Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Govora“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir G. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl savininkų teisių gynimo, servituto pakeitimo, įpareigojimo rekonstruoti viešpataujantį daiktą, žalos atlyginimo ir atlyginimo už servitutą nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. M. ir G. P. ieškiniu prašė pakeisti 2005 m. spalio 20 d. sutarties, notarinio registro Nr. 1-9749, 5.1 punkte nustatytą servitutą nustatant, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ tikslu aptarnauti šilumos tinklus turi teisę patekti ir naudotis pastato-boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas-boilerinė) 19,39 kv. m. techniniu koridoriumi, kuris turi būti įrengtas pagal 2015 m. IĮ „Techprojektai“ parengtą šilumos tinklų paprastojo remonto projektą; įpareigoti atsakovę AB „Kauno energija“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo rekonstruoti pastate esančius šilumos tinklus pagal 2015 m. IĮ „Techprojektai“ parengtą šilumos tinklų paprastojo remonto projektą, įrengti jame numatyto techninio koridoriaus sienelę pastato rūsio patalpose bei įlipimo liuką į techninį koridorių, už šio įpareigojimo nevykdymą numatant baudą, sumokėtiną ieškovams; priteisti ieškovams iš atsakovės 4 530 Eur nuostolių atlyginimą – po 2 265 Eur kiekvienam, priteisti (nustatyti) ieškovams iš atsakovės 198 Eur kompensaciją – po 99 Eur kiekvienam už servitutą už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo ieškovų kreipimosi į teismą dienos, sumokėtiną iki atitinkamų metų paskutinės dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovams dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso pastatas-boilerinė. Pastatas-boilerinė yra tarnaujantis daiktas atsakovei pagal jos ir pastato-boilerinės pirkėjo K. B. 2005 m. spalio 20 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 1-9749 (toliau – Sutartis) nustatytą servitutą – naudotis ir aptarnauti pro jį einančius atsakovės šilumos tinklus. Sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad šalys susitarė, nustatyti, servitutą parduoto turto patalpoms 101/20,09 kv. m.; 102/4,11 kv. m.; 103/4,76 kv. m.; R-1/79,22 kv. m.; R-2/2,02 kv. m. (tarnaujantis daiktas) naudotis ir aptarnauti šilumos tinklus (viešpataujantis daiktas), esančius parduoto turto 101/20,09 kv. m.; 102/4,11 kv. m.; 103/4,76 kv. m.; R-1/79,22 kv. m.; R-2/2,02 kv. m. patalpose į kurias būtų galima pateikti iš lauko, prie tranzitu per pastato patalpas 101/20,09 kv. m.; 102/4,11 kv. m.; 103/4,76 kv. m.; R-1/79,22 kv. m.; R-2/2,02 kv. m. praeinančių šilumos tinklų. Įgiję pastatą-boilerinę, ieškovai realiai juo naudotis niekada negalėjo, kadangi šilumos tinklai sudėvėti, netvarkingi ir nesandarūs. Ieškovai ne kartą bandė su atsakove spręsti šilumos tinklų atnaujinimo ir pertvarkymo klausimus. Ieškovai buvo 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarę su atsakove Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo sutartį Nr. 2015/11. Tam ieškovų lėšomis 2015 m. IĮ „Techprojektai“ pagal atsakovės sąlygas parengė projektą, tačiau ieškovai projekto įgyvendinimo atsisakė imtis, kadangi tai vis tik atsakovės turtas, u- kurį ji atsako, ieškovai neprisiėmė atsakovės turto sugadinimo rizikos. Šalių 2020 m. spalio 12 d. susitarimu Nr. R-KE-P-110/2020-65 sutartis nutraukta nuo 