėjusi apie skriaudą.

2023 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. K. paaiškino, kad ji rašė atsakymą VTAS jų prašymu, rašė atsakymą advokatui. Kas nurodyta tame rašte, viską galima rasti ligonio kortelėje. Kiekvieno apsilankymo metu tas kas matoma, tas ir užrašoma, aprašoma bendra vaiko būklė. Epikrizėse, išrašuose, pulmonologo išrašuose yra parašyta, kad globėja absoliučiai nesiorientuoja situacijoje. Buvo taip, kad jai papriekaištavus, globėja įsižeidė. Ligos istorijoje smulkmenų tokių nerašome. Dokumentuose yra įrašas, kad globėja nesiorientuoja gydyme. Atsakė, kad med. išraše atsakė tai, ko jos klausė, rėmėsi tuo, ką žinojo, tai ir pulmonologės įrašytu sakiniu, ir daktarės E. pastabomis. Kitų gydytojų pastabas tikrai peržvelgė rašydama raštą. V. rūpinosi labai vaiku, neturi nieko blogo pasakyti, jie stengėsi, važiavo į klinikas ir jų dėka pasiektas pagerėjimas. Jie lankėsi kuomet reikėdavo vaistų, pažymos, į metus lankėsi gal iki 4 kartų. Niekada nepastebėjo smurto žymių ant vaiko kūno, niekada vaikas dėl to nieko jai nesakė. Kai pas ją R. ateidavo, jis jai neišsakydavo problemų, nematė jo paniurusio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kaltinamoji J. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu neprisipažino kalinime nurodytu laiku, vietoje, būdu mušusi mažametį sūnų R. V.. Tačiau jos kaltė padarius teismo nustatytą, anksčiau aprašytą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis :

nepilnamečio nukentėjusiojo R. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais paaiškinimais, kad jis gyveno su tėvais V., tačiau dėl jų smurtavimo prieš jį šiuo metu kartu negyvena. Kai jis ką blogai padarydavo ant jo tėvai pykdavo, mušdavo su diržu, rykštėmis ir laidu, nuo jo likdavo žymės bei jam skaudėdavo. Rykštę išsilauždavo nuo krūmo. Yra jį mušę ir ūkiniame pastate. Kai tuo metu mušė niekas nematė. Kai jį su rykšte mušė mama garaže matė kaimynas A. Z.. Tuo metu mušė per blauzdas ir labai nuo to skaudėjo. Kai gyveno pas tėvus yra likęs ne vieną kartą nakvoti ūkiniame pastate, nes neįsileisdavo į namus. Tvarte, kuriame miegodavo, nes jį išvydavo buvo be durų, todėl kartais būdavo šalta. Jis savo kambario namuose neturėjo, o A. turėjo net du. Dabar kai gyvena pas globėjus jo atžvilgiu nevartoja necenzūrinių žodžių ir nemuša (1 tomas, 34-35 lapai);

liudytojo R. Z. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad jis matė kaip teismo nustatytu, anksčiau aprašytu laiku, vietoje, būdu J. V. mušė savo mažametį sūnų R. V.;

liudytojos D. Z. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad jai R. Z. sakęs, kad jis matė kaip teismo nustatytu, anksčiau aprašytu laiku, vietoje, būdu J. V. mušė savo mažametį sūnų R.;

liudytojos Č. B. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad jai R. V. sakęs, kad jam tėvai liepdavo dirbti, o jeigu nepadarydavo tai kas liepta mušdavo;

vaiko vertinimo anketoje aprašytais duomenimis, kad R. V. šeimoje patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir ar kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimojoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; nustatyti rizikos veiksniai tėvui ir motinai (J. V., 1 tomas, 98-109 lapai);

įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta informacija, jog teismo nustatytu laiku, kairiau gyvenamojo namo matomame pagalbiniame pastate be durų, būdu J. V. naudojo fizinį smurtą mažamečio sūnaus R. V. atžvilgiu (2 tomas, 61-67).

Nenustatyta, kad ankščiau nurodyti nukentėjusysis R. V., liudytojai R. Z., D. Z., Č. B. dėl kokių tai aplinkybių, - R. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui, minėti liudytojai teisiamojo posėdžio metu, galėjo sakyti netiesą. Šių – nukentėjusiojo, liudytojų, anksčiau aprašyti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, aiškūs, neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus patvirtina, neprieštarauja kitiems byloje esantiems J. V. kaltę grindžiantiems duomenims. Šių – nukentėjusiojo, liudytojų, vieni kitus papildantys paaiškinimai patvirtina teismo nustatytas, anksčiau aprašytas J. V. nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl teismas šių - nukentėjusiojo, liudytojų, paaiškinimais tiki ir šie yra kaltinamosios J. V. kaltės įrodymai.

Anksčiau aprašytoje rašytinėje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina teismo nustatytas, anksčiau aprašytas J. V. nusikaltimo padarymo aplinkybes bei neprieštarauja nukentėjusiojo R. V., liudytojų R. Z., D. Z., Č. B. minėtiems paaiškinimams ir šiuos papildo. Nenustatyta, kad minėtoje rašytinėje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės (duomenys) gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šie rašytiniai duomenys yra kaltinamosios J. V. kaltės įrodymai.

Vertindamas anksčiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui neabejotinai konstatuoti, jog kaltinamoji J. V. teismo nustatytu, anksčiau aprašytu laiku, vietoje, būdu sukėlė mažamečiui sūnui R. V. fizinį skausmą.

Nors kaltinamoji J. V. neigė padariusi anksčiau aprašytą nusikaltimą, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina tai, kad kilus problemų dėl R. V. netinkamo elgesio, ji bandė šį auklėti, be kitų priemonių, duodama jam atlikti darbus, o jam šiuo atveju šio, - per jos nurodytą laiką žolių namų valdoje išrovimo, neatlikus ji panaudojo jo atžvilgiu teismo nustatytą, anksčiau aprašytą smurtą. Visa tai rodo, jog J. V. turėjo motyvą, ji darydama anksčiau aprašytus veiksmus suvokė, jog smurtauja mažamečio sūnaus J. V. atžvilgiu ir norėjo taip veikti. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių J. V. kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios J. V. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį teisingai.

J. V. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Skirdamas J. V. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkės asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamoji J. V. padarė nesunkų nusikaltimą. Ji šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, už administracinius nusižengimus nebausta. Jos atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad teismo nustatytą veiką ji padarė mažamečiui, jai skirtina bausmė – areštas. J. V. nustatomas vidurkio arešto terminas, įvertinus tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, nesurinktą ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. J. V. vedusi, su sutuoktiniu augina nepilnametę dukrą, užsiima ūkine veikla. Nenustatyta, jog iki šio nuosprendžio priėmimo jos atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, jog ji padarė administracinį nusižengimą. Pagal tai teismas sprendžia, jog yra aplinkybės J. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. V. byloje pareiškęs civilinį ieškinį 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas civilinį ieškinį palaikė visiškai. Šį grindė iš esmės paaiškinimais, - kad kaltinamosios nusikalstami veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, išgyvenimus.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji J. V. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko, nes iš esmės nukentėjusiajam fizinio skausmo nesukėlė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu ir į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji J. V., veikdama tiesiogine tyčia, nukentėjusiojo mažamečio R. V. atžvilgiu įvykdė nesunkų, smurtinį nusikaltimą. Šiuo atveju J. V. veiksmais nukentėjusiajam R. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, jo atžvilgiu buvo smurtaujama kaimyno R. Z. akivaizdoje, todėl daroma išvada, kad be paminėtų fizinių padarinių, R. V. buvo sukelti ir neigiami dvasiniai išgyvenimai. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad R. V. sužalojimų nebuvo padaryta, iš esmės nekilo jokių rimtesnių pasekmių, t. y. jai neprireikė specialaus gydymo, o fizinis skausmas bei dvasiniai išgyvenimai (pažeminimas, išgąstis) truko neilgai, buvo daugiau momentinio pobūdžio.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti. Taigi, šioje byloje nustatytinas nukentėjusiajam R. V. priteistinas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į anksčiau aprašytas aplinkybes, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius, arčiau minimalaus, t. y. 500 Eur. Be to, 500 Eur dydis nustatytinas, nes R. V. atžvilgiu buvo padaryta viena nusikalstama veika, akivaizdu, jog dėl to jam išliekamųjų reiškinių nelikę, be to jis neprašė nei kiek priteisti turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jai paskirti bausmę - keturiasdešimt penkias paras arešto be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. V. paskirtos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, J. V. nustatyti pareigą, - viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti R. V. iš J. V. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusią šio civilinio ieškinio reikalavimo dalį netenkinti.

R. V. civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai, iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo, palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokuroro R. M. 2023-03-17 nutarimu paskirtą, Marijampolės apylinkės teismo (Vilkaviškio rūmai) 2023-05-29 nutartimi pratęstą laikiną J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimą į turtą, - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); nuosavybės tipas, - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; adresas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (šį parduoti).

- kompaktinį diską, kuriame patalpinta R. V. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 tomas, b. l. 36),

- kompaktinį diską, kuriame patalpintas asmens pranešimas BPC (1 tomas, b. l. 118).

- kompaktinį diską, kuriame patalpinta A. V. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 tomas, b. l. 124),

- kompaktinį diską, kuriame patalpinta R. V. ir A. V. susirašinėjimas (2 tomas, b. l. 130).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.