- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- 1-1913-288/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 03-2-00919-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.12.1Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 str.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.2.1.3.5.1Kai paaiškėja, kad yra BPK 3 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
R. Z. laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. vasario mėn. 20 d. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vyr. finansininko pareigose pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, turtą, o būtent: iš AB ,,(duomenys neskelbtini) bankas“ UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. sausio 16 d. išgrynino 23 000 litų, 2007 m. sausio 24 d. išgrynino 4 800 litų, 2007 m. vasario 2 d. išgrynino 2 000 litų, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, pateisinamais dokumentais nepagrindė, tokiu būdu pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą pinigines lėšas sumoje 29 800 litų (8630,67 eurų).
Taip pat jis, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, 2007 m. vasario 20 d. būdamas atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vyr. finansininko pareigų ir neturėdamas jokio teisino pagrindo AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ darbuotojams pristatė kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, turintis teisę disponuoti įmonės lėšomis, tokiu būdu apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,(duomenys neskelbtini) bankas“ 2007 m. kovo 8 d. išgrynino 22 0000 litų, 2007 m. kovo 19 d. išgrynino 100 000 litų, 2007 m. gegužės 16 d. išgrynino 12 400 litų, 2007 m. liepos 4 d. išgrynino 5 500 litų, 2007 m. lapkričio 15 d. išgrynino 88 500 litų, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, kitaip bendrovės atsakingiems asmenimis neperdavė bei pateisinamais dokumentais nepagrindė, tokiu būdu apgaulė savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) turtą - pinigines lėšas sumoje 426 400 litų (123 493,97 eurų).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamas veikas padarė, labai gailisi. Dirbo įmonėje finansininku ir direktoriumi. Jis buvo ir yra iki šiol akcininkas. Verslo pradžiai prisiskolino pinigų. Kai verslas gerai sekėsi, pradėjo atidavinėti skolas. Pinigai visi buvo įnešti į kasą. Tačiau kaltinime nurodyto laikotarpio dokumentai dingę, jie neišsaugoti. Pripažįsta išgryninęs įmonės lėšas. Nors tuo metu jau nebuvo įmonės darbuotojas, bet banke jį visi pažinojo. Paimtus pinigus panaudojo skoloms grąžinti, bet dokumentų neišsaugojo. Pinigus banke išgrynino, tokiu būdu pasisavino bendrovės lėšas.
Kaltinamajam pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis.
Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta liudytojų parodymais, banko išrašais, sąskaitomis-faktūromis, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada bei kita rašytine medžiaga.
Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti nuo 2003 m. Įmonė teikė automobilių remonto paslaugas. Šiuo meta įmonė jokios veiklos nevykdo. Iš pradžių t.y. 2003 metais įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės darbuotoja, kurios vardo bei pavardės jis neatsimena, apskaitą tvarkė taip pat samdyta buhalterė L. J., o nuo 2006 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 30 d. apskaitos paslaugas teikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės direktoriumi jis tapo nuo 2004 m. spalio mėn. 12 d. Kiek pamena UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitas AB „(duomenys neskelbtini)“ bei AB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitų numerių jis neatsimena. Iš sąskaitų vyko atsiskaitymai su kitomis įmonėmis bei vyko kitų įmonės įsipareigojimų dengimas. Iš įmonės sąskaitų kartais buvo išimami grynieji pinigai. 2007 m. vasario 20 d. iki 2007 m. gegužės 4 d. jo brolio R. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo išgryninta 764 100 litų (221298,65 eurų). Jis išėmė 3079000 litų (89174 eurų), R. išėmė 456200 litų (132124,65 eurų) . 2007 metai UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo plėtoti verslą, buvo plečiamos patalpos, taip pat nuomojamos iš kitų bendrovių ir ten kūrėsi automobilių remonto paslaugas teikiantys įmonės padaliniai. Jis kartu su broliu R. grynais išiminėjo iš įmonės sąskaitos piniginės lėšas, tačiau nei tikslių datų nei sumų jis neatsimena. Kiek bendrai jis kartu su broliu išėmė lėšų jis neatsimena. Iš minėtų lėšų buvo perkamos automobilių detalės, tepalai, kita automobilio servisų reikalinga įranga. Minėtus daiktus pirkdavo iš pavienių fizinių asmenų bei įmonių, kurių pavadinimų jis neatsimena, taip iš minėtų lėšų galėjo būti dengiami įmonės įsipareigojimai t.y. grąžinamos paskolos įvairiuose bankuose. Detalės buvo ieškomos įvairiai ir internetu ir per pažįstamus, visur ieškojo kur pigiau. Kiek pamina panaudojam iš banko sąskaitos išimtus pinigus buvo išrašomi pirminės apskaitos dokumentai t.y. PVM sąskaitos-faktūros bei kasos išlaidų orderiai. Kai jis gaudavo minėtus dokumentus, jie buvo pas mane arba priduodami tiesiai į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl minėti dokumentai turėjo būti apskaityti minėtoje