Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-61-417/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-11-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. T-61-417/2016Nutartis · 2016-08-05Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-617-963/2016Nutartis · 2016-09-30Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-05
Bylos Nr.
T-61-417/2016
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02032-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-61-417/2016.Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02032-2014-2.Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.; 2.1.4.5.5.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-417/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu J. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal:

BK 300 straipsnio 1 dalį dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių netikrų dokumentų pagaminimo vieneriems metams laisvės atėmimo;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo pasisavinti 69 270,78 EUR dvejiems metams ir šešiems laisvės atėmimo;

BK 300 straipsnio 1 dalį dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumento suklastojimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo pasisavinti 34 900 EUR dvejiems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo panaikinti turtinę prievolę sumokėti 11 300,68 EUR PVM dvejiems metams ir penkiems mėnesiams laisvės atėmimo;

BK 300 straipsnio 1 dalį dėl UAB ,,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių netikrų dokumentų pagaminimo vieneriems metams ir devyniems mėnesiams laisvės atėmimo;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo pasisavinti 83 682,66 EUR dvejiems metams ir septyniems mėnesiams laisvės atėmimo;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo panaikinti turtinę prievolę sumokėti 16 167,41 EUR PVM dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo panaikinti turtinę prievolę sumokėti 1,175.50 EUR PVM vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punku, 6 dalimi paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant J. T. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, patirtų už J. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, priteisimo. Teikime nurodyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Tarnybos teikimas netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 puntu, J. T. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu kaltinamosios galimybes pasinaudoti jai tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos teikimas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamosios J. T. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutarė:

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-417/2015 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Eduardas Maškevičius