- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- II-207-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00119-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-207-992/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00119-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 21.8.4. (S)
2022 m. balandžio 5 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-17914-2021 (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir institucija) 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-17914-2021 (toliau – ir nutarimas) A. A. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 400 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriuje išnagrinėtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas) buto savininko 2021 m. vasario 21 d. skundas ir priimtas sprendimas pradėti Namo bendrosios nuosavybės valdytojo, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (kodas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrija) valdybos pirmininkės A. A. (toliau – ir Bendrijos pirmininkė) veiklos neplaninį patikrinimų dėl kaupiamųjų lėšų naudojimo pagal paskirtį, dėl sprendimo priėmimo dėl ekspertizės atlikimo, kelio ženklo įrengimo. Nutarime pažymėta, kad A. A. pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenis, Bendrijos pirmininke buvo išrinkta 2018 m. lapkričio 15 d. visuotiniame narių susirinkime (duomenys JAR įregistruoti 2018 m. lapkričio 28 d.), todėl neplaninio patikrinimo metu jos kaip Bendrijos pirmininkės trejų metų kadencija nebuvo pasibaigusi ir ji buvo atsakinga už Namo administravimą.
Bendrijos pirmininkė 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 14 pateikė informaciją ir dokumentus neplaniniam veiklos patikrinimui atlikti. Patikrinimo metu nustatyti Bendrijos pirmininkės veiklos trūkumai, nurodyti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo 2021 m. liepos 27 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) 3 punkte: Bendrijos pirmininkė nesilaikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies reikalavimų savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, nesilaikė Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 5 dalies reikalavimų organizuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimą dėl Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo, sutarčių pasirašymo, dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo, nesilaikė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir 13 punkto reikalavimų teikti dokumentus ir duomenis savivaldybės vykdomajai institucijai. Apie atlikto neplaninio patikrinimo rezultatus Bendrijos pirmininkė buvo informuota Skyriaus 2021 m. liepos 28 d. raštu Nr. A51-67256/21, kuriuo jai buvo pateiktas Aktas. Bendrijos pirmininkė 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 17 teikė Skyriui paaiškinimus ir dokumentus dėl Akte nustatytų jos veiklos trūkumų. Į. B. pirmininkės pateiktus duomenis, nustatyta, kad klausimai dėl kelio ženklo įrengimo ir pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), projekto ekspertizės užsakymo, kurie nėra susiję su teisės akių nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nebuvo teikti svarstyti Namo butų ir kitų patalpų savininkams, o sprendimai dėl šių darbų atlikimo buvo priimti Bendrijos valdybos. Laikyta, kad tai neatitinka Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir CK 4.85 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatų organizuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimą dėl Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo, sutarčių pasirašymo, dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo (Skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. A51-115102/21).
Nutarime nurodyta, kad, įvertinus tai, jog 2021 m. gegužės 11 d. įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas SAVAD-13-ANR_N-6441-2021, kuriuo A. A. už ANK 349 straipsnio 1 dalies nusižengimą skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, konstatuota, kad A. A. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje, padarė pakartotinai ir jai paskirta 400 Eur bauda (6-7, 74-75 b. l.).
