Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2019 m. lapkričio 19 d. apie 14 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią, motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai alkoholio matavimo prietaisu 14 val. 40 min. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Šie, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, todėl L. P. kaltė yra įrodyta, o veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo sugyventinė D. P. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 147-148). Šis prašymas tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja yra kaltinamojo šeimos narys, nes jie jau trylika metų gyvena kaip šeima, ji nėra teista (b. l. 150), nėra bausta administracine tvarka (b. l. 151), darbdavio charakterizuojamas labai gerai (b. l. 152), paaiškino, kad kaltinamasis gyvena jos namuose, jie gerai sutaria ir ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad D. P. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sugyventinė, kuri prilyginama sutuoktiniui (BK 248 straipsnio 2 dalis), ir kurios namuose gyvena kaltinamasis, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Todėl įvertinus BK 281¹ straipsniu valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipnį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, dvejų metų terminui. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 20 d. (Išplėstinės Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra iš tiesų yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kurios tikslas kaip tik ir yra užkirtsi kelią pakartoitiniam vairavimui. Todėl šių aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką automobilio konfiskavimas nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes šį tikslą šiuo atveju pasiekti leidžia laidavimo institutas ir kita skiriama baudžiamojo poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Tačiau įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio daugiau nei 1.51 promilės negali būti švelnesnė nei administracinė, net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo patirtų švelnesnes sankcijas nei už lengvesnį. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė –įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Įmokos dydis nustatytinas minimalaus, nes kaltinamojo turtinė padėtis netekus darbo ir pajamų yra sunki.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, pa­nai­kin­tinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. P. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį D. P. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

- uždraudimą naudotis specialia teise, ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 20 d.;

- 5 (penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą banke Luminor bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, ir banko kvitą pateikti Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroro 2019-11-21 nutarimu taikomą laikiną L. P. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį "VW PASSAT", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (turto arešto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. P. ir laiduotojai D. P. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.