- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-2352-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00994-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- K. K.
- Advokatai
- Piotras Orlovas, Karolis Rugys
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams advokatui Piotrui Orlovui, vadovui O. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 757,67 Eur skolos, 12,45 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. atsakovė ir ieškovė sudarė pardavimo-pirkimo sutartį dėl statybinių prekių pardavimo (toliau - Sutartis). Sutarties 4 punkte atsakovė nurodė atsakingą asmenį – K. K., kuris atsakovės buvo įgaliotas užsakyti ir parduotuvėje gauti prekes, būtinas atsakovei remonto darbams atlikti, turėjo teisę pasirašyti pirkimo dokumentuose. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. iš ieškovei priklausančios parduotuvės K. K., veikdamas kaip T. B. įgaliotas asmuo, gavo prekių už 1 257,67 Eur. 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą MEK Nr. 2100946 1 257,67 Eur sumai. Atsakovė nedelsiant grynaisiais sumokėjo 500 Eur, todėl buvo išrašytas kasos pajamų orderis KPO Nr. 20210356. Prekių teikimą patvirtina atsakovės vardu išduotų kreditinių kortelių išrašai, kuriuose prekių gavimas buvo patvirtinamas K. K. parašu, taip pat 2021 m. gegužės 31 d. suformuota bei ieškovei įteikta PVM sąskaita faktūra. Nuo 2021 m. birželio 1 d. atsakovė su ieškove nebendrauja ir atsisako grąžinti likusią skolą už suteiktas prekes.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo: išreikalauti iš ieškovės 2020 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties originalą bei kreditinės kortelės originalą; išnagrinėjus civilinę bylą ir nustačius nusikalstamos veikos požymių, pranešti apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai valstybės institucijai, kuriuos kompetencijai yra priskiriama atlikto pažeidimo tyrimas; atlikti 2020 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolę; atmesti ieškovės ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė, atvykusi į UAB (duomenys neskelbtini), nurodė norinti sumokėti 500 Eur dydžio avansą, jeigu ateityje kažką norėtų įsigyti. Minėtu laikotarpiu atsakovė gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl siekė išvengti nereikalingo važinėjimo ir ateityje pasinaudoti sumokėtu avansu, jeigu jai jo reikės. Jai buvo paaiškinta, kad kredito sąskaitos jai atidaryti negalima, kol nėra įgytas abipusis pasitikėjimas, todėl buvo sutarta, kad atsakovė sumokės avansą. Atsakovė kalbėjo telefonu, todėl ieškovės darbuotojams pateikus atsakovei pasirašyti dokumentus, ji jų atidžiai neperskaitė ir su jais nesusipažino, manė, jog pasirašo ant dokumentų, kurie patvirtina pinigų perdavimą ir avanso sumokėjimą. Atsakovės tikroji valia niekuomet nebuvo ir nėra tokia, kad niekada nematytas asmeniškai K. K. jos vardu ir jai net nežinant imtų prekes. Atsakovė, pasirašiusi, kaip ji manė, grynųjų pinigų priėmimo faktą patvirtinančius dokumentus, išėjo iš parduotuvės ir nuo tol ten niekuomet nesilankė, kadangi jokių prekių ar paslaugų iš minėtos parduotuvės jai neprireikė iki šiol.
Atsakovė niekada neįgaliojo ir nesutiko (neišreiškė valios), jog K. K. veiktų jos vardu ir imtų jos vardu prekes ir pasirašytų pirkimo dokumentuose. Šiuo atveju pats neva įgaliojamas asmuo K. K. pasirašė (išreiškė valią), kad jis atstovautų atsakovę, tačiau atsakovės parašas prie neva suteikiamo įgaliojimo sutarties 4 punkte nėra pateiktas. Atsakovės parašas yra pateiktas tik dėl valios išraiškos sudaryti sutartį, tačiau ne dėl įgaliojimo suteikimo. Be to, sudarant įgaliojimą turi būti išreikštas įgaliojimo pobūdis, apimtis ir kiti esminiai dalykai. Šiuo atveju nėra nurodytas nei prekių pobūdis, nei suma, už kurią gali būti imamos prekės, nei laikotarpis, kuriuo jis tai gali atlikti, nei kitos esminės sąlygos. Net ir laikant, jog neva įgaliojimas buvo suteiktas, tai pats įgaliojimo turinys ir juo suteiktos teisės K. K. nesuteikė teisės imti prekių į kreditą, nes tam nebuvo numatytas (nustatytas) kredito limitas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad sutarties 4 punktas, kuriame neva yra suteiktas K. K. įgaliojimas, yra akivaizdžiai įrašytas kitu rašymo stiliumi bei kito asmens. Atsakovei kyla pagrįstos abejonės, kad po to, kuomet atsakovė pasirašė sutartį, buvo įrašytas K. K. vardas ir pavardė.