Šalies argumentai
A. A. (toliau – ir pareiškėja), nesutikdama su institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtu nutarimu skirtą baudą. Skunde nurodoma, kad neteisėtas automobilių statymas Bendrijai priklausančiame kieme buvo sprendžiamas jau nuo 2011 m. (Bendrija yra priėmusi sprendimus dėl automobilių parkavimo kiemo „parkinge“ bei paskyrusi Bendrijos narius kontroliuoti, kaip laikomasi Bendrijos priimtų sprendimų). Kai situacija dėl pašalinių automobilių statymo tapo nebekontroliuojama, Bendrijos valdyba, siekdama įgyvendinti jai priskirtas funkcijas, nutarė kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą su prašymu spręsti klausimą dėl kelio ženklo, ribojančio automobilių parkavimą kitiems asmenims privačioje teritorijoje, pastatymą. Buvo pastatytas ženklas su papildomu užrašu, kurio įsigijimas ir pastatymo darbai Bendrijai kainavo 157,31 Eur, kas neviršijo Bendrijos valdybai nustatytos laisvai disponuojamos lėšų sumos. Skunde pažymima, kad sprendimą priimti (pagal sumą) galėjo ir Pirmininkas, tačiau buvo suorganizuotas Bendrijos valdybos narių susirinkimas ir jame priimtas sprendimas dėl kelio ženklo pirkimo. Be to, lėšos, skirtos kelio ženklo pastatymui, yra priskirtinos prie namo techninės priežiūros (eksploatacinių) išlaidų, nes įteisintas senas ženklas, kuris skirtas žemės sklypo priežiūrai (Bendrija 2008 m. lapkričio 17 d. pasirašė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NOI/2008-212. Bendrija prižiūri ir tvarko šį žemės sklypą).
Dėl eksperto paslaugų pirkimo skunde nurodoma, kad eksperto paslaugos, surašant raštą „Dėl parengtų ir viešinamų projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini), objektas-administracinis pastatas ir 1,5 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), L. L. K. ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano“, kuris buvo adresuotas Aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir UAB (duomenys neskelbtini), Bendrijai kainavo 400 Eur, kas neviršijo Bendrijos valdybai nustatytos laisvai disponuojamų lėšų sumos. Šiuo atveju, sprendimą taip pat galėjo priimti ir Pirmininkas, tačiau buvo suorganizuotas Bendrijos valdybos narių susirinkimas ir jame priimtas sprendimas dėl eksperto paslaugų pirkimo. Pažymima, kad kreiptis į ekspertą dėl projektinių pasiūlymų įvertinimo Bendrijos valdyba privalėjo dėl viso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojų bendrų interesų, nes būsimojo kaimyninio administracinio pastato projektiniai pasiūlymo sprendiniai ir detalusis planas galimai prieštaravo Vilniaus miesto bendrajam planui, galėjo būti neužtikrintas tinkamas atstumas iki Bendrijos valdomo sklypo ribų, galėjo būti neužtikrinta insoliacija ir natūralus apšvietimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Už ekspertizės paslaugas yra apmokėta iš Bendrijos „einamosios sąskaitos, išlaidos dengtos gautomis komercinėmis pajamomis, priskirta prie nuolatinės techninės priežiūros išlaidų“. Išlaidos apmokėtos iš gautų komercinių pajamų. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Pirmininkas turi vadovautis ir bendrijos įstatais, ir visuotinio susirinkimo sprendimais. Tokių susirinkimų metu ir buvo priimtas sprendimas suteikti pirmininkui ir Bendrijos valdybai savarankiškai naudoti ir tvirtinti išlaidų sąmatą už tam tikrą sumą (pirmininkui nuo 1 Eur iki 400 Eur, Bendrijos valdybai nuo 401 Eur iki 1500 Eur). Taip pat pažymima, kad 2020 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. vasario 10 d., kai namo Bendrijos valdyba priėmė sprendimus dėl kelio ženklo įrengimo ir dėl kaimynystėje projektuojamo administracinės paskirties pastato ekspertų paslaugų pirkimo, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtas karantinas ir esant tokiai epideminiai situacijai suorganizuoti namo Bendrijos narių susirinkimą būtų buvę nesaugu ir neatsakinga.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nesutinka su institucijos nutarime nustatytomis aplinkybėmis, jog ji nesilaikė Bendrijos įstatyme nustatytų reikalavimų teikti dokumentus ir duomenis savivaldybės vykdomajai institucijai. Šiuo atveju iš nutarimo nėra aišku kokie dokumentai ir duomenys pateikti nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. A. skundą palaikė, nurodė, kad visuotiniame Bendrijos narių susirinkime Bendrijai buvo suteikta teisė daryti pirkimus Bendrijos pirmininkei 1 - 400 Eur, valdybai 401 - 1500 Eur sumos ribose, todėl ir buvo atliktas kelio ženklo pirkimas, kuris kainavo 157 Eur. Visi dokumentai buvo parengti žemiausia kaina, leidimai iš policijos, parengti dokumentai ir tai nebuvo sukurtas naujas objektas. Tai buvo įgyvendintas naujas objektas sena tvarka, draudžiantis pašalinių automobilių įvažiavimą. Ženklas pastatytas Bendrijos valdybos sprendimu, nors pagal nustatytą tvarką tai galėjo padaryti ir vienas Bendrijos pirmininkas.
