Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-705-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėja Jovita Einikienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01530-2011-6

2012 m. liepos 4 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 04 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 10 21 d. iki 2010 10 22 d. (1 para) ir suėmimo laiką nuo 2011 08 01 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš nuteistųjų D. G. ir V. M. solidariai priteisiant 3150 Lt turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 04 18 d. nuosprendžiu nuteistas ir V. M., tačiau jo apeliacinis skundas teisme negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad jis kartu su V. M. pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent 2010 10 18 d. laikotarpiu nuo 0.10 val. iki 01.20 val., veikdamas kartu su V. M., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiojo E. R. bejėgiška būkle, kadangi pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė E. R. priklausančio automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), namo kieme, V. M. pagrobtu užvedimo raktu užvedus automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. M. vairuojant, o D. G. sėdint automobilio keleivio vietoje, kartu išvažiavo, tokiu būdu pagrobė automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės, kuriame buvo kompaktinių diskų grotuvas „PANASONIC“, 50 Lt vertės, statybiniai įrankiai ir gręžtuvas „Skill“, viso 100 Lt vertės, padarydamas E. R. 3 150 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat D. G. nuteistas už tai, kad įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą, o būtent jis 2010 10 18 d. laikotarpiu nuo 0.10 val. iki 01.20 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiojo E. R. bejėgiška būkle, kadangi pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė SEB bankui priklausančią E. R. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su lapeliu ant kurio buvo užrašytos minėtos elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenys (PIN kodas), tikslu vėliau panaudoti juos ne vienai finansinei operacijai inicijuoti. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d.

Taip pat D. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo mokėjimo instrumentą ir jo identifikavimo duomenis, o būtent jis 2010 10 18 d. 01:20:33 val., (duomenys neskelbtini) esančiame NORDEA banko bankomate, panaudojo prieš tai pagrobtą nukentėjusiojo E. R. vardu išduotą SEB banko elektroninį mokėjimo instrumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka įvedęs minėtos kortelės identifikavimo kodą, kuris buvo užrašytas ant prieš tai pagrobto lapelio, norėdamas iš kortelės sąskaitos nuimti 500 Lt, tačiau dėl klaidos įvedant identifikavimo kodą, operacijos neatliko;

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 10 18 d. 01:20:58 val. (duomenys neskelbtini) esančiame NORDEA banko bankomate, panaudojo prieš tai pagrobtą nukentėjusiojo E. R. vardu išduotą SEB banko elektroninį mokėjimo instrumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka įvedęs minėtos kortelės identifikavimo kodą, kuris buvo užrašytas ant prieš tai pagrobto lapelio, norėdamas iš kortelės sąskaitos nuimti 500 Lt, tačiau dėl to, kad kortelės sąskaitoje pritrūko lėšų, operacijos neatliko;

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 10 18 d. 01:21:21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame NORDEA banko bankomate, panaudojo prieš tai pagrobtą nukentėjusiojo E. R. vardu išduotą SEB banko elektroninį mokėjimo instrumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka įvedęs minėtos kortelės identifikavimo kodą, kuris buvo užrašytas ant prieš tai pagrobto lapelio, norėdamas iš kortelės sąskaitos nuimti 100 Lt, tačiau dėl to, kad kortelės sąskaitoje pritrūko lėšų, operacijos neatliko;

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 10 18 d. 01:21:51 val. (duomenys neskelbtini) esančiame NORDEA banko bankomate, panaudojo prieš tai pagrobtą nukentėjusiojo E. R. vardu išduotą SEB banko elektroninį mokėjimo instrumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka įvedęs minėtos kortelės identifikavimo kodą, kuris buvo užrašytas ant prieš tai pagrobto lapelio, norėdamas iš kortelės sąskaitos nuimti 40 Lt, tačiau dėl to, kad kortelės sąskaitoje pritrūko lėšų, operacijos neatliko;

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 10 18 d. 01:23:13 val. (duomenys neskelbtini) esančiame NORDEA banko bankomate, panaudojo prieš tai pagrobtą nukentėjusiojo E. R. vardu išduotą SEB banko elektroninį mokėjimo instrumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka įvedęs minėtos kortelės identifikavimo kodą, kuris buvo užrašytas ant prieš tai pagrobto lapelio, norėdamas iš kortelės sąskaitos nuimti 20 Lt, tačiau dėl to, kad kortelės sąskaitoje pritrūko lėšų, operacijos neatliko;

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 10 19 d. 14:55:30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame SEB banko bankomate, panaudojo prieš tai pagrobtą nukentėjusiojo E. R. vardu išduotą SEB banko elektroninį mokėjimo instrumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka įvedęs minėtos kortelės identifikavimo kodą, kuris buvo užrašytas ant prieš tai pagrobto lapelio, norėdamas iš kortelės sąskaitos nuimti grynus pinigus, tačiau minėta elektroninė mokėjimo priemonė buvo blokuota, todėl operacijos neatliko.

Šiais savo veiksmais D. G. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą ir jo identifikavimo duomenis ne vienai finansinei operacijai inicijuoti ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam paskirta bausmė – per griežta, yra nepagrįstas. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog D. G., būdamas jauno amžiaus, praeityje teistas net 6 kartus, iš jų daug kartų už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 168-171). Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už nusikalstamų veikų, kurios pagal įstatymą priskiriamos apysunkių, nusikaltimų kategorijai, padarymą. Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Pažymėtina, kad D. G. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus tik maždaug 2 mėnesiams po anksčiau paskirtos bausmės atlikimo ir paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę 2010 08 05 d. (t. 1, b. l. 170), naują nusikalstamą veiką padarė 2010 10 18 d.). Nuteistasis D. G. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (t. 1, b. l. 154-167). Nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad jis reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Apeliantas skunde pažymi, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo švelninti nuteistojo padėtį ir sumažinti paskirtos bausmės dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nenustatė D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes D. G. formaliai pripažino savo kaltę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškiai nenurodė, bylos nagrinėjimo metu keitė parodymus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta savo kaltę, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius, apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad D. G. nebuvo nuoširdus, duodamas parodymus, o jo gailestis buvo formalus ir deklaratyvus. Apygardos teismas sutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi kaip nepagrįstą. Šiuo atveju minėta aplinkybė negali nulemti paskirtos bausmės dydžio sumažinimo, juolab, kad nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skunde dėstomi ir kiti argumentai, kad nuteistasis sutinka atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad turtinė žala nukentėjusiajam iki šiol nebuvo atlyginta ir net nepradėta atlyginti, todėl šiuo atveju nuteistojo deklaratyvaus pobūdžio sutikimas atlyginti žalą nėra teisiškai reikšmingas. Atmetamas ir tas skundo argumentas, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Tokia skundo išvada prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Kaip jau minėta, visos jo padarytos veikos priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais nesiekia net sankcijose numatytų šios bausmės rūšies vidurkių. Be to, subendrindamas bausmes apylinkės teismas parinko ir palankesnius bausmių subendrinimo būdus, t. y. bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą.