- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- eA-968-789/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08605-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- H. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas H. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 23S152392 „90002773732 H. S. sprendimas“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 7 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) (toliau – ir 2022 m. kovo 7 d. prašymas) iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė:
2.1. pareiškėjas bijo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija, Kilmės valstybė) teisėsaugos dėmesio dėl jo (duomenys neskelbtini) dalyvavimo proteste (duomenys neskelbtini);
2.2. pareiškėjas bijo Baltarusijos teisėsaugos persekiojimo dėl jo dalyvavimo mitinge Minske prieš karą Ukrainoje;
2.3. pareiškėjas, būdamas Baltarusijos kariuomenės rezervistu, bijo būti išsiųstas kariauti į Ukrainą;
2.4. pareiškėjas Lietuvoje savanoriavo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įstaiga), kuri Kilmės valstybėje pripažinta ekstremistine, už tai jam gresia teisinė atsakomybė Kilmės valstybėje;
2.5. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, dalyvaujantys (duomenys neskelbtini) prieš Baltarusijos režimą, yra persekiojami, su jais elgiamasi nežmoniškai, o pareigūnai už savo neteisėtus veiksmus nebaudžiami. Migracijos departamentas neatsižvelgė į šias aplinkybes;
2.6. pareiškėjo apklausų metu pateikta informacija patvirtina, kad egzistuoja visos būtinos prielaidos, leidžiančios pagrįsti pareiškėjo baimę grįžti į Kilmės valstybę dėl galimo jo persekiojimo;
2.7. nors Migracijos departamentas nurodė, kad nenustatė, jog Baltarusijoje šauktiniai būtų siunčiami į karą Ukrainoje ar kad šalyje vyksta slapta ar atvira mobilizacija, pareiškėjas, būdamas kariuomenės rezervistu, asmeniškai nėra gavęs iš kariuomenės jokių oficialių šaukimų ar kitokių prievolės vykdymo įsakymų bei nesusidūrė ir su jokiu papildomu kariuomenės dėmesiu, tačiau šios aplinkybės prieštarauja Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime nurodytoms išvadoms, kad „Baltarusijos teritorija yra naudojama Rusijos karinių pajėgų dislokavimui ir Baltarusija perdavė Rusijai dalį savo ginkluotės.“ Todėl tai, kad pareiškėjas asmeniškai nėra gavęs iš kariuomenės oficialių šaukimų, nereiškia, kad toks šaukimas negali būti įteiktas pareiškėjo grįžimo į Kilmės valstybę atveju ar kad jis nebus priverstas kariauti prieš Ukrainą;
2.8. Baltarusijoje tęsiasi savavališki sulaikymai už naudojimąsi pilietinėmis teisėmis, nustatomas kankinimų ir draudžiamo elgesio naudojimas tiriant politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas, administraciniuose procesuose. Migracijos departamentas pažymėjo, kad dėl Baltarusijos valdžios nuolatinių pastangų bausti už naudojimąsi pilietinėmis teisėmis sumažėjo Baltarusijos pilietinės visuomenės aktyvumas (2023 metų Freedom House ataskaita). Tai patvirtina, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl prieglobsčio suteikimo, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas nebuvo ir nebus persekiojamas Kilmės valstybėje;
2.9. nors Migracijos departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, nenustatė, kad pareiškėjui Kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, tačiau jo paties padaryta išvada apie tai, jog Rusijos Federacija (toliau – ir Rusija) gali panaudoti Baltarusijos teritoriją karinėms operacijoms prieš Ukrainą, patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti grėsmė Kilmės valstybėje. Todėl Migracijos departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas šiuos argumentus:
3.1. pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsienių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio ir 87 straipsnio reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga;
3.2. nustatyta, kad tiek iki 2022 m. vasario 27 d. referendumo ir antikarinių protestų, tiek po jų nei pareiškėjas, nei kiti (duomenys neskelbtini) nesusidūrė su jokiu teisėsaugos dėmesiu. Visas pareiškėjui ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų skirtas dėmesys buvo skiriamas grupei žmonių, referendumo dieną buvusiai prie (duomenys neskelbtini) neilgą laiką, nukreiptais neasmeniniais raginimais išsiskirstyti, kuriuos pareiškėjas įvykdė;
3.3. vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatytos jokios persekiojimo riziką didinančios individualios aplinkybės. Nenustatyta, kad pareiškėjas ar (duomenys neskelbtini) kada nors būtų asmeniškai susidūrę su išskirtiniu teisėsaugos dėmesiu, kuris leistų teigti, jog Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai turėtų motyvą vertinti pareiškėją kaip „priešą“ ar „grėsmę“ valstybės režimui;
3.4. nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad Kilmės valstybėje pareiškėjas susidurtų su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui, grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, nenustatyta, kad Kilmės valstybėje vyksta beatodairiškas smurtas tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu;
3.5. atliekant tyrimą, remtasi aktualiausiais Freedom House, Amnesty International, Human Rights Watch, Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento ir kitų žiniasklaidos priemonių šaltiniais;
3.6. skundo argumentai dėl galimo pareiškėjo įtraukimo į karą Ukrainoje nepagrįsti. Pareiškėjo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra Kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini), todėl baiminosi, kad jis, kaip rezervistas, gali būti išsiųstas kariauti prieš Ukrainą. Tačiau nenustatyta, kad Baltarusijoje rezervistai būtų siunčiami į karą Ukrainoje arba kad šalyje vyktų mobilizacija. Nors Baltarusijos teritorija yra naudojama Rusijos karinių pajėgų dislokavimui ir Baltarusija perdavė Rusijai savo ginkluotės dalį, tačiau Baltarusijos karinės pajėgos nuo pat karo pradžios tiesiogiai nedalyvauja kare prieš Ukrainą, o Baltarusijos įsitraukimo į karą ateityje tikimybė šiuo metu yra išimtinai hipotetinė ir stipriai sumažėjusi po Rusijos patirtų karinių nesėkmių pirmaisiais karo mėnesiais. Pareiškėjas, būdamas kariuomenės rezervistu, asmeniškai nėra gavęs iš kariuomenės jokių oficialių šaukimų ar kitokių prievolės vykdymo įsakymų, nesusidūrė su jokiu papildomu kariuomenės dėmesiu, o apklausos metu pripažino, kad jo išvykimo iš Baltarusijos priežastimi tapo (duomenys neskelbtini) gauta melaginga ir vėliau nepasitvirtinusi informacija apie Baltarusijos kariuomenės rezervistams siunčiamus šaukimus;
3.7. pareiškėjo veikla Įstaigoje, jam išvykus iš Baltarusijos, nėra vieša. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog jo veikla apsiriboja dalyvavimu protesto akcijose Vilniuje, tačiau pačiai Įmonei pareiškėjas oficialiai nepriklauso bei joje nesavanoriauja. Tyrimo metu nenustatytos riziką didinančios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimomis sąsajomis su Įstaiga.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.
