Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-129 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis tiek savo prieglobsčio prašyme, tiek vėliau Departamentui pateiktuose paaiškinimuose (su gausiais priedais), tiek per apklausą Departamente pateikė itin detalius ir nuoseklius savo persekiojimo (duomenys neskelbtini) faktus. 2010 m. pareiškėjo įmonė sudarė civilinę sutartį su M. V. įmone ir jai pervedė (duomenys neskelbtini). M. V. yra susijęs su (duomenys neskelbtini) valdžios sluoksniais ir (duomenys neskelbtini) žvalgyba. 2015 m. spalio– lapkričio mėn. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje prieš pareiškėją prasidėjo aktyvūs veiksmai. 2015 m. gruodžio mėn. pareiškėjas (jo teigimu, dėl grasinimų susidoroti su juo per minėtą baudžiamąją bylą prieš jį) atsisakė sau nepalankiomis sąlygomis didelės dalies jo įmonės vystyto itin stambaus (duomenys neskelbtini) projekto, kurio kontrolė perėjo projekto dalininkams M. Č. ir M. S. įmonėms. 2016 m. sausio mėn. baudžiamoji byla prieš pareiškėją nutraukta (pareiškėjo teigimu, nes jis įvykdė grasinimų reikalavimus), tačiau jau tų pačių metų balandžio mėnesį liudininkas (M. Č. ir M. V. žmogus) davė parodymus prieš pareiškėją, ką tariamai girdėjo iš trečiųjų asmenų, ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje prieš pareiškėją buvo atnaujintas. Tą patį mėnesį iš pareiškėjo atimta jam likusi (duomenys neskelbtini) projekto dalis. Pareiškėjas bandė gintis nuo neteisėto (duomenys neskelbtini) projekto užgrobimo teismuose. 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. sausio mėn. ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje prieš pareiškėją priimti nutarimai patraukti pareiškėją kaltinamuoju bei suimti. Pareiškėjas nesutiko su Departamento padaryta išvada, kad skunde nurodyti faktai ir įrodymai nepagrindžia pareiškėjui gresiančio persekiojimo dėl politinių įsitikinimų tikimybės.

2.2. Byloje ginčo dėl faktų nėra, o išsiskiria pareiškėjo ir atsakovo pozicijos dėl nustatytų faktų vertinimo. Pareiškėjo nuomone, prieglobsčio bylos faktai rodo realią ir net labai didelę persekiojimo grėsmės tikimybę, kuri nėra hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Departamento Sprendime išdėstyti teiginiai neatitinka pagrįstos persekiojimo grėsmės tikimybės nustatymo lygio. Departamentas neatmetė galimybės, kad M. Č. arba M. S., pasinaudodami korupciniais ryšiais, galėjo paveikti baudžiamąjį tyrimą prieš pareiškėją, o tai reiškia, kad galimybė yra ne tik teorinė, taip pat tikimybė yra pagrįsta. Nėra ir objektyviai negali būti jokių papildomų įrodymų, kad M. Č., M. S. arba M. V., pasinaudodami korupciniais ryšiais, paveikė baudžiamąjį procesą, nes tokios pažymos neišduodamos. Pareiškėjo nuomone, yra aiškūs įrodymai, kad tiek M. Č., tiek M. S., tiek M. V. turi pakankamai korupcinės įtakos (duomenys neskelbtini), kad galėtų paveikti baudžiamąjį procesą, o kiekvienas iš jų turi neteisėtais veiksmais pasižyminčias asmenines reputacijas, kurios patvirtina tokio poveikio realumą. Taip pat yra įrodymai, kad baudžiamasis procesas turėjo defektų ir jame procesiniai sprendimai buvo priimami taip, kad pareiškėjui būtų padarytas neteisėtas poveikis.

2.3. Departamento Sprendime pateikta, šios institucijos nuomone, tikėtina versija, jog suinteresuoti poveikiu pareiškėjui asmenys galėjo ne neteisėtai veikti baudžiamąjį procesą, o teisėtai pasinaudoti baudžiamojo tyrimo faktu ir išsiderėti palankesnes sąlygas. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nurodo, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, todėl net jei Departamentas pateikia savo versiją, tai nenuneigia pareiškėjo versijos dėl persekiojimo grėsmės pagrįstos tikimybės. Neįmanoma tiksliai įvertinti, kokia yra pareiškėjo persekiojimo baudžiamuoju procesu korupcinė dedamoji, tačiau Departamento reikalaujamas neišvengiamai tikėtino rezultato grėsmės lygis akivaizdžiai prieštarauja Tvarkos aprašo persekiojimo grėsmės pagrįstos tikimybės nustatymo lygio reikalavimui. Sprendime nurodytas neišvengiamai tikėtinas rezultatas jau reikštų ne bet kokią realią pagrįstą tikimybę ir net ne labai didelę tikimybę, o neišvengiamą tikimybę, kurią būtų galima įvardinti ne tikimybe, o neišvengiamai įrodytu faktu.

2.4. Departamento teiginiai, jog tiek identifikuotini tikėtini motyvai (M. V. ir buvusių partnerių atveju), tiek numanomi tikėtini motyvai (teisėsaugos pareigūnų atveju) yra sietini su ekonominio pobūdžio interesais, finansine nauda ir (arba) korupciniais ryšiais. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog bet kurio iš suinteresuotų asmenų taikiniu būtų pareiškėjo individualios savybės, kurioms apsaugoti skirta 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija, Ženevos konvencija). Pareiškėjo įsitikinimu, šiais teiginiais Departamentas patvirtina tikėtiną persekiojimą, sietiną su korupciniais ryšiais, ir kartu nurodo, kad nenustatytos pagrįstos konvencinės priežasties tikimybės. Byloje neginčijami faktai bei pagrįstos persekiojimo tikimybės egzistavimas, o tik nesutariama, kaip turėtų būti nustatomi politiniai įsitikinimai ir ką reiškia diskriminacinio pobūdžio persekiojimas (duomenys neskelbtini) kontekste. Pareiškėjas prieglobsčio byloje nurodė, kad verslo aplinkoje iškilo konfliktas su (duomenys neskelbtini) vidinio rato žmonėmis, kuriems pareiškėjas atsisakė nusileisti ir bandė kovoti už savo teises. (Duomenys neskelbtini) kontekste toks elgesys automatiškai reiškia asmeniui priskiriamus politinius įsitikinimus, nes pareiškėjas nepakluso (duomenys neskelbtini) valdžios sistemos veiklos principams. Vakarų ir Lietuvos politologų visuotinai sutariama, kad (duomenys neskelbtini) valdo kleptokratinė korumpuotų pareigūnų valdžios sistema, kurioje valdžios aparatas gali būti panaudotas kiekvieno asmens, artimiau susijusio su valdžia, interesams pasiekti. Visuotinai žinoma informacija, kad artimiau susiję su valdžia asmenys, per korupcinius ryšius pasitelkę valdžios aparatą, nuolat daro neteisėtą spaudimą verslui, todėl yra pagrobiamas tam tikras ar visas svetimas turtas. Visuotinai žinoma informacija, kad asmenims, išdrįsusiems kovoti prieš korupcinę (duomenys neskelbtini) valdžios sistemą, be pagrindo gali būti keliamos baudžiamosios bylos, kuriose praktiškai nėra šansų gauti išteisinamąjį nuosprendį, arba uždaryti į kalėjimus jie yra tiesiog kankinami, kol nustoja kovoti už savo teises ir dar prisipažįsta kalti dėl nebūtų jiems inkriminuotų nusikaltimų.

2.5. Pareiškėjas, nedalyvaudamas politikoje, tačiau dalyvaudamas versle, susidūrė ir nenusileido su valdžia artimai susijusiems asmenims (M. V., M. Č., M. S.), todėl jam gresia neteisėtai vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl politinių įsitikinimų. Departamentas nepagrįstai ir netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) sistemą, kaip civilizuotą teisinę-politinę sistemą, ir neargumentuotai nurodė, kad tyrimo metu nerasta informacijos, kuri susietų M. S. su žmogaus teisių pažeidimais. Jeigu asmeniui gresia korupciniais ryšiais paveiktas baudžiamasis persekiojimas, tai turėtų būti laikoma žymiu baudžiamojo proceso defektu, dėl kurio asmuo neturėtų būti išsiunčiamas į kilmės valstybę. Pareiškėjas paaiškino ir įrodė, kad jam gresia pakankamai individuali grėsmė. Nustatyta, kad baudžiamajame procese jau yra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo sulaikymo. Taip pat yra nustatyta, kad M. S. bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) sulaikymo sistemos pareigūnais ir pareiškėjas per savo įmones tebetęsia civilinius ginčus, nukreiptus prieš M. S., todėl naivu tikėtis, kad ji nepasinaudos galimybe neteisėtai paveikti pareiškėją.