įmonėje, kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Dokumentai, patvirtinantys šių piniginių lėšų panaudojimą, tikrai buvo, tiktai dėl tam tikrų priežasčių jie nebuvo išsaugoti, viskas buvo išleista įmonės reikmėms. Taip dalis pinigų buvo grąžinta į įmonės sąskaitas. Kiek pamena buvo grąžinta (įnešta į įmonės banko sąskaitas) apie 100000 litų (28962 eurų), tikslesnes sumos jis neatsimena, grąžindavai jis ir jo brolis. Tai buvo prieš tai iš sąskaitos išimti pinigai, kuri nebuvo įmonės veiklos, todėl grąžinti į sąskaitą. Jis, kaip įmonės direktorius buvo ir yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą bei buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus t.y. kad tyrimui nebuvo pateikta dalis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tame tarpe ir 2007 m. kasos knygos nei kiti dokumentai, kurie patvirtintų piniginių lėšų panaudojimą įmonės veikloje (1 t., b. l. 176).
Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ji dirba nuo įmonės įkūrimo datos t.y. nuo 2000 m. rugsėjo mėn. Įmonė teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Kiek pamena su UAB (duomenys neskelbtini) sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pasirašyta 2006 m. rudenį, tikslesnes datos neatsimena. Sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pasirašė tuometinis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Z.. Prieš tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą buvo pateikti buhalterinės apskaitos sąskaitų likučiai. Nuo to momento VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo tvarkyti apskaitą. Tvarkant buhalterinę apskaitą buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai už einamuosius metus buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš tų dokumentų, kurie buvo pateikiami A. arba R. Z.. Ji negali pasakyti ar tvarkymui buvo pateikiami visi dokumentai patvirtinantys kažkokius UAB (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų atliktus veiksmus. Apskaita buvo tvarko iš to ką turėjo. Pasibaigus metams visi dokumentai buvo atiduodami į UAB (duomenys neskelbtini). Kiek pamena UAB (duomenys neskelbtini) teikė automobilių remonto bei priežiūros paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus pateikdavo įmonės direktorius A. Z. arba šio brolis R. Kai pastarieji atnešdavo dokumentus ir pateikdavo tvarkymui, jokie dokumentų priėmimo-perdavimo aktai suraižomi nebuvo, jokios kitos perduodamų dokumentų apskaitos vedama nebuvo. Kai VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ grąžindavo dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) taip pat jokie dokumentų priėmimo-perdavimo aktai surašomi nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008 metų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apskaitos tvarkymui nepristatinėjo, kadangi bendrovė jokios veiklos nevykdė, jokie dokumentai tvarkymui pristatomi nebuvo A. bei R. pas juos nesilankė. Todėl 2009 m. vasarą sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nutraukta. Visus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ likusius ir turimus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ji 2014 arba 2015 metais pagal reikalavimą pristatė į policiją, kur vyko tyrimas. Perduodant minėtus dokumentus į policiją buvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Daugiau jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pas juos neliko, ir atsakyti kodėl nebuvo pateikta tyrimui dalis UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų ji nežino. Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitą banke ji žinojo. Kuriame banke buvo šios bendrovės sąskaita ji nepamena. Gali būti, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Ar 2007 metais iš bendrovės sąskaitos buvo išgrynintos piniginės lėšos ji jau nepamena. Pagal tvarką kai buvo išgrynintos piniginės lėšos, pinigai turėjo per avansinės apyskaitas pateikti į bendrovės kasą. Jeigu iš tų pinigų buvo kas nors perkama arba atsiskaitoma tai joms turėjo būti pristatyti dokumentai, patvirtinantys šių pinigų panaudojimą. Ar buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tokie dokumentai pateikiami ji jau nepamena. Taip pat jau nepamena, ar į įmonės kasą per avansinės apyskaitas buvo įnešami pinigai išgryninti iš bendrovės sąskaitos. Bendrovės kasos knygas taip pat pildė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Arba A. arba R. atnešdavo kasos knygą, pirminius kasos dokumentus. Jie minėtus dokumentus įtraukdavo į kasos knygą, ir atiduodavo parašams. Kasos knyga daugiausiai buvo laikoma pas brolius. 2008 metais ji visus turimus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus už 2007 metus, tame tarpe ir bendrovės kasos knygas buvo atidavusi A. arba R. ir 2007 kasos knygos turėjo būti pas šiuos. Taip pat kiek pamena 2008 metais Kauno AVMI darė UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą už 2007 metus. Tą atsimena todėl, kadangi į Kauno apskrities VMI pristatinėjo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Jos žiniomis VMI pareigūnai surašė įmonės patikrinimo aktą, kuriame buvo konstatuota, kad bendrovėje didelių trūkumų bei pažeidimų nerado. Kokias funkcijas R. Z. atliko UAB (duomenys neskelbtini) ji nežino (2 t., b. l. 44-47).
Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2014 ir 2015 metais atliko UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ūkinės-finansinės veiklos tyrimą bei surašė 2014 m. kovo 12 d. bei 2015 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadas Nr. 5-2/47 ir 5-2/136. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2007 m. birželio 20 d.) 19 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė dokumento, kuriame būtų nustatyta bendrovės apskaitos politiką ir (ar) dokumentų saugojimo tvarką tiriamuoju laikotarpiu. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2007 m birželio 20 d.) 21 straipsnį: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. Z. direktoriaus pareigas eina nuo 2004 m. spalio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė dokumento, kuriame būtų nustatyta bendrovės apskaitos politiką ir (ar) dokumentų saugojimo tvarką tiriamuoju laikotarpiu. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo surašęs dokumentą, kuriame nurodė, kad R. Z. yra atsakingas už dokumentų išsaugojimą, ir su šiuo dokumentu supažindino R. Z., tai R. Z. buvo atsakingas už dokumentų išsaugojimą. R. Z. 2021 m. kovo 16 d. papildomos įtariamojo apklausos protokole parodė, kad bendrovei nuolat trūkdavo apyvartinių lėšų, todėl jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas 2004-2006 metais skolino bendrovei savo asmenines piniginės lėšas, kiek pamena buvo paskolinęs apie 300 000 Lt (86886 eurų). Parodė, kad dalį minėtų pinigų per kelis kartus jam buvo paskolinę tėvai (viso bendrai apie 100000 litų (28962 eurų), kitą pinigų dalį buvo pasiskolinęs, kaip fizinis asmuo, iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“, pasirašant vartojamų kreditų paskolas. Taip pat R. Z. parodė, kad visi su paskolomis susiję dokumentai buvo pildomi ir buvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei. 2015 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/136 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Kauno AVMI FR0711 formomis „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ deklaravo, kad per 2004-2006 metus UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas R. Z. suteikė 162060 Lt (46935 eurų) paskolos. Taip pat tose pačiose formose deklaravo, kad 2006 m. R. Z. grąžino 65000 Lt (18825 eurų) paskolos. Tyrimui buvo pateiktas apskaitos dokumentas, kasos pajamų orderis, pagrindžiantis, kad R. Z. suteikė 20000 Lt paskolą bendrovei, taip pat buvo pateikti apskaitos dokumentai, kad R. Z. buvo grąžinti 65000 Lt (18825 eurų) paskolos iš bendrovės kasos, nurašant pinigines lėšas nuo kasos ir sumažinant kasoje dokumentinį piniginių lėšų likutį pagal kasos išlaidų orderius. Tačiau tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, kurie pagrįstų, kad R. Z. suteikė likusią dalį paskolos, t.y. 142060 Lt, (41143 eurų) kurie deklaruoti Kauno AVMI FR0711 formose. Nėra galimybės nustatyti, ar buvo surašyti apskaitos dokumentai, pagrindžiantys, kad R. Z. bendrovei (duomenys neskelbtini) suteikė ir likusią dalį paskolos 142060 Lt. (41143 eurų). Ar visi dokumentai, susiję su paskolomis, buvo surašyti, kaip R. Z. 2021 m. kovo 16 d. papildomos įtariamojo apklausos protokole parodė, nėra galimybės nustatyti. Taip pat ji parodė, jog R. Z. 2021 m. kovo 16 d. papildomos įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad jis dirbdamas vyr. finansininku galėjo suteiktą paskolą bendrovei įnešti tiesiai į bendrovės sąskaitą banke to neparodydamas kasoje, nes manė, kad sąskaitoje vis tiek matysis, jog jis įnešė pinigus, todėl to kasoje rodyti nereikia. 2015-09-24 specialisto išvadoje Nr. 5-2/136 nurodyta, kad R. Z. į bendrovės (duomenys neskelbtini) banko AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) įnešė 17900 Lt (5184 eurų), į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (GBP) įnešė 33403,05 Lt (9674 eurų) 2007 m. į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) įnešė 54843,42 Lt, (15883 eurų) iš viso 106146,47 Lt, (30742 eurų) nurodant „Kasa litais: pajamos. Paskirtis: Sąskaitos papildymas“. Tačiau bendrovė (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė 2007 m. kasos knygos nei litais, nei valiuta, nei kasos pirminių apskaitos dokumentų, išrašytų 106146,47 Lt. (30742 eurų) sumai. Dėl to tyrimo metu nėra galimybės nustatyti šių piniginių lėšų šaltinio. Nėra galimybės nustatyti ar bendrovė minėtus apskaitos dokumentus, t.y. 2007 m. kasos pirminius apskaitos dokumentus (KPO, KIO) išrašė 106146,47 Lt (30742 eurų) sumai ir ar bendrovė sudarė ir įrašė juos į kasos knygas litais, valiuta. Be to, ji nurodė, jog R. Z. (2021 m. kovo 16 d. papildomos įtariamojo apklausos protokole parodė, kad jis 2004-2006 metais skolino bendrovei savo asmenines piniginės lėšas, kiek pamena buvo paskolinęs apie 300 000 Lt (86886 eurų). Taip pat R. Z. parodė, kad visi su paskolomis susiję dokumentai buvo pildomi ir buvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei. R. Z. 2006 metais į UAB (duomenys neskelbtini) banko AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 94060 Lt, (27241 eurų) bendrovė į 2006 m. apyvartos žiniaraščių buhalterinę sąskaitą Nr. 2711-„Sąskaita banke litais“- įrašė, kad piniginės lėšos į banko sąskaitą įneštos iš bendrovės kasos (buhalterinė sąsk. 2721), tačiau šios piniginės lėšos nebuvo nurašytos nuo UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir likutis kasoje nesumažintas. Tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė apskaitos dokumento, pagrindžiančio 94060 Lt (27241 eurų) piniginių lėšų šaltinio. Tyrimo metu nustatyta, kad R. Z. 2008 m. į bendrovės (duomenys neskelbtini) AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 1078,57 Lt, (312,21 eurų) ir į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) įnešė 6373,88 Lt, (1845 eurų) nurodant: „Kasa litais pajamos kredito palūkanų dengimas“, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. kasos knygoje nefiksavo ūkinių operacijų - kasos išlaidų: 1078,57 Lt (312,21 eurų) ir 6373,88 Lt, (1845 eurų) iš viso 7452,45 Lt (2158 eurų) sumai bei tyrimui nepateikė šias ūkines operacijas pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų, dėl to nėra galimybės nustatyti šių piniginių lėšų (7452,45 Lt, 2158 eurų) ) šaltinio. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais nepagrindė 2006 metais R. Z. į UAB (duomenys neskelbtini) banko AB ,,(duomenys neskelbtini) bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įneštų 94060 Lt (27241 eurų) piniginių lėšų šaltinio, taip pat apskaitos dokumentais nepagrindė 2008 m. R. Z. į bendrovės (duomenys neskelbtini) AB ,, (duomenys neskelbtini) bankas“, esančias sąskaitas įneštų iš viso 7452,45 Lt (2158 eurų) piniginių lėšų šaltinio, tai nėra galimybės nustatyti, ar tai asmeninės R. Z. lėšos, skolintos bendrovei (2 t., b. l. 50-56).
2015 m. gruodžio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl R. Z. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 8-9).
2014 m kovo 12 d. specialisto išvada Nr.5-2/47, kurioje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymu 1997 m. rugpjūčio 15 d. Nr.38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ (aktuali nuo 1997 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. kovo 17 d.), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2007 m. birželio 20 d.) 21 straipsniu, 19 straipsniu, 17 straipsniu, to pasėkoje iš dalies nebuvo galimybės nustatyti 2005-2008 m. bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2007 m. birželio 20 d.) 21 straipsnį: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis R. Z. direktoriaus pareigas ėjo 2002 m. lapkričio 28 d. iki 2004 m. spalio 12 d., o A. Z. direktoriaus pareigas eina nuo 2004 m. spalio 12 d. iki dabar. Nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. vasario 20 d. R. Z. ėjo vyr. finansininko pareigas. Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. vasario mėn. 20 d. R. Z. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vyr. finansininko pareigose iš AB ,,(duomenys neskelbtini) bankas“ UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. sausio 16 d. išgrynino 23000 litų, 2007 m. sausio 24 d. išgrynino 4800 litų, 2007 m. vasario 2 d. išgrynino 2000 litų, 2007 m. kovo 8 d. išgrynino 220000 litų, 2007 m. kovo 19 d. išgrynino 100000 litų, 2007 m. gegužės 16 d. išgrynino 12400 litų, 2007 m. liepos 4 d. išgrynino 5500 litų, 2007 m. lapkričio 15 d. išgrynino 88500 litų, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė ir pateisinamais dokumentais nepagrindė (t.1., b. l. 74-143).