5. Teismas nustatė šias aplinkybes:
Šalies argumentai
5.1. 2022 m. kovo 7 d. prašyme pareiškėjas nurodė, jog jis prašo prieglobsčio Lietuvoje, nes jis ir jo artimieji dalyvavo mitinguose prieš karą Ukrainoje, jo artimieji dalyvavo mitinguose prieš neteisėtą valdžios užgrobimą Baltarusijoje; jis nenori kovoti prieš brolišką Ukrainos tautą, tačiau yra didelė tikimybė, jog taip įvyks, jeigu Baltarusijoje liks dabartinė valdžia;
5.2. 2023 m. gegužės 11 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. vasario 27 d., kai Baltarusijoje vyko referendumas dėl Baltarusijos Konstitucijos pataisų, jis kartu su (duomenys neskelbtini) nuėjo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iš anksto stovėjo teisėsaugos pareigūnų automobilis tamsintais langais. Pareigūnai su savimi turėjo tai, kas, pareiškėjo manymu, galėjo būti vaizdo registratoriai. Nurodė, kad jis balsavo pagal savo faktinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), o ne pagal oficialią registracijos vietą ((duomenys neskelbtini)), todėl jo nebuvo balsavimo sąrašuose, jo buvo paprašyta parodyti pasą, į viena iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų norėjo nunešti pasą į kitą patalpą. Balsavimo metu pareiškėjas sugadino biuletenį, pažymėdamas tiek atsakymą „už“, tiek atsakymą „prieš“. Balsavimo metu prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) pradėjo rinktis žmonės (duomenys neskelbtini), nemaža dalis buvo apsirengusi Ukrainos vėliavos spalvomis. Pareiškėjas kartu su (duomenys neskelbtini) taip pat prisijungė prie šios grupės. Iš automobilio prie žmonių priėjo teisėsaugos pareigūnai ir patarė žmonėms išsiskirstyti, tačiau agresyviai nesielgė ir nebendravo, nebandė žmonių grupės vaikyti jėga. Po kurio laiko, kai žmonės toliau stovėjo ir pareigūnai kelis kartus pakartojo savo raginimus išsiskirstyti, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) išėjo namo, nes (duomenys neskelbtini) pradėjo jaudintis. Pareiškėjas bijojo, kad jis galėjo būti užfiksuotas pareigūnų vaizdo registratoriais, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti jo paso duomenys. Be to, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) protestuose, todėl taip pat labai bijojo galimo teisėsaugos dėmesio. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties jis baiminasi, kad jis, kaip rezervistas, gali būti pašauktas ir išsiųstas kariauti prieš Ukrainą. 2022 m. kovo mėnesio pradžioje pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rado informaciją, kad Baltarusijos karo pajėgų rezervistams yra siunčiami šaukimai, todėl pasiūlė pareiškėjui bėgti iš Kilmės valstybės. Ši informacija vėliau nepasitvirtino. Pareiškėjas susisiekė su žmogumi, kuris 2023 m. kovo 4 d. nuvežė pareiškėją kartu su dar dviem iš Baltarusijos bėgančiais asmenimis prie Lietuvos sienos, kurią jie visi kirto, perplaukę upę. Atvykęs į Lietuvą, pareiškėjas kartais dalyvauja Įstaigos organizuojamose akcijose Vilniuje, skirtose Ukrainai palaikyti, taip pat dalyvauja baltarusių folkloriniame ansamblyje „(duomenys neskelbtini)“;
5.3. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, apklausos metu duotus paaiškinimus, priėmė 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriame nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnio reikalavimų. Migracijos departamentas nustatė šias aplinkybes ir padarė šias išvadas:
5.3.1. pareiškėjo 2023 m. kovo 7 d. prašymas grindžiamas pareiškėjo, kaip Baltarusijos kariuomenės rezervisto, baime būti išsiųstam kariauti prieš Ukrainą ir pareiškėjo baime būti persekiojamam dėl jo (duomenys neskelbtini) dalyvavimo (duomenys neskelbtini) referendumo dėl Baltarusijos Konstitucijos pakeitimo;
5.3.2. pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą referendume apklausos metu buvo pakankamai išsamus ir detalus, neturėjo esminių prieštaravimų, yra suderinamas su bendra Kilmės valstybės informacija ir negali būti paneigtas kitais įrodymais, todėl patikimas;
5.3.3. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), 2020–2021 metais atliko (duomenys neskelbtini);