2020 m. spalio 1 d. Ieškovai įgiję pastatą-boilerinę planavo pakeisti pastato-boilerinės dalies patalpų, kurios nereikalingos atsakovės servitutui, paskirtį į sporto. Tam tikslui 2018 m. parengtas kapitalinio remonto projektas, 2018 m. sausio 23 d. gautas statybos leidimas, tačiau jo negali įgyvendinti. Nustatytas servitutas apima visas pastato-boilerinės rūsio patalpas (R1 ir R2) ir pagrindines patalpas (101, 102, 103) bendroje sumoje atsakovė turi teisę naudotis 110,2 kv. m., t. y. visu pastato-boilerinės bendru plotu, nors atsakovės poreikiams realiai reiktų tik 19,39 kv. m. ploto pastato-boilerinės rūsyje ir pateikimui į jį. Pastatas-boilerinė boilerinės paskirčiai yra nebenaudojamas, todėl atsakovės ir buvo parduotas, o po pardavimo jis atlieka tik tranzito funkciją – pastatą-boilerinę kerta šilumos trasa. Naujus vamzdynus pastate-boilerinėje galima įrengti uždarame pastato-boilerinės apatiniame aukšte įrengtame 19,39 kv. m. techniniame koridoriuje, į kurį būtų patenkama iš pastato-boilerinės tambūro. Toks servituto turinys tenkintų ieškovus. Ieškovai patiria nuostolius negalėdami naudotis pastatu, todėl iš atsakovės ieškovams turėtų būti priteisiama vienkartinė kompensacija – 5 metinių procentų piniginė kompensacija nuo pastato rinkos vertės (30 200 Eur) už 3 metus iki ieškinio pateikimo dienos, kurie sudaro 4 530 Eur. Taip pat iš atsakovės priteistinas ieškovams atlyginimas už servitutą – 5 procentų piniginė kompensacija nuo servitutui skirtos pastato vertės dalies (techninio koridoriaus) t. y. 198 Eur per metus, kuri sumokėtina iki einamų metų pabaigos.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad pastate-boilerinėje esantys šilumos tiekimo tinklai buvo ir yra naudojami viešųjų paslaugų teikimui. Jokių nereikalingų ar nenaudojamų įrenginių pastate nėra. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio mėnesį atliko remonto darbus ir pakeitė šilumos tiekimo tinklų (vamzdynų) sklendes naujomis, tokiu būdu užtikrinant vamzdynų sandarumą. Pastate-boilerinėje esantys šilumos tinklai nėra nauji, tačiau yra naudojami pagal savo paskirtį ir tiesioginės žalos pastatui nedaro. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas pagal projektą yra tiesiogiai susijęs su ieškovų asmeninio projekto įgyvendinimu – planuojama vykdyti nauja veikla pastate, prie kurio įgyvendinimo ieškovai reikalauja prisidėti ir atsakovę. Atsakovė sutiktų su servituto nustatymo pakeitimu po šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo, atliekant tą ieškovams savomis lėšomis ir iniciatyva, iš naujo pasirašant su atsakove šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo sutartį bei iš naujo išdavus šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektavimo sąlygas. Pastatas-boilerinė buvo nuomojamas ir galimai iš to gaunama finansinė nauda, todėl teigti, jog ieškovai negalėjo naudotis pastatu apskritai jokiai paskirčiai prieštarauja byloje esantiems dokumentams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės AB „Kauno energija“ 198 Eur kompensaciją – po 99 Eur G. M. ir G. P. už servitutą už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo ieškovų kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. spalio 6 d., sumokėtiną iki atitinkamų metų paskutinės dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisti iš atsakovės 96,75 Eur žyminį mokestį ieškovams.

