Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir G. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje pagal ieškovų G. M. ir G. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Kauno energija“ dėl savininko teisių gynimo, servituto pakeitimo, įpareigojimo rekonstruoti viešpataujantį daiktą, žalos atlyginimo ir atlyginimo už servitutą nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. M. ir G. P. (toliau – ieškovai) ieškinyje atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Kauno energija“ (toliau – atsakovė) dėl savininko teisių gynimo, servituto pakeitimo, įpareigojimo rekonstruoti viešpataujantį daiktą, žalos atlyginimo ir atlyginimo už servitutą nustatymo prašė pakeisti 2005 m. spalio 20 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5.1 punkte nustatytą servitutą nustatant, kad AB „Kauno energija“ tikslu aptarnauti šilumos tinklus turi teisę patekti į ir naudotis pastato 19,39 kv. m techniniu koridoriumi, kuris turi būti įrengtas pagal 2015 m. individualios įmonės (toliau – IĮ) „Techprojektai“ parengtą šilumos tinklų paprastojo remonto projektą, įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo rekonstruoti pastate esančius šilumos tinklus pagal 2015 m. IĮ „Techprojektai“ parengtą šilumos tinklų paprastojo remonto projektą, įrengti jame numatyto techninio koridoriaus sienelę pastato rūsio patalpose bei įlipimo liuką į techninį koridorių, už šio įpareigojimo nevykdymą numatant baudą, sumokėtiną ieškovams, priteisti ieškovams iš atsakovės 4 530 Eur nuostolius, priteisti (nustatyti) ieškovams iš atsakovės 198 Eur kompensaciją už servitutą už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo ieškovų kreipimosi į teismą dienos, sumokėtiną iki atitinkamų metų paskutinės dienos, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

II.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

9. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai ieškinyje suformulavo šiuos reikalavimus: pakeisti 2005 m. spalio 20 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5.1 punkte nustatytą servitutą nustatant, kad AB „Kauno energija“ tikslu aptarnauti šilumos tinklus turi teisę patekti į ir naudotis pastato 19,39 kv. m techniniu koridoriumi, kuris turi būti įrengtas pagal 2015 m. IĮ „Techprojektai“ parengtą šilumos tinklų paprastojo remonto projektą; įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo rekonstruoti pastate esančius šilumos tinklus pagal 2015 m. IĮ „Techprojektai“ parengtą šilumos tinklų paprastojo remonto projektą, įrengti jame numatyto techninio koridoriaus sienelę pastato rūsio patalpose bei įlipimo liuką į techninį koridorių, už šio įpareigojimo nevykdymą numatant baudą, sumokėtiną ieškovams; priteisti ieškovams iš atsakovės 4 530 Eur nuostolius; priteisti (nustatyti) ieškovams iš atsakovės 198 Eur kompensaciją už servitutą už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo ieškovų kreipimosi į teismą dienos, sumokėtiną iki atitinkamų metų paskutinės dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

11. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su ieškovų ieškiniu skundžiama nutartimi atsisakė jį priimti. Savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad ieškovai išnaudojo ne visas galimybes kilusį ginčą (dėl servituto) išspręsti ne teismo tvarka, t. y. konstatavo, kad ieškovai nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apylinkės teismo vertinimu neturi pagrindo sutikti. Pirma, nors apylinkės teismas nurodė, kad ginčui dėl servituto išspręsti ieškovai nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau tokios savo pozicijos nemotyvavo jokiais argumentais (nenurodė įstatymo normos, kuri reglamentuotų, kad ginčams dėl servituto pakeitimo iš pradžių yra taikoma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka). Antra, svarbi aplinkybė šioje byloje yra tai, kad apylinkės teismas neįvertino fakto, jog ieškovai ieškiniu inicijuoja ne servituto nustatymo, o jo turinio pakeitimo klausimą. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas netaiko ginčams, kylantiems dėl servituto pakeitimo teisinių santykių, išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra reikšmingos skundžiamos nutarties neteisėtumui konstatuoti, todėl ji naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų argumentas dėl teismingumo šios bylos kontekste yra nereikšmingas, kadangi ši byla Alytaus apylinkės teismui iš Kauno apylinkės teismo buvo perduota nagrinėti vykdant Kauno apygardos teismo pirmininko 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį, kurioje pirmininkas konstatavo esminį darbo krūvio, susijusio su civilinių bylų nagrinėjimu, skirtumą Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiuose Alytaus, Kauno ir Marijampolės apylinkės teismuose. Buvo nutarta Alytaus apylinkės teismui paskirti nagrinėti 540 Kauno apylinkės teisme nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. gautų civilinių bylų. Taigi, dėl šios priežasties ši byla nagrinėtina Alytaus apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovų G. M. ir G. P. ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.