- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2-5620-435/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01390-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskait-Jocė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- L. Č.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. patikslintą ieškinį atsakovui L. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė prašė teismo: pripažinti, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. Č. asmeninė nuosavybė, nutraukti ieškovės V. Č. ir atsakovo L. Č. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: ieškovei – Č., atsakovui – Č., priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). 1987 m. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. Č., o 1989 m. (duomenys neskelbtini) – sūnus D. Č.. Šalių santykiai patenkinami buvo tik pirmaisiais metais, vėliau daugėjo nesutarimų ir konfliktų. Atsakovas nesirūpino namais, nebaigdavo remontų, nevengė alkoholio. Beveik visi atsakovo savaitgaliai buvo praleisti ne su šeima, bet su draugais žvejojant. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad jis uždirba pinigus ir to užtenka. 2010 m., kai vaikai suaugo ir išėjo gyventi atskirai, šalys liko gyventi dviese, ieškovė tikėjosi, kad santuoką pavyks išsaugoti daugiau laiko leidžiant kartu. Tačiau atsakovas ir toliau galvojo tik apie save. Nuo 2016 m. gegužės mėn. ieškovė ir atsakovas pradėjo faktiškai gyventi atskirai, skirtinguose kambariuose, o nuo 2016 m. spalio mėnesio ieškovė persikėlė gyventi į jai priklausantį butą.
3. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris pažeidė esmines savo, kaip sutuoktinio ir gyvenimo partnerio, pareigas, tenkindamas vien savo egoistinius pomėgius. Ieškovė negali įvardinti konkrečių savo veiksmų, galėjusių prisidėti prie šeimos iširimo. Tačiau pati ieškovė nurodo, kad dėl šeimos iširimo dažniausiai yra kalti abu sutuoktiniai, todėl prašo šią santuoką nutraukti pripažįstant, kad dėl jos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Ieškovė siūlo atsakovui santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovas ieškovės siųsto laiško neatsiėmė, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu.
4. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu šalys neįgijo jokio bendro turto, kuris būtų dalijamas santuokos nutraukimo metu. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įgytas 2015 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisės pagrindu) ir butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įgytas 1996 m. spalio 30 d. Mainų sutarties pagrindu). Nekilnojamojo turto registro išraše pastarasis butas nėra nurodytas kaip asmeninės ieškovės nuosavybė, tačiau tuo pačiu nėra ir nurodyta, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė prašo šį butą pripažinti asmenine jos nuosavybe dėl jo įsigijimo aplinkybių. 1997 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). 1996 m. spalio 30 d. ieškovė paveldėtą butą išmainė į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Mainų sandoriu ieškovė nesiekė pakeisti turimo turto statuso ar nuosavybės formos, mainai buvo įvykdyti be priemokos, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas buvo pakeistas analogišku turtu, kuris išliko ieškovės asmenine nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Dėl šių priežasčių ieškovė prašo butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe.
5. Ieškovė taip pat nurodo, kad šalys kartu ir ji atskirai neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų. Apie atsakovo L. Č. kreditorius ieškovė duomenų neturi.
II. Atsakovo atsikirtimai
6. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teisme iškeltą bylą atsakovas informuotas tinkamai (el. b. l. 65).
7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai (el. b. l. 49, 54). Atsakovo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. lapkričio 26 d. pranešimu ieškovės atstovas advokatas siūlė atsakovui nutraukti santuoką su ieškove bendru jų sutikimu (el. b. l. 22). Atsakovui siųstas pranešimas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas (el. b. l. 23, 24).
9. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise 2015 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10–11). Atsakovės vardu 1996 m. spalio 30 d. mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu taip pat registruotas butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12–13). Atsakovė, 1994 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu asmeninėn nuosavybėn įgijo butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14–15). 1996 m. spalio 30 d. mainų sutarties pagrindu atsakovė minėtą butą išmainė į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17–18). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 9). Nei ieškovė, nei atsakovas neturi jų vardu registruotų transporto priemonių (el. b. l. 19, 20).
Dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe
10. Ieškovė prašo pripažinti, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. Č. asmeninė nuosavybė, kadangi butą ji įsigijo mainų sutartimi, kuria išmainė jai asmeninės nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklausiusį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini).
11. Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – dėl bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, tai yra, turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis). Sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
12. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo paveldėtas. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad šis paveldimas turtas perduodamas šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, todėl laikoma, kad šis ieškovės paveldėtas turtas buvo įgytas jos asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. 1996 m. spalio 30 d. ieškovė su G. Č. sudarė mainų sutartį, pagal kurią G. Č. išmainė jai priklausiusį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), į ieškovės paveldėtą butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Šalys mainų sutartyje nurodė, kad G. Č. mainomas turtas vertas 44 721,00 Lt, o ieškovės butas vertas 35 876,00 Lt. Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad butai mainomi be priemokos. Ieškovė nurodė, jog kadangi butas mainų sutartimi buvo įgytas mainant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, todėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe.
15. Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštaravimų ieškinio reikalavimams nereiškė, nebuvo aktyvus procese, neteikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes ir motyvus, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai laikomi pakankamais paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe tenkinamas. Butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažįstamas asmenine ieškovės V. Č. nuosavybe.
Dėl santuokos nutraukimo
17. Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.
18. CK 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.
19. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
20. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė sutiko, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, atsakovas savo pozicijos byloje nepareiškė. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) metais, o po 30 metų santuokinio gyvenimo, ieškovei išsikėlus gyventi skyriumi, jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi jau beveik trys metai, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, santuoka nutraukiama pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).
22. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė Č., atsakovui – prigimtinė pavardė Č. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
23. Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).
24. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Turto padalinimo klausimas taip pat nesprendžiamas, kadangi šalys jokio dalintino turto nėra įgiję.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat už advokato teisines paslaugas ieškovė iš viso sumokėjo 665,00 Eus (el. b. l. 68–70). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 665,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
26. Valstybė šioje byloje patyrė 9,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270, 385 straipsniais,
nutaria:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutraukti ieškovės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. Č. palikti santuokinę pavardę – Č., atsakovui prigimtinę – Č.
Priteisti ieškovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 740,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,90 Eur (devynių eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.