Dėl servituto pakeitimo bei įpareigojimo atsakovę rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus

6. Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė atliko remonto darbus ir pakeitė šilumos tiekimo tinklų (vamzdynų) sklendes naujomis, ieškovai nėra pradėję renovacijos darbų, patalpos nėra prižiūrėtos, yra tokios pačios būklės nuo jų įsigijimo, ieškovų teisės naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu nėra suvaržytos, jie turi galimybę rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus savo nuožiūra ir lėšomis, pastatas-boilerinė buvo naudojamas ir nuomojamas.

7. Pažymėjo, kad ne tik servitutas numato galimybę atsakovei patekti su tikslu aptarnauti šilumos tiekimo tinklus, tačiau ir teisinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 dalis) numato tokią atsakovės teisę. Šilumos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu ir tam tikri ieškovų nuosavybės teisės ribojimai gali būti taikytini, kadangi ieškovams priklausančiose patalpose yra šilumos tiekimo tinklai, nuosavybės teise priklausantys atsakovei. Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio 29¹ straipsnis iš esmės suteikia galimybę ieškovams patiems keisti šilumos tiekimo tinklų vietą taip, kad jie galėtų patalpomis naudotis savo nuožiūra. Teismas darė išvadą, kad servitutas nesuvaržo ieškovų teisių į pastatą-boilerinę. Vien tai, kad ieškovai siekia atlikti pastato-boilerinės kapitalinį remontą, teismo vertinimu, nėra svarus argumentas servitutui pakeisti, juolab iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš esmės visas pastato plotas nėra užimtas, atsakovei priklausantys šilumos teikimo vamzdžiai išvesti sienų kraštuose, rūsyje, nustatyta, kad šilumos tiekimo tinklai yra naudojami, atsakovė juos remontuoja, atlieka hidraulinius bandymus tikrinant tinklų būklę, patalpomis galima naudotis.

Dėl kompensacijos už servitutą

8. Atsakovė neprieštaravo dėl kompensacijos priteisimo, todėl teismas, atsižvelgdamas, kad yra nustatytas servitutas, tačiau neišspręstas atlyginimo klausimas dėl savininkų patiriamų teisių ribojimų dėl nustatyto servituto, ieškovų reikalavimą tenkino.

Dėl nuostolių

9. Nuostolius ieškovai grindė tuo, kad nuo pat pastato-boilerinės įsigijimo, negali juo visu naudotis jokiai paskirčiai, atsakovė yra atsakinga už įrangą, kaip jai priklausomą turtą ir už jo daromą žalą. Ieškovai byloje neginčijo aplinkybių, kad nuo 2015 metų pastato-boilerinės įsigijimo, pastatas-boilerinė yra neremontuotas. 2021 m. balandžio 15 d. pastato-boilerinės nuomos sutartis patvirtina, kad pastatas-boilerinė gali būti naudojamas. Taip pat teismas nenustatė, kad būtent dėl nustatyto servituto ieškovai negali naudoti visiškai patalpų, dėl ko patirtų nuostolių, ir sprendė, kad ieškovai neįrodė atsiradusių nuostolių dėl nustatyto servituto ir priežastinio ryšio tarp nustatyto servituto ir nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-179 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Šalys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje, nesusidarė. Ieškinį tenkinus 25 proc., teismas iš atsakovės ieškovams priteisė 96,75 Eur (387 Eur x 25 procentai) žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu UAB „Govora“ (Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovai pakeisti teisių perėmėja UAB „Govora“) prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai taikė Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 29¹ straipsnį ginčo atvejui, kadangi jos skirta ne tokioms situacijoms, kai energetikos objektas dėl netinkamos jo būklės daro žalą ar neproporcingai kliudo naudotis nuosavybe. Turėjo taikyti CK 4.98 straipsnį, numatantį, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

11.2. Teismas nevertino, kad atsakovės šilumos tinklai ir tuo pačiu jiems nustatytas servitutas yra pertekliniai, kad šilumos tinklai yra susidėvėję, jų avaringumo. Tokių aplinkybių vertinimo reikalauja CK 4.112 straipsnio 1-5 dalys, 4.113 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto teisiniai santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo, servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui pagal jo paskirtį. Paskirtis nagrinėjamu atveju yra tranzitas, tai būtent tranzitui, minimaliai varžant ieškovų teises, servitutas turi būti ir pakeistas. Teismas vertino tik vieną avarijos aplinkybę, kurią atsakovė neva sutvarkė 2022 m. rugpjūtį. Šilumos tinklai yra fiziškai bei techninių reikalavimų aspektu (asbesto izoliacijos) susidėvėję, nepatikimi ir neprognozuojami. Byloje yra duomenys, kad 3 metus paeiliui (2020-2021) šildymo sezono metu įvykdavo avarijos. Atsakovė nuosekliai neigė ieškovų įrodinėjamas aplinkybes dėl avarijų, tačiau nepateikė ieškovų prašyto šilumos tinklų boilerinėje operatyvinio žurnalo, kurį atsakovė privalo turėti. Teismas nevertino ir aplinkybės dėl ieškovų galimybės naudotis pastatu-boilerine, kurią teismas nustatė vien iš nuomos sutarties sudarymo fakto. Nuomininko UAB „Onrama“ pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą teismas turėjo vertinti kaip pagrįstą, vertinti ne tik nutraukimo faktą, bet ir jame nurodytas aplinkybes dėl nutraukimo priežasčių.

11.3. Ieškovai kompensacijos reikalavo už negalėjimą naudotis visomis patalpomis. Faktą, kad jie negalėjo naudoti visomis patalpomis patvirtina nurodytos aplinkybės, t. y. šilumos tinklų gremėzdiškumas ir avarijos, o taip pat ir pats servituto išimtinai visoms patalpoms faktas bei nuomininko nuomos sutarties nutraukimas. Todėl ieškovų teisės naudotis savo nuosavybe maksimaliai apribotos, jie patyrė nuostolius, kurie privalo būti kompensuoti. Atsakovė neginčijo nuostolių dydžio.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė pažymi, kad jog visi boilerinėje esantys šilumos tiekimo tinklai yra būtini ir naudojami atsakovės, kaip šilumos tiekėjos, veikloje. Apeliantė remiasi gedimų atvejais, kurie buvo ištaisyti (2022 m. atsakovė, pasitelkdama rangovą, atliko sklendžių remonto darbus, jas pakeičiant naujomis) ir po kurių jokių avarijų, apie kurias nurodo apeliantė, nebuvo iki šiol.

12.2. Ieškovai, įsigydami boilerinę, notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje patvirtino, jog turėjo galimybę susipažinti ir tinkamai susipažino su parduodamo turto, jo atskirų dalių bei įrenginių technine būkle, įvertino šio turto kokybę. Ieškovai, kaip matyti iš jų veiksmų, žinojo, jog šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbus turės daryti savomis lėšomis ir tą patvirtina ieškovų veiksmų seka. Apeliantės nurodytu Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies ir Šilumos ūkio įstatymo 291 straipsnio nuostatų interpretavimu negalima vadovautis, kadangi būtų paneigta iš esmės imperatyvi įstatymo nuostata, jog visos išlaidos energetikos objekto (šiuo atveju - šilumos tiekimo tinklų) rekonstravimo - perkėlimo atveju, kai tai yra daroma savininko/vartotojo ar kito asmens iniciatyva, turi tekti tokio rekonstravimo siekiančiam asmeniui. Akivaizdu, jog šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projekto įgyvendinimas visiškai priklausė ir priklauso nuo boilerinės savininkų valios. Atsakovė nėra ir negali būti įpareigota savomis lėšomis kompensuoti privačių asmenų asmeninio projekto įgyvendinimo.

12.3. Ieškovai iš esmės neįrodė civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, nuostoliams atlyginti, t. y. nei žalos dydžio, nei atsakovės kaltės (atsakovė nedraudė ir nedraudžia rekonstruotis tinklus savomis lėšomis), nei priežastinio ryšio tarp atsiradusių neva nuostolių ir atsakovės veiksmų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikštų apeliacinių skundų argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės, apeliacinio skundo pagrįstumo