5.3.4. tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini);
5.3.5. pareiškėjui tariamai kylančios grėsmės Baltarusijoje paremtos išimtinai jo subjektyviais samprotavimais ir informacija apie bendrą situaciją Kilmės valstybėje;
5.3.6. nenustatyta viešai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini), bet to, pats pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo sulaikytų dalyvių, teisėsaugos pareigūnai žodžiu ragino žmones išsiskirstyti, nenaudojo jėgos. Pareiškėjo asmeninė veikla (duomenys neskelbtini) pasižymėjo išimtinai taikiu stovėjimu prie (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pasitraukė pagal teisėsaugos pareigūnų raginimus iki jai pasibaigiant;
5.3.7. iki 2022 m. vasario 27 d. referendumo ir antikarinių protestų metu ar vėliau pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) nesusidūrė su jokiu teisėsaugos dėmesiu, t. y. visas pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų skirtas dėmesys apsiribojo visai grupei žmonių, referendumo dieną buvusių prie (duomenys neskelbtini), nukreiptais raginimais išsiskirstyti;
5.3.8. pareiškėjas ar (duomenys neskelbtini) asmeniškai niekada nebuvo susidūrę su teisėsaugos dėmesiu, tai leidžia padaryti išvadą, kad Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai neturi motyvų traktuoti pareiškėją kaip „priešą“ ar „grėsmę“ valstybės režimui;
5.3.9. pareiškėjo teiginiai, jog jis galėjo būti užfiksuotas teisėsaugos pareigūnų vaizdo registratoriais, yra tik hipotetiniai spėjimai, neparemti faktinėmis aplinkybėmis;
5.3.10. pareiškėjo teiginys, jog jam įtartinai pasirodė, jog (duomenys neskelbtini) darbuotoja ketino nunešti jo pasą į kitą patalpą, yra hipotetinis spėjimas;
5.3.11. nenustatytos jokios pareiškėjo persekiojimo riziką didinančios individualios aplinkybės, nenustatyta, kad Baltarusijoje rezervistai būtų siunčiami į karą Ukrainoje ar kad šalyje vyksta mobilizacija (slapta ar atvira);
5.3.12. pareiškėjas nesidomėjo, ar nuo karo Ukrainoje pradžios juo domėjosi Baltarusijos komisariatai; pareiškėjui tik vieną kartą paskambino majoras dėl kažkokios smulkios priežasties ar norėjo jam perduoti vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip pareiškėjas dalyvavo kariniuose mokymuose; pareiškėjas, būdamas Baltarusijos kariuomenės rezervistu, asmeniškai nėra gavęs iš kariuomenės oficialių šaukimų ar kitokių prievolės vykdymo įsakymų, taip pat nesusidūrė su kariuomenės dėmesiu. Pareiškėjas pripažino, kad jo išvykimo iš Baltarusijos priežastimi buvo jo (duomenys neskelbtini) gauta melaginga ir vėliau nepasitvirtinusi informacija apie Baltarusijos kariuomenės rezervistams siunčiamus šaukimus;
5.3.13. pareiškėjas nėra Įstaigos dalyvis, jis nesavanoriauja joje, jo veikla nėra vieša;
5.4. pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ normomis (1 str. A d.), Įstatymo normomis (86 str. 1 d., 2 d., 87 str. 1 d., 2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) normomis (97 p., 99 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnio taikymo ir aiškinimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl prieglobsčio prašytojo prašymo pagrįstumo nustatymo.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjas bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjas grindžia baimę grįžti į Kilmės valstybę tik savo paties subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Nei teismui, nei Migracijos departamentui pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis būtų kviečiamas ar siunčiamas kariauti prieš Ukrainą. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjas nepateikė priešingų duomenų, kad Baltarusijoje būtų vykdoma slapta ar atvira mobilizacija. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas išsamiai ištyrė esamą dabartinę situaciją karo atžvilgiu Baltarusijoje, nustatė, kad nors Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka užsiėmė aktyvia Baltarusijos kariuomenės demilitarizacija, tačiau šiuo metu nėra duomenų, jog būtų svarstomas klausimas dėl mobilizacijos Baltarusijoje. Teismas nurodė, kad Baltarusija nėra tiesiogiai įsitraukusi į karą prieš Ukrainą.