Dėl vykdomų statybų, t. y. dėl griaunamo statinio ir naujo objekto statybos, buvo reikalinga eksperto nuomonė, kadangi kilo įtarimų, ar naujo objekto statyba nepažeis statinio. Nebuvo kompetentingų namo gyventojų pareikšti nuomonę šiuo klausimu, todėl buvo priimtas sprendimas dėl eksperto. Ekspertą samdė valdyba, tai kainavo 400 Eur. Jie turėjo 10 dienų nuomonės pareiškimui, per šį laiką nebuvo galima suorganizuoti susirinkimo skubos tvarka. Visą aktualią informaciją teikė Bendrijos skelbimų lentoje, žmonės galėjo viską skaityti, klausti, domėtis. Dėl šalyje paskelbto karantino situacija dar sudėtingesnė, kadangi nebuvo galima rengti susirinkimų nei patalpoje, nei lauke. Jeigu būtų tai padariusi, būtų pažeidusi karantino sąlygas. Galiausiai statytojai atsižvelgė į Bendrijos samdyto eksperto nuomonę, buvo sumažinta šalimais namo planuojamo statinio kvadratūra, aukštingumas. 2021 m. liepos 21 d. buvo surengtas susirinkimas, jokių prieštaravimų nei dėl eksperto pirkimo, nei dėl kelio ženklo pastatymo, nebuvo pareikšta. Pareiškėja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas L. G. parodė, kad jam situacija dėl kelio ženklo ir ekspertizės akto pirkimų yra žinoma. Bendrijos pirmininkė jam minėjo, kad gavo 400 Eur baudą už sąžiningai atliekamas Bendrijos pirmininkės pareigas. Pirmininkė raštu, Bendrijos skelbimų lentoje, buvo pateikusi visą informaciją apie samdomą ekspertą, buvo parašyta ir kaina. Eksperto išvados reikėjo greitai, kadangi vyko viešas nagrinėjimas. Namo gyventojų buvo klausiama, ar kas galėtų šiuo klausimu pateikti išvadą, tačiau tokių neatsirado, todėl buvo kreiptasi į architektų įmonę. Bendrijai eksperto išvada buvo naudinga, kadangi projekto vykdymas yra sustabdytas, sumažintas aukštingumas, kas, Bendrijos narių nuomone, žymiai pagerins gyventojų situaciją.
Dėl kelio ženklo - jis pats Bendrijos pirmininkei padėjo parašyti raštą Kelių policijos valdybai dėl leidimo gavimo. Kiek jam žinoma, ši situacija atsirado dėl vieno gyventojo nepasitenkinimo, kadangi jis varydavo į kiemą svetimus automobilius. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad darbai buvo atlikti iš Bendrijos lėšų. Buvo priimtas sprendimas, leidžiantis Bendrijos pirmininkui laisvai disponuoti iki 400 Eur, o valdybai iki 1500 Eur. Yra narių sprendimas, leidžiantis, esant reikalui, Bendrijos pirmininkei užsakyti paslaugas, daryti namui būtinus pirkimus iki jai nustatytos sumos. Jei ši suma yra viršijama, tada sprendimą priima valdyba. Valdybą išrinko visi namo Bendrijos nariai. Priimti sprendimai buvo teisingi, kadangi kviesti Bendrijos susirinkimą buvo sudėtinga. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje nurodyta jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo iš esmės prašo panaikinti Institucijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-17914-2021, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 400 Eur bauda.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį kyla už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje padarė pakartotinai. Ši norma yra blanketinė, ji nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.
Nagrinėjamu atveju institucijos A. A. atžvilgiu priimtame nutarime konstatuota, kad ji, kaip Bendrijos pirmininkė, nesilaikė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 ir 13 punktų reikalavimų, numatančių pareigą teikti dokumentus ir duomenis savivaldybės vykdomajai institucijai.
Minimo įstatymo 6 dalies 5 punktas nustato, kad Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai; to paties straipsnio 13 punktas, kurio reikalavimus, kaip konstatuota nutarime, pažeidė A. A., nustato Bendrijos primininkui atsakomybę už duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.
Nutarime nėra įvardinta, kokiais konkrečias veiksmais A. A. pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 ir 13 punktų nuostatas, t. y. nenustatyta, kad A. A., turėdama pareigą, savivaldybės institucijai neteikė Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų, taip pat neteikė duomenų ir dokumentų, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems įstatymų pavestas funkcijas. Skundą nagrinėjant teisme Institucijos atstovė neišreiškė jokios pozicijos dėl A. A. konkrečių veiksmų, kuriais ji pažeidė minėtas įstatymo normas. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pradėjus Bendrijos valdybos pirmininkės neplaninį patikrinimą, ji teikė turimus duomenis ir noriai bendradarbiavo su institucijos atstovais, teikė išsamius atsakymus į pateiktus paklausimus (46a - 47 b. l.). Vien deklaratyvūs teiginiai, nesant objektyvių įrodymų, kad Bendrijos pirmininkė nevykdė jai Įstatymais nustatytų pareigų, negali būti pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad A. A. kaip Bendrijos pirmininkė nevykdė jai įstatymų nustatytos pareigos teikti, šiuo konkrečiu atveju, Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 ir 13 punktuose numatytų duomenų ir dokumentų, todėl jos veiksmai negalėjo būti vertinami kaip pažeidžiantys ANK normas.
Šioje administracinio nusižengimo byloje A. A. nubausta ir už tai, kad ji, įrengdama kelio ženklą, ir užsakydama ekspertizę dėl pastato (duomenys neskelbtini), pažeidė Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies bei CK 4.85 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas.
CK 4.85 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija.
Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.
Nors priimtame nutarime nenurodyta, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai patvirtina, jog kelio ženklas Nr. 303 (draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą), pastatytas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Iš bylos duomenų matyti, kad šio kelio ženklo įrengimo klausimas buvo sprendžiamas jau nuo 2020 m. balandžio mėn.: buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą dėl kelio ženklo, ribojančio automobilių statymą privačioje teritorijoje pastatymo, taip pat buvo teikiami pasiūlymai paslaugoms pirkti, rengiami susirinkimai dėl kelio ženklo įrengimo paslaugų pirkimo (13, 14, 14a b. l.). 2020 m. balandžio 21 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos valdybos narių susirinkime, nutarta kelio ženklo bei užrašo pagaminimo ir įrengimo paslaugas pirkit iš UAB (duomenys neskelbtini) (12 b. l. ). PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2020 m. balandžio 23 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) , savininkų bendrija padarė mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) už kelio ženklą bei jo įrengimą (15a b. l.).