4. Pagal bylos duomenis 2005 m. spalio 20 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-9749, atsakovė pardavė pastatą-boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), K. B.. Sutarties 5.1. punkte šalys nustatė servitutą pastato patalpoms 101/20,09 kv. m., 102/4,11 kv. m., 103/4,76 kv. m., R-1/79,22 kv. m., R-2/2,02 kv. m. (tarnaujantis daiktas) naudotis ir aptarnauti šilumos tinklus (viešpataujantis daiktas), esančius parduoto turto 101/20,09 kv. m., 102/4,11 kv. m., 103/4,76 kv. m., R-1/79,22 kv. m., R-2/2,02 kv. m. patalpose, į kurias būtų galima patekti iš lauko, prie tranzitu per pastato patalpas 101/20,09 kv. m., 102/4,11 kv. m., 103/4,76 kv. m., R-1/79,22 kv. m., R-2/2,02 kv. m. praeinančių šilumos tinklų. Sudarytos sutarties sąlygose šalys nenumatė, kad už servituto nustatymą yra kompensuojama. Ieškovė G. M. ir S. J. P. 2015 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį, S. J. P. mirus 2022 m. rugsėjo 4 d., jam priklausančią pastato dalį 2022 m. rugsėjo 28 d. paveldėjo jo sūnus – ieškovas G. P.. Iš pridėtos 2015 m. vasario 11 d. bei VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad pastato-boilerinės paskirtis – kita, nekilnojamajam daiktui įregistruotos daiktinės teisės – servitutas, pagal Sutartį naudotis aptarnauti šilumos tinklus.

5. Bylos nagrinėjimo metu, 2023m. lapkričio 14d. teismo posėdyje ieškovai prašė teismą: pakeisti 2005 m. spalio 20 d. sutarties, notarinio registro Nr. 1-9749, 5.1 punkte nustatytą servitutą nustatant, kad akcinė bendrovė „Kauno energija“ tikslu aptarnauti šilumos tinklus turi teisę patekti ir naudotis pastato-boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas-boilerinė) 19,39 kv. m. techniniu koridoriumi, kuris turi būti įrengtas pagal 2015 m. IĮ „Techprojektai“ parengtą šilumos tinklų paprastojo remonto projektą; įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo rekonstruoti pastate esančius šilumos tinklus pagal 2015 m. IĮ „Techprojektai“ parengtą šilumos tinklų paprastojo remonto projektą, įrengti jame numatyto techninio koridoriaus sienelę pastato rūsio patalpose bei įlipimo liuką į techninį koridorių, už šio įpareigojimo nevykdymą numatant baudą, sumokėtiną ieškovams; priteisti ieškovams iš atsakovės 4 530 Eur nuostolių – po 2 265 Eur ieškovei G. M. ir ieškovui G. P.; priteisti (nustatyti) ieškovams iš atsakovės 198 Eur kompensaciją – po 99 Eur ieškovei G. M. ir ieškovui G. P. už servitutą už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo ieškovų kreipimosi į teismą dienos, sumokėtiną iki atitinkamų metų paskutinės dienos.

6. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies. Teismas patenkino ieškovų reikalavimą ir nustatė bei priteisė ieškovams iš atsakovės 198 Eur kompensaciją – po 99 Eur už servitutą už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo ieškovų kreipimosi į teismą dienos, sumokėtiną iki atitinkamų metų paskutinės dienos. Kitus ieškovų pareikštus ieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

7. Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2024m. sausio 3d. nutartimi ieškovai pakeisti jų teisių perėmėja UAB „Govora“, kuri pateiktu apeliacinius skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis ieškovų netenkintų reikalavimų dalyse. Apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai aiškino tiek Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, tiek Šilumos ūkio įstatymo 29¹ straipsnio nuostatas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės.

8. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė pakeisti 2005 m. spalio 20 d. šalių sudarytoje sutartyje nustatytą servitutą bei įpareigoti atsakovę rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus, o taip pat priteisti turėtus nuostolius, nes nuo pastato-boilerinės įsigijimo jie negali visu daiktu naudotis pagal paskirtį. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo pastate esantys šilumos tinklai naudojami pagal paskirtį, byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai negali naudotis pastatu apskritai ir dėl ko jie yra patyrę nuostolių. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių susijusių su servituto pakeitimu, pastato negalimumo juo naudoti ir dėl to iškilusių nuostolių atlyginimo aplinkybių nustatymas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis specialiosiomis bei CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes dėl servituto pakeitimo galimybių, negalimumo naudotis statiniu ir nuostolių dėl nesinaudojimo atsiradimo aplinkybes, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, todėl nėra pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai su atsakove 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarė šilumos tiekimo rekonstravimo sutartį Nr. 2015/11 ir ieškovai parengė objekto rekonstrukcijos projektą pagal atsakovės sąlygas. 2020 m. spalio 12 d. šalių susitarimu minėta sutartis nutraukta nuo 2020 m. spalio 1 d., nes patys ieškovai projektą įgyvendinti atsisakė. Pagal byloje nustatytus faktinius duomenis galima spręsti, kad ieškovai projekto įgyvendinti atsisakė dėl per didelės jo įgyvendinimo kainos. Ieškovai teigia, kad jų teisės yra suvaržytos, nes jie negali naudotis patalpomis, todėl turi būti keičiamas servitutas pagal jų projektą. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus akcentavo, kad ieškovų teisės naudotis turtu nėra suvaržytos, nes patys ieškovai gali rekonstruoti šilumos tinklus savo nuožiūra ir lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo padaryta išvada yra teisinga ir atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes.