Pažymėjo, kad atsiskaitymas neva nebuvo gaunamas už prekes, kurios buvo imamos už 2020 m. spalio, lapkričio mėn. ir gruodžio mėn., tačiau praleidus mėnesinius mokėjimus, prekių daugiau neimant, buvo pareikalauta atsiskaityti tik 2021 m. gegužės 31 d., t.y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams.
Pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra serija MEK Nr. 2100946 buvo išrašyta 2021 m. gegužės 31 d., tą pačią dieną neva pateikta atsakovei, kuri neva tą pačią dieną atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) ir grynaisiais pinigais sumokėjo 500 Eur. Atsakovės teigimu, nėra logiška ir neįmanoma, kad viskas įvyko tą pačią dieną, kuomet atsakovė gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad kasos pajamų orderio pasirašė tas pats asmuo, kuris ir sudarė minėtą PVM sąskaitą faktūrą, t.y. A. K. pasirašė ir kaip kasininkė, ir kaip vyr. finansininkas (buhalteris). Atsakovė šio dokumento nepasirašė ir jo nepatvirtino.
Atkreipė dėmesį ir į kreditinės kortelės išrašus, kurie neva patvirtina atsakovės vardu imtas prekes. Minėtos kortelės yra beveik neįskaitomos, jose yra ne vieną kartą matomi perbraukti duomenys, pirkėjo parašas yra neaiškus, dažnu atveju skiriasi. Parašai taip pat nėra identiški, dažnu atveju skiriasi jų kilpelės, parašo stilius ir panašai. Pačioje kreditinėje kortelėje nėra numatoma, kad T. B. yra atstovaujama įgalioto asmens, kuris už ją pasirašo.
Atsakovė prašo atlikti sutarties vertinimą ir jos sąlygų atitikį sąžiningumo bei teisėtumo kriterijams. Atsakovės teigimu, ginčo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi. Atsakovė individualiai neaptarė sutarties sąlygų, su jomis nesusipažino ir negalėjo dėl jų derėtis ir daryti įtaką. Atsakovė net nesusipažino su pačios sutarties turiniu. Jai buvo primestas neva jos interesus atstovaujantis įgaliotinis, kuris vienašališkai patvirtino įgaliojimo faktą po sutarties sudarymo momento. Atsakovės tikroji valia buvo ne susisieti pardavimo-pirkimo sutartimi, o parduotuvėje turėti sumokėtą avansą, kuris siektų 500 Eur. Atsakovė nenorėjo ir nesiekė prekes pirkti išnaudojus sumokėtą avansą, todėl sutartis iš esmės neatitiko jos valios. Pagal sutartį įgaliotiniui suteikiama visiška laisvė veikti, nenustatant jokių apribojimų ar įgaliojimo ribų. Tokios sutarties sąlygos yra pripažintos nesąžiningomis bei leidžiančios paslaugos teikėjui (ieškovei) ir įgaliotiniui piktnaudžiauti ir be įgaliotinio sutikimo sudaryti vidinius susitarimus, kuriems vartotojas negalės turėti jokios įtakos, tačiau privalės už juos atsakyti ir vykdyti iš jų kylančias pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnio draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl 2020-10-21 pardavimo-pirkimo sutarties, kurią pasirašė ginčo šalys, sudarymo fakto, jos turinio ir vykdymo.
Teismo nuomone, ginčo atveju nėra tiek svarbus pinigų - 500 Eur - perdavimo momentas, o svarbu tai, kad šalys neginčijo jų perdavimo fakto, t. y. kad pinigai buvo perduoti atsiskaityti už prekes. Vien jų perdavimas prekybos vietoje iš esmės patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai.