Ir nors sprendimas dėl kelio ženklo nebuvo priimtas daugiabučio namo bendrijos narių susirinkime, tačiau tiek iš pačios A. A., tiek ir iš namo, (duomenys neskelbtini), gyventojo L. G. pateiktų paaiškinimų spręstina, kad automobilių statymas namo kieme buvo visų gyventojų aktuali problema, kuri buvo sprendžiama ilgą laiką, tai, be kita ko, patvirtina ir byloje pateiktas 2011 gegužės 5 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo protokolas, kur vienas iš dienotvarkėje numatytų svarstytų klausimų – automobilių parkavimas kieme (35a-36 b. l.). Tai tik patvirtina faktą, kad namo gyventojai buvo gerai informuoti apie šią situaciją ir jos sprendimus. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad kelio ženklo pastatymas šiuo konkrečiu atveju jokios žalos namo gyventojams nepadarė, jie dėl to nepatyrė jokių nepatogumų, priešingai, buvo išspręstas automobilių statymo klausimas. Nėra duomenų, patvirtinančių masinį gyventojų nepasitenkinimą dėl pastatyto kelio ženklo, dėl ko būtų buvę teikiami prieštaravimai ar skundai. Vien tai, kad vienas iš gyventojų pateikė skundą dėl kelio ženklo įrengimo, neatskleidžia visų gyventojų nuomonės, be to, susirinkime priimant sprendimus balsavimo tvarka, vieno asmens nepritarimas, šiuo atveju situacijos nepakeistų.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad sprendimą dėl kelio ženklo pastatymo A. A. priėmė nevienasmeniškai, o surengusi valdybos narių susirinkimą, kur eilės tvarka buvo svarstyti klausimai dėl kelio ženklo pastatymo ir priimtas galutinis sprendimas.
Iš esmės analogiška situacija susiklostė ir dėl ekspertų išvados pirkimo. 2021 m. vasario 8 d. buvo surengtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos valdybos susirinkimas, kurio metu, atsižvelgiant į bendrijos nariams (Bendrijos pirmininkei ir valdybos nariams) nustatytas sumas, nutarta telefonu kreiptis į architektą, galintį suteikti eksperto paslaugas su prašymu pateikti išvadą, kokie yra projektinių sprendimų neatitikimai (93 - 94 b. l.). 2021 m. vasario 10 d. valdybos narių susirinkime patvirtinta tiekėjų apklausos pažyma ir eksperto paslaugų pirkimas; nutarta, kad administracinio pastato (duomenys neskelbtini). projekto sprendinius įvertins statybos architektūros teismų ekspertų sąjungos ekspertai (95 b. l.). 2021 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad buvo atliktas mokėjimas už ekspertines paslaugas (400 Eur) (97 b. l.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrijos pirmininkė, siekdama pateikti ekspertų išvadas dėl statomo objekto, ėmėsi visų įmanomų priemonių ir veiksmų šias motyvuotas išvadas pateikti laiku. Priešingai, nepateiktus išvadų, susidarius situacija dėl šalimais statomo objekto, galėjo neigiamai įtakoti (duomenys neskelbtini), namo gyventojų kokybę. Liudytojo L. G. teigimu, dėl ekspertizės išvadų pateikimo, buvo kreiptasi į pačius namo gyventojus, tačiau neatsiradus asmenų, turinčių kompetencijos pateikti motyvuotas išvadas, valdyboje buvo svarstomas klausimas dėl eksperto paslaugų įsigijimo. Be to, skelbimu, Bendrijos pirmininkė informavo namo gyventojus apie sprendimą įsigyti ekspertines paslaugas ir pateiktas eksperto išvadas (115 b. l.).
Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad gyventojai būtų reiškę nepasitenkinimą dėl tokių sprendimų priėmimo. Priešingai, šios ekspertinės išvados pateikimas sumažino statomo objekto aukštingumą, be to, liudytojo L. G. teigimu, šiuo metu objekto statybos yra sustabdytos.