2015 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/136 konstatuota, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) 2005-2008 metais faktiškai vykdė veiklą-variklinių transporto priemonių pardavimą-įregistruotą bendrovės (duomenys neskelbtini) įstatuose, šiai veiklai vykdyti nebuvo reikalingas leidimas. Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, kad iš dalies negalima nustatyti 2003-2009 metų UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, kadangi:
1.Pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymą 1997 m. rugpjūčio 15 d. Nr.38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ PVM sąskaitos-faktūros saugomos 10 metų. Tačiau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė į Panaudotų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalą (sudarytą už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 14 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.) įrašytų kaip išrašytų 301 (trys šimtai vienos) pardavimo PVM sąskaitų-faktūros bei pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias bendrovė 2003 m. liepos-rugsėjo mėn. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose fiksavo pirkimų už 8007,70 Lt sumą. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 - 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 papunktį: „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574–19 straipsnio 1 ir
2 dalis: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Taip pat pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymą 1997 m. rugpjūčio 15 d. Nr.38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kad PVM sąskaitų-faktūrų saugomos 10 metų, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų už 2005 m. gegužės-birželio ir rugsėjo-spalio mėnesius, 2006 metų 14 (keturiolikos) pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų išrašytų 59696,16 Lt sumai, 2007 metais 5 (penkių) pardavimo PVM sąsk.-faktūrų, išrašytų 5204,53 Lt sumai, ko pasėkoje nebuvo galimybės nustatyti, kokios ūkinės operacijos vyko. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574–21 straipsnį: “1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė 2010-2012 metais surašytų pirminių apskaitos dokumentų, sudarytų registrų, kasos knygų, nepateikė VĮ „Registrų centras“ finansinių ataskaitų, sudarytų už 2010-2012 metus, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti 2010-2012 metų bendrovės veiklos. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084-12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 papunktį: „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 19 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Taip pat pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymą 1997 m. rugpjūčio 15 d. Nr.38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad kasos operacijų apskaitos pirminiai dokumentai, materialinių vertybių priėmimo kvitai, finansinės apskaitos registrai (didžiosios knygos, bendrieji žurnalai ir kitos tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formos), PVM sąskaitos-faktūros saugomi 10 metų, kadangi bendrovė įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: 2006 metų 14 (keturiolikos) pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų 59696,16 Lt sumai (17289,20 eurų), 2007 metų 5 (penkių) pardavimo PVM sąsk.-faktūrų, išrašytų 5204,53 Lt sumai (1507,34 €) (2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 4 ir 6 lentelės 8-9 puslapiai). 2005 m. kasos knygos pirminių apskaitos dokumentų, t.y. KIO 266692,40 Lt sumai (77239,46 eurus) (2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 24 ir 25 lentelės 35-36 psl.) ir KPO 302404,66 Lt sumai (87582,44 eurus) (2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 94 priedas). 2006 m. nekompiuterizuotai pildomoje kasos knygoje įrašytų KPO (nuo KPO Nr.(duomenys neskelbtini) iki Nr.(duomenys neskelbtini) 44680,70 Lt sumai (12940,43 eurų ) ir KIO (nuo KIO Nr.1 iki Nr.6) 87589,58 Lt sumai (25367,70 eurai) (2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 26 lentelė, 37 psl.). Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų pirminių apskaitos dokumentų: 2006 m. sausio 3 d. KIO Nr.1 – 20000 Lt sumai (5792,40 eurus) bei 2006 m. kovo 30 d. KIO Nr.9 – 11640 Lt sumai (3371,18 eurai). 2005-2008 metais sudarytų buhalterinių sąskaitų registrų (išskyrus nurodytus 2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 44 lentelėje bei šios išvados 8 lentelėje 74 (septyniasdešimt keturių) pinigų priėmimo kvitų (nuo USA Nr.5215151 iki USA Nr.5215198 (imtinai), USA Nr.5215231, nuo USA Nr.5215273 iki USA Nr. 5215295 (imtinai), nuo USA Nr.5215298 iki USA Nr.5215299); Bendrovė (duomenys neskelbtini) 2006 m. išrašė KPO nuo (duomenys neskelbtini) Nr. 238 iki (duomenys neskelbtini) Nr.391, tyrimui nepateikė 2007 m. išrašyto nei vieno KPO, o 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė KPO nuo (duomenys neskelbtini) Nr. 428 iki (duomenys neskelbtini) Nr.429. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407 – 2 punkto 1 papunktį „2. Nustatyti, kad: 2.1. Kasos pajamų orderio blankų, sąskaitų-faktūrų blankų naudojimui, anuliavimui, grąžinimui ir sunaikinimui taikomi tie patys reikalavimai ir tos pačios taisyklės kaip ir PVM sąskaitų faktūrų blankams.“ Pagal šio nutarimo 12 punkto 1 papunktį: „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka.“ Taigi bendrovė neišsaugojo KPO nuo Nr.392 iki Nr.427 (imtinai), t.y. 36 (trisdešimt šešių) kasos pajamų orderių. 2006 m. sausio mėn. avansinės apyskaitos, įrašytos į 2006 m. sausio 3 d. KIO Nr.1 (pateiktą Kauno AVMI), kaip 20000 Lt piniginių lėšų išmokėjimo pagrindo, bei 2006-03-30 avansinės apyskaitos Nr.3, įrašytos į 2006 m. kovo 30 d. KIO Nr.9 (pateiktą Kauno AVMI), kaip 11640 Lt piniginių lėšų išmokėjimo pagrindo. Ko pasėkoje negalima nustatyti, kur buvo panaudotos bendrovės piniginės lėšos 31640 Lt sumai (20000+11640) (9163,58 eurus), išduotos A. Z.. 2006 m. sausio 3 d. KIO Nr.1 ir 2006 m. kovo 30 d. KIO Nr.9 nepasirašyti įmonės vadovo, kasininko ir gavėjo, tačiau ant jų ranka užrašyta, kad ,,Kopija tikra:2006.04.08“, nurodytas pasirašęs asmuo direktorius A. Z., yra parašai. Avansinių apyskaitų nuo Nr.3 iki Nr.12, nurodytų 2006 metais išrašytuose 10 (dešimtyje) KIO, išrašytų 150795,56 Lt sumai (43673,41 eurus) (detaliai žiūrėti 2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 32 lentelėje 42 psl.). 10 (dešimtyje) KIO, išrašytų 150795,56 Lt sumai, piniginių lėšų gavėjas nurodytas A. Z., yra parašai. Dėl to negalima nustatyti, kur buvo panaudotos 150795,56 Lt piniginės lėšos, išduotos A. Z. pagal 10 (dešimt) KIO, kuriuose nurodytas piniginių lėšų išdavimo pagrindas – minėtos avansinės apyskaitos nuo Nr.3 iki Nr.12. KIO pasirašyti, nurodyti pasirašę asmenys vyr. finansininkas, yra parašas, kasininkas, yra parašas, ir gavėjas, yra parašas. Pagal darbo sutartį Nr.8. R. Z. ėjo vyr. finansininko pareigas nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. vasario 20 d. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 21 straipsnį: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. Z. direktoriaus pareigas eina nuo 2004 m. spalio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė 2007 m. banko AB ,,(duomenys neskelbtini) bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyta, kad per 2007 m. R. Z. išgrynino 456200,00 Lt sumą, o A. Z. išgrynino 307900,00 Lt sumą, tačiau, kaip minėta, bendrovė (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė 2007 m. kasos knygos nei avansinių apyskaitų (pažymėtina, kad nėra galimybės nustatyti ar jos iš viso buvo sudarytos), kuriose atsispindėtų, kur R. Z. ir A. Z. panaudojo iš viso 764100,00 Lt sumai bendrovės lėšų. Dėl to iš dalies negalima nustatyti 2007 m. bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bendrovė (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: 2006 metų 14 (keturiolikos) pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų išrašytų 59696,16 Lt sumai (17289,20 eurus), 2007 metų 5 (penkių) pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų 5204,53 Lt sumai (1507,34 eurus) (2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 4 ir 6 lentelės 8-9 psl.). 