Dėl Sutarties sudarymo fakto pažymėtina tai, kad atsakovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, teisme pati patvirtino, kad pasirašė ant gana didelio A4 formato lapo, tačiau neskaitė jo turinio, nors Sutarties viršutinėje dalyje paryškintomis raidėmis įrašyta „PARDAVIMO – PIRKIMO SUTARTIS“, atsakovė parašo tikrumo neginčijo. Jei ir daryti prielaidą, kad ji pasirašė nematydama teksto, tai nesuprantama, kaip galėjo palikti kitam asmeniui gana ženklią sumą negavusi pinigų perdavimą patvirtinančio dokumento. Byloje nėra įrodymų, kad Sutartis suklastota ar sudaryta apgaulės būdu. Be to, ant Sutarties originalo kitos pusės matyti atsakovės vairuotojo pažymėjimo kopijos, kurios, ieškovės teigimu, buvo daromos dėl atsakovės duomenų įrašymo į Sutartį. Pačios atsakovės teigimu ji 500 Eur sumą perdavė laisva valia, siekdama vėliau nevažinėti iš kito miesto ir gauti prekes. Tačiau, teismo nuomone, rūpestingai ir protingai elgdamasis asmuo tokiu atveju turėjo nurodyti asmenį, kuris ims prekes atsakovės vardu (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Atsakovė gi teigia, kad tokio asmens neįvardino, ir ginčijo, kad trečiojo asmens K. K., kuris įrašytas Sutartyje kaip įgaliotas asmuo gauti prekes, neįgaliojo jos atstovauti. Pastarasis teisme teigė, kad atsakovės pažįstamojo G. D., kuris teisme atsisakė duoti parodymus kaip liudytojas (jį su atsakove sieja ar siejo artimi santykiai), prašymu buvo atvykęs pas ieškovę pasirašyti sutartį, kurios pagrindu galėtų gauti prekes remontui, kad būtent Sutarties pagrindu ir gaudavo prekes iš ieškovės, kurias naudojo remontui; sutiko su skolos dydžiu.
Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų ir nenurodė reikšmingų aplinkybių, kodėl iki šiol ji nereikalauja grąžinti 500 Eur sumos, jei ji negavo prekių iš ieškovės.
Liudytoja V. P. (ieškovės įmonės direktoriaus pavaduotoja) patvirtino, kad 2020-10-21 atsakovė atvyko į ieškovės parduotuvę, prisistatė esanti šios liudytojos pažįstamos E. D. marti, pageidavo pasirašyti prekių pirkimo su atidėtu mokėjimu sutartį. Liudytoja pasitikėjo ja, todėl sutiko sudaryti Sutartį, atsakovė įgaliojo meistrą K. K. paimti prekes, kuris tą pačią dieną pasirašė Sutartį ir paėmė prekes. Vėliau jis taip pat imdavo prekes.
Liudytoja K. U. (ieškovės įmonės pardavėja-konsultantė) patvirtino, kad ji, dalyvaujant V. P. ir atsakovei, užpildė Sutartį, padarė atsakovės vairuotojo pažymėjimo kopiją; tą pačią dieną Sutartį pasirašė ir prekes paėmė K. K., kuris prekes imdavo ir vėliau.
Liudytoja A. K. (ieškovės įmonės vyr. buhalterė) patvirtino, kad buvo problemų su atsakove dėl atsiskaitymų pagal Sutartį. Tik 2021-05-31 ši liudytoja gavo 500 Eur iš įmonės direktoriaus O. P., kuris teigė gavęs pinigus iš atsakovės, ir išrašė kasos pajamų orderį. Atsakovė nepasirašė orderyje, nes buvo karantinas, todėl buhalterija formino dokumentus tik per savo darbuotojus.
Ieškovės įmonės direktorius O. P. patvirtino, kad pinigus perdavė į buhalteriją tą pačią dieną, kada juos gavo iš atsakovės.
Teismo nuomone, minėtų prisaikdintų asmenų paaiškinimai yra nuoseklūs, aiškus, todėl nėra pagrindo jais abejoti.
Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad ginčo Sutartis buvo sudaryta ir šalių išreikšta tokia valia, kokia yra nurodyta Sutartyje. Tuo pačiu tai suponuoja išvadą, kad prekės buvo perduotos atsakovės įgaliotam asmeniui, todėl atsakovei atsiranda prievolė atsiskaityti už gautas prekes (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Atitinkamai ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės ir 2021-05-31 išrašytos PVM sąskaitos faktūros MEK Nr. 2100946 pagrindu 757,67 Eur dydžio skolą.
Konstatavus, kad atsakovė neįvykdė piniginės prievolės, tenkintini ieškovės reikalavimai tiek dėl materialinių 12,45 Eur palūkanų, skaičiuojant nuo 2021-06-08 iki 2021-10-05, priteisimo, tiek dėl procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 757,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2021-07-26) iki 2021-10-05 (iki ieškinio padavimo) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 770,12 Eur sumą nuo 2021-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei 780 Eur advokato pagalbai ir 23 Eur žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetą - 18,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88,92,93, 96, 98 straipsniai).
Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 757,67 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 67 ct) skolos, 12,45 Eur (dvylika eurų 45 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 757,67 Eur sumą nuo 2021-07-26 iki 2021-10-05 ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 770,12 Eur sumą nuo 2021-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 803 Eur (aštuonis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,92 Eur (aštuoniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.