Kaip teisme teigė pareiškėja, jai, kaip Bendrijos pirmininkei, buvo leidžiama disponuoti Bendrijos lėšomis nuo 1 iki 400 Eur, šiuos pareiškėjos teiginius patvirtina ir Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų Bendrijos narių 2020 m. liepos 21 d. protokolas, kuriame užfiksuota, kad svarstant klausimą dėl Bendrijos pirmininkui ir Bendrijos valdybai savarankiškai disponuojamų lėšų dydžio nustatymo, nutarta leisti Bendrijos pirmininkui savarankiškai naudoti nuo 1 iki 400 Eur; Bendrijos valdybai – nuo 401 iki 1500 Eur (21 b. l.). Pasinaudodama jai, kaip Bendrijos pirmininkei suteiktais įgaliojimais, ji atliko savarankiškus mokėjimus tiek už ekspertizę, tiek ir už kelio ženklo pastatymą. V. B. narių 2020 m. liepos 21 d. susirinkime priimtą sprendimą dėl lėšų disponavimo Bendrijos pirmininkei ir valdybos nariams, A. A., kaip Bendrijos pirmininkė, atlikdama mokėjimus, nagrinėjimu atveju už kelio ženklo pastatymą ir ekspertų išvadas, turėjo pagrįstą manymą, jog ji priimdama sprendimus dėl paslaugų įgijimo, kurių vertė neviršija jai, kaip Bendrijos pirmininkei, nustatytos sumos, nepažeidžia Bendrijos įstatymų reikalavimų ir elgiasi sąžiningai bei protingai Bendrijos narių atžvilgiu.
Skundo nagrinėjimo kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau ir – Nutarimas) (ginčui aktuali Nutarimo 2020-11-04 redakcija, įsigaliojusi 2020-11-07) nustatytomis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonėmis, buvo nustatyta speciali susirinkimų organizavimo tvarka, ribojami žmonių sambūriai. Klausimas dėl ekspertizės paslaugų įsigijimo turėjo būti sprendžiamas skubos tvarka, taip pat buvo siekiama kuo greičiau išspręsti klausimą dėl automobilių statymo namo kieme, todėl pasirinktas kilusių klausimų sprendimų būdas, nors ir formaliai pažeidžiantis Bendrijos įstatymo normas, šiuo konkrečiu atveju buvo kaip vienas iš saugiausių, operatyviausių ir efektyviausių, siekiant pagerinti namo gyventojų gerovę.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn spręstina, ar tokio asmens veiksmai buvo tokie pavojingi, kad asmuo turi atsakyti administracine tvarka, t. y., padaryta veika turi ne tik formaliai atitikti įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Taip pat būtina atsižvelgti ir į situaciją, kuriai esant buvo padaryta veika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-26-895/2019).
Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo subjektyviąją pusę apibūdina kaltė. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio nusižengimo požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius objektyvius veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir pan.
Nagrinėjamu atveju, sisteminė tiek pareiškėjos, liudytojo parodymų, tiek ir bylos duomenų analizė rodo, A. A., kaip Bendrijos pirmininkės veiksmuose nebuvo tyčios ar neatsargumo padaryti ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nustačius, kad A. A. veikoje nėra subjektyviojo požymio – kaltės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-17914-2021 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo A. A. nutrauktina.
Dėl A. A. inkriminuoto straipsnio.
Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo yra nubaustas už ANK 349 straipsnio 1 dalies nusižengimą, taip pat, kad už šį nusižengimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo nusižengimo metu ir nėra suėjęs ANK 40 straipsnyje įtvirtintas terminas. Pažymėtina, kad ANK 40 straipsnyje yra apibrėžiamas administracinių nusižengimų pakartotinumas. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieneri metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. A. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu už ANK 349 straipsnio 1 dalies nusižengimą skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Institucijos priimtame nutarime, inkriminuoto nusižengimo padarymo metu - 2021 m. vasario 22 d., už kurį A. A. pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje, A. A. atžvilgiu dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs 2021 m. balandžio 21 d. nutarimas, kuriuo ji buvo bausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje padarymą. Esant šioms aplinkybėms negalima konstatuoti, kad A. A. veika, dėl kurios ji nubausta Institucijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-17914-2021, padaryta pakartotinai, todėl A. A. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Pareiškėjos A. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-17914-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.