2005 m. kasos knygos pirminių apskaitos dokumentų, t.y. KIO 266692,40 Lt sumai (77239,46 eurus) (2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 24 ir 25 lentelės 35-36 psl.) ir KPO 302404,66 Lt sumai (87582,44 eurus) (2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 94 priedas). 2006 m. nekompiuterizuotai pildomoje kasos knygoje įrašytų KPO (nuo KPO Nr.(duomenys neskelbtini) iki Nr.(duomenys neskelbtini) 44680,70 Lt (12940,43 eurų) sumai ir KIO (nuo KIO Nr.1 iki Nr.6) 87589,58 Lt (25367,70 eurų) sumai (2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 – 26 lentelė, 37 psl.). Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų pirminių apskaitos dokumentų: 2006 m. sausio 3 d. KIO Nr.1 – 20000 Lt (5792,40 eurų) sumai bei 2006 m. kovo 30 d. KIO Nr.9 – 11640 Lt (3371,18 eurų) sumai. 2005-2008 metais sudarytų buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių (išskyrus nurodytus 2014 m. kovo12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 - 44 lentelėje bei šios išvados 8 lentelėje). 74 (septyniasdešimt keturių) pinigų priėmimo kvitų (nuo USA Nr.5215151 iki USA Nr.5215198 (imtinai), USA Nr.5215231, nuo USA Nr.5215273 iki USA Nr. 5215295 (imtinai), nuo USA Nr.5215298 iki USA Nr.5215299); Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. išrašė KPO nuo (duomenys neskelbtini) Nr. 238 iki (duomenys neskelbtini) Nr.391, tyrimui nepateikė 2007 m. išrašyto nei vieno KPO, o 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) išrašė KPO nuo (duomenys neskelbtini) Nr. 428 iki (duomenys neskelbtini) Nr.429. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407 - 2 punkto 1 papunktį „2. Nustatyti, kad: 2.1. Kasos pajamų orderio blankų, sąskaitų faktūrų blankų naudojimui, anuliavimui, grąžinimui ir sunaikinimui taikomi tie patys reikalavimai ir tos pačios taisyklės kaip ir PVM sąskaitų faktūrų blankams.“ Pagal šio nutarimo 12 punkto 1 papunktį: „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka.“ Taigi bendrovė neišsaugojo KPO nuo Nr.392 iki Nr.427 (imtinai), t.y. 36 (trisdešimt šešių) kasos pajamų orderių. 2006 m. sausio mėn. avansinės apyskaitos, įrašytos į 2006 m. sausio 3 d. KIO Nr.1 (pateiktą Kauno AVMI), kaip 20000 Lt (5792,40 eurus) piniginių lėšų išmokėjimo pagrindo bei 2006 m. kovo 30 d. avansinės apyskaitos Nr.3, įrašytos į 2006 m. kovo 30 d. KIO Nr.9 (pateiktą Kauno AVMI), kaip 11640 Lt (3371,18 eurą) piniginių lėšų išmokėjimo pagrindo. 2006 m. sausio 3 d. KIO Nr.1 ir 2006 m. kovo 30 d. KIO Nr.9 nepasirašyti įmonės vadovo, kasininko ir gavėjo, tačiau ant jų ranka užrašyta, kad ,,Kopija tikra:2006.04.08“, nurodytas pasirašęs asmuo direktorius A. Z., yra parašai.
Avansinių apyskaitų nuo Nr.3 iki Nr.12, nurodytų 2006 metais išrašytuose 10 (dešimtyje) KIO, išrašytų 150795,56 Lt (arba 43673,41 eurų) sumai (detaliai žiūrėti 2014 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr.5-2/47 - 32 lentelėje 42 psl.). 10 (dešimtyje) KIO, išrašytų 150795,56 Lt sumai, piniginių lėšų gavėjas nurodytas A. Z., yra parašai. KIO pasirašyti, nurodyti pasirašę asmenys vyr. finansininkas, yra parašas, kasininkas, yra parašas. Pagal darbo sutartį Nr.8. R. Z. ėjo vyr. finansininko pareigas nuo 2005 m. vasario 1 d iki 2007 m. vasario 20 d. Dėl to bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 – 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 papunktį: „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 19 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Taip pat pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymą 1997 m. rugpjūčio 15 d. Nr.38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad kasos operacijų apskaitos pirminiai dokumentai, materialinių vertybių priėmimo kvitai, finansinės apskaitos registrai (didžiosios knygos, bendrieji žurnalai ir kitos tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formos), PVM sąskaitos-faktūros saugomi 10 metų (1 t., b. l. 144-173).
VSD išraše nurodyta, jog R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2007 m. vasario 20 d. (2 t., b. l. 37).
2021 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame nurodyt, jog veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 15).