9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas yra grįstas prielaidomis, spėliojimais, iš jo nėra aišku, kokia konkreti grėsmė kyla asmeniškai pareiškėjui, nes jis nekonkretizavo nė vieno incidento, įvykusio jam asmeniškai.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo baimę grįžti į Kilmės valstybę dėl jo dalyvavimo antikariniame mitinge ir galimai užfiksuotų jo asmens duomenų (vaizdo įrašo, paso duomenų), nurodė, kad nors Migracijos departamentas iš viešai prieinamų ir atvirų šaltinių nenustatė, jog 2022 m. vasario 27 d. būtų vykęs antikarinis mitingas, tačiau Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į chronologišką pareiškėjo pasakojimą, laikė jį patikimu.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patvirtino ir Migracijos departamente, ir teisme, jog minėto referendumo balsavime ir po jo vykusioje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini), kurioje nebuvo vykdomi dalyvių sulaikymai, teisėsaugos pareigūnai taikiai ragino žmones išsiskirstyti, nenaudodami jėgos, (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo veikla pasižymėjo išimtinai taikiu stovėjimu prie (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas ir jo (duomenys neskelbtini), raginami teisėsaugos pareigūnų pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) dar iki jos pabaigos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad iki minėto referendumo bei (duomenys neskelbtini) ar po jų jis pats arba (duomenys neskelbtini) būtų susidūrę su teisėsauga, būtų persekiojami.
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis galėjo būti užfiksuotas teisėsaugos pareigūnų vaizdo registratoriais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas net nematė, tik spėliojo, kad pareigūnai gali turėti vaizdo registratorius. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų užfiksuotas vaizdo registratoriumi, nėra duomenų, kad dėl savo veiksmų jis būtų persekiojamas Baltarusijos valdžios ar kad jo veiksmai apskritai būtų tokie, dėl kurių jis gali būti persekiojamas.
13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad rinkimų dieną komisijos narė ketino nunešti pareiškėjo pasą į kitą patalpą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra susieta su pareiškėjui gresiančiu pavojumi. Pareiškėjas neginčijo, kad tokiais veiksmais buvo neteisėtai naudojamasi jo asmens duomenimis.
14. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodė Migracijos departamentui, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Baltarusijos komisariatai nesidomėjo juo, pareiškėjas nėra asmeniškai gavęs iš Baltarusijos kariuomenės oficialaus šaukimo vykti kariauti, jo išvykimo iš Baltarusijos priežastis buvo iš (duomenys neskelbtini) gauta melaginga ir vėliau nepasitvirtinusi informacija apie Baltarusijos kariuomenės rezervistams siunčiamus šaukimus.
15. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus, kad dėl jo dalyvavimo Įstaigos veikloje jį gali persekioti Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai Kilmės valstybėje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas įsitraukė į Įstaigos veiklą tik po išvykimo iš Baltarusijos, pareiškėjo veikla šioje Įstaigoje apsiriboja dalyvavimu jos organizuojamose protesto akcijose Vilniuje, tačiau pačiai Įstaigai pareiškėjas oficialiai nepriklauso bei joje nesavanoriauja. Teismas nustatė, kad nėra viešai žinoma apie pareiškėjo dalyvavimą Įstaigos organizuojamose akcijose, nenustatyta riziką didinančių aplinkybių, susijusių su jo galimomis sąsajomis su Įstaiga. Teismas nurodė, kad nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar vaizdo įrašų, kurie pagrįstų jo aktyvų dalyvavimą Įstaigos veikloje. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai apie jo veiklą Įstaigoje yra abstraktaus pobūdžio, jie bei kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo dalyvavimas Įstaigos veikloje kelia realią jo persekiojimo grėsmę Baltarusijoje.
16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis bijo būti persekiojamas Kilmės valstybėje dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose Baltarusijoje. Byloje nėra surinkta duomenų, kad pareiškėjas ar (duomenys neskelbtini) būtų persekiojami Baltarusijoje. Pareiškėjas nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) dėl persekiojimo būtų išvykę iš Baltarusijos ar prašo suteikti prieglobstį.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo.
18. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad iš pareiškėjo pasakojimo ir surinktų duomenų nenustatyti nei tikėtinas persekiojimas, nei tikėtini motyvai ar tikslai persekioti būtent pareiškėją, neidentifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į Kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo galima persekiojimo rizika būtų susijusi su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo nurodomą grėsmę patirti persekiojimą įvertino kaip hipotetinę, nepagrindžiančią tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikio.
19. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo pasakojimas yra gana nuoseklus, tačiau pareiškėjo argumentai dėl jam gresiančio persekiojimo Kilmės valstybėje yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo situacija buvo išnagrinėta individualiai, o Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo turinys atskleidžia, jog tuo metu galiojusi situacija Kilmės valstybėje buvo išsamiai įvertinta, buvo atsižvelgta į galimą mobilizacijos tikimybę, pareiškėjo dalyvavimą antikariniame mitinge bei pareiškėjo pasakojimą.
21. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento surinkta informacija apie Kilmės valstybę nepagrindžia, jog pareiškėjui Kilmės valstybėje gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste.
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė argumentus, susijusius su bendra situacija Baltarusijoje, tačiau aplinkybė, kad Kilmės valstybėje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, nereiškia, jog savaime dėl to turi būti suteikiama papildoma apsauga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).
23. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, kuriems esant suteikiama papildoma apsauga. Byloje nenustatytos realiai egzistuojančios priežastys, jog pareiškėjo grįžimo į Kilmės valstybę atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėjo nuogąstavimai dėl baimės būti kankinamam, ar kad su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, nėra pagrįsti. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos.
24. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinęs reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, teismas atmetė išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kartodamas argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui dėl Migracijos departamento padarytų išvadų dėl 2023 m. kovo 7 d. prašymo vertinimo, teismo motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
26.1. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, kurios, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, jog egzistuoja visos būtinos prielaidos, leidžiančios teigti, kad pareiškėjo grįžimo į Kilmės valstybę atveju jis bus persekiojamas dėl dalyvavimo mitinge prieš karą Ukrainoje, kuris vyko Minske;
26.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad iki referendumo ir (duomenys neskelbtini) ar po jų jis pats ar (duomenys neskelbtini) buvo susidūrę su teisėsauga, buvo persekiojami, nepagrįsta, nes šiuo atveju turėjo būti atliekamas perspektyvinis rizikos vertinimas, kurio metu turėjo būti vertinama grėsmė pareiškėjui nukentėti ateityje, o ne praeityje įvykę įvykiai;
26.3. pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo argumentų dėl jo kvietimo ar siuntimo kariauti į Ukrainą nepagrįstos, nes, kaip buvo nurodyta skunde, Migracijos departamentas pats pripažino, kad Baltarusijos teritorija yra naudojama Rusijos karinių pajėgų dislokavimui ir Baltarusija perdavė Rusijai savo ginkluotės dalį. Tai, kad pareiškėjas asmeniškai nėra gavęs iš Baltarusijos kariuomenės oficialių šaukimų, nereiškia, kad tai negali įvykti ateityje, kai pareiškėjas grįš į Kilmės valstybę;
26.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus dėl jo dalyvavimo Įstaigos veikloje, nes pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė, jog ši Įstaiga Baltarusijoje yra pripažinta ekstremistine, už dalyvavimą jos veikloje pareiškėjui gali grėsti teisinė atsakomybė.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Migracijos departamentas, kartodamas argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais argumentais, kurie nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, kuriame nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pagrįstumo ir teisėtumo.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvoje. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo dalyvavimo Įstaigos veikloje, neatliko perspektyvinio vertinimo pagal dabartinę pareiškėjo situaciją. Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, teigdamas, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjas nepagrindė, kodėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
30. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai panaikinamas (ABTĮ 140 str. 2 d.). Šiuo atveju teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal nurodytus pagrindinius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurie teisiškai nereikšmingi, neturintys esminės reikšmės teisiniam situacijos vertinimui, nevertinami.
