Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriui dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria pareiškėjo L. D. skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui 2018 m. balandžio 3 d. patikslintą skundą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėto pareiškėjo patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Iš minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėjas pašalino tik vieną – sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį ir pateikė teismui įrodymus apie tai. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skunde turi suformuluoti aiškius ir konkrečius reikalavimus, nurodyti atsakovus, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti tinkamai įformintus įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, nurodyti skundžiamus administracinius aktus arba viešojo ar vidaus administravimo subjekto neveikimą, vilkinant atlikti veiksmus, grindžiant reikalavimus, nurodyti kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokias teisines pasekmes sukelia priimti administraciniai aktai; pateikti įrodymus, kada pareiškėjas gavo administracinius aktus, arba nurodyti kada kreipėsi į instituciją ir ši neatliko veiksmų (neveikė).

Įvertinus pareiškėjo patikslinto skundo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, tiek skundo reikalavimai, tiek aplinkybės, kuriomis grindžiami šie reikalavimai, yra išdėstyti neaiškiai, nenuosekliai.

Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad jis prašo panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 rugpjūčio 28 d. Nr. 94-12993 sprendimą ir panaikinti 1996 m. gruodžio 13 d. pretendentų susitarimą. Pareiškėjo minimi dokumentai priimti 2000 m. rugpjūčio 28 d. ir 1996 m. gruodžio 13 d., taigi praėjus beveik 18 ir 22 metams iki pareiškėjo skundo padavimo teismui šioje administracinėje byloje – 2018 m. kovo 12 d. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, kad šiems pareiškėjo keliamiems reikalavimams yra praleisti ABTĮ 29 straipsnyje nustatyti skundo padavimo administraciniam teismui terminai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 rugpjūčio 28 d. sprendimas galėjo būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos.

Pareiškėjas patikslintame skunde prašė: ,,panaikinti institucijos NŽT veiksmus 2016-11-15 atsiliepime neteisėtais, viešojo administravimo subjektų vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus t. y. pripažinti suklaidinus teismą“. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartyje teisingai nurodė, kad toks skundo reikalavimas negali būti priimamas nagrinėti, nes bylose pateikti ginčo šalių atsiliepimai yra vertinami toje byloje, kurioje jie pateikti.

Pareiškėjas ketvirtuoju ir penktuoju patikslinto skundo reikalavimais prašė: ,,pripažinti, kad 2016-04-22 Nr. (23)NTP-9-1592 teikiant pakartotinį patikslinimą L. D. teiktas iš ypatingojo archyvo 1959 m. lapkričio 21 d. išvada, kurioje nurodoma, kad iki ištrėmimo šeima valdė 35 ha žemės.... VGTPT šią informaciją ignoravo, nusišalindama nuo šios pareigos viešojo intereso srityje...“; ,,pripažint, dokumentą – „Pažyma apie nuosavybę“, kuri nurodo „jog iš G. kaimo žemės valdytojas: - D. B. s, P.“ šiuo įstatymo pagrindu privalu grąžinti žemę, mišką ir išmokėti kompensacijas nustačius šią juridinę reikšmę pagrįsta, remiantis teismui pateiktais dokumentais, priimti procese naują sprendimą, kad ,,V. J. D. sutartyje paveldėjo savo tėvo D. B. s. P.“. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino, kad skundo reikalavimas turi būti toks, pagal kurį teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai ginčo šaliai ir nekiltų abejonės dėl galimybės jį įvykdyti. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (pa­naikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlygi­nimą ar pan.) (2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010). Taigi, pareiškėjui 2018 m. balandžio 3 d. skunde suformulavus reikalavimus pripažinti tam tikras aplinkybes ar pripažinti viešojo administravimo subjekto veiksmus neteisėtais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas tinkamai skundo trūkumų nepašalino.

Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę 1 000 Eur žalą, visiškai nenurodė, iš kokių ir kokio viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ją kildina. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindė nei turtinės žalos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, nei neturtinės žalos, kaip ji apibrėžiama Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, dydžio, nepateikė padarytą žalą pagrindžiančių įrodymų, nors pareiga pagrįsti skundą ne tik nurodant konkrečias aplinkybes, bet ir pateikiant įrodymus, pareiškėjui buvo išaiškinta pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi nustatant terminą skundo trūkumams šalinti. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nustatytų skundo trūkumų nepašalino.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.