2021 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodoma, jog pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (t.1., b. l. 17-18).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia (be kita ko) turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas; apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013).
Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Be to, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001; 2K-387-2008).
Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2012). Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-545/2012, 2K-161/2013).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K- 7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K-503/2012). Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnį būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tik vertinant įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus pagal atskiras nusikalstamas veikas, galima atskleisti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir kaltinamųjų tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaule. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltinamųjų parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.
Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Z. laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. vasario mėn. 20 d. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininko pareigose pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, turtą, kai iš AB ,,(duomenys neskelbtini) bankas“ UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. sausio 16 d. išgrynino 23 000 litų, 2007 m. sausio 24 d. išgrynino 4 800 litų, 2007 m. vasario 2 d. išgrynino 2 000 litų, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, pateisinamais dokumentais nepagrindė, tokiu būdu pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą pinigines lėšas sumoje 29 800 litų (8630,67 eurų) bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kai 2007 m. vasario 20 d. būdamas atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininko pareigų ir neturėdamas jokio teisino pagrindo AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ darbuotojams pristatė kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, turintis teisę disponuoti įmonės lėšomis, tokiu būdu apgaule iš UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,(duomenys neskelbtini) bankas“ 2007 m. kovo 8 d. išgrynino 22 0000 litų, 2007 m. kovo 19 d. išgrynino 100 000 litų, 2007 m. gegužės 16 d. išgrynino 12 400 litų, 2007 m. liepos 4 d. išgrynino 5 500 litų, 2007 m. lapkričio 15 d. išgrynino 88 500 litų, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, kitaip bendrovės atsakingiems asmenimis neperdavė bei pateisinamais dokumentais nepagrindė, tokiu būdu apgaulė savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas sumoje 426 400 litų (123 493,97 eurų). Kaltinamojo R. Z. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Pagal R. Z. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, todėl įvertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo R. Z. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, numatytą sudėtį, kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė dvi veikas, vieną sunkią ir vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos yra tyčinės ir baigtos. Baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja (2 t., b. l. 126-128), psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas (2 t. b. l. 129), priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 130-131).
Tačiau įvertinus, jog nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (2007 m. vasario 20 d.) iki šios dienos R. Z. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, laikytina, kad jo asmenybė prarado tą pavojingumą, koks buvo nusikalstamų veikų padarymo metu darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. Z. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas numatytas įpareigojimas – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme teismas nustatė, jog kaltinamojo R. Z. atžvilgiu yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Kaltinamojo (veika padaryta nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. vasario 20, senatis – 2015 m. vasario 20 d.).Taip pat iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. Z. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. kovo 05 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 82-83), tačiau 2016 m,. rugpjūčio 31 d. nutarimu paskelbta kaltinamojo paieška (2 t., b. l. 1-4). Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos duomenimis R. Z. 2021 m. vasario 24 d. surastas (2 t., b. l. 28, 40-41), kadangi kaltinamasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, jau suėjus senaties terminui, todėl jo atžvilgiu senaties terminas nenutrūko ir senaties terminas skaičiuojamas nuo 2007 m. vasario 20 d. ir senaties terminas suėjo 2015 m. vasario 20 d.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Senaties terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnis, kuriame nustatyta, kad praėjus tam tikram laikui nuo nusikaltimo padarymo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, buvo priimti baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 red.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija). Šiuo atveju kaltinamasis nereikalavo nutraukti baudžiamojo proceso, nepareiškė prašymo nutraukti baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Taip pat išaiškinama, kad proceso nutraukimas dėl senaties nėra kaltininko išteisinimas (LAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010, LAT 2013-12-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-591/2013), todėl suėjus senaties terminui kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje nutrauktina.
Kadangi kaltinamasis R. Z. pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir kuri skiriama pilnamečiui, nepilnamečiui ar juridiniam asmeniui kartu su bausme, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą), o esant nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies, 4 dalies 5 punktu, 5 dalimi), – ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas privalomas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas). Jeigu padarius nusikalstamą veiką išvengiama turtinės prievolės ar ji panaikinama (pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino PVM, valstybės tarnautojui kaip kyšis nemokamai suteikiamos turtinės paslaugos), teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jos vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina 426400 litų (123493,97 eurai) valstybės nuosavybėn.
V. Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 14-16), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikintina.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad R. Z. paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. Z. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsniu R. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalimi, 4 dalies 5 punktu, 5 dalimi iš kaltinamojo R. Z. konfiskuoti pinigines lėšas – 123 493,97 eurų (vieną šimtą dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 97 centus valstybės naudai.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.