31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis grindžia netinkamą įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas turi vertinti, laikydamasis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgęs į kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1191-624/2023).
32. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis, be kita ko, reglamentuoja, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi, be kita ko, proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime turi konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–3 p.).
33. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti prieglobsčio prašytojas, prašydamas suteikti pabėgėlio statusą ir (ar) papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga; visiškai pagrįsta baimė turi būti objektyvi, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan.; kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
34. Prašymo suteikti prieglobstį vertinimą reglamentuoja Įstatymo 83 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju; kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju; tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą; prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis; duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę; persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017); bendra (saugumo) padėtis savaime nepagrindžia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023); konkrečiai grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais dėl baimės grįžti į kilmės valstybę dėl politinių įsitikinimų, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais, nes aplinkybė, kad kilmės valstybėje dėl politinių įsitikinimų egzistuoja žmogaus teisių pažeidimai, savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1989-442/2023).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kurioje pateikta Migracijos departamento atlikto tyrimo medžiaga, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas tyrimo metu įvertino surinktus duomenis visapusiškai ir objektyviai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė ir ištyrė visas kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, pasisakė dėl visų pagrindinių pareiškėjo nurodytų argumentų ir aplinkybių.
37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jo dalyvavimą Įstaigos veikloje tokiu būdu, kad būtų galima pripažinti jam kylančią grėsmę. Iš Migracijos departamento atlikto tyrimo matyti, kad pareiškėjas nėra Įstaigos dalyvis, savanoris, jis dalyvauja šios Įstaigos organizuojamose protesto akcijose Vilniuje, tačiau jo veikla nėra vieša. Todėl teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo aspektu pareiškėjas nepagrindė baimės grįžti į Kilmės valstybę.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nepagrįstas, nes pareiškėjas neįrodė, kad, jam grįžus į Kilmės valstybę, jam gali kilti reali grėsmė. Šiuo atveju pareiškėjas grindė baimę grįžti į Kilmės valstybę subjektyviu vertinimu apie padėtį Kilmės valstybėje ir deklaratyviais pasvarstymais dėl savo padėties. Pareiškėjas nepateikė reikšmingų argumentų, nenurodė aplinkybių, kurios objektyviai paneigtų Migracijos departamento padarytas išvadas dėl pareiškėjo baimės atlikti karinę tarnybą Kilmės valstybėje.
39. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl perspektyvinio situacijos vertinimo, pažymėtina, kad prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas. Šios procedūros pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3428-789/2022; 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3664-968/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3875-525/2022 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1378-502/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Tačiau ir šiam perspektyviniam rizikos vertinimui taikomos įrodinėjimo taisyklės (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2968-415/2021).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kurioje pateikta Migracijos departamento atlikto tyrimo medžiaga, Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo turinį, daro išvadą, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo situacijos vertinimą, remdamasis ne tik pareiškėjo 2022 m. kovo 7 d. prašyme nurodyta informacija, bet ir aktualia informacija apie politinę padėtį Kilmės valstybėje po 2020 metų prezidento rinkimų (žmogaus teisių centro „Viasna“ ataskaitų duomenimis; 2023 metų Human Rights Watch ataskaitos duomenimis; Freedom House 2023 metų ataskaitų duomenimis; Lietuvos Rytų Europos studijų centro 2022 metų ataskaitos duomenimis; naujausiais spaudos pranešimais apie padėtį Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kt.), siekdamas nustatyti, ar pareiškėjui gresia persekiojimas Kilmės valstybėje. Nėra pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas atsisakymą pareiškėjui suteikti prieglobstį grindė išimtinai praeities įvykiais ir jų vertinimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko individualų perspektyvinį pareiškėjo situacijos vertinimą dėl pareiškėjo persekiojimo rizikos galimybės. Todėl aptarti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.
41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.