11. Bylos duomenis atsakovė pardavusi ieškovams pastatą-boilerinę pagal šalių sudarytą sutartį turi teisę aptarnauti ir prižiūrėti šilumos tinklus. Nustatyta, kad atsakovė tokias pareigas ir atlieka, šilumos tinklus remontuoja ir atlieka kitus jų priežiūros darbus. Tokia teisė atsakovei buvo numatyta šalių sudarytos sutarties pagrindu bei tai yra reglamentuota ir LR šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo konstatuotai aplinkybei, kad ieškovai turi įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises būdami pastato-boilerinės savininkais, tačiau tai įgyvendindami privalo užtikrinti ir kitų asmenų interesus bei ginti savo teises tik įstatyme nustatytu būdu. Pagal specialiąją teisės normą - Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią energetikos objektų, įrenginių statybą, plėtrą ir rekonstrukciją, vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Kita specialioji teisės norma – LR šilumos ūkio įstatymo 29¹ straipsnis reglamentuojantis šilumos perdavimo tinklų rekonstravimą ar perkėlimą asmenų pageidavimu, taip pat apsprendžia, kad asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti šilumos tiekėjo valdomus šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę energetikos ministro nustatyta tvarka, suderinęs su šilumos tiekėju, rekonstruoti ar perkelti šiuos šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, apmoka 100 procentų šilumos perdavimo tinklų ir (ar) jų priklausinių rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų. Rekonstruotų ar perkeltų šilumos perdavimo tinklų ir jų priklausinių nuosavybė nekeičiama. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui pritartina teismo padarytai išvadai, kad ieškovams yra suteikta galimybė patiems savo lėšomis keisti šilumos tiekimo tinklų vietą, taip, kad jie galėtų patalpomis naudotis savo nuožiūra. Bylos duomenimis nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų įpareigoti atsakovę keisti jau nustatyto servituto mastą, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovų reikalavimas dėl servituto pakeitimo bei įpareigojimo atsakovę rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus apylinkės teismo buvo atmestas pagrįstai.

12. Pirmosios instancijos teismas netenkino ir kito ieškovų ieškinio reikalavimo dėl 4 530 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės spręsdamas, kad ieškovai neįrodė atsiradusių nuostolių dėl nustatyto servituto ir nėra priežastinio ryšio tarp nustatyto servituto ir nuostolių. Teisėjų kolegija su tokia padaryta išvada sutinka. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad dėl šilumos tiekimo tinklų pastatui-boilerinei daroma žala, tačiau tokiems faktams patvirtinti nepateikė patikimų įrodymų (CPK 178 straipsnis ). Kaip jau buvo nustatyta, kad ginčo objektas gali būti naudojamas. Byloje neįrodyta, kad būtent dėl nustatyto servituto ieškovai negalėtų naudotis patalpomis ir dėl to jie patiria nuostolius. Teismas nustatydamas tokius faktus teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą dėl tarp šalių iškilusio ginčo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

13. Kita apeliantės apeliacinio skundo argumentacija galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui nėra reikšminga, todėl plačiau neanalizuotina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).

14. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis), teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nustatyto servituto pakeitimo santykius bei nuostolių atlyginimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, kuriuo išspręsti ir atmesti ieškovės pareikšti materialiniai reikalavimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.